1.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Reglamento (EB) Nr. 2100/94 ( 2 ) 96 straipsnio išaiškinimu.

2.

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bendrovių Club de Variedades Vegetales Protegidas ir José Cánovas Pardo SL (toliau – bendrovė Pardo) ginčą dėl to, kad pastaroji naudojo veislės ‘Nadorcott’ mandarinmedžius be savininko sutikimo ( 3 ).

3.

Kalbant konkrečiau, bendrovė Pardo pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kasacinį skundą tik dėl vieno klausimo, susijusio su senaties terminu. Šiuo klausimu pagrindinėje byloje kilo ginčas dėl to, kad savininkas praleido Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje numatytą trejų metų senaties terminą. Nustatyta, kad tuo metu, kai bendrovei Pardo buvo pareikštas ieškinys, savininkas ilgiau nei trejus metus žinojo apie jo teises pažeidžiančius veiksmus ir šiuos veiksmus atlikusio asmens tapatybę.

4.

Teisingumo Teismui pateiktais klausimais siekiama nustatyti, kokių pasekmių sukelia tokio trejų metų termino pasibaigimas.

5.

Dėl toliau nurodytų priežasčių siūlysiu Teisingumo Teismui į pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip, kad kartotinių veiksmų atveju šis senaties terminas sukelia pasekmių tik daugiau nei prieš trejus metus atliktiems veiksmams. Kitaip tariant, savininkas išsaugo teisę pareikšti Reglamento Nr. 2100/94 94 ir 95 straipsniuose nurodytus ieškinius dėl per pastaruosius trejus metus atliktų veiksmų.

6.

Reglamento Nr. 2100/94 94 straipsnyje „Pažeidimas“ nurodyta:

„1.   Kiekvienam asmeniui, kuris:

savininkas gali pareikšti ieškinį dėl tokio pažeidimo arba reikalauti tinkamo žalos atlyginimo, arba ir dėl vieno, ir dėl kito.

2.   Kiekvienas asmuo, kuris veikia tyčia ar dėl neatsargumo, privalo atlyginti savininkui ir visą tolesnę dėl to veiksmo patirtą žalą. Nedidelio neatsargumo atvejais tokie reikalavimai gali būti sumažinti pagal tokio nedidelio neatsargumo laipsnį, bet jokiu būdu ne tokiu mastu, kad jie būtų mažesni už pažeidimą padariusio asmens iš to gautą naudą.“

7.

Šio reglamento 95 straipsnyje nurodyta:

„Savininkas gali reikalauti atitinkamo žalos atlyginimo iš bet kurio asmens, kuris nuo paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje paskelbimo iki jos suteikimo atliko veiksmą, kuris vėliau būtų draudžiamas.“

8.

Minėto reglamento 96 straipsnyje nurodyta:

„Reikalavimams pagal 94 ir 95 straipsnius ieškininės [ieškinio] senaties terminas pasibaigia praėjus trejiems metams nuo to laiko, kai galutinai suteikiama augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje ir savininkas žino apie atliktą veiksmą ir atsakingo už jį asmens tapatybę, arba, jei nežino, praėjus 30 metų nuo to veiksmo pasibaigimo.“

9.

Ginčo, susijusio su veislės ‘Nadorcott' mandarinmedžių teisine apsauga Bendrijoje, aplinkybės, apie kurias galima spręsti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, gali būti apibendrintos taip, kaip nurodyta toliau.

10.

1995 m. rugpjūčio 22 d. bendrovė Nador Cott Protection SARL pateikė Bendrijos augalų veislių tarnybai (BAVT) prašymą dėl teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo šiai augalų veislei. 1996 m. vasario 22 d. šis prašymas buvo paskelbtas BAVT oficialiajame leidinyje.

11.

2004 m. spalio 4 d. BAVT suteikė minėtai veislei teisinę apsaugą Bendrijoje. 2004 m. gruodžio 15 d. šis sprendimas buvo paskelbtas BAVT oficialiajame leidinyje.

12.

2005 m. balandžio 14 d.Federación de Cooperativas Agrícolas Valencianas (Valensijos žemės ūkio kooperatyvų federacija, Ispanija) tokį sprendimą suteikti teisinę apsaugą apskundė BAVT apeliacinei tarybai ir šis skundas turėjo stabdomąjį poveikį. 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu, kuris 2006 m. vasario 15 d. buvo paskelbtas BAVT oficialiajame leidinyje, skundas buvo atmestas.

13.

2006 m. kovo 21 d. Valensijos žemės ūkio kooperatyvų federacija dėl tokio sprendimo pareiškė stabdomojo poveikio neturintį ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme. 2008 m. sausio 31 d. Sprendimu Federación de Cooperativas Agrarias de la Comunidad Valenciana / BAVT – Nador Cott Protection (Nadorcott) ( 4 ) Bendrasis Teismas šį ieškinį atmetė.

14.

Nors teisės į mandarinmedžių veislę ‘Nadorcott’ priklauso Nador Cott Protection, bendrovė Carpa Dorada S.A. turi išimtines teises, susijusias su šia augalų veisle. Carpa Dorada patikėjo savo teisių valdymą Gestión de Licencias Vegetales (toliau – GESLIVE) iki 2008 m. gruodžio 12 d., o vėliau – bendrovei Club de Variedades Vegetales Protegidas.

15.

Nuo 2006 m. bendrovė Pardo Alama de Mursijoje (Ispanija) esančiame sklype eksploatuoja veislės ‘Nadorcott’ mandarinmedžių plantaciją (4457 medžiai).

16.

2007 m. spalio 30 d. GESLIVE nusiuntė bendrovei Pardo raginimą nutraukti šios augalų veislės naudojimą, kol ji nėra pateikusi atitinkamo prašymo suteikti naudojimo teisę.

17.

2011 m. kovo 30 d. bendrovė Club de Variedades Vegetales Protegidas pateikė dar vieną pranešimą bendrovei Pardo, kuriame reikalavo, kad paaiškėjus, jog ši bendrovė naudoja 5000 mandarinmedžių, kurių veislė ‘Nadorcott’, plantaciją, ji nedelsdama nutrauktų jų naudojimą.

18.

2011 m. lapkričio mėn. bendrovė Club de Variedades Vegetales Protegidas kreipėsi į Juzgado de lo Mercantil (Komercinių bylų teismas, Ispanija) prašydamas imtis parengiamųjų priemonių pažeidimui konstatuoti.

19.

Bendrovė Club de Variedades Vegetales Protegidas pareiškė ieškinį bendrovei Pardo prašydama konstatuoti teisių į veislę ‘Nadorcott’ pažeidimą laikinosios apsaugos laikotarpiu (nuo 1996 m. vasario 26 d. iki 2006 m. vasario 15 d.) ( 5 ). Ji taip pat prašė priteisti iš bendrovės Pardo teisingą 17500 EUR (be PVM) žalos atlyginimą.

20.

Bendrovė Club de Variedades Vegetales Protegidas taip pat pareiškė ieškinį dėl pažeidimo, susijusį su naudojimo veiksmais po 2006 m. vasario 15 d. Ji prašė konstatuoti teisės aktuose numatytų teisių į veislę ‘Nadorcott’ pažeidimą nuo minėtos datos iki pažeidimo nutraukimo dienos. Ji taip pat prašė įpareigoti bendrovę Pardo nutraukti šį naudojimą be veislės savininko leidimo, pašalinti ir prireikus sunaikinti bet kokią turimą šios veislės augalinę medžiagą, sumokėti 35000 EUR (be PVM) žalos atlyginimą ir savo lėšomis paskelbti teismo sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis.

21.

Juzgado de lo Mercantil (Komercinių bylų teismas) atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad yra pasibaigęs Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Grįsdamas tokius motyvus, minėtas teismas konstatavo, kad savininkui buvo žinoma apie bendrovės Pardo naudojimo veiksmus bent nuo 2007 m. spalio 30 d., kai GESLIVE nusiuntė raginimą bendrovei Pardo.

22.

Bendrovė Club de Variedades Vegetales Protegidas apskundė tokį teismo sprendimą Audiencia Provincial de Murcia (Mursijos provincijos teismas, Ispanija). Minėtas teismas konstatavo, kad, pirma, pažeidimai buvo kartojami ir, antra, senaties termino eiga buvo nutraukta 2009 m. lapkričio mėn., pritaikius tam tikras parengiamąsias priemones. Taigi minėtas teismas nusprendė, kad senatis taikoma tik tiems naudojimo veiksmams, kurie buvo atlikti daugiau nei prieš trejus metus iki minėtų parengiamųjų priemonių nustatymo.

23.

Dėl esmės Audiencia Provincial de Murcia (Mursijos provincijos teismas) pažymėjo, kad bendrovė Pardo neginčijo nei naudojimo, nei augalų veislės savininko sutikimo nebuvimo ir kad ji ginčijo tik žalos atlyginimą. Šiuo klausimu minėtas teismas, apskaičiuodamas žalą, padarytą dėl pažeidimo ir žalą, patirtą dėl laikinos apsaugos, nustatė 7 EUR už medį sumą (iš viso 31199 EUR). Be to, minėtas teismas įpareigojo bendrovę Pardo nutraukti neteisėtus veiksmus, pašalinti ir prireikus sunaikinti bet kokią jos turimą šios veislės augalinę medžiagą, įskaitant surinktą derlių, ir savo lėšomis paskelbti teismo sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis.

24.

Bendrovė Pardo padavė kasacinį skundą Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija), kuriame ginčijo apeliacinio teismo pateiktą Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnio aiškinimą, susijusį su senaties terminu.

25.

Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) pažymi, kad šiuo klausimu jis atskyrė pavienius pažeidimus nuo pažeidimų, kurie nenutraukiami, kitaip tariant, yra „tęstiniai“. Minėtas teismas nurodo neseniai priimtą teismo sprendimą prekių ženklų teisės srityje, kuriame jis konstatavo, kad jei pažeidimas yra tęstinis dėl nuolatinių veiksmų, senaties termino eiga atsinaujina, kol pažeidimas tęsiamas arba kartojamas. Jis kelia klausimą, ar toks aiškinimas gali būti taikomas aiškinat Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnį.

26.

Kalbant apie pagrindinę bylą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, pirma, nuo to laiko, kai savininkas sužinojo apie jo teises pažeidžiančius veiksmus ir šiuos veiksmus atlikusio asmens tapatybę, praėjo daugiau nei treji metai ir kad, antra, tuo metu, kai buvo pareikšti Reglamento Nr. 2100/94 94 ir 95 straipsniuose numatyti ieškiniai, veiksmai dar buvo tęsiami. Taigi minėtas teismas kelia klausimą, ar minėto reglamento 96 straipsnyje nustatytas senaties terminas taikomas:

27.

Tokiomis aplinkybėmis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

28.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijoje užregistruotas 2018 m. kovo 9 d. Rašytines pastabas pateikė pagrindinės bylos šalys, Graikijos vyriausybė ir Europos Komisija.

29.

2019 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu procesas šioje byloje buvo sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas byloje Club de Variedades Vegetales Protegidas (C‑176/18) ( 6 ). Po to, kai jam buvo pranešta apie šį sprendimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas 2020 m. sausio 10 d. nusprendė neatsiimti savo prašymo.

30.

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad pagrindinės bylos dalykas apsiriboja senaties termino klausimu. Pirma, bendrovė Pardo apeliaciniame teisme neginčijo nei naudojimo, nei savininko sutikimo nebuvimo. Antra, jos kasacinis skundas, kurį dabar nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, susijęs tik su senatimi ( 7 ).

31.

Taigi, kitaip nei byloje Club de Variedades Vegetales Protegidas ( 8 ), Teisingumo Teismo neprašoma išaiškinti Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio siekiant kvalifikuoti pagrindinėje byloje nagrinėjamus veiksmus.

32.

Dėl šioje byloje Teisingumo Teismui pateiktų klausimų reikėtų pažymėti, kad jie susiję su Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatyta pirmąja senaties taisykle, t. y. tokia taisykle, pagal kurią savininko ieškiniams taikomas trejų metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai galutinai suteikiama augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje ir kai savininkas sužino apie padarytą pažeidimą ir jį padariusio asmens tapatybę ( 9 ).

33.

Primenu, kad Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatytos senaties taisyklės turi poveikį ne augalų veislės teisinės apsaugos buvimui, o tik jos savininko galimybei pareikšti pažeidėjui ieškinį dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos šia apsauga grindžiamos savininko išimtinės teisės.

34.

Siekiant atsakyti į Teisingumo Teismui pateiktus prejudicinius klausimus siūlomos trys aiškinimo alternatyvos.

35.

Pagal pirmąjį aiškinimą tokiu atveju Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatytas senaties terminas būtų taikomas šio reglamento 94 ir 95 straipsniuose nurodytiems savininko ieškiniams visiškai, neatsižvelgiant į veiksmų atlikimo datą. Jei savininkas sužino apie ginčijamus veiksmus ir juos atlikusio asmens tapatybę anksčiau nei prieš trejus metus, jis praranda bet kokią galimybę remtis turimomis teisėmis tokių asmenų atžvilgiu. Iš esmės būtent tokios pozicijos laikosi pirmosios instancijos teismas pagrindinėje byloje ( 10 ) ir bendrovė Pardo.

36.

Pagal antrąjį aiškinimą savininko pareikštiems ieškiniams senaties terminas taikomas tik iš dalies. Senaties terminas sukeltų pasekmių tik tiems veiksmams, kurie buvo atlikti daugiau nei prieš trejus metus iki Reglamento Nr. 2100/94 94 ir 95 straipsniuose numatytų ieškinių pareiškimo. Būtent tokios pozicijos iš esmės laikosi Graikijos vyriausybė. Toks aiškinimas taip pat bent iš dalies atitinka apeliacinio teismo poziciją pagrindinėje byloje ( 11 ).

37.

Galiausiai pagal trečiąjį aiškinimą Reglamento Nr. 2100/94 94 ir 95 straipsniuose numatytiems ieškiniams joks senaties terminas netaikomas, atsižvelgiant į tai, kad šių ieškinių pareiškimo momentu veiksmai, atliekami pažeidžiant savininko teises, dar nėra nutraukti. Savininkas galėtų remtis savo teisėmis visų ginčijamų veiksmų atžvilgiu, jei juos atlikęs asmuo (pagrindinėje byloje – bendrovė Pardo) ( 12 ) jų nenutrauktų. Iš esmės tokios pozicijos laikosi bendrovė Club de Variedades Vegetales Protegidas.

38.

Pirmiausia atmesiu trečiąjį aiškinimą (senaties nebuvimas), išnagrinėjęs termino pradžios (dies a quo), numatytos pagal Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatytą pirmąją senaties taisyklę, klausimą.

39.

Tada nurodysiu motyvus, dėl kurių, nagrinėjant šios senaties taisyklės sukeliamų padarinių klausimą, reikėtų pritarti antrajam (iš dalis taikoma senatis), o ne pirmajam (visiškai taikoma senatis) aiškinimui.

40.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar pagal Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatytą pirmąją senaties taisyklę numatytas trejų metų terminas gali būti pradedamas skaičiuoti, kol dar nenutraukti savininko teises pažeidžiantys veiksmai.

41.

Pagal Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatytą pirmąją senaties taisyklę Reglamento Nr. 2100/94 savininko ieškiniams taikomas trejų metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo galutinai suteikta augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje ir kai savininkas sužinojo apie pažeidimą ir jį padariusio asmens tapatybę.

42.

Taigi termino pradžia arba dies a quo yra ta diena, kai įvykdomos abi sąlygos: pirma, suteikiama augalų veislės teisinė apsauga Bendrijoje ir, antra, savininkas sužino apie pažeidimą ir pažeidėjo tapatybę.

43.

Kalbant konkrečiau, kaip pažymi Graikijos vyriausybė, trejų metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo vėliausiai įvykusio įvykio, ar tai būtų, pirma, teisinės apsaugos suteikimas Bendrijoje ar, antra, savininko sužinojimas apie pažeidimą ir pažeidėjo tapatybę.

44.

Pagrindinės bylos aplinkybėmis iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad abi minėtos sąlygos buvo įvykdytos vėliausiai 2007 m. spalio 30 d. BAVT apeliacinė taryba atmetė stabdomąjį poveikį turintį skundą dėl teisinės apsaugos suteikimo Bendrijoje 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu, paskelbtu 2006 m. vasario 15 d. ( 13 ) Be to, 2007 m. spalio 30 d. GESLIVE pirmą kartą kreipėsi į bendrovę Pardo, reikalaudama nutraukti šios veislės naudojimą ( 14 ).

45.

Tai patikslinus, mano nuomone, tampa akivaizdu, kad atsižvelgiant į Teisingumo Teismui siūlomą trečiąjį aiškinimą, pagal kurį senaties terminas negali būti pradėtas skaičiuoti, kol ginčijami veiksmai nenutraukti, būtų iškreipiama Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatyta pirmoji senaties taisyklė.

46.

Iš tiesų minėtoje taisyklėje visiškai nekalbama apie ginčijamų veiksmų nutraukimo datą. Šios aplinkybės savaime pakanka tokiam aiškinimui atmesti, nes praktiškai, vadovaujantis tokiu aiškinimu, atsirastų trečioji dies a quo nustatymo sąlyga: reikėtų, kad apsauga būtų suteikta, kad savininkas žinotų apie veiksmus ir pažeidėjo tapatybę ir kad šie veiksmai būtų nutraukti.

47.

Reikėtų pridurti, kad toks aiškinimas prieštarautų teisinio saugumo tikslui, kurio siekiama bet kuria senaties taisykle, kaip teisingai pažymi Graikijos vyriausybė. Senaties terminų funkcija yra užtikrinti teisinį saugumą, ir tai patvirtina suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija ( 15 ). Teisingumo Teismas, be kita ko, yra patikslinęs, jog tam, kad senaties terminas atliktų tokią funkciją, jis turi būti nustatytas iš anksto ir bet kokį senaties termino taikymą „pagal analogiją“ teisės subjektas turi galėti pakankamai numatyti ( 16 ).

48.

Siūlomas trečiasis aiškinimas prieštarautų teisinio saugumo reikalavimui, nes savininkas turėtų galimybę bet kada, kol ginčijami veiksmai dar nėra nutraukti, pareikšti Reglamento Nr. 2100/94 94 ir 95 straipsniuose numatytus ieškinius dėl visų šių veiksmų, neatsižvelgiant į jų atlikimo datą.

49.

Taigi pagrindinėje byloje toks aiškinimas leistų savininkui netrukdyti bendrovei Pardo naudoti veislės ‘Nadorcott’ mandarinmedžius keletą dešimtmečių ir kreiptis į teismą tik dėl visų veiksmų, atliktų pažeidžiant savininko teises.

50.

Akivaizdu, kad toks aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio saugumo tikslu, kurio siekiama senaties taisyklėmis. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad veiksmus, kuriais yra kaltinamas, pažeidėjas gali būti atlikęs sąžiningai, t. y. nežinodamas, kad jais pažeidžiamos savininko teisės.

51.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Teisingumo Teismui siūlomas trečiasis aiškinimas sukelia paradoksalią pasekmę labiau sisteminiu požiūriu. Iš tiesų man atrodo, kad Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatyta antroji senaties taisyklė, kurioje numatytas trisdešimties metų terminas, netaikytina tokiu atveju kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, nes pagal šią taisyklę suponuojamas savininko nežinojimas apie ginčijamus veiksmus ir juos atlikusį asmenį. Vadinasi, pritarus Teisingumo Teismui siūlomam trečiajam aiškinimui, pagal kurį trejų metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik tada, kai nutraukiami ginčijami veiksmai, veiksmų, kurie tęsiami ir apie kuriuos savininkas žino, senaties terminas niekada nesueitų nei pagal pirmąją taisyklę (pagal ją veiksmai turi būti nutraukti), nei pagal antrąją taisyklę (pagal ją apie pažeidimą turi būti nežinoma).

52.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, neabejoju, kad tokį trečiąjį aiškinimą būtina atmesti. Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje numatyto trejų metų senaties termino pradžios data negali priklausyti nuo nagrinėjamų veiksmų nutraukimo: vieninteliai taikytini kriterijai yra teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo data ir data, kai savininkas sužinojo apie veiksmą ir pažeidėjo tapatybę.

53.

Išsamumo sumetimais dar norėčiau patikslinti, kad, mano nuomone, savininko „žinojimo“ kriterijus turi būti suprantamas kaip apimantis kiekvieną situaciją, kai savininkas žinojo arba turėjo žinoti apie pažeidimą ir pažeidėjo tapatybę. Iš tiesų, jei būtų taikomas tik realaus žinojimo kriterijus, savininkas turėtų galimybę neribotai atidėlioti senaties termino pradžios datą, atsisakydamas sužinoti apie pažeidimą ir (arba) pažeidėjo tapatybę. Toks aiškinimas nėra priimtinas atsižvelgiant į bet kurios senaties taisyklės tikslą – užtikrinti skolininko teisinį saugumą ( 17 ). Mano nuomone, būtų gerai, jei Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnio formuluotė būtų iš dalies pakeista siekiant tiksliau atspindėti tikrąją šio kriterijaus svarbą.

54.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad trejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo vėliausiai įvykusio įvykio, t. y. dienos, kai Bendrijoje buvo suteikta teisinė apsauga, arba dienos, kai savininkas sužinojo apie pažeidimą ir pažeidėjo tapatybę, neatsižvelgiant į tai, kada šie veiksmai gal buvo nutraukti.

55.

Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikėtų nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jei trejų metų senaties terminas baigiasi dėl kartotinių veiksmų, senaties sukeliamos pasekmės apima visus veiksmus, neatsižvelgiant į jų atlikimo datą, arba tik tuos veiksmus, kurie buvo padaryti daugiau nei prieš trejus metus iki šio reglamento 94 ir 95 straipsniuose numatytų ieškinių pareiškimo.

56.

Norėčiau pradėti primindamas tai, kas akivaizdu: Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatytos senaties taisyklės gali sukelti pasekmių tik praeityje atliktiems veiksmams. Taigi pagal šio reglamento 94 straipsnio 1 dalį pareikštam ieškiniui, kuriuo būtų reikalaujama ateityje nutraukti savininko teises pažeidžiančius veiksmus, senatis negali būti taikoma.

57.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimu siekia nustatyti šio senaties termino sukeliamų pasekmių mastą praeities atžvilgiu, konkrečiai kalbant apie ieškinius, kuriais reikalaujama sumokėti tinkamą žalos atlyginimą (Reglamento Nr. 2100/94 94 straipsnio 1 dalis ir 95 straipsnis) arba atlyginti žalą, padarytą veikiant tyčia ar dėl neatsargumo (šio reglamento 94 straipsnio 2 dalis).

58.

Praktiškai kyla toks klausimas: jei savininkas praleidžia trejų metų senaties terminą, ar jis visiškai praranda teisę reikalauti sumokėti tinkamą žalos atlyginimą ir (arba) atlyginti žalą už praeityje atliktus veiksmus (tai atitinka Teisingumo Teismui siūlomą pirmąjį aiškinimą ( 18 )), ar išsaugo šią teisę tik dėl vėliausiai atliktų veiksmų, t. y. atliktų per pastaruosius trejus metus (tai atitiktų antrąjį aiškinimą) ( 19 )?

59.

Reikėtų konstatuoti, kad Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnio tekste šis klausimas aiškiai nereglamentuotas, priešingai nei pirmiau nagrinėtas dies a quo klausimas.

60.

Vis dėlto kelios aplinkybės leidžia pritarti Teisingumo Teismui siūlomam antrajam aiškinimui, pagal kurį savininkas išlaiko teisę reikalauti žalos atlyginimo už veiksmus, atliktus per pastaruosius trejus metus.

61.

Pirma, Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje senatis numatyta dėl „veiksmo“, o ne elgesio, kuris laikomas „veiksmų visuma“. Toks vienaskaitos vartojimas turi dar didesnę reikšmę atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento 94 ir 95 straipsniuose numatyti ieškiniai dažniausiai susiję su visuma atskirų veiksmų, iš kurių kiekvienu pažeidžiamos savininko teisės ( 20 ).

62.

Toks vienaskaitos vartojimas leidžia manyti, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnį savininko teises pažeidžiančius veiksmus reikia nagrinėti atskirai. Taigi, siekiant nustatyti senaties pasekmes, reikia kiekvieno atskiro veiksmo atveju išnagrinėti, ar dėl jo yra pasibaigęs trejų metų senaties terminas.

63.

Praktiškai nacionalinis teismas dėl kiekvieno neteisėto veiksmo turėtų patikrinti, ar nuo vėliausiai įvykusio įvykio, t. y. pirma, apsaugos suteikimo Bendrijoje ir, antra, datos, kai savininkas sužinojo apie pažeidimą ir pažeidėją, yra praėję daugiau nei treji metai, turint omenyje tai, kad šis žinojimas negali atsirasti anksčiau už nagrinėjamo veiksmo atlikimą.

64.

Tai reiškia, kad senaties terminas dėl Reglamento Nr. 2100/94 95 straipsnyje nurodytų veiksmų, atliktų laikinosios apsaugos laikotarpiu, baigiasi anksčiau nei dėl šio reglamento 94 straipsnyje reglamentuojamų veiksmų, atliktų po teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo.

65.

Man atrodo, kad toks sprendimas yra patvirtintas doktrinoje, susijusioje su augalų veislių apsauga ( 21 ).

66.

Antra, norėčiau atkreipti dėmesį į praktines pasekmes, kurių sukeltų priešingas aiškinimas, pagal kurį pasibaigus Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnyje nustatytam trejų metų terminui senaties terminas būtų taikomas visumai veiksmų, kuriais pažeidžiamos savininko teisės, neatsižvelgiant į tai, kada jie buvo atlikti.

67.

Praktiškai dėl tokio aiškinimo gali būtų gautas paradoksalus rezultatas, pagal kurį senatis būtų taikoma kiekvienam būsimam neteisėtam veiksmui, jei jis būtų priskiriamas elgesiui, apie kurį savininkas žinojo ilgau nei trejus metus, kaip teisingai nurodo bendrovė Club de Variedades Vegetales Protegidas.

68.

Taigi pagal tokį aiškinimą pagrindinės bylos aplinkybėmis, jei savininkas praleistų trejų metų terminą nuo pirmojo raginimo 2007 m. spalio 30 d., to pakaktų, kad jis prarastų visas galimybes remtis savo teisėmis ginčijamo elgesio atžvilgiu, įskaitant būsimus veiksmus, jei toks elgesys būtų toliau tęsiamas.

69.

Toks aiškinimas man atrodo sunkiai suderinamas su Reglamento Nr. 2100/94 dalyku ir siekiamu tikslu, t. y. augalų veislių teisine apsauga Bendrijoje.

70.

Taip pat norėčiau pažymėti, kad tokia grėsmė tikrai nėra vien teorinė, nes nemažai veiksmų, kuriais augalų veislių apsaugos srityje pažeidžiamos savininko teisės, priskiriama ilgą laiką trunkančiam elgesiui ( 22 ).

71.

Trečia, reikėtų pažymėti, kad mano siūlomas aiškinimas yra bendrai pripažįstamas patentų teisės pažeidimams taikomų senaties terminų srityje, kuri turi panašumų su augalų veislių apsaugos pažeidimams taikomų senaties terminų sritimi ( 23 ).

72.

Be kita ko, vokiečių ( 24 ), prancūzų ( 25 ) ir belgų ( 26 ) doktrinoje pažymima, kad civilinės teisės pažeidimas patentų teisės srityje turi būti nagrinėjamas kaip „civilinės teisės pažeidimų seka“, o ne kaip „vienas civilinės teisės pažeidimas, einantis po kito civilinės teisės pažeidimo“ ( 27 ). Toks sprendimas iš esmės atitinka mano pirmiau pasiūlytąjį, pagal kurį Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnio taikymo tikslais savininko teises pažeidžiantys veiksmai vertinami atskirai.

73.

Ketvirta, išsamumo sumetimais reikėtų patikslinti, kad ir Reglamente (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo ( 28 ), ir Direktyvoje (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti ( 29 ) nustatyta „apribojimo dėl neprieštaravimo“ taisyklė, kuri iš esmės atitinka Teisingumo Teismui siūlomą pirmąjį aiškinimą ( 30 ), kurį jau atmečiau.

74.

Reglamento 2017/1001 61 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 2015/2436 9 straipsnio 1 dalyje iš esmės numatyta, kad jei savininkas penkerius metus iš eilės, žinodamas apie vėlesnio prekių ženklo naudojimą, dėl tokio naudojimo neprieštaravo, jis neturi teisės prašyti pripažinti prekių ženklą negaliojančiu, išskyrus atvejį, jei prekių ženklas buvo įregistruotas nesąžiningai ( 31 ). Be to, minėto reglamento 16 straipsnio 1 dalyje ir minėtos direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje priduriama, kad tokiu atveju savininkas nebegali uždrausti naudoti šį prekių ženklą per teisių pažeidimo procedūrą.

75.

Taigi prekių ženklų teisėje yra taisyklė, pagal kurią numatyta, kad savininkas praranda bet kokią galimybę pareikšti ieškinį, taip pat ir ateityje, jei jis praleidžia penkerių metų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai savininkas sužinojo apie vėlesnį prekių ženklą, nesvarbu, ar būtų kalbama apie ieškinį dėl negaliojimo, ar ieškinį dėl pažeidimo.

76.

Vis dėlto tokios taisyklės buvimas neleidžia suabejoti mano jau išdėstytais motyvais, ir taip yra dėl toliau nurodytų dviejų priežasčių.

77.

Pirma, tokios taisyklės buvimą paaiškina dvi prekių ženklų teisei būdingos ypatybės, kurios neturi atitikmens nei patentų teisėje, nei augalų veislių teisėje. Iš tiesų, priešingai šiems dviem intelektinės nuosavybės teisės režimams, kurių trukmė yra ribota ( 32 ), prekių ženklams taikoma potencialiai neribotos trukmės apsauga, ir savininkui tenka pareiga atnaujinti savo registraciją kas dešimt metų ( 33 ). Vertinant šiuo požiūriu, apribojimo dėl neprieštaravimo taisyklė gali būti analizuojama kaip galbūt neribotos prekių ženklų apsaugos trukmės apribojimas.

78.

Be to, tokios taisyklės buvimas taip pat pateisinamas atsižvelgiant į esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti vartotojui ar galutiniam naudotojui prekių ženklu pažymėtos prekės arba paslaugos kilmę ir leisti neklystant atskirti šią prekę arba paslaugą nuo kitos kilmės prekės arba paslaugos ( 34 ). Pagal apribojimą dėl neprieštaravimo tam tikru mastu preziumuojama, kad esminė prekių ženklo funkcija nebegali būti atliekama, jeigu savininkas penkerius metus neprieštaravo dėl vėlesnio prekių ženklo, kurį visuomenė gali supainioti, naudojimo.

79.

Antra, reikėtų pažymėti, kad apribojimo dėl neprieštaravimo taisyklė reglamentuota aiškiomis ir išsamiomis nuostatomis ir Reglamente 2017/1001, ir Direktyvoje 2015/2436. Atsižvelgdamas į drastiškas jos pasekmes savininko teisėms, laikausi nuomonės, kad tokios taisyklės buvimas negali būti preziumuojamas intelektinės nuosavybės apsaugos sistemoje. Taigi, nesant lygiaverčių nuostatų Reglamente Nr. 2100/94, reikia daryti išvadą, kad augalų veislių apsaugos srityje apribojimas dėl neprieštaravimo nenustatytas.

80.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrąjį ir trečiąjį klausimus reikėtų atsakyti taip: Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jei dėl kartotinių veiksmų pasibaigė trejų metų senaties terminas, ieškinio nebegalima pareikšti tik dėl veiksmų, atliktų daugiau nei prieš trejus metus iki šio reglamento 94 ir 95 straipsniuose numatytų ieškinių pareiškimo.

81.

Taigi savininkas išsaugo teisę pareikšti minėtus ieškinius dėl veiksmų, atliktų per pastaruosius trejus metus.

82.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pateiktus prejudicinius klausimus: