Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62018CJ0159

    2019 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas.
    André Moens prieš Ryanair Ltd.
    Justice de paix du troisième canton de Charleroi prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – 5 straipsnio 3 dalis – Kompensavimas keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – Apimtis – Atleidimas nuo pareigos mokėti kompensaciją – „Ypatingų aplinkybių“ sąvoka – Degalų išsiliejimas ant oro uosto pakilimo tako.
    Byla C-159/18.

    Court reports – general – 'Information on unpublished decisions' section

    ECLI identifier: ECLI:EU:C:2019:535

    TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

    2019 m. birželio 26 d. ( *1 )

    „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – 5 straipsnio 3 dalis – Kompensavimas keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – Apimtis – Atleidimas nuo pareigos mokėti kompensaciją – „Ypatingų aplinkybių“ sąvoka – Degalų išsiliejimas ant oro uosto pakilimo tako“

    Byloje C‑159/18

    dėl juge de paix du troisième canton de Charleroi (Šarlerua trečiojo kantono taikos teismas, Belgija) 2018 m. sausio 31 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2018 m. vasario 27 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

    André Moens

    prieš

    Ryanair Ltd

    TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

    kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai K. Jürimäe, D. Šváby (pranešėjas), S. Rodin ir N. Piçarra,

    generalinis advokatas E. Tanchev,

    kancleris A. Calot Escobar,

    atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

    išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

    A. Moens, atstovaujamo advokato N. Leys,

    Ryanair Ltd, atstovaujamos advokato C. Price,

    Vokietijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos T. Henze, T. Hellmann ir A. Berg, vėliau – M. Hellmann ir A. Berg,

    Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

    Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hottiaux ir N. Yerrell,

    susipažinęs su 2018 m. gruodžio 19 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

    priima šį

    Sprendimą

    1

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 5 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

    2

    Šis prašymas pateiktas nagrinėjant André Moens ir oro vežėjo Ryanair Ltd ginčą dėl to, kad ši bendrovė atsisakė šiam keleiviui, kurio skrydis buvo atidėtas ilgam laikui, mokėti kompensaciją.

    Teisinis pagrindas

    Sąjungos teisė

    3

    Reglamento Nr. 261/2004 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

    „(14)

    Kaip ir pagal [K]onvenciją [dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija) (OL L 194, 2001, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 492)], skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

    (15)

    Turėtų būti laikoma, kad susidarė ypatingos aplinkybės, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų.“

    4

    Šio reglamento 5 straipsnyje „Skrydžių atšaukimas“ nurodyta:

    „1.   „Atšaukus skrydį:

    <…>

    c)

    atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį <…>

    3   Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.“

    <…>“

    5

    Šio reglamento 7 straipsnio „Teisė į kompensaciją“ 1 dalyje numatyta:

    „Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

    a)

    250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;

    <…>“

    Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

    6

    A. Moens bendrovėje Ryanair įsigijo bilietą skrydžiui iš Trevizo (Italija) į Šarlerua (Belgija).

    7

    Šis skrydis buvo įvykdytas 2015 m. gruodžio 21 d. į paskirties vietą pavėlavus atvykti keturias valandas ir dvidešimt tris minutes; vėlavimo priežastis – degalų išsiliejimas ant Trevizo pakilimo tako, todėl minėtas takas buvo uždarytas ilgiau nei dviem valandoms, o nagrinėjamą skrydį vykdančio orlaivio išvykimo laikas – atidėtas.

    8

    Kadangi buvo vėluojama daugiau nei tris valandas, A. Moens paprašė Ryanair išmokėti jam 250 EUR dydžio kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su jo 7 straipsnio 1 dalies a punktu.

    9

    Ryanair atsisakius patenkinti šį prašymą motyvuojant tuo, kad šis ilgas atitinkamo skrydžio vėlavimas įvyko dėl „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, A. Moens kreipėsi į Justice de paix du troisième canton de Charleroi (Šarlerua trečiojo kantono taikos teismas, Belgija), siekdamas gauti prašomą kompensaciją.

    10

    Šis teismas siekia išsiaiškinti, ar toks vėlavimas dėl degalų išsiliejimo ant vieno iš Trevizo oro uosto pakilimo takų gali būti kvalifikuojamas kaip „ypatinga aplinkybė“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

    11

    Šiomis sąlygomis Justice de paix du troisième canton de Charleroi (Šarlerua trečiojo kantono taikos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

    „1.

    <…> Ar šioje byloje nagrinėjama aplinkybė, t. y. degalų išsiliejimas ant pakilimo tako, dėl kurio tas takas buvo uždarytas, patenka į sąvoką „įvykis“, kaip ji suprantama pagal 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin‑Hermann (C‑549/07, EU:C:2008:771) 22 punktą, ar į sąvoką „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal [Reglamento Nr. 261/2004] 14 konstatuojamąją dalį, kaip ši sąvoka išaiškinta 2013 m. sausio 31 d. Sprendime McDonagh (C‑12/11, EU:C:2013:43), ar šios abi sąvokos sutampa[?]

    2.

    <…> Ar [Reglamento Nr. 261/2004] 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad toks kaip šioje byloje nagrinėjamas įvykis, t. y. degalų išsiliejimas ant pakilimo tako, dėl kurio tas takas buvo uždarytas, turi būti laikomas įprastai oro vežėjo veiklai būdingu įvykiu ir todėl negali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, dėl kurios oro vežėjas gali būti atleistas nuo pareigos sumokėti kompensaciją keleiviams jo lėktuvu vykdomo skrydžio atidėjimo ilgam laikui atveju[?]

    3.

    Jei toks kaip šioje byloje nagrinėjamas įvykis, t. y. degalų išsiliejimas ant pakilimo tako, dėl kurio tas takas buvo uždarytas, laikytinas „ypatinga aplinkybe“, ar galima teigti, kad oro vežėjas šios „ypatingos aplinkybės“ nebūtų galėjęs išvengti net ir imdamasis visų pagrįstų priemonių?“

    Dėl klausimų

    Dėl pirmojo ir antrojo klausimų

    12

    Pirmiausia pažymėtina, kad iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos nematyti, kad degalai ant pakilimo tako išsiliejo iš šį skrydį vykdžiusio vežėjo, būtent Ryanair, orlaivio, todėl pagrindinėje byloje nagrinėjamas skrydis buvo atidėtas ilgam laikui.

    13

    Šiomis aplinkybėmis pirmąjį ir antrąjį klausimus, kuriuos reikia vertinti bendrai, reikia suprasti taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis, siejama su jo 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinama taip, jog degalų išsiliejimas ant oro uosto pakilimo tako, dėl kurio minėtas takas buvo uždarytas, o tai lėmė išvykimo iš šio oro uosto ir atvykimo į jį laiko atidėjimą, patenka į sąvoką „ypatingos aplinkybės“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jei aptariami degalai išsilieja ne iš šį skrydį vykdžiusio vežėjo orlaivio.

    14

    Skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, t. y. trims ar daugiau valandų, atveju Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė reglamentuoti pareigas, oro transporto vežėjams tenkančias pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalį (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pešková ir Peška, C‑315/15, EU:C:2017:342, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

    15

    Pagal šio reglamento 14 ir 15 konstatuojamąsias dalis ir jo 5 straipsnio 3 dalį, nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti keleiviams Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytą kompensaciją, jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas arba atvykimas atidėtas trims ar daugiau valandų dėl „ypatingų aplinkybių“, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, arba kad, susiklosčius tokiai aplinkybei, ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑501/17, EU:C:2019:288, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

    16

    Pagal suformuotą jurisprudenciją „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti (2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑501/17, EU:C:2019:288, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

    17

    Šiuo klausimu pažymėtina, kad kvalifikavimas kaip „ypatinga aplinkybė“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti atliktas atsižvelgiant vien į aplinkybę, dėl kurios atitinkamas skrydis atšauktas arba buvo atidėtas ilgam laikui, ir nereikia atlikti išankstinio vertinimo – kaip tai, atrodo, mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, – ar minėta aplinkybė yra „įvykis“, kaip jis suprantamas pagal 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin‑Hermann (C‑549/07, EU:C:2008:771) 22 punktą.

    18

    Dėl klausimo, ar degalų išsiliejimas ant oro uosto tako, dėl kurio minėtas oro uostas buvo uždarytas, o išvykimas iš šio oro uosto ir atvykimas į jį buvo atidėtas ilgam laikui, patenka į sąvoką „ypatingos aplinkybės“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu šie degalai išsilieja ne iš šį skrydį įvykdžiusio vežėjo orlaivio, pažymėtina, kad iš principo tokia aplinkybė negali būti laikoma neatsiejamai susijusia su šį skrydį vykdžiusio vežėjo orlaivio veikimu (pagal analogiją žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑501/17, EU:C:2019:288, 24 punktą).

    19

    Taigi, tokia aplinkybė dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių negali būti laikoma būdinga įpratai atitinkamo oro vežėjo veiklai (pagal analogiją žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑501/17, EU:C:2019:288, 26 punktą).

    20

    Be to, atitinkamas oro vežėjas negali jos veiksmingai kontroliuoti, nes takų priežiūra visiškai nepatenka į jo kompetenciją (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑501/17, EU:C:2019:288, 26 punktą), o kompetentingų oro uosto tarnybų sprendimas uždaryti oro uosto takus oro vežėjams yra privalomas.

    21

    Todėl degalų išsiliejimas ant oro uosto pakilimo tako, dėl kurio tas takas buvo uždarytas ir todėl skrydis buvo atidėtas ilgam laikui, laikytinas „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį.

    22

    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis, siejama su jo 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinama taip, kad degalų išsiliejimas ant oro uosto tako, dėl kurio minėtas takas buvo uždarytas, ir todėl išvykimas iš šio oro uosto ir atvykimas į jį buvo atidėtas ilgam laikui, patenka į sąvoką „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu degalai išsilieja ne iš šį skrydį vykdžiusio vežėjo orlaivio.

    Dėl trečiojo klausimo

    23

    Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis, siejama su jo 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinama taip, kad degalų išsiliejimas ant oro uosto tako, dėl kurio tas takas buvo uždarytas ir nustatyta, kad tai yra „ypatinga aplinkybė“, laikytinas aplinkybe, kurios nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

    24

    Šiuo klausimu primintina, kaip tai matyti iš šio sprendimo 15 punkto, kad oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti keleiviams kompensacijas pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 7 straipsnį, jeigu jis gali įrodyti, jog skrydis atšauktas arba vėluojama atvykti tris ar daugiau valandų dėl „ypatingų aplinkybių“, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

    25

    Kadangi ne visų ypatingų aplinkybių atveju galima atleisti nuo pareigos mokėti kompensaciją, asmuo, kuris nori jomis remtis, turi įrodyti, kad jų nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis situacijai pritaikytų priemonių, t. y. tokių priemonių, kurias tuo momentu, kai atsirado ypatingos aplinkybės, atitinkamas oro vežėjas galėjo įvykdyti techniškai ir ekonomiškai (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pešková ir Peška, C‑315/15, EU:C:2017:342, 28 punktas).

    26

    Taigi oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus tuo metu, nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims ar daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pešková ir Peška, C‑315/15, EU:C:2017:342, 29 punktas).

    27

    Taigi Teisingumo Teismas įtvirtino lanksčią ir individualizuotą sąvokos „pagrįsta priemonė“ sampratą ir paliko nacionaliniam teismui įvertinti, ar nagrinėjamos bylos aplinkybėmis gali būti laikoma, kad oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų priemonių (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pešková ir Peška, C‑315/15, EU:C:2017:342, 30 punktas), tačiau nurodė, jog turi būti atsižvelgta tik į priemones, už kurių ėmimąsi jis yra iš tikrųjų atsakingas, o ne į trečiųjų asmenų, kaip antai oro uostų valdytojų ar kompetentingų skrydžių vadovų, kompetencijai priklausančias priemones (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pešková ir Peška, C‑315/15, EU:C:2017:342, 43 punktas).

    28

    Šiuo atveju, kaip savo išvados 35 ir 36 punktuose nurodė generalinis advokatas, oro uosto tarnyboms priėmus sprendimą uždaryti oro uosto pakilimo taką, oro vežėjas turi jo laikytis ir laukti šių tarnybų sprendimo atverti taką arba suteikti alternatyvią galimybę. Taigi, oro vežėjas, kaip antai aptariamas pagrindinėje byloje, neturėjo galimybės imtis pagrįstų priemonių, kad išvengtų nagrinėjamos ypatingos aplinkybės.

    29

    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis, siejama su šio reglamento 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinama taip, kad degalų išsiliejimas ant oro uosto tako, dėl kurio tas takas buvo uždarytas ir nustatyta, kad tai yra „ypatinga aplinkybė“, laikytinas aplinkybe, kurios nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

    30

    Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

     

    Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

     

    1.

    2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnio 3 dalis, siejama su Reglamento Nr. 261/2004 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinama taip, kad degalų išsiliejimas ant oro uosto tako, dėl kurio šis takas buvo uždarytas ir todėl išvykimas iš šio oro uosto ir atvykimas į jį buvo atidėtas ilgam laikui, patenka į sąvoką „ypatingos aplinkybės“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu degalai išsilieja ne iš šį skrydį vykdžiusio vežėjo orlaivio.

     

    2.

    Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis, siejama su šio reglamento 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinama taip, kad degalų išsiliejimas ant pakilimo tako, dėl kurio tas takas buvo uždarytas ir nustatyta, kad tai yra „ypatinga aplinkybė“, laikytinas aplinkybe, kurios nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

     

    Parašai.


    ( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.

    Top