–

B. S., atstovaujamo adwokat T. Grzejszczak,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos M. Tassopoulou, A. Dimitrakopoulou ir I. Kotsoni,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Perrin ir M. Siekierzyńska,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (OL L 316, 1992, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 206 ir klaidų ištaisymas OL L 60, 2015, p. 70) 2 straipsnio, siejamo su 1991 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2587/91 (OL L 259, 1991, p. 1) patvirtintos redakcijos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priedu, išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pradėtą prieš B. S. dėl to, kad, be kita ko, šis asmuo Lenkijos mokesčių institucijai tariamai pateikė melagingus duomenis ir dėl to galėjo sumažėti akcizo, kurį jis turėjo sumokėti, dydis.

3

Direktyvos 92/83 2 straipsnyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje terminas „alus“ – tai bet kuris produktas, priskirtinas KN kodui 2203, arba bet kuris produktas, kuris yra alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinys, priskirtinas KN kodui 2206, kuriame esanti alkoholio tūrinė koncentracija abiem atvejais yra didesnė nei 0,5 %.“

4

Šios direktyvos 26 straipsnyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje pateikiamos nuorodos į KN kodus yra nuorodos į Kombinuotąją nomenklatūrą, kuri galioja šios direktyvos priėmimo metu.“

5

Reglamento Nr. 2658/87 12 straipsnyje numatyta, kad kiekvienais metais Europos Komisija priima reglamentą, kuriame pateikiama išsami Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) redakcija, kartu su bendrojo muitų tarifo autonominėmis ir konvencinėmis normomis, nustatytomis pagal Europos Sąjungos Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Šis reglamentas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje vėliausiai iki spalio 31 d. ir yra taikomas nuo kitų metų sausio 1 dienos.

6

Vadovaujantis Direktyvos 92/83 26 straipsniu, pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytina KN redakcija yra Reglamentu Nr. 2587/91 patvirtinta Reglamento Nr. 2658/87 I priedo redakcija.

7

Antrojoje KN dalyje yra 22 skirsnis „Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas“, kuris apima šios KN 2203 ir 2206 pozicijas.

8

2203 pozicija suformuluota taip:

9

2206 pozicija suformuluota taip:

10

Muitinių bendradarbiavimo taryba, tapusi Pasaulio muitinių organizacija (toliau – PMO), buvo įsteigta 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudaryta konvencija dėl šios tarybos sukūrimo. PMO parengta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS) buvo įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje pasirašytoje Tarptautinėje konvencijoje dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, kuri kartu su 1986 m. birželio 24 d. dalinio pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu buvo patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288). KN perimamos šešių skaitmenų SS pozicijos ir subpozicijos. Septintu ir aštuntu skaitmenimis nurodomos papildomos tik KN būdingos subpozicijos.

11

SS paaiškinimus pagal minėtos konvencijos nuostatas dėl SS rengia PMO; jie skelbiami dviem oficialiosiomis PMO kalbomis, t. y. prancūzų ir anglų.

12

2203 pozicijos SS paaiškinime prancūzų kalba nurodyta:

„La bière est une boisson alcoolique qui s’obtient par la fermentation du moût préparé avec du malt d’orge ou de froment, qu’on a fait bouillir en présence d’eau avec généralement du houblon. Certaines quantités de céréales non maltées (maïs et riz, par exemple) peuvent éventuellement être utilisées pour la préparation du moût. L’addition de houblon a pour effet de développer des principes amers et aromatiques et de permettre une meilleure conservation du produit. Elle est parfois aromatisée en cours de fermentation à l’aide de cerises ou d’autres produits.

On ajoute parfois à la bière des sucres, des colorants, du dioxyde de carbone ou encore d’autres substances.

Selon les procédés de fermentation employés, on peut avoir: les bières de fermentation basse, obtenues à basse température avec des levures dites basses et des bières de fermentation haute obtenues à une température plus élevée avec des levures dites hautes.

Les bières peuvent être claires ou foncées, douces ou amères, légères ou fortes; elles se présentent ordinairement en fûts, en bouteilles ou en boîtes hermétiquement closes et peuvent aussi être commercialisées sous les appellations de « ale », « stout », ir t. t.

Cette position comprend également les bières concentrées qui sont préparées en concentrant dans le vide, jusqu’à 1/5 ou 1/6 de leur volume, des bières, en général peu alcooliques, mais très riches en extrait de malt.

N’entrent pas dans cette position:

Atsižvelgiant į taikomą fermentacijos procesą, produktas gali būti žemutinės fermentacijos alus, gaminamas žemoje temperatūroje naudojant žemutinės fermentacijos mieles, arba aukštutinės fermentacijos alus, gaminamas aukštesnėje temperatūroje naudojant aukštutinės fermentacijos mieles.

Alus gali būti šviesus arba tamsus, saldus arba kartus, švelnus arba stiprus. Jis gali būti supilstytas į statines, butelius ar hermetiškai sandarius indus ir gali būti parduodamas pavadinimais „elis“, „stautas“ ir kt.

Ši pozicija taip pat apima koncentruotą alų, paruoštą vakuuminiu būdu kondensuojant alų, kuriame paprastai yra nedaug alkoholio, bet daug salyklo ekstrakto, iki 1/5 arba 1/6 jo tūrio.

Prie šios pozicijos nepriskiriama:

13

Šiame paaiškinime anglų kalba nurodyta:

„Beer is an alcoholic beverage obtained by fermenting a liquor (wort) prepared from malted cereals (most commonly barley or wheat), water and (usually) hops. Certain quantities of non–malted cereals (e.g., maize (corn) or rice) may also be used for the preparation of the liquor (wort). The addition of hops imparts a bitter and aromatic flavour and improves the keeping qualities. Cherries or other flavouring substances are sometimes added during fermentation.

Sugar (particularly glucose), colouring matter, carbon dioxide and other substances may also be added.

According to the fermenting process employed, the products may be bottom fermentation beer, obtained at a low temperature with bottom yeasts, or top fermentation beer, obtained at a higher temperature with top yeasts.

Beer may be pale or dark, sweet or bitter, mild or strong. It may be put up in barrels, bottles or in airtight tins and may be marketed as ale, stout, ir t. t.

This heading also covers concentrated beer prepared by vacuum–condensing beer of low alcoholic strength (but with a high content of malt extract) to between one fifth and one sixth of its original volume.

The heading does not cover:

14

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos 2008 m. gruodžio 6 d.Ustawa o podatku akcyzowym (Akcizų įstatymas) (Dz. U., 2009, Nr. 3, 11 pozicija; toliau – Akcizų įstatymas) 94 straipsnyje numatyta:

„1.   Pagal šį įstatymą alus – tai visi gaminiai, priskiriami prie KN 220300 pozicijos, ir visi gaminiai, kuriuos sudaro alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinys, priskiriami prie KN 220600 pozicijos, jeigu faktinė alkoholio koncentracija šiuose gaminiuose, išreikšta tūrio procentais, viršija 0,5 %;

<…>

4.   Akcizo tarifas, taikomas alui, yra 7,79 [Lenkijos zlotai (PLN) (maždaug 1,8 euro)] už 1 hektolitrą už kiekvieną gatavo gaminio Plato laipsnį.“

15

Šio įstatymo 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Akcizų tarifai, taikomi fermentuotiems gėrimams:

16

Nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. B. S. gamino alkoholinį gėrimą, kuris, kaip jis teigia, buvo alaus ir nealkoholinio gėrimo mišinys. Šimtas hektolitrų misos, iš kurios gaminamas tarpinis produktas, kurį jis laiko alumi, gaunami iš 134,9 litro salyklo ekstrakto, 1708,2 litro gliukozės sirupo, 9 litrų citrinos rūgšties, 2,4 litro amonio fosfato, auginimo terpės ir vandens.

17

Nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. birželio 26 d. B. S. kas mėnesį kompetentingai muitinės įstaigai teikė akcizo deklaracijas, kuriose savo gaminamą gėrimą kvalifikavo kaip prie KN 2203 pozicijos priskiriamo „alaus“ ir nealkoholinių gėrimų mišinį, ir remdamasis Akcizų įstatymo 94 straipsniu taikė alui galiojantį akcizo dydį –7,79 PLN (maždaug 1,8 euro) už 1 hektolitrą už kiekvieną gatavo gaminio Plato laipsnį.

18

Atsakingos muitinės įstaigos vadovas nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. vasario 14 d. priimtuose keliuose sprendimuose ginčijo B. S. deklaracijas ir nustatė gerokai didesnį mokėtiną akcizo mokestį, remdamasis tuo, kad B. S. gaminamas gėrimas turėjo būti priskiriamas prie KN 2206 pozicijos kaip gėrimas, pagamintas iš fermentuotų gėrimų, išskyrus alų, ir nealkoholinių gėrimų, ir jam turėjo būti taikomas 158 PLN (maždaug 36,5 euro) dydžio akcizas už vieną gatavo gaminio hektolitrą. Šie sprendimai buvo grindžiami tuo, kad tarpiniam produktui pagaminti naudojama pagrindinė sudedamoji dalis yra gliukozės sirupas, o ne salyklas, todėl šis produktas negali būti priskiriamas prie KN 2203 pozicijos kaip „salyklinis alus“. Todėl muitinės įstaigos vadovas padarė išvadą, kad šio sprendimo 17 punkte minėtose deklaracijose nurodytas galutinis produktas, kuris yra gėrimas iš minėto tarpinio produkto ir nealkoholinių gėrimų, turi būti laikomas gėrimu, pagamintu iš fermentuotų gėrimų, išskyrus alų, ir nealkoholinių gėrimų.

19

Šie muitinės įstaigos vadovo sprendimai buvo patvirtinti keliais Muitinės direktoriaus sprendimais. Be to, Lenkijos administraciniai teismai atmetė dėl šių sprendimų B. S. pateiktus skundus.

20

Pagrindinėje byloje B. S. iškelta baudžiamoji byla už tai, kad nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2013 m. birželio mėn. jis klaidino Lenkijos mokesčių administraciją akcizo deklaracijose teikdamas melagingą informaciją apie jo gaminamą gėrimą, o dėl to labai sumažėjo akcizo dydis, ir šis gėrimas buvo išleistas iš apmokestinamų prekių sandėlio nepažymėtas akcizo ženklais.

21

2017 m. birželio 21 d.Sąd Rejonowy w Piotrkowie Trybunalskim (Petrakavo apygardos teismas, Lenkija) nuosprendžiu B. S. pripažintas kaltu padarius šiuos nusižengimus ir jam skirta 200 PLN (maždaug 46,2 euro) bauda, mokėtina 300 dienų. Dėl šio nuosprendžio B. S. pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

22

Šis teismas pažymi, kad, vadovaujantis atitinkamomis Akcizų įstatymo nuostatomis, produktas pagal šį įstatymą kvalifikuojamas remiantis KN klasifikacija ir vadovaujantis prie jos pridėtomis aiškinimo taisyklėmis. Be to, jis pabrėžia, kad šiame įstatyme pateikta alaus apibrėžtis atitinka Direktyvos 92/83 2 straipsnyje pateiktą alaus apibrėžtį.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal Akcizų įstatymo nuostatas „alaus“ sąvoka apima ne tik salyklinį alų, nurodytą KN 2203 pozicijoje, bet ir alaus, priskiriamo prie šios pozicijos, mišinius su nealkoholiniais gėrimais, nurodytus KN 2206 pozicijoje, su sąlyga, kad alkoholio tūris yra didesnis nei 0,5 %. Vis dėlto jis mano, kad šiose nuostatose tiksliai neapibrėžiama pagaminto alaus sudedamųjų dalių (minimali arba maksimali) procentinė dalis, paliekant gamintojui diskreciją dėl gaminamo alaus sudedamųjų dalių proporcijų. Remdamasis tuo, jis daro išvadą, kad gali būti naudojamas bet koks nesalyklinių žaliavų kiekis, jei tik yra salyklo. Šiose nuostatose taip pat neapibrėžta, kad cukrus gali būti pridėtas į alų tik pasibaigus fermentacijos procesui.

24

Šio teismo nuomone, siekiant nustatyti, ar B. S. padarė baudžiamą veiką, būtina išsiaiškinti, ar B. S. gaminamas gėrimas pagrįstai jo buvo kvalifikuotas kaip prie KN 2203 pozicijos priskiriamo „alaus“ ir nealkoholinių gėrimų mišinys, ar vis dėlto tai yra gėrimas, pagamintas iš fermentuotų gėrimų, išskyrus alų, ir nealkoholinių gėrimų.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis Prancūzijos pateikta privalomąja tarifine informacija, pažymi, kad, kai salyklinės sudedamosios dalys nėra vyraujančios, valstybėse narėse šio gėrimo tarifinė klasifikacija skiriasi, todėl yra pagrįstai reikalingas teismų praktikos suderinimas.

26

Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Piotrkowie Trybunalskim (Petrakavo apygardos teismas, Lenkija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [Direktyvos 92/83] 2 straipsnis, siejamas su [Reglamento Nr. 2658/87] [I priedu], turi būti aiškinamas taip, kad gaminys, kurio pirminės misos gamybai buvo panaudotas salyklo ekstraktas, gliukozės sirupas, citrinos rūgštis ir vanduo, gali būti laikomas iš misos gaunamu alumi, priskiriamu prie Kombinuotosios nomenklatūros kodo KN 2203, taip pat ir tuo atveju, kai nesalyklinių sudedamųjų dalių misoje yra daugiau, palyginti su salyklinėmis sudedamosiomis dalimis, o gliukozės sirupo pridedama į misos ekstraktą dar prieš prasidedant jos fermentacijos procesui, ir kokiais kriterijais reikia remtis nustatant salyklinių ir nesalyklinių sudedamųjų dalių proporcijas pirminėje misoje, kad gautą produktą pagal KN 2203 kodą būtų galima laikyti alumi?“

27

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 92/83 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tarpinis produktas, skirtas maišyti su nealkoholiniais gėrimais ir gaunamas iš misos, kurioje salyklinių sudedamųjų dalių yra mažiau nei nesalyklinių, o gliukozės sirupo pridedama į ją dar prieš prasidedant fermentacijos procesui, gali būti kvalifikuojamas kaip „salyklinis alus“, priskiriamas prie KN 2203 pozicijos.

28

Pagal Direktyvos 92/83 2 straipsnį „alus“ apima ne tik visus gaminius, priskiriamus prie KN 2203 pozicijos, bet ir visus gaminius, kuriuos sudaro alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinys, priskiriamus prie KN 2206 pozicijos, su sąlyga, kad produkte esanti alkoholio tūrinė koncentracija abiem atvejais yra didesnė nei 0,5 %.

29

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad galutinis B. S. parduodamas produktas yra tarpinio alkoholinio produkto, gauto fermentacijos būdu, ir nealkoholinių gėrimų mišinys. Vadinasi, B. S. parduodamą galutinį produktą sudarantis mišinys negali būti priskiriamas prie KN 2203 pozicijos ir dėlto jis nepatenka į pirmąjį iš Direktyvos 92/83 2 straipsnyje nurodytų atvejų. Taigi šis produktas gali būti laikomas „alumi“ ir patekti į šio 2 straipsnio taikymo sritį tik tuomet, jeigu pats tarpinis alkoholinis produktas, kurį B. S. turi sumaišyti su nealkoholiniais gėrimais, kad gautų šį galutinį produktą, gali būti kvalifikuojamas kaip „salyklinis alus“ pagal KN 2203 poziciją; turėtina omenyje, kad, atrodo, neginčijama, jog šiame galutiniame produkte esanti alkoholio tūrinė koncentracija yra didesnė nei 0,5 %.

30

Vadovaujantis Direktyvos 92/83 26 straipsniu, pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytina KN yra šios direktyvos priėmimo momentu galiojusios redakcijos, t. y. patvirtintos Reglamentu Nr. 2587/91, KN (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 14 d. Sprendimo Paderborner Brauerei Haus Cramer, C‑196/10, EU:C:2011:487, 28 punktą).

31

Remiantis suformuota jurisprudencija, siekiant teisinio saugumo ir kontrolės paprastumo, prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatomas atsižvelgiant į tokias jų objektyvias savybes ir požymius, kokie apibrėžti KN pozicijose ir skyrių ar skirsnių pastabose. Komisijos parengti KN paaiškinimai ir PMO parengti SS paaiškinimai taip pat yra svarbūs aiškinant įvairių tarifinių pozicijų apimtį, tačiau neturi privalomosios teisinės galios (2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Toorank Productions, C‑532/14 ir C‑533/14, EU:C:2016:337, 34 ir 36 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

32

Būtent atsižvelgiant į šiuos aspektus reikia nustatyti, ar alkoholinis produktas, gaunamas fermentuojant misą, kurią sudaro, be kita ko, gliukozės sirupas ir nedidelė dalis salyklo, gali būti kvalifikuotas kaip „salyklinis alus“ pagal KN 2203 poziciją.

33

Pirma, dėl salyklo dalies misoje reikia pažymėti, kad KN nenustatyta minimali salyklinių sudedamųjų dalių procentinė dalis misoje, skirtoje alui gaminti.

34

Tiesa, KN 2203 pozicijoje minimas „salyklinis alus“, o tai leidžia manyti, kad prie šios pozicijos priskiriamas alus gali būti pagamintas tik jei į jo sudėtį įeina salyklas. Vis dėlto vien iš formuluotės „salyklinis alus“ negalima spręsti, kad reikalaujama tam tikra minimali salyklo procentinė dalis misoje.

35

Be to, SS 2203 pozicijos paaiškinime aiškiai nurodyta, kad tam tikri nesalyklinių javų kiekiai gali būti naudojami ruošiant misą, tačiau nereikalaujama, kad šių nesalyklinių sudedamųjų dalių procentinė dalis būtų mažesnė nei salyklinių sudedamųjų dalių.

36

Antra, dėl į misos sudėtį įeinančio gliukozės sirupo reikia pažymėti, kad pagal KN šio sirupo naudojimas nėra draudžiamas.

37

Be to, SS 2203 pozicijos paaiškinime aiškiai pripažįstama galimybė fermentuojant pridėti į misą aromatinių medžiagų. Be kita ko, nors redakcijos prancūzų k. ir anglų k. šiek tiek skiriasi, kiek tai susiję su tiksliu galimo gliukozės pridėjimo momentu, – pirmojoje minimas pridėjimas „į alų“, o antrojoje tai nenurodoma, – vis dėlto nė vienoje iš šių oficialių redakcijų nereikalaujama, kad fermentuojamoje misoje nebūtų gliukozės.

38

Darytina išvada, kad produktas, pagamintas naudojant nedaug salyklo ir pridedant gliukozės prieš alkoholio fermentaciją, nėra vien dėl šių priežasčių nepriskirtinas prie KN 2203 pozicijos sąvokos „salyklinis alus“.

39

Vis dėlto prie šios pozicijos toks produktas gali būti priskirtas tik su sąlyga, kad objektyvios jo charakteristikos ir savybės atitinka alaus charakteristikas ir savybes. Šiuo klausimu konkrečiai reikia atsižvelgti į atitinkamo produkto organoleptines charakteristikas (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Siebrand, C‑150/08, EU:C:2009:294, 36 ir 37 punktus ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Skoma-Lux, C‑339/09, EU:C:2010:781, 46 punktą).

40

Vadinasi, jeigu tarpinio alkoholinio produkto, kurį B. S. sumaišo su nealkoholiniais gėrimais, kad gautų šį galutinį savo parduodamą produktą, organoleptinės charakteristikos neatitinka alaus charakteristikų, – o taip būtų, be kita ko, jei šis tarpinis produktas nebūtų vizualiai panašus į alų arba neturėtų jo specifinio skonio, – šis produktas negalėtų būti kvalifikuojamas kaip „salyklinis alus“, priskiriamas prie KN 2203 pozicijos. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti reikiamus patikrinimus.

41

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Direktyvos 92/83 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tarpinis produktas, skirtas maišyti su nealkoholiniais gėrimais ir gaunamas iš misos, kurioje salyklinių sudedamųjų dalių yra mažiau nei nesalyklinių, o gliukozės sirupo pridedama į ją dar prieš prasidedant fermentacijos procesui, gali būti kvalifikuojamas kaip „salyklinis alus“, priskiriamas prie KN 2203 pozicijos, jeigu šio produkto organoleptinės charakteristikos atitinka alaus charakteristikas, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

42

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tarpinis produktas, skirtas maišyti su nealkoholiniais gėrimais ir gaunamas iš misos, kurioje salyklinių sudedamųjų dalių yra mažiau nei nesalyklinių, o gliukozės sirupo pridedama į ją dar prieš prasidedant fermentacijos procesui, gali būti kvalifikuojamas kaip „salyklinis alus“, priskiriamas prie Kombinuotosios nomenklatūros, pateiktos 1991 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2587/91 patvirtintos redakcijos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede, 2203 pozicijos, jeigu šio produkto organoleptinės charakteristikos atitinka alaus charakteristikas, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.