1

Apeliaciniame skunde Constantin Film Produktion GmbH prašo panaikinti 2018 m. sausio 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Constantin Film Produktion / EUIPO (Fack Ju Göhte) (T‑69/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:27, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2016 m. gruodžio 1 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2205/2015‑5, toliau – ginčijamas sprendimas), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį „Fack Ju Göhte“ kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, panaikinimo.

2

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) buvo iš dalies pakeistas 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424 (OL L 341, 2015, p. 21), kuris įsigaliojo 2016 m. kovo 23 d. Reglamentas Nr. 207/2009, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 2015/2424, nuo 2017 m. spalio 1 d. buvo panaikintas ir pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1). Atsižvelgiant į nurodytos registracijos paraiškos pateikimo datą, t. y. 2015 m. balandžio 21 d., šios bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos materialinės Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos.

3

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ 1–3 dalyse numatyta:

„1.   Neregistruojami šie žymenys:

<…>

<…>

2.   1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje [Europos Sąjungos].

3.   1 dalies b, c ir d punktų nuostatos netaikomos, jeigu dėl prekių ženklo naudojimo jis yra tapęs atskiriamu nuo tų prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos.“

4

Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnyje „Sprendimus pagrindžiančių motyvų nurodymas“ numatyta:

„Tarnybos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. <…>“

5

Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio „Faktų nagrinėjimas Tarnybos iniciatyva“ 1 dalyje numatyta:

„Procedūrų metu Tarnyba faktus nagrinėja savo iniciatyva; tačiau procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą.“

6

Reglamento 2015/2424 21 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

7

Reglamento 2017/1001 21 konstatuojamojoje dalyje identiškai pakartojama ankstesniame punkte pateikta Reglamento 2015/2424 21 konstatuojamosios dalies formuluotė.

8

2015 m. balandžio 21 d. apeliantė Constantin Film Produktion pagal Reglamentą Nr. 207/2009 pateikė EUIPO Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką.

9

Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo „Fack Ju Göhte“, kuris, be kita ko, yra apeliantės kurtos vokiečių komedijos – 2013 m. vieno sėkmingiausių kinematografijos kūrinių Vokietijoje – pavadinimas. Po šios komedijos apeliantė išleido du kūrinius, kurie atitinkamai 2015 ir 2017 m. pasirodė kino salėse pavadinimais „Fack Ju Göhte 2“ ir „Fack Ju Göhte 3“.

10

Prekės ir paslaugos, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3, 9, 14, 16, 18, 21, 25, 28, 30, 32, 33, 38 ir 41 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:

11

2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktu, siejamu su šio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, atsisakė įregistruoti prekių ženklą pirmesniame punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.

12

2015 m. lapkričio 5 d. apeliantė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl eksperto sprendimo.

13

Ginčijamu sprendimu EUIPO penktoji apeliacinė taryba šį skundą atmetė.

14

Ieškinyje (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. vasario 3 d.) apeliantė prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

15

Apeliantė grindė ieškinį dviem pagrindais, pirma, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkto ir, antra, šio straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

16

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas atmetė abu šiuos pagrindus, taigi – ir visą ieškinį.

17

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

18

EUIPO Teisingumo Teismo prašo:

19

Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė nurodo tris pagrindus; pirmasis iš šių pagrindų grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimu, antrasis – vienodo požiūrio principo nesilaikymu, o trečiasis – teisinio saugumo ir gero administravimo principų nesilaikymu.

20

Pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

21

Pirmajame pagrinde apeliantė iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas, nagrinėdamas, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas prieštarauja nusistovėjusiems moralės principams, padarė keletą klaidų, susijusių su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkto aiškinimu ir taikymu. Šį apeliacinio skundo pagrindą sudaro keturios dalys.

22

Pirma, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė individualaus nagrinėjimo principą, nes išnagrinėjo ne prašomą įregistruoti prekių ženklą, t. y. „Fack Ju Göhte“, o žymenį „Fuck you, Goethe“.

23

Be to, apeliantė tvirtina, kad tokios frazės kaip „Fuck“ ir „Fuck you“ dėl kalbos raidos visuomenėje prarado savo vulgarią reikšmę. Neegzistuoja bendras atsisakymas kaip prekių ženklus registruoti žodžių junginius, kuriuose yra šie žodžiai, kaip tai matyti iš tokių žymenų, įregistruotų kaip Europos Sąjungos prekių ženklai, kaip antai „Fucking Hell“ ir „MACAFUCKER“.

24

Antra, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas per plačiai taikė absoliutų su nusistovėjusiais moralės principais susijusį pagrindą, numatytą Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte, taikydamas vertinimą dėl žodžių „Fuck“ ir „Fuck you“ visam prašomam įregistruoti prekių ženklui ir nuspręsdamas, kad žodinis žymuo „Fack Ju Göhte“ yra savaime vulgarus, o elementas „Göhte“ negali jo sušvelninti.

25

Apeliantė, be kita ko, mano, kad Bendrasis Teismas nebuvo pakankamai atsargus ir apdairus, kai taikė šį atmetimo pagrindą, kuris, nors ir susijęs su subjektyviomis vertybėmis, turi būti taikomas griežtai ir kuo objektyviau, siekiant išvengti rizikos, kad žymenys nebus registruojami vien dėl to, kad nėra analizę atliekančio asmens skonio. Taigi Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bendras prašomo įregistruoti prekių ženklo įspūdis, atsižvelgiant į žodžių junginio „Fuck You“ fonetinę transkripciją vokiečių kalba kartu su elementu „Göhte“, suvokiamu kaip teikiančiu nuorodą į nepopuliarias mokyklos pamokas, nekelia žalos, yra šmaikštus, nerimtas ir išreiškia nusivylimą mokykla.

26

Trečia, apeliantės nuomone, Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog nebuvo įrodyta, kad prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, nešokiruoja atitinkamos vokiškai kalbančios visuomenės, kiek tai susiję su nurodytomis prekėmis ir paslaugomis. Šiuo aspektu apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė įrodinėjimo pareigą nustatančias taisykles. Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad atitinkamos visuomenės suvokimas apie prašomą įregistruoti prekių ženklą negali būti nustatytas abstrakčiai ir atsietai nuo bet kokio empirinio pagrindo, remiantis vien subjektyviomis vertybėmis, bet turi būti vertinamas atsižvelgiant į įrodymus apie realų šios visuomenės suvokimą. Be kita ko, didelė tokio pavadinimo filmo sėkmė ir tai, kad Goethe institutas (Vokietija) šį filmą naudoja pedagoginiais tikslais, rodo, kad plačioji vokiškai kalbanti visuomenė, kuri šiuo atveju yra atitinkama visuomenė, supranta prašomo įregistruoti prekių ženklo humoristinį pobūdį ir jokiu būdu nelaiko jo šokiruojančiu ar vulgariu.

27

Ketvirta, dėl tokio klaidingo vertinimo Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą bandydamas nustatyti apeliantės intereso įregistruoti prašomą prekių ženklą ir visuomenės intereso nesusidurti su nusistovėjusiems moralės principams prieštaraujančiais, taigi su užgauliais, vulgariais, įžeidžiančiais ar grėsmingais, prekių ženklais pusiausvyrą.

28

EUIPO mano, kad pirmasis pagrindas turi būti atmestas.

29

Pirma, EUIPO nuomone, apeliantės argumentas, jog Bendrasis Teismas nagrinėjo žymenį „Fuck you, Goethe“, o ne prašomą įregistruoti prekių ženklą, t. y. „Fack Ju Göhte“, grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Minėto sprendimo 17, 18 ir 20 punktus reikia aiškinti atsižvelgiant į jo 16 punkte pateiktą prielaidą, kad vartotojas „paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą“, o tai netrukdo jam nustatyti „žodinių elementų, kurie jam leidžia suprasti konkrečią reikšmę arba yra panašūs į jo žinomus žodžius“.

30

Antra, apeliantės argumentas, kad žodžiai „Fuck“ ir „Fuck you“ neteko savo pirminės seksualinės reikšmės, todėl nebėra suvokiami kaip vulgarūs ir šokiruojantys, yra nepriimtinas, nes jis susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu. Bet kuriuo atveju šis argumentas nepagrįstas, nes Bendrasis Teismas konstatavo, kad žodžių junginiui „Fuck you“ būdingas vulgarumas net ir darant prielaidą, kad dėl kalbos raidos šis žodžių junginys nebėra suprantamas kaip esantis seksualinės konotacijos.

31

Trečia, EUIPO tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 18 punkte Bendrasis Teismas aiškiai atsižvelgė į žodžių junginio „Fuck you“ reikšmės pasikeitimą ir paaiškino, kad jis taip pat gali būti vartojamas siekiant išreikšti pyktį, nepasitikėjimą arba panieką asmens atžvilgiu.

32

Ketvirta, EUIPO mano, kad apeliantės argumentas, jog Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą, kai konstatavo, kad filmo „Fack Ju Göhte“ didelė sėkmė nereiškia, kad atitinkamos visuomenės nešokiruoja prašomas įregistruoti prekių ženklas, yra nepagrįstas. Priešingai, nei teigia apeliantė, nagrinėdamas nusistovėjusius moralės principus Bendrasis Teismas netaikė tik subjektyvaus kriterijaus, o skundžiamo sprendimo 28–30 punktuose aiškiai analizavo galimybę, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas nėra vulgarus, bet gali būti suprantamas kaip „pokštas“.

33

Šiomis aplinkybėmis EUIPO tvirtina, kad prekių ženklo suteikiamos išimtinės teisės tikslas yra užtikrinti neiškreiptą konkurenciją, o ne saviraiškos laisvę, nors remiantis filmo pavadinimu galima vieną meno kūrinį atskirti nuo kito ir nustatyti jo turinį, kartu išreiškiant saviraiškos laisvę ir meninę laisvę. Vidutiniam vartotojui yra žinomas šis skirtumas, taigi jis nebūtinai vienodai suvoks prekių ženklus ir filmų pavadinimus. Todėl negalima daryti prielaidos, kad net ir tie vartotojai, kuriems žinomas nurodytas filmas, prašomą įregistruoti prekių ženklą suvoks kaip „pokštą“. Be to, šiuo atveju atitinkamų vartotojų yra daug daugiau nei tų, kuriems žinomas nurodytas filmas ir kurie yra susipažinę su „jaunimo žargonu“.

34

Penkta, EUIPO tvirtina, jog Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad jei prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro žodis, kurį atitinkama visuomenė suvokia kaip savaime vulgarų, taigi kaip šokiruojantį, tai yra „akivaizdžiai nepadorus“ ir „nusistovėjusiems moralės principams“ prieštaraujantis „prekių ženklas“.

35

Šešta, EUIPO mano, kad apeliantė klaidingai nurodo, jog skundžiamo sprendimo 30 punkte Bendrasis Teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo pareigą, kai nusprendė, jog neįrodyta, kad atitinkama visuomenė prašomame įregistruoti prekių ženkle atpažįsta nurodyto filmo pavadinimą, taigi ir „pokštą“. Ši išvada turi būti vertinama atsižvelgiant į jos kontekstą. Nors tiesa, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio 1 dalį ir 76 straipsnio 1 dalį absoliučius atmetimo pagrindus EUIPO turi nagrinėti savo iniciatyva ir jų buvimas turi būti motyvuotas nuosekliai, vis dėlto tuo atveju, kai EUIPO arba Bendrasis Teismas, kuriam šie teisiniai reikalavimai taikomi jam atmetant ieškinį dėl EUIPO sprendimo netenkinti prekių ženklo paraiškos, nurodo paraišką pateikusiam asmeniui plačiai žinomus faktus arba pateikia vertinimą, grindžiamą galimybės įregistruoti prašomą prekių ženklą nebuvimu, paraišką pateikęs asmuo turi juos paneigti pateikdamas konkrečią` ir pagrįstą informaciją. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas laikėsi minėtų teisinių reikalavimų.

36

Galiausiai, septinta, EUIPO mano, kad apeliantės argumentas, jog Bendrasis Teismas nenustatė tinkamos paraišką pateikusio asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, yra nepagrįstas.

37

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams prieštaraujančius prekių ženklus atsisakoma registruoti. Be to, iš šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies matyti, kad minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti absoliutūs atmetimo pagrindai taikomi, net jeigu jie galioja tik Sąjungos dalyje.

38

Kaip skundžiamo sprendimo 24 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, o apeliantė to neginčijo, EUIPO, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktu, atsisakė įregistruoti žodinį žymenį „Fack Ju Göhte“ ne dėl galimo šio žymens prieštaravimo viešajai tvarkai, bet vien dėl to, kad jis prieštarauja nusistovėjusiems moralės principams. Taigi pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia nagrinėti atsižvelgiant tik į pastarąjį absoliutų atmetimo pagrindą.

39

Kalbant apie šį atmetimo pagrindą, reikia pažymėti, jog atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „nusistovėję moralės principai“ nėra apibrėžta Reglamente Nr. 207/2009, ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos įprastą reikšmę ir į kontekstą, kuriame paprastai vartojama. Kaip savo išvados 77 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, ši sąvoka paprastai reiškia pagrindines vertybes ir moralės normas, kurių tam tikru momentu laikosi konkreti visuomenė. Šios vertybės ir normos, kurios laikui bėgant gali kisti ir įvairiose vietovėse būti skirtingos, turi būti nustatomos atsižvelgiant į vertinimo metu šioje visuomenėje vyraujantį socialinį sutarimą. Siekiant tai nustatyti, reikia tinkamai atsižvelgti į socialinį kontekstą, prireikus atsižvelgiant į jam būdingą kultūrinę, religinę ar filosofinę įvairovę, kad būtų galima objektyviai įvertinti, ką minėta visuomenė tuo momentu laiko priimtina moralės požiūriu.

40

Be to, taikant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą, nagrinėjant klausimą, ar žymuo, kurį prašoma įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, prieštarauja nusistovėjusiems moralės principams, reikia išanalizuoti visus konkrečiam atvejui būdingus elementus, siekiant nustatyti, kaip atitinkama visuomenė suvoktų tokį žymenį, jeigu jis būtų naudojamas kaip prekių ženklas paraiškoje nurodytoms prekėms ar paslaugoms.

41

Šiuo atžvilgiu tam, kad atitinkamas žymuo patektų į Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sritį, nepakanka, kad jis būtų laikomas nederamu. Tuo metu, kai jis nagrinėjamas, atitinkama visuomenė turi jį suprasti kaip prieštaraujantį pagrindinėms visuomenės vertybėms ir moralės normoms, kurios egzistuoja konkrečiu momentu.

42

Siekiant nustatyti, ar taip yra šiuo atveju, reikia remtis vidutiniškai jautraus, tolerantiško ir protingo asmens suvokimu, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis prekių ženklas gali būti sutinkamas, ir prireikus – į ypatingas atitinkamos Sąjungos dalies aplinkybes. Šiuo aspektu svarbūs tokie elementai kaip teisės aktai ir administracinė praktika, visuomenės nuomonė ir prireikus tai, kaip atitinkama visuomenė praeityje reagavo į šį žymenį ar panašius žymenis, taip pat bet kuris kitas elementas, leidžiantis įvertinti šios visuomenės suvokimą.

43

Taigi nagrinėjimas, kurį reikia atlikti, neturi apsiriboti prašomo įregistruoti prekių ženklo ar net tam tikrų jo sudedamųjų dalių abstrakčiu vertinimu, bet turi būti įrodyta, ypač kai paraišką pateikęs asmuo nurodė aplinkybes, galinčias kelti abejonių dėl to, kad atitinkama visuomenė suvokia šį prekių ženklą kaip prieštaraujantį nusistovėjusiems moralės principams, kad šio prekių ženklo naudojimą konkrečiomis socialinėmis ir aktualiomis aplinkybėmis ši visuomenė iš tikrųjų suvoktų kaip prieštaraujantį pagrindinėms visuomenės vertybėms ir moralės normoms.

44

Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia išnagrinėti pirmojo apeliacinio skundo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą, pagrįstumą.

45

Šiuo atveju neginčijama, kad, kaip skundžiamo sprendimo 14 ir 17 punktuose konstatavo Bendrasis Teismas šiuo klausimu patvirtindamas Apeliacinės tarybos vertinimą, atitinkamą visuomenę sudaro plačioji vokiškai kalbanti Sąjungos visuomenė, visų pirma Vokietijos ir Austrijos visuomenė.

46

Dėl to, kaip ši visuomenė suvokia prašomą įregistruoti prekių ženklą, skundžiamo sprendimo 18 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad minėta visuomenė šį prekių ženklą prilygins angliškam posakiui „Fuck you“, prie kurio pridėtas patronimas Goethe, ir visas jis išdėstytas pritaikius kitą rašybą, paremtą šių žodžių fonetine transkripcija į vokiečių kalbą. Nors, atsižvelgiant į pirminę reikšmę, žodžių junginys anglų kalba „Fuck you“ turi seksualinę konotaciją su vulgarumo prieskoniu, jis vartojamas ir kitokiame kontekste, siekiant išreikšti pyktį, nepasitikėjimą ar panieką asmens atžvilgiu. Vis dėlto net ir tokiu atveju šis žodžių junginys nebūtų mažiau vulgarus, ir to negali sušvelninti elemento „Göhte“ nurodymas nagrinėjamo žymens pabaigoje, leidžiantis nustatyti, kam „skirti“ žymens pradžioje esantys žodžiai.

47

Skundžiamo sprendimo 19 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad, priešingai, nei teigė apeliantė, aplinkybė, jog po pateikimo kino teatrams filmą „Fack Ju Göhte“ matė keli milijonai asmenų, nereiškia, kad atitinkamos visuomenės prašomas įregistruoti prekių ženklas nešokiruoja.

48

Skundžiamo sprendimo 20 punkte jis padarė išvadą, jog tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog angliškas žodžių junginys „Fuck you“, taigi ir visas prašomas įregistruoti prekių ženklas, savaime yra vulgarūs ir gali šokiruoti atitinkamą visuomenę. Todėl tuo remdamasi ji padarė teisingą išvadą, kad prašomą prekių ženklą reikia atsisakyti registruoti remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktu.

49

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Bendrojo Teismo atlikta analizė neatitinka Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytų reikalavimų, kurie nurodyti šio sprendimo 39–43 punktuose.

50

Atsižvelgiant į socialinį kontekstą ir šiuo klausimu apeliantės pateiktą informaciją, ypač į tai, kad žodinis žymuo „Fack Ju Göhte“ atitinka, kaip skundžiamo sprendimo 2 ir 19 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, apeliantės sukurtos vokiškos kino komedijos, kuri 2013 m. buvo vienas sėkmingiausių kinematografijos kūrinių Vokietijoje ir kurią po to, kai buvo pradėta rodyti kino salėse, matė keli milijonai asmenų, pavadinimą, Bendrasis Teismas, siekdamas tinkamai konstatuoti, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą vokiškai kalbanti visuomenė suvokė kaip prieštaraujantį nusistovėjusiems moralės principams, negalėjo apsiriboti abstrakčiu šio prekių ženklo vertinimu ir anglų kalbos posakiu, kurį ši visuomenė sieja su pirmąja tokio prekių ženklo dalimi.

51

Taigi aplinkybė, kad reikia išnagrinėti patį šį prekių ženklą, nereiškia, kad atliekant šį nagrinėjimą galima nepaisyti konteksto elementų, galinčių paaiškinti, kaip atitinkama visuomenė suvokia minėtą prekių ženklą.

52

Kaip savo išvados 94 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tarp tokių aplinkybių yra didelė tokio pavadinimo komedijos sėkmė vokiškai kalbančioje plačiojoje visuomenėje ir tai, kad neatrodo, jog toks pavadinimas būtų sukėlęs kontroversiją, taip pat tai, kad jaunajai visuomenei buvo leista jį žiūrėti, o Goethe institutas, t. y. pasauliniu lygiu veikiantis Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros institutas, kurio vienas iš uždavinių yra skatinti vokiečių kalbos mokėjimą, jį naudoja pedagoginiais tikslais.

53

Kadangi šios aplinkybės a priori gali būti rodiklis, kad, nepaisydama prašomo įregistruoti prekių ženklo pirmosios dalies prilyginimo angliškam posakiui „Fuck you“, plačioji vokiškai kalbanti visuomenė žodinį žymenį „Fack Ju Göhte“ suvokia kaip nepriimtiną moralės požiūriu, Bendrasis Teismas, darydamas išvadą, kad šis žymuo neatitinka nusistovėjusių moralės principų, negalėjo remtis tik šiam angliškam žodžių junginiui būdingu vulgariu pobūdžiu ir nenagrinėti minėtų aplinkybių, taip pat aiškiai nenurodyti priežasčių, dėl kurių, nepaisydamas konkrečių aplinkybių, mano, kad plačioji vokiškai kalbanti visuomenė minėtą žymenį, kai jis naudojamas kaip prekių ženklas, supranta kaip prieštaraujantį pagrindinėms visuomenės vertybėms ir moralės normoms.

54

Šių analizės ir motyvavimo reikalavimų netenkina paprasti teiginiai, nurodyti skundžiamo sprendimo 19 punkte ir pakartoti šio sprendimo 47 punkte arba skundžiamo sprendimo 30 punkte, kur nurodyta, kad neįrodyta, jog vykdant veiklą, per kurią atitinkama visuomenė gali susidurti su prašomu įregistruoti prekių ženklu, tokia visuomenė iš šio prekių ženklo atpažįsta sėkmę patyrusio filmo pavadinimą ir tokį prekių ženklą suvokia kaip „pokštą“.

55

Konkrečiai kalbant apie pastarąjį teiginį, reikia pažymėti, jog, viena vertus, Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime turėjo įsitikinti, kad EUIPO nepažeidė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies, pagal kurią, vykstant procedūrai dėl absoliučių atmetimo pagrindų, EUIPO įpareigojama nagrinėti faktus savo iniciatyva ir nustatyti, kad tokie pagrindai egzistuoja. Kita vertus, tam, kad būtų konkrečiai išnagrinėtos aplinkybės, kaip antai nurodytos šio sprendimo 52 punkte, siekiant įvertinti, kaip atitinkama visuomenė suvokia prašomą įregistruoti prekių ženklą, nereikia, kad būtų nustatyta, kad ši visuomenė iš minėto prekių ženklo atpažįsta šios komedijos pavadinimą arba kad tokį prekių ženklą ji suvokia kaip „pokštą“; beje, šių dviejų aplinkybių nebuvimas neleidžia nustatyti pakenkimo nusistovėjusiems moralės principams.

56

Galiausiai taip pat reikia pridurti, kad priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 29 punkte, kur nurodyta, kad „meno, kultūros ir literatūros srityje nuolat siekiama užtikrinti saviraiškos laisvę, kuri neegzistuoja prekių ženklų srityje“, į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę turi būti, kaip per teismo posėdį pripažino EUIPO ir kaip savo išvados 47–57 punktuose nurodė generalinis advokatas, atsižvelgta taikant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą. Be to, tokią išvadą patvirtina tiek Reglamento 2015/2424, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 207/2009, 21 konstatuojamoji dalis, tiek Reglamento 2017/1001 21 konstatuojamoji dalis, kuriose aiškiai pabrėžiama būtinybė taikyti šiuos reglamentus taip, kad būtų užtikrintas visiškas pagrindinių laisvių ir teisių, ypač saviraiškos laisvės, laikymasis.

57

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad skundžiamame sprendime aiškindamas ir taikydamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, ir vien jų užtenka, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas būtų pripažintas pagrįstu; nėra reikalo nagrinėti kitų apeliantės argumentų, skirtų šiam pagrindui pagrįsti.

58

Taigi skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir nereikia nagrinėti apeliacinio skundo antrojo ir trečiojo pagrindų.

59

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas gali pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

60

Taip yra šioje byloje.

61

Pirmuoju ieškinio pagrindu apeliantė Bendrajame Teisme teigė, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą.

62

Reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime ir visų pirma jo 21–41 punktuose atliktame vertinime dėl to, kaip atitinkama visuomenė suvokia prašomą įregistruoti prekių ženklą, iš esmės padarytos tos pačios klaidos kaip ir skundžiame sprendime.

63

Taigi ginčijamo sprendimo 21–23 punktuose iš esmės konstatavusi, kad atitinkama visuomenė prašomo įregistruoti prekių ženklo pirmoje dalyje atpažįsta anglišką posakį „Fuck you“, minėto sprendimo 24–28 punktuose Apeliacinė taryba nurodė, kad šis žodžių junginys yra vulgarus ir šokiruojantis. Toliau minėto sprendimo 29–33 punktuose ji nurodė, kad elemento „Göhte“ pridėjimas negali iš esmės pakeisti įžeidimo „Fack ju“ suvokimo remiantis labai abstrakčiu angliško posakio „Fuck you“ vertinimu ir neatsižvelgiant į šio sprendimo 52 punkte nurodytas aplinkybes.

64

Dėl šių aplinkybių ginčijamo sprendimo 36 punkte Apeliacinė taryba pripažino, kad iš apeliantės pateiktų dokumentų neabejotinai galima daryti išvadą, jog komedija „Fack ju Göhte“, kurią Vokietijoje matė apie 7,4 mln. žiūrovų, ir komedija „Fack ju Göhte 2“ yra vienos iš patyrusių didžiausią sėkmę Vokietijos kino istorijoje, vertinant pagal žiūrovų skaičių, be to, jos sulaukė didelės sėkmės Austrijoje. Apeliacinė taryba konstatavo, kad tuo remiantis galima preziumuoti, jog atitinkama vokiškai kalbanti plačioji visuomenė bent jau girdėjo kalbas apie šias komedijas. Vis dėlto minėto sprendimo 37 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad, atsižvelgiant į didelę šių komedijų sėkmę atitinkamoje visuomenėje, neįmanoma daryti išvados, kad šios visuomenės nešokiruoja šių komedijų pavadinimas, nes jis neapibūdina minėtų komedijų turinio, ir kad konkrečiai „Goethe“ jam neturi jokio poveikio. Atvirkščiai, įžeidimo „Fack ju“ naudojimas kaip filmo pavadinimo nieko nepasako apie jo priimtinumą visuomenei.

65

Vis dėlto, viena vertus, nebūtina, kad filmo pavadinimas apibūdintų jo turinį, kad būtų laikomas svarbia aplinkybe vertinant, ar atitinkama visuomenė suvokia šį pavadinimą ir žodinį to paties pavadinimo žymenį kaip prieštaraujantį nusistovėjusiems moralės principams.

66

Kita vertus, nors tiesa, kad filmo sėkmė savaime neįrodo, jog jo pavadinimas ir to paties pavadinimo žodinis žymuo yra priimtini visuomenei, ne mažiau svarbu, kad tai bent jau yra tokio priimtinumo rodiklis, kurį reikia įvertinti atsižvelgiant į visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybe siekiant konkrečiai nustatyti, kaip šis žymuo suvokiamas tuo atveju, kai naudojamas kaip prekių ženklas.

67

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ne tik komedijos „Fack ju Göhte“ ir „Fack ju Göhte 2“, kurios, beje, turėjo tęsinį 2017 m., patyrė sėkmę būtent atitinkamoje visuomenėje, o dėl jos Apeliacinė taryba net konstatavo, kad galima preziumuoti, jog šią visuomenę sudarantys vartotojai bent jau girdėjo kalbas apie šias komedijas, bet ir, nepaisant didelio tokią sėkmę lydinčio matomumo, neatrodo, kad jų pavadinimas būtų lėmęs kontroversišką šios visuomenės nuomonę. Be to, jaunimo auditorijai buvo leista žiūrėti šias komedijas, kuriose veiksmas vyksta mokykloje, nekeičiant pavadinimo, ir joms, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 39 punkto, buvo skirtos įvairių organizacijų lėšos, o Goethe institutas jas naudojo pedagoginiais tikslais.

68

Taigi reikia konstatuoti, jog iš visų šių aplinkybių nuosekliai matyti, jog, nepaisydama žodžių „Fack ju“ panašumo į anglišką posakį „Fuck you“, plačioji vokiškai kalbanti visuomenė minėtų komedijų pavadinimo nesuvokė kaip nepriimtinų moralės požiūriu. Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad tai, kaip vokiškai kalbanti visuomenė suvokia šį anglišką žodžių junginį, net jeigu šis žodžių junginys yra plačiai žinomas šioje visuomenėje ir ji žino tokio žodžių junginio reikšmę, nebūtinai sutampa su tuo, kaip jį suvokia angliškai kalbanti visuomenė, nes suvokimas gimtąja kalba yra geresnis negu užsienio kalba. Dėl tos pačios priežasties vokiškai kalbanti visuomenė minėtą anglišką posakį nebūtinai supranta taip, kaip suprastų jo vertimą į vokiečių kalbą. Be to, minėtų komedijų pavadinimą ir prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro ne tiek pats nurodytas angliškas žodžių junginys, kiek fonetinė transkripcija į vokiečių kalbą, prie kurios pridėtas elementas „Göhte“.

69

Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įtikinamai paaiškinti, kodėl plačioji vokiškai kalbanti visuomenė žodinį žymenį „Fack Ju Göhte“ suvoks kaip prieštaraujantį pagrindinėms visuomenės vertybėms ir moralės normoms, kai jis naudojamas kaip prekių ženklas, nors neatrodo, kad ji manė, kad taip pavadintos komedijos prieštarauja nusistovėjusiems moralės principams, reikia konstatuoti, kad EUIPO nepakankamai įrodė, kad remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktu prašomo prekių ženklo negalima įregistruoti.

70

Be to, reikia pridurti, kad, priešingai, nei ginčijamo sprendimo 38 punkte nurodo Apeliacinė taryba, to paties pavadinimo komedijų sėkmės svarbos, kaip konkrečios nagrinėjamo atvejo aplinkybės, nepaneigia tai, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyto absoliutaus atmetimo pagrindo negali paneigti įrodymas dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 7 straipsnio 3 dalį. Iš tikrųjų, siekiant nustatyti, ar atitinkama visuomenė suvokia prašomą įregistruoti prekių ženklą kaip prieštaraujantį nusistovėjusiems moralės principams, taigi, nustatyti, ar remiantis šiuo absoliučiu atmetimo pagrindu jo negalima įregistruoti, o ne tam, kad šis pagrindas būtų atmestas nustačius, kad jis taikomas nagrinėjamu atveju, reikia atsižvelgti į tai, kad atitinkamoje visuomenėje to paties pavadinimo komedijos patyrė sėkmę, ir, be to, į tai, kad nekilo kontroversijos dėl jų pavadinimo.

71

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba nagrinėjamu atveju klaidingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą, todėl ginčijamą sprendimą reikia panaikinti.

72

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, jis sprendžia išlaidų klausimą.

73

Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

74

Kadangi apeliantė reikalavo iš EUIPO priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ši pralaimėjo bylą, iš jos reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesu pirmojoje instancijoje byloje T‑69/17 ir apeliacinėje instancijoje.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: