1

Ieškovas Sergej Arbuzov, be kita ko, ėjo Ukrainos valstybinio banko valdytojo ir Ukrainos ministro pirmininko pareigas.

2

2014 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 26). Tą pačią dieną Taryba, remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi, priėmė Reglamentą (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 1).

3

Sprendimo 2014/119 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

4

Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažint[iems] atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmen[ims], atsaking[iems] už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.   Lėšos ar ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai atiduoti naudotis priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai.“

5

Šių lėšų įšaldymo priemonių taikymo tvarka nustatyta to paties straipsnio kitose dalyse.

6

Pagal Sprendimą 2014/119 Reglamentu Nr. 208/2014 įpareigojama nustatyti nagrinėjamas ribojamąsias priemones ir apibrėžta jų taikymo tvarka, iš esmės analogiška minėtame sprendime įtvirtintai tvarkai.

7

Asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, pavardės nurodytos Sprendimo 2014/119 priede ir Reglamento Nr. 208/2014 I priede esančiame identiškame sąraše (toliau – ginčijamas sąrašas) kartu su jų įtraukimo motyvais. Iš pradžių ieškovo pavardės ginčijamame sąraše nebuvo.

8

2014 m. balandžio 14 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2014/216/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2014/119 (OL L 111, 2014, p. 91), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 381/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 111, 2014, p. 33).

9

Įgyvendinimo sprendimu 2014/216 ir Įgyvendinimo reglamentu Nr. 381/2014 ieškovo pavardė įtraukta į sąrašą kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs Ukrainos ministras pirmininkas“ ir šiais motyvais:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.“

10

2014 m. birželio 16 d. ieškovas pareiškė ieškinį, juo prašė tiek, kiek tai su juo susiję, panaikinti Sprendimą 2014/119, iš dalies pakeistą Įgyvendinimo sprendimu Nr. 2014/216. Bendrojo Teismo kanceliarija šį ieškinį užregistravo numeriu T‑434/14.

11

2015 m. sausio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/143, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 24, 2015, p. 16), ir Reglamentą (ES) 2015/138, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 24, 2015, p. 1).

12

Sprendime 2015/143 nuo 2015 m. sausio 31 d. patikslinti asmenų, kuriems taikytinas lėšų įšaldymas, identifikavimo kriterijai, o Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalies tekstas pakeistas taip:

„1.   Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintiems atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

Šio sprendimo tikslais asmenys, pripažinti atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą – tai, be kita ko, asmenys, kurių atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą:

13

Reglamentu 2015/138 buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 208/2014, atsižvelgiant į Sprendimą 2015/143.

14

Iš naujo peržiūrėdama asmenų, kurie įtraukti į ginčijamą sąrašą, situaciją, 2015 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/364, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 62, 2015, p. 25), ir 2015 m. kovo 5 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/357, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 62, 2015, p. 1) (toliau kartu – 2015 m. kovo mėn. aktai).

15

Sprendimu 2015/318 buvo iš dalies pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui iki 2016 m. kovo 6 d.

16

Iš esmės 2015 m. kovo mėn. aktais buvo atnaujintas ginčijamas sąrašas. Šio sąrašo pakeitimais ieškovo vardas buvo paliktas kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs Ukrainos ministras pirmininkas“, nurodant naujus motyvus:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo.“

17

2016 m. sausio 28 d. Sprendimu Arbuzov / Taryba (T‑434/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:46) Bendrasis Teismas panaikino Sprendimą 2014/119, iš dalies pakeistą Įgyvendinimo sprendimu 2014/216, tiek, kiek jis susijęs su ieškovu.

18

Iš naujo peržiūrėdama asmenų, kurie įtraukti į ginčijamą sąrašą, situaciją, 2016 m. kovo 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 60, 2016, p. 76), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 60, 2016, p. 1) (toliau kartu – 2016 m. kovo mėn. aktai).

19

Konkrečiai Sprendimu 2016/318 buvo iš dalies pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ginčijamų ribojamųjų priemonių taikymą iki 2017 m. kovo 6 d. Dėl ieškovo pateikti motyvai, nurodyti šio sprendimo 16 punkte, nebuvo pakeisti nei Sprendimu 2016/318, nei Įgyvendinimo reglamentu Nr. 2016/311.

20

2015 m. gegužės 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį, juo jis prašė panaikinti 2015 m. kovo mėn. aktus, kiek jie su juo susiję. Bendrojo Teismo kanceliarija šį ieškinį užregistravo numeriu T‑221/15. Vėliau ieškovas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį ieškinį patikslino, jis taip pat paprašė panaikinti 2016 m. kovo mėn. aktus, kiek jie su juo susiję.

21

2016 m. balandžio 28 d. ieškovas kreipėsi į Tarybą dėl iš esmės ribojamųjų priemonių jo atžvilgiu palikimo Sprendimu 2016/318. Atsižvelgdama į ieškovo pastabas Taryba pateikė klausimų Ukrainos generalinei prokuratūrai (toliau – UGP). Jos atsakymai Tarybai pateikti 2016 m. birželio 16 d. ir liepos 7 d.

22

2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Taryba atsakė į 2016 m. balandžio 28 d. ieškovo prašymą; ji atmetė jo argumentus ir pateikė nuorodą į pastabas, suformuluotas byloje T‑221/15. Taryba taip pat leido ieškovui susipažinti su UGP perduota papildoma informacija.

23

2016 m. spalio 4 d. ieškovas kreipėsi į Tarybą su nauju prašymu iš naujo peržiūrėti jam taikomas ribojamąsias priemones.

24

2016 m. gruodžio 12 d. raštu Taryba informavo ieškovą apie ketinimą palikti galioti jam nustatytas ribojamąsias priemones, nurodė savo sprendimo motyvus ir perdavė du UGP raštus – 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d. Ji taip pat nurodė, kad jeigu turi pastabų, gali jas pateikti iki 2017 m. sausio 13 d.

25

2016 m. gruodžio 14 d. ieškovas Tarybai pateikė naują prašymą dėl peržiūros, jį papildė 2017 m. sausio 13 d. laišku.

26

Taryba kreipėsi su papildomu klausimu į UGP. Jos atsakymą Taryba gavo 2017 m. sausio 11 d.2017 m. sausio 27 d. raštu Taryba perdavė šį atsakymą ieškovui ir patikslino, kad jeigu turi pastabų, gali jas pateikti iki 2017 m. vasario 10 d.

27

2017 m. vasario 7 d. raštu Taryba ieškovui perdavė per tą laiką gautą 2017 m. sausio 27 d. UGP raštą su atnaujinta informacija apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, ir nustatė terminą ieškovo galimoms pastaboms pateikti iki 2017 m. vasario 13 d.; tai jis padarė 2017 m. vasario 10 d. laišku.

28

Iš naujo peržiūrėdama asmenų, kurie įtraukti į ginčijamą sąrašą, situaciją, 2017 m. kovo 3 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/381, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 58, 2017, p. 34, toliau – ginčijamas sprendimas), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/374, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 58, 2017, p. 1).

29

Konkrečiai ginčijamu sprendimu buvo iš dalies pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ginčijamų ribojamųjų priemonių taikymą iki 2018 m. kovo 6 d. Dėl ieškovo pateikti motyvai, nurodyti šio sprendimo 16 punkte, nebuvo pakeisti nei ginčijamu sprendimu, nei Įgyvendinimo reglamentu Nr. 2017/374.

30

2017 m. kovo 6 d. Taryba adresavo ieškovui raštą, jame atmetė jo 2016 m. gruodžio 14 d., 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. vasario 10 d. laiškuose išdėstytus argumentus, kuriais šis ginčijo ribojamųjų priemonių taikymo jam pratęsimą. Taryba ieškovui nurodė dokumentus, jam pateiktus jos ankstesniuose raštuose, ir pastabas, pateiktas byloje T‑221/15. Prie savo rašto Taryba pridėjo ginčijamo sprendimo egzempliorių ir informavo ieškovą, kad pastabas dėl galimo šių priemonių taikymo pratęsimo po 2018 m. kovo 6 d. jis gali pateikti iki 2017 m. gruodžio 1 d.

31

2017 m. liepos 7 d. Sprendimu Arbuzov / Taryba (T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478) Bendrasis Teismas atmetė ieškovo ieškinį tiek dėl 2015 m. kovo mėn. aktų, tiek dėl 2016 m. kovo mėn. aktų.

32

2017 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

33

2017 m. liepos 14 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį. Be to, tą pačią dieną ji pagal Procedūros reglamento 66 straipsnį pateikė motyvuotą prašymą visuomenei prieinamuose šios bylos dokumentuose necituoti atsiliepimo į ieškinį prieduose pateiktų tam tikrų dokumentų turinio.

34

2017 m. liepos 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, juo ieškovas papildomai pateikė įrodymų, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 85 straipsnį, apie tai, kad per tą laiką jo pavardė buvo išbraukta iš Interpolo, Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos, sudaryto asmenų, dėl kurių vykdoma tarptautinė paieška, sąrašo.

35

2017 m. rugpjūčio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Tarybos pastabas dėl šių papildomų įrodymų.

36

Kadangi ieškovas nepateikė dubliko per tam nustatytą terminą, rašytinė proceso dalis užbaigta 2017 m. rugsėjo 28 d.

37

2017 m. gruodžio 11 d. Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytą proceso organizavimo priemonę, nusprendė šalims užduoti klausimus, į juos šios turėjo atsakyti raštu. Į klausimus šalys atsakė per nustatytą terminą, kartu pateikdamos patvirtinamuosius dokumentus.

38

Pagrindinėms šalims nepateikus prašymo surengti teismo posėdį per tris savaites po to, kai joms buvo įteiktas pranešimas apie rašytinės proceso dalies pabaigą, Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį galėjo nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio, nerengdamas žodinės proceso dalies. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė priimti sprendimą be žodinės proceso dalies.

39

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

40

Taryba Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

41

Grįsdamas savo ieškinį ieškovas iš esmės nurodo keturis ieškinio pagrindus, susijusius su, pirma, pareigos motyvuoti pažeidimu, antra, teisės būti išklausytam pažeidimu, trečia, akivaizdžia vertinimo klaida ir, ketvirta, nuosavybės teisės pažeidimu.

42

Ieškovas, remdamasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies c punktu, iš esmės tvirtina, jog tam, kad paliktų jo pavardę ginčijamame sąraše, Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, negalėjo nurodyti tik šio sprendimo 16 punkte išdėstytus motyvus.

43

Taryba ginčija ieškovo argumentus.

44

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą „teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai“.

45

Chartijos, kuri, remiantis ESS 6 straipsnio 1 dalimi, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys, 41 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, kad teisė į gerą administravimą, be kita ko, apima „administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus“.

46

Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujamas motyvavimas turi būti pritaikytas prie atitinkamo akto pobūdžio ir jo priėmimo aplinkybių. Jis turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Nereikalaujama motyvuojant aktą tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes vertinant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio antrą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimus, reikia atsižvelgti ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes ir visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas. Taigi, viena vertus, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti nustatytos priemonės reikšmę. Kita vertus, akto motyvavimo tikslumas turi būti proporcingas faktinėms akto priėmimo galimybėms, techninėms sąlygoms ar terminui, per kurį jis turi būti priimtas (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48

Konkrečiai tariant, lėšų įšaldymo priemonės motyvai iš principo negali būti suformuluoti tik bendrai ir stereotipiškai. Išskyrus tai, kas numatyta šio sprendimo 47 punkte, priešingai, tokioje priemonėje turi būti nurodytos specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba mano, kad reikšmingi teisės aktai taikytini suinteresuotajam asmeniui (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49

Galiausiai reikia priminti, kad pareiga motyvuoti aktą yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo klausimo dėl motyvų pagrįstumo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Iš tiesų akto motyvavimas – tai formalus motyvų, kuriais pagrįstas šis aktas, išdėstymas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia to akto turinio neteisėtumą, bet ne jo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti, net jei pateikiami klaidingi motyvai (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

50

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad motyvai, dėl kurių ginčijamu sprendimu ieškovo pavardė palikta ginčijame sąraše (žr. šio sprendimo 16 punktą), yra specifiniai ir konkretūs, taip pat perteikia aplinkybes, kurios pagrindžia šį palikimą, t. y. tai, kad Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl įtarimų ieškovui pasisavinus viešąsias lėšas ar turtą.

51

Be to, priemonių ieškovui taikymas pratęstas jam žinomomis aplinkybėmis, susirašinėdamas su Taryba jis buvo informuotas, be kita ko, apie 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. sausio 27 d. UGP raštus ir apie UGP atsakymus į Tarybos pateiktus klausimus (žr. šio sprendimo 21, 22, 24, 26 ir 27 punktus) (toliau kartu – nauji UGP dokumentai), kuriais Taryba grindė minėtų ribojamųjų priemonių palikimą (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52

Naujuose UGP dokumentuose nurodyta už tyrimą atsakinga institucija, atitinkamos ieškovui iškeltos baudžiamosios bylos numeris ir iškėlimo data, taip pat tai, kuo jis kaltinamas, kiti susiję asmenys ir įstaigos, tariamai pasisavintų viešųjų lėšų suma, reikšmingi Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsniai, pažymėta, kad ieškovas raštu buvo informuotas apie jo atžvilgiu egzistuojančius įtarimus (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 69 punktą), ir nurodytas 2016 m. vasario 15 d. [konfidencialu] ( 1 ) apygardos teismo (toliau – apygardos teismas) priimtas sprendimas, kuriuo leidžiama UGP veikti.

53

Taigi negalima teigti, kad Tarybos išdėstytuose motyvuose tik pakartotos nuostatos dėl identifikavimo kriterijų arba kad juose nenurodytos specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių ieškovo pavardė palikta ginčijamame sąraše (šiuo atžvilgiu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 70 punktą).

54

Kadangi ginčijamame sprendime pateikta pakankamai motyvų dėl ieškovo, reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą ir išnagrinėti trečiąjį, siekiant nustatyti, ar, kaip teigia ieškovas, motyvuose, kuriais rėmėsi Taryba, siekdama palikti ieškovo pavardę ginčijamame sąraše, padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

55

Ieškovas iš esmės tvirtina, kad ginčijamu sprendimu pratęsusi ribojamųjų priemonių jam taikymą Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes rėmėsi vien UGP parengtu glaustu situacijos apibendrinimu, bet neprašė papildomos informacijos ir rūpestingai neišnagrinėjo jo pateiktų kaltę paneigiančių įrodymų.

56

Taryba atsakė, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias, be kita ko, sudarė nauji UGP dokumentai.

57

Reikia priminti, viena vertus, kad Sprendimo 2014/119, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/143, 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas identifikavimo kriterijus (toliau – reikšmingas kriterijus), kuriuo remiantis ginčijamu sprendimu ieškovo pavardė buvo palikta ginčijamame sąraše, taikytinas asmenims, kurie „pripažinti atsakingais“ už valstybės lėšų pasisavinimą – įskaitant asmenis „kurių atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą“ dėl Ukrainos viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo, ir, kita vertus, kad reikšmingą kriterijų reikia aiškinti taip, kad jis reiškia ne abstrakčiai bet kokį valstybės lėšų pasisavinimą, bet veikiau valstybės lėšų ar turto pasisavinimą, dėl kurio gali būti sukelta grėsmė teisinės valstybės principo laikymuisi Ukrainoje (šiuo atžvilgiu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 97 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

58

Ginčijamu sprendimu ieškovo pavardė ginčijamame sąraše palikta motyvuojant tuo, kad jis buvo „[a]smuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo“.

59

Tuo remiantis reikia patikrinti motyvą, ar nuspręsdama palikti ieškovo pavardę sąraše Taryba tai padarė nešališkai ir teisingai, atsižvelgiant į jos turimų įrodymų vertinimą, motyvus, kurie pagrindžia tokį palikimą sąraše, ir į reikšmingą kriterijų.

60

Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors Taryba turi didelę diskreciją vertinti bendruosius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant taikyti ribojamąsias priemones, Chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teisminė kontrolė reikalauja, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti konkretaus asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą arba palikti ją šiame sąraše, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas įsitikintų, kad šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti šį sprendimą, yra pakankamai aiškiai ir konkrečiai pagrįsti (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

61

Be to, pagal jurisprudenciją dėl sprendimų palikti asmens pavardę ar pavadinimą įtrauktą į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, jeigu atitinkamas asmuo ar subjektas pateikia pastabų dėl motyvų santraukos, kompetentinga Sąjungos institucija privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgdama į šias pastabas ir galimus kartu su jomis pateiktus kaltę paneigiančius įrodymus. Beje, priimdama ribojamąsias priemones Taryba įpareigota paisyti gero administravimo principo, nustatyto Chartijos 41 straipsnyje, su kuriuo, kaip tai numatyta suformuotoje jurisprudencijoje, susijusi kompetentingos institucijos pareiga atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

62

Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad, vertinant įrodymų, kurių iš Tarybos gali būti pareikalauta pateikti, pobūdį, būdą ir apimtį, reikia atsižvelgti į ribojamųjų priemonių pobūdį ir specifinę taikymo sritį, taip pat jų tikslą (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63

Kaip matyti iš Sprendimo 2014/119 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių, jis priimtas atsižvelgiant į bendrą Sąjungos politikos remti Ukrainos valdžios institucijas, siekiant, kad stabilizuotųsi Ukrainos politinė padėtis, kontekstą. Taigi, jis atitinka bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus, be kita ko, nustatytus ESS 21 straipsnio 2 dalies b punkte, pagal kurį Sąjunga siekia tarptautinio bendradarbiavimo, kad įtvirtintų ir remtų demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus (šiuo atžvilgiu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 103 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64

Būtent atsižvelgiant į šį kontekstą ginčijamomis ribojamosiomis priemonėmis numatytas, be kita ko, asmenų, pripažintų atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas. Iš tikrųjų parama susigrąžinant šias lėšas leidžia sustiprinti ir remti teisinę valstybę Ukrainoje (šiuo atžvilgiu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 104 punktą).

65

Darytina išvada, kad ginčijamomis ribojamosiomis priemonėmis nesiekiama nubausti už atitinkamų asmenų nusikalstamus veiksmus ar taikant tokius suvaržymus atgrasyti nuo tokių veiksmų. Vienintelis šių priemonių tikslas – padėti Ukrainos valdžios institucijoms konstatuoti valstybės lėšų pasisavinimą ir užtikrinti galimybę lengviau susigrąžinti taip pasisavintas lėšas. Vadinasi, tai visiškai apsaugos priemonės (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66

Taigi, aptariamos ribojamosios priemonės, Tarybos priimtos remiantis jai ESS 21 ir 29 straipsniais suteiktais įgaliojimais, nėra baudžiamojo pobūdžio. Vadinasi, jų negalima prilyginti baudžiamojoje byloje laikantis baudžiamojo proceso garantijų priimtam valstybės narės teisminės institucijos sprendimui įšaldyti lėšas. Taigi, Tarybai taikomi reikalavimai dėl įrodymų, kuriais pagrįstas asmens pavardės įrašymas į asmenų, kuriems taikomas lėšų įšaldymas, sąrašą, negali būti visiškai tokie patys, kaip pirma nurodytu atveju nustatytieji nacionalinei teisminei institucijai (šiuo atžvilgiu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 106 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67

Taip pat primintina, kad Taryba neprivalo savo iniciatyva ir sistemiškai atlikti tyrimų arba tikrinimų, siekdama gauti papildomos tikslesnės informacijos, kai jau turi iš trečiosios šalies valdžios institucijų gautų įrodymų tam, kad priimtų ribojamąsias priemones iš tokios šalies kilusių asmenų, dėl kurių ten jau vyksta teismo procesai, atžvilgiu (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 107 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.

68

Nagrinėjamu atveju, svarbu, kad Taryba patikrintų, pirma, kiek nauji UGP dokumentai, kuriais ketina remtis, leidžia nustatyti, kaip nurodyta ieškovo pavardės įrašymo į ginčijamą sąrašą motyvuose, primintuose šio sprendimo 58 punkte, kad dėl jo Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl veikų, kurios gali būti pripažintos valstybės lėšų ar turto pasisavinimu, ir, antra, kad dėl šio proceso veikos gali būti kvalifikuojamos pagal reikšmingą kriterijų. Tik jeigu tokie patikrinimai neduota rezultatų, Taryba privalo imtis papildomų tikrinimų, kaip tai priminta šio sprendimo 61 punkte nurodytoje jurisprudencijoje (šiuo atžvilgiu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

69

Beje, vykstant bendradarbiavimui, kurį reglamentuoja ginčijamos ribojamosios priemonės (žr. šio sprendimo 63 punktą), Tarybai iš principo nepriklauso pačiai nagrinėti ir vertinti aplinkybių, kuriomis remdamosi Ukrainos valdžios institucijos ieškovo atžvilgiu vykdo baudžiamąjį procesą dėl veikų, kvalifikuotinų kaip valstybės lėšų pasisavinimas. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 65 punkte, nustatydama ginčijamas ribojamąsias priemones Taryba siekia ne pati nubausti už valstybės lėšų pasisavinimą, dėl kurio Ukrainos valdžios institucijos vykdo tyrimą, bet užtikrinti galimybę šioms institucijoms pripažinti, kad minėtas lėšų pasisavinimas buvo įvykdytas, ir susigrąžinti taip pasisavintas lėšas. Taigi šios valdžios institucijos, vykdydamos minėtą baudžiamąjį procesą, turi patikrinti aplinkybes, kuriomis remiasi, ir prireikus tuo pagrindu nuspręsti, kokia turi būti šio proceso baigtis (šiuo atžvilgiu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70

Tokį aiškinimą patvirtina jurisprudencija, iš kurios matyti, kad Taryba įpareigota ne tikrinti ieškovo atžvilgiu vykdomo tyrimo pagrįstumą, o tik įvertinti, ar atsižvelgiant į šiuos tyrimus sprendimas įšaldyti lėšas yra pagrįstas (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 110 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71

Žinoma, bet kuriuo atveju Taryba negali patvirtinti Ukrainos valdžios institucijų išvadų, padarytų jų pateiktuose dokumentuose. Toks elgesys neatitiktų nei gero administravimo principo, nei apskritai Sąjungos institucijų pareigos taikant Sąjungos teisę užtikrinti pagrindines teises pagal ESS 6 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, siejamą su Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi (žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 111 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72

Vis dėlto Taryba, atsižvelgusi į bylos aplinkybes, turi įvertinti būtinybę atlikti papildomus tyrimus, ypač būtinybę kreiptis į Ukrainos valdžios institucijas su prašymu pateikti papildomų įrodymų, jei paaiškėja, kad anksčiau pateiktų nepakanka arba jie nenuoseklūs. Iš tikrųjų negalima atmesti galimybės, kad Tarybai žinomos aplinkybės, apie kurias jai pranešė pačios Ukrainos valdžios institucijos arba apie kurias ji sužinojo kitu būdu, nesukels šiai institucijai abejonių dėl šių institucijų jau pateiktų įrodymų pakankamumo. Beje, kalbant apie asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, suteiktiną teisę pateikti pastabas dėl motyvų, kuriais remdamasi Taryba ketina palikti jų pavardes ginčijamame sąraše, reikia pasakyti, kad šie asmenys gali nurodyti tokias aplinkybes, kurios galbūt net paneigtų jų kaltę; dėl jų Tarybai reikėtų atlikti papildomus patikrinimus. Konkrečiai kalbant, reikia nurodyti, kad nors Taryba neturi vietoj Ukrainos teisminių institucijų vertinti, ar UGP raštuose nurodyti baudžiamieji procesai pagrįsti, negalima atmesti galimybės, atsižvelgiant į, be kita ko, ieškovo pastabas, kad šiai institucijai gali prireikti kreiptis į Ukrainos valdžios institucijas su prašymu pateikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kuriomis pagrįsti šie procesai (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 112 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

73

Būtent atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia nagrinėti konkretesnius ieškovo argumentus, kurie iš esmės susiję su dėl jo vykdomo proceso dalyku ir eiga.

74

Remdamasis keliais dokumentais ieškovas tvirtina, kad dėl nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas ir dėl kurio jam taikytos ribojamosios priemonės, Ukrainos valstybinis bankas neprarado jokių lėšų, taigi tas pats pasakytina ir apie Ukrainos valstybę. Vadinasi, ieškovas negali būti atsakingas už jokį lėšų pasisavinimą.

75

Taryba iš esmės teigia, kad veika, kuria kaltinamas ieškovas, patenka į „valstybės lėšų pasisavinimo“ sąvoką, nesvarbu, ar dėl šio pasisavinimo naudos turėjo ieškovas, ar tretieji asmenys. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad Ukrainos valstybė nepatyrė žalos dėl minėtos veikos.

76

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Taryba ribojamųjų priemonių ieškovui taikymo pratęsimą iš esmės grindžia UGP 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. sausio 27 d. raštais.

77

2016 m. liepos 25 d. rašte UGP primena, kad:

78

2016 m. lapkričio 16 d. rašte UGP nurodė, kad nėra papildomos informacijos dėl [konfidencialu] proceso.

79

2017 m. sausio 27 d. UGP pateikė informacijos, kuri iš esmės sutapo su pateiktąja 2016 m. liepos 25 d. rašte, patikslindama, kad [konfidencialu] šios sumos pasisavinimas sumažino Ukrainos valstybinio banko galimybes užtikrinti nacionalinės valiutos stabilumą ir taip padarė žalos Ukrainos valstybei. Savo laiške UGP nurodė 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir pažymėjo, kad vis dar vyksta šiuo klausimu atliekamas pirminis tyrimas.

80

Be to, primintina, kad Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, taip pat turėjo informacijos, kurią gavo iš UGP, šiai atsakius į jos klausimus.

81

Taigi, 2016 m. liepos 7 d. Tarybai pateiktuose atsakymuose, UGP iš esmės nurodė, kad [konfidencialu].

82

[konfidencialu].

83

[konfidencialu].

84

Darytina išvada, kad sprendimas toliau taikyti ribojamąsias priemones ieškovui buvo pagrįstas įrodymais, kuriais remdamasi Taryba galėjo vienareikšmiškai konstatuoti, jog Ukrainos teisminėse institucijose ieškovui iškelta byla dėl nusikaltimo, kvalifikuotino kaip valstybės lėšų pasisavinimas.

85

Iš tiesų pažymėtina, kad iš naujų UGP dokumentų Taryba matė atitinkamos baudžiamosios bylos numerį ir iškėlimo datą, tai, kuo ieškovas kaltinimas, atitinkamą Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnį, reikšmingas faktines aplinkybes ir datą, kada ieškovas buvo informuotas apie jo atžvilgiu egzistuojančius įtarimus. Tie dokumentai patvirtina, kad ši byla pradėta dėl veikų, kurios apibrėžtos pakankamai konkrečiai ir tiksliai, todėl nelieka abejonių dėl tariamų ieškovo veiksmų, juolab kad nusikaltimą apibūdinančios faktinės aplinkybės lieka išdėstytos nuosekliai, logiškai ir Ukrainos valdžios institucijų teisiškai kvalifikuotos kaip valstybės lėšų pasisavinimas, o tai atitinka reikšmingą kriterijų.

86

Be to, Tarybai susipažinti pateikti dokumentai yra UGP, t. y. vienos aukščiausių Ukrainos teisminės valdžios institucijų, parengti aktai. Iš tiesų šioje valstybėje, kaip ir prokuratūra vykdant baudžiamąjį teisingumą, ji atlieka pirminius tyrimus baudžiamosiose bylose dėl, be kita ko, valstybinių lėšų pasisavinimo (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, C‑598/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:786, 53 punktą). Taigi šiuo atžvilgiu negalima kaltinti Tarybos tuo, kad iš UGP gautą informaciją ji laikė teisinga ir patvirtintą įrodymais.

87

Beje, konstatuotina, kad nagrinėjamuose dokumentuose nurodyta, jog ieškovas įtariamas padaręs ekonominio pobūdžio nusikaltimą, susijusį su ypač didele pinigų suma [konfidencialu].

88

Šiuo klausimu pažymėtina, kad ginčijamos ribojamosios priemonės palengvina ir papildo Ukrainos valdžios institucijų pastangas, dedamas siekiant susigrąžinti pasisavintas valstybės lėšas, o tai priskirtina prie teisinės valstybės stiprinimo tikslo, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 64 ir 65 punktuose.

89

Šiuo atžvilgiu iš 2016 m. liepos 25 d. UGP rašto matyti, kad [konfidencialu] vykstant tyrimui, tyrėjo siūlymu, apygardos teismas ne kartą priėmė apsaugos priemones dėl ieškovo (žr. šio sprendimo 77 punkto paskutinę įtrauką). Taigi, lėšų įšaldymas visoje Sąjungoje, dėl kurio sprendžia Taryba, sustiprina iniciatyvos, kurios imtasi nacionaliniu lygmeniu, veiksmingumą.

90

Galiausiai, viena vertus, dar būtina pažymėti, kad persekiojimas už ekonominius nusikaltimus, kaip antai valstybės lėšų pasisavinimą, yra svarbi priemonė kovojant su korupcija, o ši kova, kalbant apie Sąjungos išorės veiksmus, yra principas, kurį aprėpia teisinės valstybės sąvoka. Kita vertus, reikia nurodyti, kad nusikaltimas, kuriuo kaltinamas ieškovas, vertintinas atsižvelgiant į platesnį kontekstą, t. y. nemaža dalis buvusios Ukrainos valdžios atstovų įtariami padarę sunkius valstybės lėšų valdymo nusikaltimus, kurie kelia didelę grėsmę instituciniams ir teisiniams šalies pagrindams ir, be kita ko, pažeidžia teisėtumo, savavališko naudojimosi vykdomosios valdžios galiomis draudimo, veiksmingos teisminės kontrolės ir lygybės prieš įstatymą principus. Tuo remiantis darytina išvada, kad ginčijamos ribojamosios priemonės apskritai ir atsižvelgiant į ieškovo eitas pareigas, t. y. kaip buvusio Ukrainos valdžios atstovo, ir turint omenį, kad jis buvo Ukrainos valstybinio banko valdytojas tuo momentu, kai buvo padarytas nusikaltimas, dėl kurio įtariamas, veiksmingai padeda persekioti už valstybės lėšų pasisavinimą iš Ukrainos institucijų ir leidžia Ukrainos valdžios institucijoms lengviau pasiekti, kad būtų susigrąžintos taip pasisavinant gautos lėšos. Tai leidžia teismams, jeigu baudžiamasis persekiojimas pasirodo esąs pagrįstas, lengviau nubausti už korupcinius veiksmus, kuriuos tariamai įvykdė buvusios valdžios atstovai, ir taip padeda remti teisinę valstybę toje šalyje (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 128 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

91

Vadinasi, Taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos dėl ieškovo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso dalyko ir dėl jo reikšmingumo atsižvelgiant į reikšmingą kriterijų, kai priėmė ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su ieškovu.

92

Ieškovo argumentams, kuriais siekiama paneigti šią išvadą, negali būti pritarta.

93

Iš tiesų, pirma, 2017 m. gegužės 18 d. pranešimas apie įtarimus, kurį nurodo ieškovas kaip jo kaltę paneigiantį įrodymą, tik patvirtina šią išvadą, nes iš esmės iš jo matyti, kad ieškovas įtariamas pasisavinus lėšas, pasinaudodamas savo, kaip Ukrainos valstybinio banko valdytojo, statusu [konfidencialu].

94

Antra, dėl to, kad Ukrainos valstybinis bankas tariamai nepatyrė žalos, pažymėtina, jog šis argumentas visiškai nepagrįstas, nes iš kelių naujų UGP dokumentų matyti, kad ieškovas įtariamas neteisėtu būdu perdavęs lėšas kitais, nei jos buvo skirtos, tikslais. Toks konstatavimas atitinka jurisprudencijoje apibrėžtą valstybės lėšų pasisavinimo sąvoką, pagal kurią jis apima bet kokius veiksmus, kai viešosioms įstaigoms priklausantys ar jų kontroliuojami ištekliai neteisėtai naudojami siekiant tikslų, prieštaraujančių tiems tikslams, kuriems šie ištekliai skirti, visų pirma, asmeninių tikslų. Tam, kad patektų į šią sąvoką, šitaip naudojant lėšas turi būti pažeisti finansiniai šių įstaigų interesai, taigi joms padaryta žala, kurią galima išreikšti finansiškai (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 138 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

95

[konfidencialu].

96

Ieškovas pabrėžia, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo praėję daugiau nei metai nuo tada, kai 2016 m. vasario 15 d. sprendimu apygardos teismas suteikė leidimą UGP veikti, tačiau ši nepateikė bylos teismui. Tyrimas buvo vykdomas tik formaliai, be kita ko, tam, kad Taryba galėtų pratęsti ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui neribotam laikui.

97

Taryba mano, kad ieškovo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso trukmė pati savaime neturi tiesioginio poveikio klausimui, ar jis vis dar atitinka sąlygas, numatytas tam, kad jo pavardė liktų ginčijamame sąraše. Vis dėlto peržiūrėdama minėtą sąrašą, Taryba atsižvelgia į laiko aspektą ir reguliariai prašo UGP informacijos apie vykstančio baudžiamojo proceso eigą.

98

Nustatyta, kad 2016 m. vasario 15 d. sprendimu apygardos teismas suteikė UGP leidimą imtis veiksmų šioje baudžiamojoje byloje [konfidencialu]. Taip pat konstatuota, kad, praėjus daugiau nei metams nuo minėto sprendimo priėmimo, Taryba pratęsė ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių galiojimą, nors iš UGP gavo informacijos, kad ši byla yra pirminio tyrimo stadijos, nes dar niekada nebuvo perduota Ukrainos baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teismui.

99

Pirma, pažymėtina, kad Tarybos argumentas, jog procesas gali užsitęsti, nes nėra atitinkamo asmens, šiuo atveju visiškai nereikšmingas, nes 2016 m. vasario 15 d. sprendimu UGP būtent buvo leista imtis veiksmų.

100

Antra, kaip matyti iš Tarybos atsakant į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą pateiktų dokumentų (žr. šio sprendimo 37 punktą), vykstant procedūrai Taryboje, ieškovas iškėlė klausimą dėl to, kad procesas sustojęs [konfidencialu], nepaisant 2016 m. vasario 15 d. priimto sprendimo, kuriuo UGP buvo leista imtis veiksmų. Taigi, visų pirma, savo 2016 m. spalio 4 d. laiške ieškovas pasiūlė Tarybai paklausti UGP, kodėl, jeigu tyrėjai tvirtino įrodę jo kaltę, jie iki šiol neperdavė bylos teismui, nors tyrimas vyksta jau daugiau kaip dvejus su puse metų. Antra, savo 2016 m. gruodžio 14 d. laiške, skirtame Tarybai, ieškovas, priminęs apie 2016 m. vasario 15 d. sprendimo egzistavimą, vėl pabrėžė, kad aptariamas procesas nevyksta, ir tvirtino, kad Ukrainos valdžios institucijos siekė kuo ilgiau išlaikyti tokią situaciją tam, kad suteiktų Tarybai pagrindą pratęsti jam skirtas ribojamąsias priemones. Trečia, savo 2017 m. sausio 13 d. Tarybai skirtame laiške ieškovas aiškiai pažymėjo, kad jam kelia nuostabą tai, kad UGP dar neperdavė bylos dėl [konfidencialu] teismui, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad buvo suteiktas leidimas pradėti procedūrą už akių, nors tai, kaip jis mano, neteisėta.

101

Remiantis ieškovo pastabomis, išdėstytomis šio sprendimo 100 punkte, taip pat tuo, kad nuo 2016 m. liepos 25 d. UGP rašto (žr. šio sprendimo 77 punktą) Taryba bent jau buvo informuota apie 2016 m. vasario 15 d. sprendimą, reikia atmesti jos argumentą, kad ieškovo argumentas dėl su juo susijusio proceso sustojimo, nepaisant priimto minėto sprendimo, nepakankamai sukonkretintas.

102

Tokiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad Taryba privalėjo kreiptis į Ukrainos valdžios institucijas su prašymu pateikti paaiškinimų apie priežastis, kurios galėtų pateisinti tai, kad procedūra nepasistūmėjo į priekį [konfidencialu], nepaisant 2016 m. vasario 15 d. priimto sprendimo, kaip ji padarė dėl kitų šios procedūros aspektų, kurie jai pasirodė nepakankamai aiškūs, ypač ieškovui pateikus pastabas.

103

Tuo remiantis matyti, kad Taryba neįvykdė jai tenkančios rūpestingumo pareigos, nes dėl ieškovo pastabų jai turėjo kilti teisėtų klausimų, kurie pateisintų papildomus tikrinimus prieš kreipiantis į Ukrainos valdžios institucijas.

104

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad kyla klausimas ne dėl to, ar, atsižvelgiant į Tarybai pateiktą informaciją, ši privalėjo išbraukti ieškovo pavardę iš sąrašo, bet dėl to, ar ji privalėjo atsižvelgti į šią informaciją ir atlikti papildomus tikrinimus arba prašyti Ukrainos valdžios institucijų pateikti paaiškinimų. Taigi pakanka, kad ši informacija būtų, kaip tai yra nagrinėjamu atveju, tokia, dėl kurios kyla teisėtų klausimų apie tyrimo eigą ir apie tai, ar UGP perduota informacija yra pakankama.

105

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad ieškovo pastabos apie tai, jog procesas [konfidencialu] nevyksta, nepateisino to, kad reikia atlikti papildomus tikrinimus ir kreiptis į Ukrainos valdžios institucijas, nors dėl tokių pastabų turėjo kilti teisėtų klausimų, ar UGP pateikta informacija yra pakankama, kiek tai susiję su ieškovo atžvilgiu vykdomu procesu [konfidencialu].

106

Vadinasi, reikia pritarti trečiajam ieškinio pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti antrojo ir ketvirtojo ieškinio pagrindų ar naujų įrodymų (žr. šio sprendimo 34 punktą).

107

Dėl subsidiariai Tarybos pateikto reikalavimo palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius, kol pasibaigs terminas apeliaciniam skundui pateikti, o jeigu būtų pateiktas apeliacinis skundas, – kol dėl jo bus priimtas sprendimas, pakanka nurodyti, kad ginčijamo sprendimo padariniai galiojo tik iki 2018 m. kovo 6 d. Todėl to sprendimo panaikinimas šiuo sprendimu neturi pasekmių už šią datą vėlesniu laikotarpiu, tad nėra būtina spręsti dėl šio sprendimo palikimo galioti padarinių (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Azarov / Taryba, T‑331/14, EU:T:2016:49, 70–72 punktus).

108

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia: