2017 m. birželio 20 d.Agria Polska sp. z o.o., Agria Chemicals Poland sp. z o.o., Star Agro Analyse und Handels GmbH, Agria Beteiligungsgesellschaft mbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo priimto sprendimo byloje T-480/15, Agria Polska ir kt./Komisija

(Byla C-373/17 P)

(2017/C 347/04)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Apeliantės: Agria Polska sp. z o.o., Agria Chemicals Poland sp. z o.o., Star Agro Analyse und Handels GmbH, Agria Beteiligungsgesellschaft mbH, atstovaujamos P. Graczyk ir W. Rocławski

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas yra susijęs su SESV 101 straipsnio ir 102 straipsnio, siejamų su ESS 17 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalimi, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažeidimu, Bendrajam Teismui neatsižvelgus į Komisijos padarytas akivaizdžias klaidas vertinant SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimo tikimybę, Sąjungos intereso pradėti tyrimą buvimą ir būtinų tyrimo priemonių apimtį.

Pirmajame pagrinde apeliantės nurodo konkrečias Bendrojo Teismo klaidas, kurias, be kita ko, sudaro: i) vienalaikio apeliančių konkurentų veiksmų (skundų nacionalinėms institucijoms pateikimas) pobūdžio pagrindimas remiantis tik jų pateiktais paaiškinimais; ii) neatsižvelgimas į tai, kad dauguma administracinių sprendimų, priimtų konkurentų skundų pasėkoje, ir apeliantėms skirtų sankcijų buvo panaikinti; iii) neatsižvelgimas į tai, kad skundai buvo pateikti nekompetentingoms institucijoms ir apsiribojimas teiginiu, kad, atsižvelgiant į pakenkimo reputacijai ar pirminei parduodamų produktų būklei riziką, kompetentingų organų informavimas gali būti pagrįstas; iv) pritarimas Komisijai, kad neegzistavo pakankamas Europos Sąjungos interesas pradėti tyrimą, nors skunde nurodyti veiksmai apėmė kelių valstybių narių teritoriją ir įmones, veikiančias daugelyje rinkų; klaidingas pripažinimas, kad apeliantėms padavus skundą nacionalinei konkurencijos institucijai, tai rodo išimtinę jos kompetenciją; v) neatsižvelgimas į tai, kad būtinų tyrimo priemonių apimtis ir būtinybė panaudoti didelius išteklius rodo, kad kompetentinga institucija yra Komisija; vi) pripažinimas, kad byloje nėra tenkinamos „nepagrįsto bylinėjimosi“ sąlygos.

Antras pagrindas yra susijęs su Sąjungos teisės veiksmingumo principo (effet utile) pažeidimu ir klaidingu šio principo aiškinimu, kiek tai susiję su SESV 101 ir 102 straipsnių, siejamų su SESV 105 straipsniu ir ESS 17 straipsnio 1 dalimi, taikymu praktikoje, nes Bendrasis Teismas: i) neatsižvelgė į vaidmenį, kurį Komisija atlieka Sąjungos konkurencijos apsaugos sistemoje ir nusprendė, kad Komisija neprivalo tikrinti, ar nacionalinės institucijos disponuoja atitinkamais ištekliais, reikalingais atlikti iš Reglamento Nr. 1/2003 kylančias užduotis; ii) neatsižvelgė į apeliančių argumentus dėl teisių gynimo nacionaliniuose teismuose pasinaudojant konkurencijos taisyklių private enforcement neefektyvumo dėl to, kad nėra numatytų atitinkamų procedūrų ir yra suėję senaties terminai pagal Lenkijos teisę; iii) nusprendė, kad apeliantės neįrodė, jog Lenkijos konkurencijos institucija (Prezes Urzędu Ochrony Konkurencji i Konsumentów (UOKiK); (Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos pirmininkas)) neketina persekioti ir taikyti veiksmingų sankcijų už pažeidimus, nors buvo akivaizdu, kad UOKiK pirmininkas atsisakė pradėti tyrimą dėl to, kad yra suėjęs tuo metu galiojęs vienų metų senaties terminas.

Trečiasis pagrindas yra susijęs su veiksmingos teisinės gynybos principo (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 13 straipsnis), teisės į veiksmingą teisminę gynybą (Europos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalis) ir teisės į gerą administravimą (Europos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis) pažeidimu, nes Bendrasis Teismas: i) paliko galioti Komisijos sprendimą atmesti apeliančių skundą, nepažymėjęs, ar buvo padarytas pažeidimas, nors nacionalinė konkurencijos institucija anksčiau atsisakė atlikti tyrimą dėl formalių reikalavimų ir realios galimybės nebuvimo pareikšti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo; ii) klaidingai pripažino, kad nebuvo pažeistas veiksmingos teisinės gynybos principas, nes apeliantės galėjo apskųsti Komisijos sprendimą atmesti skundą; iii) neatsižvelgė į tai, kad teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisė į gerą administravimą taip pat apima teisę, kad byla būtų išnagrinėta per protingą terminą, kurio šioje byloje nebuvo laikytasi, nes Komisija priėmė sprendimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą praėjus ketveriems su puse metų nuo apeliančių skundo padavimo dienos.