a)

Ar visuotinė pareiga pagal įstatymą arba atskiriems vežėjams nustatyta administracinė prievolė atsisakyti vežti reikiamo paso ar būtino leidimo būti šalyje neturinčius užsieniečius į Federacijos teritoriją, kuri gali būti įvykdyta tik vežėjui prieš kertant vidaus sieną patikrinus visų keleivių dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, yra vidaus sienas kertančių asmenų patikrinimas pagal Šengeno sienų kodekso 22 straipsnį arba jam lygiavertė priemonė?

b)

Ar pirmajame klausime nurodyti įpareigojimai turi būti vertinami pagal Šengeno sienų kodekso 23 straipsnio a punktą, nors vežėjai neturi „policijos įgaliojimų“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir jiems oficialiai nepavesta vykdyti viešosios valdžios funkcijų, net jei valstybė nustatė pareigą vykdyti patikrinimus?

c)

Jeigu į pirmojo klausimo b dalį būtų atsakyta teigiamai: ar patikrinimai, kurių reikalaujama iš vežėjų, atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Šengeno sienų kodekso 23 straipsnio a punkto antrame sakinyje, yra draudžiama priemonė, lygiavertė patikrinimams kertant sieną?

d)

Ar pirmajame klausime nurodytų įpareigojimų, kiek jie susiję su reguliaraus susisiekimo autobusais paslaugų teikėjais, nustatymas turi būti vertinamas pagal Šengeno sienų kodekso 23 straipsnio b punktą, kuriame numatyta, kad vežėjų įgaliojimas vykdyti asmenų patikrinimus saugumo tikslais uostuose ir oro uostuose neturi įtakos kontrolės kertant vidaus sienas draudimui? Ar tai reiškia, jog patikrinimai, kaip apibrėžta pirmajame klausime, yra draudžiami taip pat ne jūrų ir oro uostuose, jei vykdomi ne saugumo tikslais ir jei taip nėra tikrinami asmenys, keliaujantys valstybėje narėje?