1

Savo apeliaciniais skundais Europos Centrinis Bankas (ECB), Europos Komisija, taip pat Trasta Komercbanka AS, Ivan Fursin, Igors Buimisters, C & R Invest SIA, Figon Co. Ltd, GCK Holding Netherlands BV ir Rikam Holding SA prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Fursin ir kt. / ECB (T‑247/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:623, toliau – skundžiama nutartis), kuria jis, pirma, nusprendė, kad nėra pagrindo priimti sprendimo dėl Trasta Komercbanka ieškinio, kuriuo prašyta panaikinti 2016 m. kovo 3 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą ECB/SSM/2016 – 529900WIP0INFDAWTJ81/1 WOANCA-2016-0005 dėl Trasta Komercbanka suteikto veiklos leidimo panaikinimo (toliau – ginčijamas sprendimas), ir, antra, atmetė ECB nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kiek jis susijęs su kelių Trasta Komercbanka akcininkų, t. y. I. Fursin, I. Buimisters, C & R Invest, Figon Co., GCK Holding Netherlands ir Rikam Holding, ieškiniu dėl to sprendimo panaikinimo.

2

Pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), 2 straipsnio 1 punktą „dalyvaujanti valstybė narė“ šiame reglamente yra „valstybė narė, kurios valiuta yra euro, arba valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, su kuria nustatytas glaudus bendradarbiavimas pagal jo 7 straipsnį“. Pagal minėto reglamento 2 straipsnio 9 punktą„bendras priežiūros mechanizmas“ (BPM) suprantamas kaip „finansų priežiūros institucijų sistema, kurią sudaro ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, kaip aprašyta šio reglamento 6 straipsnyje“.

3

Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio „ECB pavesti uždaviniai“ 1 dalyje numatyta:

„Pagal 6 straipsnį ECB, laikantis šio straipsnio 3 dalies, rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tikslais turi išimtinę kompetenciją visų dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų atžvilgiu vykdyti šiuos uždavinius:

<…>“

4

Šio reglamento 6 straipsnio „Bendradarbiavimas BPM“ 1 dalyje nustatyta:

„ECB vykdo savo uždavinius bendrame priežiūros mechanizme, kurį sudaro ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos. ECB yra atsakingas už tai, kad BPM veiktų veiksmingai ir nuosekliai.“

5

Minėto reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta:

„Laikydamasis 6 dalies ir pasikonsultavęs su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionaline kompetentinga institucija, atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytais atvejais ECB gali panaikinti leidimą savo iniciatyva arba pasiūlius tokiai nacionalinei kompetentingai institucijai. Šiomis konsultacijomis visų pirma užtikrinama, kad prieš priimdamas sprendimus dėl panaikinimo, ECB suteiks nacionalinėms institucijoms pakankamai laiko priimti sprendimą dėl būtinų taisomųjų veiksmų, įskaitant galimas pertvarkymo priemones, ir į jas atsižvelgs.

Jei <…> leidimą išduoti pasiūliusi nacionalinė kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad remiantis atitinkama nacionaline teise leidimą reikia panaikinti, ji tuo tikslu pateikia ECB pasiūlymą. Tokiu atveju ECB priima sprendimą dėl siūlomo panaikinimo visapusiškai atsižvelgdamas į nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytą panaikinimo pagrindimą.“

6

Reglamento Nr. 1024/2013 24 straipsnyje „Administracinė peržiūros valdyba“ numatyta:

„1.   ECB įsteigia Administracinę peržiūros valdybą, kuri, gavusi pagal 5 dalį pateiktą prašymą atlikti peržiūrą, atliktų sprendimų, ECB priimtų vykdant šiuo reglamentu jam suteiktus įgaliojimus, vidaus administracinę peržiūrą. Vidaus administracinė peržiūra apsiriboja tokių sprendimų procedūrinės ir materialinės atitikties šiam reglamentui vertinimu.

<…>

5.   1 dalyje nurodytais atvejais bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali prašyti peržiūrėti tam asmeniui skirtą arba tiesiogiai ir asmeniškai [konkrečiai] su tuo asmeniu susijusį ECB sprendimą pagal šį reglamentą. Prašymas peržiūrėti 7 dalyje nurodytą Valdančiosios tarybos sprendimą yra nepriimtinas.

<…>

7.   Priėmusi sprendimą dėl peržiūros priimtinumo, Administracinė peržiūros valdyba pareiškia nuomonę per klausimo skubai proporcingą laikotarpį ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo bei perduoda klausimą Priežiūros valdybai, kad ji parengtų naujo sprendimo projektą. Priežiūros valdyba atsižvelgia į Administracinės peržiūros valdybos nuomonę ir nedelsdama pateikia Valdančiajai tarybai naujo sprendimo projektą. Naujo sprendimo projektu pirminis sprendimas panaikinamas, pakeičiamas tapataus turinio sprendimu arba pakeičiamas iš dalies pakeistu sprendimu. Naujo sprendimo projektas laikomas priimtu, jei Valdančioji taryba nepateikia prieštaravimų per ne ilgesnį kaip dešimties darbo dienų laikotarpį.

<…>“

7

Kredītiestāžu likums (Kredito įstaigų įstatymas) (Latvijas Vēstnesis, 1995, Nr. 163) 129 straipsnyje numatyta:

„(1)   Jei Finanšu un kapitāla tirgus komisija [Finansų ir kapitalo rinkos komisija, Latvija] <…> panaikina kredito įstaigos licenciją (veiklos leidimą), Finansų ir kapitalo rinkos komisija paskiria patikėtinį ir pateikia teismui prašymą likviduoti šią kredito įstaigą ir paskirti likvidatorių, kartu nurodydama ir siūlomą likvidatorių.

(2)   Panaikinus licenciją, kredito įstaigos visuotinis akcininkų susirinkimas nebeturi teisės priimti sprendimo dėl savanoriško likvidavimo ar likvidatoriaus paskyrimo.

<…>“

8

Šio įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje nurodyta:

„Šio įstatymo XI skyriaus nuostatos, išskyrus 160 ir 166 straipsnius, ir šio įstatymo 172 ir 1721 straipsniuose numatytos bankroto administratoriaus teisės, pareigos ir įgaliojimai taikomi teismo paskirtam kredito įstaigos likvidatoriui.“

9

Minėto įstatymo XI skyriaus 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kredito įstaigą pripažinus nemokia, bankroto administratorius perima visas įstatyme ir kredito įstaigos įstatuose numatytų valdymo organų ir šių organų vadovų pareigas, teises ir įgaliojimus.“

10

Civilprocesa likums (Civilinio proceso kodeksas) 377 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Priimdamas sprendimą dėl kredito įstaigos likvidavimo teismas paskiria kredito įstaigos likvidatorių. Kredito įstaigos likvidatoriumi teismas skiria Finansų ir kapitalo rinkos komisijos pasiūlytą asmenį.“

11

Šio kodekso 387 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Bankroto administratorių arba likvidatorių teismas gali atšaukti Finansų ir kapitalo rinkos komisijos prašymu. Prie prašymo pridedamas Finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas, kuriame išreiškiamas nepasitikėjimas bankroto administratoriumi arba likvidatoriumi dėl vienos iš toliau nurodytų aplinkybių: <…>“

12

Komerclikums (Komercinis kodeksas) 322 straipsnyje nurodyta:

„(1)   Likvidatorius turi visas valdybos ir stebėtojų tarybos teises ir pareigas, kurios neprieštarauja likvidavimo tikslui.

(2)   Likvidatorius imasi priemonių išieškoti skoloms iš skolininkų, įskaitant sumas, į kurias bendrovė turi teisę dėl neapmokėtų akcijų, realizuoja bendrovės turtą ir atlieka mokėjimus kreditoriams.

(3)   Likvidatorius turi teisę sudaryti tik tuos sandorius, kurie būtini bendrovei likviduoti.

<…>“

13

Ginčo aplinkybės nurodytos skundžiamos nutarties 1–7 punktuose ir gali būti apibendrintos, kaip nurodyta toliau.

14

Trasta Komercbanka yra Latvijos kredito įstaiga, teikianti finansines paslaugas pagal leidimą, kurį jai 1991 m. rugsėjo mėn. suteikė Finansų ir kapitalo rinkos komisija (toliau – FKRK).

15

I. Buimisters ir bendrovės C & R Invest, Figon Co., GCK Holding Netherlands ir Rikam Holding yra tiesioginiai Trasta Komercbanka akcininkai. I. Fursin, kuriam priklauso šių bendrovių kapitalas, yra netiesioginis Trasta Komercbanka akcininkas.

16

2016 m. vasario 5 d. gavęs FKRK pasiūlymą panaikinti Trasta Komercbanka išduotą veiklos leidimą ir šios kredito įstaigos pastabas ECB, remdamasis Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktu ir 14 straipsnio 5 dalimi, priėmė skundžiamą sprendimą, juo panaikino šį leidimą.

17

2016 m. kovo 14 d. FKRK prašymu Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas, Latvija) priėmė sprendimą, juo nurodė pradėti Trasta Komercbanka likvidavimo procedūrą ir paskyrė likvidatorių. Be to, šis teismas atmetė kredito įstaigos prašymą palikti jos valdymo organams atstovavimo įgaliojimus, kad būtų galima pateikti ECB prašymą dėl peržiūros, o Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Šio teismo sprendimo apskųsti negalima.

18

Apie pradėtą Trasta Komercbanka likvidavimo procedūrą ir šios kredito įstaigos vadovybės pakeitimą likvidatoriumi 2016 m. kovo 17 d. buvo paskelbta Latvijas Vēstnesis. Tą pačią dieną likvidatorius priėmė sprendimą atšaukti visus Trasta Komercbanka išduotus įgaliojimus. 2016 m. kovo 21 d. notaras Latvijas Vēstnesis paskelbė apie visų iki 2016 m. kovo 17 d. suteiktų įgaliojimų atšaukimą.

19

Iš skundžiamos nutarties 7 punkto matyti, kad 2016 m. balandžio 3 d.Trasta Komercbanka kreipėsi į Reglamento Nr. 1024/2013 24 straipsnyje numatytą Administracinę peržiūros valdybą su prašymu peržiūrėti ginčijamą sprendimą. 2016 m. gegužės 30 d. valdyba atmetė šį prašymą ir nusprendė, kad prašyme atlikti peržiūrą Trasta Komercbanka nurodyti teiginiai, kad ginčijamu sprendimu padaryta procesinės ir materialinės teisės pažeidimų, yra nepagrįsti ir kad šis sprendimas buvo pakankamai motyvuotas ir proporcingas. Vis dėlto valdyba rekomendavo ECB valdymo organui patikslinti tam tikrus aspektus.

20

2016 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Trasta Komercbanka ir šio sprendimo 15 punkte nurodytų jo akcininkų (toliau – Trasta Komercbanka akcininkai) ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

21

Remdamasis šio sprendimo 19 punkte nurodytu Administracinės peržiūros valdybos sprendimu ECB 2016 m. liepos 11 d. sprendimu ECB/SSM/2016 – 5299WIP0INFDAWTJ81/2 WOANCA-2016–0005 nuo tos datos panaikino ginčijamą sprendimą ir jį pakeitė, kartu palikdamas galioti Trasta Komercbanka veiklos leidimo panaikinimą. Ši kredito įstaiga ir jos akcininkai Bendrajame Teisme taip pat pareiškė ieškinį dėl 2016 m. liepos 11 d. sprendimo panaikinimo. Ta byla, kuriai suteiktas numeris T‑698/16, vis dar nagrinėjama Bendrajame Teisme.

22

2016 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskiru dokumentu pateiktą prieštaravimą, grindžiamą ieškinio dėl ginčijamo sprendimo nepriimtinumu.

23

Skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte Bendrasis Teismas nutarė, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimo dėl Trasta Komercbanka ieškinio. Rezoliucinės dalies 2 punkte jis atmetė ECB pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kiek jis susijęs su kitų ieškovų ieškiniu.

24

Pirma, Bendrasis Teismas, minėtos nutarties 17–22 punktuose išnagrinėjęs, ar Trasta Komercbanka ir jo akcininkai yra suinteresuoti pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, nepaisant jo panaikinimo, nutarties 23 punkte nutarė, kad jie „teisiškai pakankamai įrodė, jog tebėra suinteresuoti pareikšti ieškinį dėl [ginčijamo] sprendimo, nepaisant [minėto] panaikinimo“.

25

Antra, skundžiamos nutarties 24–51 punktuose Bendrasis Teismas patikrino advokato, pareiškusio ieškinį Trasta Komercbanka vardu, įgaliojimo teisėtumą.

26

Bendrasis Teismas priminė, kad, atsižvelgiant į 2016 m. kovo 17 d. likvidatoriaus priimtą sprendimą atšaukti visus iki 2016 m. kovo 17 d.Trasta Komercbanka suteiktus įgaliojimus, jis turėjo įvertinti, ar pagal taikytinas Latvijos teisės normas likvidatorius turėjo teisę atšaukti šiam advokatui išduotą įgaliojimą ir ar iš tikrųjų jį atšaukė.

27

Skundžiamos nutarties 32 punkte pažymėjęs, kad šis įgaliojimas buvo išduotas prieš pradedant likvidavimo procedūrą ir kad nebuvo ginčijama, jog „tuo metu tai buvo įgaliojimas, išduotas tokią teisę turinčio asmens, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamentą“, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad likvidatorius pagal Latvijos teisės normas turėjo teisę atšaukti minėtą įgaliojimą, ir atitinkamai skundžiamos nutarties 35 ir 36 punktuose atmetė Trasta Komercbanka argumentus, grindžiamus likvidatoriaus interesų konfliktu ir jo teisės pareikšti ieškinį šios bendrovės vardu neturėjimu, taip pat Sąjungos teisės, ypač teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, pažeidimu.

28

Šios nutarties 46 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Trasta Komercbanka vardu ieškinį pareiškęs advokatas pateikė likvidatoriaus pasirašytą 2016 m. kovo 31 d. raštą dėl jo įgaliojimo atšaukimo, kurį jis elektroniniu paštu gavo 2016 m. spalio 28 d. Dėl šios aplinkybės Bendrasis Teismas minėtos nutarties 47 ir 48 punktuose nurodė, kad minėtas advokatas negalėjo remtis tuo, kad jo įgaliojimo atšaukimas negaliojo nuo pastarosios datos, todėl jis nebeturėjo Trasta Komercbanka vardu teisėtai išduoto įgaliojimo.

29

Skundžiamos nutarties 49 punkte Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad juridiniams asmenims tenkančios atstovavimo pareigos, kaip priimtinumo sąlygos, turi būti laikomasi iki teismo sprendimo priėmimo momento, antraip nebūtų pagrindo priimti sprendimo. Konstatavęs, kad Trasta Komercbanka Bendrajame Teisme nebebuvo atstovaujama tinkamai tuo tikslu įgalioto advokato, Bendrasis Teismas šios nutarties 50 punkte nutarė, kad nėra pagrindo nutarti dėl šios bendrovės pareikšto ieškinio.

30

Trečia, skundžiamos nutarties 52–72 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar Trasta Komercbanka akcininkai buvo suinteresuoti pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo ir turėjo tam teisę.

31

Pirmiausia nurodęs, kad šie ieškovai dėl Trasta Komercbanka valdymo organų įgaliojimų perdavimo likvidatoriui neteko konkrečios galimybės pasinaudoti akcininkų teisėmis ginti šios bendrovės interesus, Bendrasis Teismas šios nutarties 58 punkte nutarė, kad jie teisės požiūriu pakankamai įrodė savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį.

32

Konstatavęs, kad Trasta Komercbanka akcininkai nebuvo ginčijamo sprendimo adresatai, Bendrasis Teismas toliau vis dėlto pripažino, kad jie sudaro grupę asmenų, kurie ginčijamo sprendimo priėmimo dieną buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti, ir kad šis sprendimas paveikė juos, kaip turinčius specialų Trasta Komercbanka, kurio veiklos leidimas buvo panaikintas, akcininkų statusą. Todėl minėtos nutarties 63 punkte jis nutarė, kad ginčijamas sprendimas buvo konkrečiai susijęs su ieškinį pareiškusiais tiesioginiais Trasta Komercbanka akcininkais.

33

Galiausiai skundžiamos nutarties 69 punkte Bendrasis Teismas taip pat laikėsi nuomonės, kad ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su šiais ieškovais, nes šio sprendimo poveikio intensyvumas daro įtaką jų teisių esmei ir apimčiai. Šios nutarties 66 ir 67 punktuose Bendrasis Teismas pabrėžė, kad dėl šio sprendimo Trasta Komercbanka kilo kliūčių įgyvendinti jo tikslą ir vykdyti ekonominę veiklą, todėl jo akcininkai neteko galimybės veiksmingai pasinaudoti teise gauti dividendų, taip pat savo balsavimo teisėmis ir teise dalyvauti valdant šią bendrovę.

34

Be to, minėtos nutarties 70 punkte Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad nereikia tikrinti I. Fursin, netiesioginio Trasta Komercbanka akcininko, teisės pareikšti ieškinį, nes buvo įrodytas ieškinio priimtinumas tiek, kiek tai susiję su tiesioginiais Trasta Komercbanka akcininkais.

35

Taigi Bendrasis Teismas atmetė ECB pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kiek jis susijęs su Trasta Komercbanka akcininkais.

36

Apeliaciniame skunde byloje C‑663/17 P ECB Teisingumo Teismo prašo:

37

Apeliaciniame skunde byloje C‑665/17 P Komisija Teisingumo Teismo prašo:

38

Apeliaciniame skunde byloje C‑669/17 P Trasta Komercbanka ir jo akcininkai Teisingumo Teismo prašo:

39

Atsiliepimuose į apeliacinius skundus bylose C‑663/17 P ir C‑665/17 P Trasta Komercbanka ir jo akcininkai Teisingumo Teismo prašo:

40

Atsiliepime į apeliacinį skundą byloje C‑665/17 P ECB pakartoja savo apeliaciniame skunde pateiktus reikalavimus, nurodytus šio sprendimo 36 punkte.

41

Atsiliepime į apeliacinį skundą byloje C‑669/17 P ECB prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Trasta Komercbanka ir jos akcininkų bylinėjimosi išlaidas.

42

2018 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas.

43

2018 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu Komisijos prašymu jai buvo leista įstoti į bylą palaikyti ECB reikalavimų bylose C‑663/17 P ir C‑669/17 P, kad pateiktų savo pastabas per teismo posėdį.

44

Konstatuotina, kad tiek apeliacinis skundas byloje C‑669/17 P, tiek kiti Trasta Komercbanka ir jo akcininkų vardu bylose C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P pateikti procesiniai dokumentai buvo pasirašyti O. H. Behrends. Jis (beje, taip pat atstovavo Trasta Komercbanka ir jo akcininkams per posėdį Teisingumo Teisme), siekdamas pagrįsti savo, kaip Trasta Komercbanka atstovo, statusą, rėmėsi įgaliojimu atstovauti, kurį jam 2016 m. vasario 10 d. išdavė šios bendrovės valdybos pirmininkas.

45

Skundžiamos nutarties 46 ir 47 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad šis įgaliojimas buvo atšauktas 2016 m. kovo 31 d. likvidatoriaus raštu, elektroniniu paštu išsiųstu tam advokatui 2016 m. spalio 28 d.Trasta Komercbanka ir jo akcininkai tvirtina, kad šis atšaukimas negalioja ir kad O. H. Behrends tebėra įgaliotas atstovauti Trasta Komercbanka Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.

46

Tai reiškia, kad klausimas dėl apeliacinio skundo priimtinumo byloje C‑669/17 P, kiek jį pateikė Trasta Komercbanka, ir dėl atstovavimo jam bylose C‑663/17 P ir C‑665/17 P teisėtumo yra neatsiejamai susijęs su apeliacinio skundo byloje C‑669/17 P dalyku, todėl jį reikia išnagrinėti pirmiausia.

47

Trasta Komercbanka ir jo akcininkai ginčija tiek skundžiamos nutarties 46–48 punktuose nurodytus motyvus, kad įgaliojimą, kurį Trasta Komercbanka vadovybė išdavė advokatui, jo likvidatorius atšaukė teisėtai, tiek tos nutarties 50 punkte Bendrojo Teismo padarytą išvadą, kad nėra pagrindo nuspręsti dėl Trasta Komercbanka pareikšto ieškinio.

48

Dėl įgaliojimo atšaukimo teisėtumo jie nurodo, kad prielaida, jog ginti Trasta Komercbanka interesus bet kurioje procedūroje, kuria siekiama užginčyti ginčijamą sprendimą, priklauso tik likvidatoriui, t. y. asmeniui, kuriam pavesta įgyvendinti šios bendrovės likvidavimą ir kurį siūlo institucija, pati lėmusi ginčijamo ECB sprendimo priėmimą, yra nesuderinama su teise į veiksmingą teisminę apsaugą. Todėl Bendrasis Teismas nepaisė ne tik Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio, bet ir Latvijos teisės. Iš tiesų likvidatorius susiduria su interesų konfliktu, nes Trasta Komercbanka likvidavimo procedūra pagal savo pobūdį prieštarauja jo veiklos leidimo išsaugojimui, kurio siekiama ieškiniu dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Vis dėlto Bendrasis Teismas neatsižvelgė į bendrąjį teisės aktų, dėl kurių kyla akivaizdus interesų konfliktas, negaliojimo principą.

49

ECB, kuriam iš esmės pritarė Komisija per teismo posėdį pateiktose pastabose, nurodo, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog likvidatorius užtikrino Trasta Komercbanka interesų gynybą. ECB teigimu, Latvijos teisėje reglamentuojamas asmenų, kompetentingų veikti Trasta Komercbanka vardu, nustatymas.

50

Be to, ECB, visiškai pripažindamas, kad Trasta Komercbanka vardu ieškinį pareiškusio advokato įgaliojimas, suteiktas šios bendrovės vadovybės, galiojo jo išdavimo momentu, pabrėžia, kad, pasirašius šį įgaliojimą, kompetentingas Latvijos teismas nurodė likviduoti Trasta Komercbanka ir paskyrė likvidatorių, kuris pagal Latvijos teisę turėjo reikiamą kompetenciją šį įgaliojimą atšaukti.

51

ECB tvirtina, kad Trasta Komercbanka ir jo akcininkų argumentas, grindžiamas Chartijos 47 straipsnio pažeidimu, turi būti atmestas, nes iš Trasta Komercbanka nebuvo atimta teisė pasinaudoti veiksmingos teisminės gynybos priemonėmis dėl ginčijamo sprendimo, kadangi likvidatorius turi teisę pareikšti tokį ieškinį šios bendrovės vardu, jei mano esant tai reikalinga. Negalima pritarti ir argumentui, kad šį likvidatorių paskyrė FKRK, nes jį paskyrė kompetentingas Latvijos teismas, o ne minėta komisija ar ECB. Anot ECB, likvidatorius yra ir suinteresuotas, ir įpareigotas pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, nes Trasta Komercbanka turto, iš kurio galima išieškoti, vertė gali padidėti, jei byla būtų laimėta.

52

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinis skundas byloje C‑669/17 P, kiek jį pareiškė netiesioginis akcininkas ir tiesioginiai Trasta Komercbanka akcininkai, t. y. I. Fursin, I. Buimisters, C & R Invest, Figon Co., GCK Holding Netherlands ir Rikam Holding, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

53

Kaip nurodyta šio sprendimo 35 punkte, skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas nutarė, kad šių šalių pareikštas ieškinys yra priimtinas, ir atmetė ECB jiems pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Tai reiškia, kad šios šalys nėra pralaimėjusios bylos pagal visus reikalavimus arba jų dalį, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antros pastraipos pirmą sakinį, todėl negali pateikti apeliacinio skundo dėl skundžiamos nutarties.

54

Dėl paties apeliacinio skundo, kurį pateikė Trasta Komercbanka, primintina, kad Europos Sąjunga yra teisės sąjunga, kurioje jos institucijoms taikoma jų aktų atitikties, visų pirma SESV ir pagrindiniams teisės principams, kontrolė ir toje sutartyje nustatyta visa ieškinių ir procedūrų sistema, pagal kurią Teisingumo Teismui priskirta Sąjungos institucijų aktų teisėtumo kontrolė (šiuo klausimu žr. 1986 m. balandžio 23 d. Sprendimo Les Verts / Parlamentas, 294/83, EU:C:1986:166, 23 punktą; 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo E ir F, C‑550/09, EU:C:2010:382, 44 punktą ir 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 35 punktą). Taigi asmenys turi galėti pasinaudoti veiksminga teismine teisių, išplaukiančių iš Sąjungos teisės sistemos, apsauga (2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK / Taryba, C‑229/05 P, EU:C:2007:32, 109 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

55

Šiuo klausimu primintina, kad teisės subjektams pagal Sąjungos teisę suteikiamų teisių veiksmingos teisminės apsaugos principas, į kurį taip pat daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų. Šis principas įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose. Jis dabar patvirtintas Chartijos 47 straipsnyje (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 35 punktas ir 2019 m. birželio 24 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), C‑619/18, EU:C:2019:531, 49 punktas).

56

Veiksmingą juridinio asmens, kaip antai Trasta Komercbanka, kurio veiklos leidimas buvo panaikintas Sąjungos institucijos, šiuo atveju – ECB, sprendimu, priimtu remiantis Sąjungos aktu – Reglamentu Nr. 1024/2013, teisminę apsaugą užtikrina teisė, kuri jam priklauso pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, Sąjungos teisme pareikšti ieškinį dėl minėto sprendimo panaikinimo.

57

Kad toks ieškinys būtų priimtinas, būtina įrodyti, kad atitinkamas asmuo tikrai nusprendė pareikšti ieškinį, o advokatai, kurie teigia jam atstovaujantys, tikrai buvo tam įgalioti (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK / Taryba, C‑229/05 P, EU:C:2007:32, 113 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Būtent siekiant įsitikinti, kad taip yra, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad advokatai, kurie atstovauja privatinės teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui, pateiktų Bendrojo Teismo kanceliarijai to asmens išduotą įgaliojimą, nes, jo nepateikus, ieškinys pagal šio straipsnio 4 dalį gali būti nepriimtinas kaip netenkinantis formos reikalavimų.

58

Dėl kredito įstaigos, kuri yra valstybės narės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, kaip antai Trasta Komercbanka, pažymėtina, kad, nesant šią sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės normų, pagal tos valstybės teisę reikia nustatyti šio juridinio asmens organus, turinčius teisę priimti ankstesniame punkte nurodytus sprendimus.

59

Vis dėlto, kaip jau yra pabrėžęs Teisingumo Teismas, valstybių narių autonomiją šiuo klausimu riboja joms tenkanti pareiga visų pirma užtikrinti, kad būtų paisoma Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Lesoochranárske zoskupenie VLK, C‑243/15, EU:C:2016:838, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

60

Juridinio asmens, kaip antai Trasta Komercbanka, teisė į veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teismuose būtų pažeista, jei pagal atitinkamos valstybės narės teisę likvidatorius, kompetentingas priimti tokius sprendimus, būtų skiriamas nacionalinės institucijos, dalyvavusios priimant tam juridiniam asmeniui nenaudingą ir jo likvidavimą lėmusį aktą, siūlymu. Atsižvelgiant į pasitikėjimo ryšį, kurio tokia paskyrimo procedūra reikalauja tarp šios institucijos ir paskirto likvidatoriaus, ir į tai, kad likvidatoriaus užduotis galutinai likviduoti likviduojamą juridinį asmenį, kyla rizika, kad likvidatorius vengs ginčyti teismo procese bet kokį aktą, kurį ši institucija priėmė pati arba kuris buvo priimtas jai dalyvaujant ir kuris lėmė atitinkamo juridinio asmens likvidavimą.

61

Juo labiau taip yra tuo atveju, kai atitinkamo juridinio asmens likvidatorius gali būti atleistas iš pareigų būtent tos institucijos ar jos siūlymu, jeigu pareiškus ieškinį, kurio pareiškimas arba neatsiėmimas priklauso nuo jo paties sprendimo, panaikinamas Sąjungos teisės aktas, priimtas dalyvaujant tai institucijai ir lėmęs to asmens likvidavimą.

62

Kaip generalinė advokatė iš esmės pažymėjo išvados 75–77 punktuose, esant tokioms situacijoms, kaip aprašytos šio sprendimo 60 ir 61 punktuose, gali būti pažeista atitinkamo juridinio asmens teisė į veiksmingą teisinę gynybą, nes kyla interesų konfliktas (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 24 d. EŽTT Sprendimo Capital Bank AD prieš Bulgariją, CE:ECHR:2005:1124JUD004942999, 117 ir 118 punktus).

63

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties 32 punkto matyti, kad įgaliojimas, kurį Bendrajame Teisme Trasta Komercbanka vardu pateikė ieškinį pareiškęs advokatas, buvo išduotas asmens, kuris įgaliojimo išdavimo momentu turėjo tokią teisę.

64

Vis dėlto, kaip nurodyta šios nutarties 5 ir 34 punktuose, jau po šio įgaliojimo išdavimo kompetentingas Latvijos teismas FKRK prašymu ir vadovaudamasis Latvijos teisės nuostatomis, numatančiomis kredito įstaigos, kurios leidimas buvo panaikintas, likvidavimą, 2016 m. kovo 14 d. nurodė pradėti Trasta Komercbanka likvidavimo procedūrą. Pagal tas pačias nuostatas tas teismas paskyrė FKRK pasiūlytą likvidatorių. Be to, minėtas teismas atmetė Trasta Komercbanka prašymą palikti galioti buvusio valdymo organo įgaliojimus atstovauti, kiek tai susiję visų pirma su ieškinio dėl ginčijamo sprendimo pareiškimu Sąjungos teisme.

65

Be to, iš minėtos nutarties 6 ir 46 punktų matyti, kad po savo paskyrimo Trasta Komercbanka likvidatorius atšaukė visus šios bendrovės išduotus įgaliojimus, įskaitant advokato, kuris Bendrajame Teisme Trasta Komercbanka vardu pareiškė ieškinį, o apie šį atšaukimą advokatas sužinojo ne vėliau kaip 2016 m. spalio 28 d., t. y. dieną, nuo kurios atšaukimas turi būti laikomas galiojančiu.

66

Taigi skundžiamos nutarties 48–50 punktuose Bendrasis Teismas nutarė, kad šis advokatas nebeturėjo šios bendrovės teisėtai išduoto įgaliojimo, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalį, vadinasi, nėra pagrindo nuspręsti dėl jos ieškinio.

67

Bendrasis Teismas šios nutarties 35 punkte atmetė Trasta Komercbanka argumentą, grįstą likvidatoriaus interesų konfliktu, ir laikėsi nuomonės, kad atsižvelgiant į tai, jog kompetentingas Latvijos teismas atmetė Trasta Komercbanka prašymą palikti galioti jos valdymo organo įgaliojimus atstovauti, šis argumentas negali paneigti, kad pagal Latvijos teisės nuostatas egzistuoja Trasta Komercbanka likvidatoriaus teisė atšaukti anksčiau bendrovės advokatui išduotą įgaliojimą.

68

Minėtos nutarties 36 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad „bet kuriuo atveju <…> Latvijos teisės taikymas nel[ėmė] <…> Sąjungos teisės, ypač teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, pažeidimo“, nes dėl tokio taikymo iš bankų, kurių veiklos leidimas buvo panaikintas, buvo ne atimta teisių gynimo priemonė, bet likvidatoriui suteikta kompetencija pareikšti ieškinį.

69

Skundžiamos nutarties 35 ir 36 punktuose išdėstyti Bendrojo Teismo motyvai teisės požiūriu yra klaidingi.

70

Kaip matyti iš šio sprendimo 60 punkto, skundžiamos nutarties 35 punkte nurodytos aplinkybės, kad likvidatorius pagal Latvijos teisės nuostatas turėjo teisę atšaukti advokatui Trasta Komercbanka išduotą įgaliojimą Sąjungos teisme pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, nepakanka, kad Sąjungos teismas pateisintų tokio atšaukimo pripažinimą, jeigu dėl to, visų pirma dėl šio sprendimo 61 ir 62 punktuose nurodytų priežasčių, pažeidžiama Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta Trasta Komercbanka teisė į veiksmingą teisminę apsaugą.

71

Kadangi, remiantis taikytinomis Latvijos teisės nuostatomis, Trasta Komercbanka likvidavimo procedūra yra jo veiklos leidimo panaikinimo ginčijamu sprendimu pasekmė, to sprendimo panaikinimas po Trasta Komercbanka ieškinio gali lemti sprendimo, kuriuo nurodyta likviduoti šį banką, panaikinimą, taigi, ir sprendimo paskirti likvidatorių panaikinimą.

72

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Latvijos komercinio kodekso 322 straipsnio, juridinio asmens, kaip antai Trasta Komercbanka, likvidatoriui vis dėlto pavesta ne tokia pati užduotis, kokia paprastai tenka tokio asmens vadovui, nes vienintelis likvidatoriaus tikslas yra susigrąžinti skolas, parduoti turtą ir patenkinti kreditorių reikalavimus, siekiant visiškai nutraukti šio asmens veiklą.

73

Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Trasta Komercbanka per teismo procesą nurodytą aplinkybę, kad likvidatorius pagal Civilinio proceso kodekso 377 straipsnio 2 dalį buvo paskirtas FKRK siūlymu ir kad pagal to kodekso 387 straipsnio 2 dalį FKRK galėjo prašyti atšaukti šį likvidatorių, jeigu juo nebepasitikėjo.

74

Nors FKRK nėra nei ginčijamo sprendimo autorė, nei atsakovė Bendrajame Teisme, nes būtent šiuos du statusus turi ECB, vis dėlto FKRK dalyvavo priimant ginčijamą sprendimą, nes jis buvo priimtas remiantis jos pasiūlymu. Atsižvelgiant į pagal Latvijos teisę likvidatoriui pavestą užduotį, jis susiduria su interesų konfliktu, nes, Sąjungos teismams konstatavus jo atstovaujamo juridinio asmens veiklos leidimo panaikinimą, jis galėtų būti paskatintas – priešingai šiai užduočiai – pašalinti bet kokį teisinį šio juridinio asmens likvidavimo procedūros pagrindą.

75

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 60–62 punktuose, remiantis tokiais FKRK ir likvidatoriaus ryšiais ir jos vaidmeniu priimant ginčijamą sprendimą darytina išvada, kad kompetencija dėl įgaliojimo, Trasta Komercbanka advokatui išduoto siekiant Sąjungos teisme pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo, galimo atšaukimo negali būti perkelta likvidatoriui, nepažeidžiant Trasta Komercbanka teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį.

76

Be to, šią išvadą patvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Šis teismas savo 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendime Capital Bank AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0909DEC004942999) dėl likvidatorių atstovaujamo banko nusprendė, kad buvusiai šio banko vadovybei reikėjo pripažinti teisę tame teisme pateikti individualią peticiją, kaip tai suprantama pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 34 straipsnį, kai likvidatoriams kyla interesų konfliktas, dėl kurio naudojimasis šia teise įstaigai, kuriai atstovauti jiems pavesta, tampa teorinis ir iliuzinis.

77

Šio vertinimo nepaneigia skundžiamos nutarties 36 punkte Bendrojo Teismo pateiktas argumentas. Nors tiesa, kad pagal Latvijos teisę kompetencijos nuspręsti pareikšti ieškinį dėl sprendimo panaikinti veiklos leidimą, kaip antai ginčijamo sprendimo, perkėlimas likvidatoriui iš principo nereiškia teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimo, vis dėlto kitaip yra tuo atveju, kai asmuo, kuriam ši kompetencija perkeliama, susiduria su interesų konfliktu, kiek tai susiję su sprendimu pareikšti ieškinį arba jo neatsiimti.

78

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 35 ir 36 punktuose nusprendė, kad, priešingai Trasta Komercbanka argumentams, nurodytiems siekiant pateisinti buvusių savo valdymo organų atstovavimo įgaliojimų išlaikymą, dėl Latvijos teisės nuostatų taikymo nepažeidžiama šios bendrovės teisė į veiksmingą teisminę apsaugą, ir šios nutarties 47 ir 48 punktuose iš to padaręs išvadą, kad Bendrajame Teisme Trasta Komercbanka vardu ieškinį pareiškęs advokatas nebeturėjo tinkamai šios bendrovės vardu tam įgalioto asmens išduoto įgaliojimo, nes jam iš pradžių išduotą įgaliojimą atšaukė šios bendrovės likvidatorius. Remiantis šio sprendimo 70–77 punktuose išdėstytais motyvais, Bendrasis Teismas negalėjo atsižvelgti į šį atšaukimo faktą, nes juo buvo pažeista Trasta Komercbanka teisė į Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą veiksmingą teisminę apsaugą.

79

Taigi Trasta Komercbanka apeliacinį skundą byloje C‑669/17 P reikia pripažinti priimtinu ir pagrįstu ir panaikinti skundžiamą nutartį tiek, kiek Bendrasis Teismas nutarė, kad nėra pagrindo nuspręsti dėl Trasta Komercbanka pareikšto ieškinio.

80

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima padaryti.

81

Šioje byloje Teisingumo Teismas turi reikiamos informacijos, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl Trasta Komercbanka ieškinio priimtinumo.

82

Dėl šio sprendimo 54–61 ir 70–77 punktuose nurodytų motyvų reikia atmesti kaip nepagrįstą ECB pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kiek jis susijęs su Trasta Komercbanka ieškiniu.

83

Vis dėlto Teisingumo Teismas mano, kad negali pats priimti sprendimo dėl Trasta Komercbanka ieškinio esmės. Todėl šią bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui.

84

Trasta Komercbanka ir jo akcininkai tvirtina, kad pagal apeliacinio skundo, kurį ECB pateikė byloje C‑663/17 P, reikalavimus siekiama ne visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, koks jis yra skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, kaip to reikalaujama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 169 straipsnį, o tik tam tikrus šios nutarties motyvų punktus. Trasta Komercbanka ir jo akcininkai mano, kad tokie reikalavimai negali būti leistini, kaip ir reikalavimai, kad Teisingumo Teismas priimtų galutinį sprendimą dėl bylos esmės, nes iki šiol Bendrasis Teismas priėmė sprendimą tik dėl jame pareikšto ieškinio priimtinumo.

85

Šiems argumentams negalima pritarti.

86

Pirma, ECB apeliacinio skundo pirmuoju reikalavimu aiškiai siekiama skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 2 punkto panaikinimo. Antra, antruoju šio apeliacinio skundo reikalavimu ECB Teisingumo Teismo iš esmės ir pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį prašo patenkinti pirmojoje instancijoje jo pateiktus reikalavimus atmesti Trasta Komercbanka ieškinį kaip nepriimtiną.

87

Taigi byloje C‑663/17 P pateiktas ECB apeliacinis skundas yra priimtinas.

88

Grįsdamas savo apeliacinį skundą byloje C‑663/17 P ECB iš esmės nurodo tris pagrindus. Pirmasis grindžiamas Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida pripažinus Trasta Komercbanka akcininkų suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Apeliacinio skundo antrajame pagrinde ECB tvirtina, kad Bendrasis Teismas neteisingai nutarė, jog šie akcininkai yra konkrečiai susiję su ginčijamu sprendimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Trečiasis pagrindas pateiktas dėl teisės klaidos, kurią Bendrasis Teismas padarė manydamas, kad šie akcininkai buvo tiesiogiai susiję su tuo sprendimu, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

89

Grįsdama savo apeliacinį skundą byloje C‑665/17 P Komisija nurodo du pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas SESV 263 straipsnio pažeidimu, nes Bendrasis Teismas klaidingai pripažino, kad Trasta Komercbanka akcininkai yra suinteresuoti pareikšti ieškinį. Antrasis pagrindas grindžiamas SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos pažeidimu ir apima dvi dalis, susijusias su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida nusprendus, kad akcininkai yra, pirma, konkrečiai ir, antra, tiesiogiai susiję su tuo sprendimu.

90

Pirmiausia reikia kartu išnagrinėti apeliacinio skundo byloje C‑663/17 P trečiąjį pagrindą ir apeliacinio skundo byloje C‑665/17 P antrojo pagrindo antrą dalį.

91

ECB ir Komisija tvirtina, kad Trasta Komercbanka akcininkai nėra tiesiogiai susiję su ginčijamu sprendimu, kuris nepažeidžia jų teisių esmės. Tik Trasta Komercbanka, kurio, kaip kredito įstaigos, veiklos leidimas buvo panaikintas, galėtų būti laikomas tiesiogiai susijusiu su šiuo sprendimu. Taigi šis sprendimas tiesiogiai sukelia teisinių pasekmių tik Trasta Komercbanka. Patys šios bendrovės akcininkai neturi banko licencijos, todėl negali teigti, kad tokio leidimo panaikinimas jiems asmeniškai turėjo įtakos. Skundžiamoje nutartyje nutardamas, kad Trasta Komercbanka akcininkai buvo tiesiogiai susiję su tuo sprendimu dėl jo poveikio jų padėčiai intensyvumo, Bendrasis Teismas klaidingai taikė savo paties jurisprudenciją.

92

ECB ir Komisija tvirtina, kad reikia atskirti bendrovės ekonominį interesą ir jos akcininkų interesus, nes pastarieji neturi teisių į įmonės turtą. Nors Trasta Komercbanka veiklos leidimo panaikinimas daro ekonominį poveikį jo akcininkams, tai neturi įtakos jų teisinei padėčiai. Siekiant nustatyti, ar šie akcininkai yra tiesiogiai susiję su sprendimu dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, nereikia atsižvelgti į šį ekonominį poveikį, nesvarbu, koks jo mastas. Akto poveikio kokybiniu vertinimu grindžiamas kriterijus prieštarauja SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos formuluotei ir tikslams.

93

Be to, ginčijamas sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių Trasta Komercbanka akcininkų teisei gauti dividendų.

94

Taip pat klaidinga teigti, kad Trasta Komercbanka veiklos leidimo panaikinimas trukdo jam įgyvendinti savo, kaip bendrovės, tikslą ir vykdyti ekonominę veiklą. Šis panaikinimas nekliudo Trasta Komercbanka vykdyti kitokios ekonominės veiklos, prireikus pakeitus jo įstatus.

95

ECB ir Komisija tvirtina, kad ginčijamas sprendimas taip pat neturėjo įtakos Trasta Komercbanka struktūrai ar jos vidaus administravimui. Galbūt šiuos elementus paveikė sprendimas nurodyti likviduoti Trasta Komercbanka, tačiau jis priimtas remiantis Latvijos, o ne Sąjungos teise, pagal kurią nereikalaujama likviduoti kredito įstaigos, kurios veiklos leidimas buvo panaikintas. Vis dėlto šiuo klausimu Bendrasis Teismas nediferencijavo ginčijamo sprendimo ir sprendimo nurodyti likviduoti Trasta Komercbanka.

96

Trasta Komercbanka ir jo akcininkai mano, kad akcininkų padėtis nėra panaši į komercinės bendrovės smulkiųjų akcininkų padėtį. Trasta Komercbanka akcininkai turi didžiąją dalį šios bendrovės akcijų. Be to, Bendrasis Teismas jau pripažino, kad pagrindinis akcininkas turi teisę ginčyti sprendimą, skirtą bendrovei, kurios akcijos jam priklauso, remdamasis vien šio sprendimo sukeltu ekonominiu poveikiu tam akcininkui.

97

Aiškinimo, kad reikia atsižvelgti tik į teisinį, o ne ekonominį akto poveikį, siekiant nustatyti, ar asmuo yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su šiuo aktu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, niekaip nepatvirtina jurisprudencija. Atvirkščiai, valstybės pagalbos ir koncentracijų srityse Sąjungos teismai pripažino asmenų, kurie yra teisės akto adresato konkurentai, teisę pareikšti ieškinį remiantis vien ekonominėmis šio akto pasekmėmis tiems asmenims.

98

Be to, ginčijamas sprendimas daro tiesioginį ir konkretų poveikį Trasta Komercbanka akcininkams, nes iš jų atima galimybę nuspręsti kitoje valstybėje narėje įsteigti Trasta Komercbanka filialą, remiantis Latvijos banko licencija. Pagal Latvijos teisę tuo sprendimu iš jų taip pat atimama galimybė nuspręsti savanoriškai likviduoti savo bendrovę ir patiems skirti likvidatorių. Be to, Trasta Komercbanka akcininkai buvo įvardyti ginčijamame sprendime ir per procedūrą, po kurios buvo priimtas tas sprendimas, jie buvo priimti kaip interesantai tuo pačiu pagrindu kaip ir teisėtai įgalioti atstovauti Trasta Komercbanka asmenys.

99

Trasta Komercbanka ir jo akcininkai toliau nurodo, kad reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės taikymo pasekmes, siekiant pagal SESV 263 straipsnį įvertinti ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Šiuo klausimu jie pabrėžia, kad pagal Latvijos teisę Trasta Komercbanka likvidavimas yra automatinė jo veiklos leidimo panaikinimo pasekmė ir kad nei FKRK, nei likviduoti nurodęs Latvijos teismas neturėjo diskrecijos šioje srityje.

100

Bet kuriuo atveju reikalavimas, kad bendrovės akcininkai turėtų remtis atskiru suinteresuotumu siekti akto, skirto bendrovei, kurios akcijų jie turi, panaikinimo, netaikomas tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai atitinkamos bendrovės akcininkai, nors ir turintys akcijų daugumą, negali įgyvendinti savo teisių, kad priverstų bendrovę pareikšti ieškinį.

101

Galiausiai Trasta Komercbanka ir jos akcininkai tvirtina, kad Trasta Komercbanka akcininkų teisė pareikšti ieškinį nepriklauso nuo apeliacinio skundo byloje C‑669/17 P baigties.

102

Primintina, kad, pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą fizinis arba juridinis asmuo gali pareikti ieškinį dėl sprendimo, skirto kitam asmeniui, tik jei šis sprendimas yra su juo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs.

103

Iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, kurią Bendrasis Teismas taip pat priminė skundžiamos nutarties 64 punkte, matyti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad fizinis arba juridinis asmuo turi būti tiesiogiai susiję su sprendimu, dėl kurio pareikštas ieškinys, reikalauja atitikti du kumuliacinius kriterijus, t. y. kad ginčijama priemonė, viena vertus, darytų tiesioginę įtaką asmens teisinei padėčiai ir, kita vertus, nepaliktų jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes ji yra visiškai automatinė ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių normų (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Regione Siciliana / Komisija, C‑15/06 P, EU:C:2007:183, 31 punktą; 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 66 punktą ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 42 punktą).

104

Šiuo klausimu pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu buvo panaikintas Trasta Komercbanka, kaip kredito įstaigos, veiklos leidimas, todėl tiesiogiai buvo daromas poveikis šios bendrovės, kuri, priėmus sprendimą, nebegalėjo tęsti kredito įstaigos veiklos, teisinei padėčiai. Šis leidimas buvo išduotas pačiam Trasta Komercbanka, o ne asmeniškai jo akcininkams.

105

Nepaisant to, Bendrasis Teismas, remdamasis skundžiamos nutarties 66–68 punktuose išdėstytais motyvais, konstatavo, kad ginčijamas sprendimas taip pat tiesiogiai susijęs su Trasta Komercbanka akcininkais.

106

Iš esmės, kaip matyti iš šios nutarties 67 punkto, Bendrasis Teismas šį vertinimą grindė ginčijamo sprendimo poveikio „intensyvumu“, kuris „neišvengiamai“ turi įtakos Trasta Komercbanka akcininkų teisių „esmei ir apimčiai“. Pirma, akcininkų teisė gauti dividendų iš bendrovės, kuriai „nebeleidžiama vykdyti savo veiklos“, tampa „neišvengiamai iliuzinė“. Antra, kadangi ginčijamas sprendimas lemia tai, kad „Trasta Komercbanka uždraudžiama siekti savo, kaip bendrovės, tikslo“, akcininkų naudojimasis balsavimo teisėmis arba teise dalyvauti valdant šią bendrovę tampa „iš esmės formalus“.

107

Šie motyvai teisės požiūriu klaidingi.

108

Pirma, teikdamas pirmenybę klaidingam kriterijui, grindžiamam ginčijamo sprendimo poveikio „intensyvumu“, Bendrasis Teismas nenustatė – kaip privalėjo – galimai tiesioginio šio sprendimo poveikio Trasta Komercbanka akcininkų teisinei padėčiai.

109

Antra, kaip teisingai pažymėjo ECB ir Komisija, Bendrasis Teismas klaidingai atsižvelgė ne į teisinį, o į ekonominį ginčijamo sprendimo poveikį Trasta Komercbanka akcininkų padėčiai (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association, C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 81 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

110

Vis dėlto akcininkų teisės gauti dividendų ir dalyvauti valdant Trasta Komercbanka, kaip pagal Latvijos teisę įsteigtą bendrovę, ginčijamas sprendimas nepaveikė.

111

Panaikinus veiklos leidimą, Trasta Komercbanka, žinoma, nebegali tęsti kredito įstaigos veiklos, taigi, ir jo galimybės paskirstyti dividendus savo akcininkams yra abejotinos. Tačiau šio panaikinimo neigiamas poveikis yra ekonominio pobūdžio, nes akcininkų teisės gauti dividendų, kaip ir jų teisės dalyvauti valdant šią bendrovę, prireikus pakeičiant bendrovės tikslą, ginčijamas sprendimas niekaip nepaveikė.

112

Šių teiginių nepaneigia Trasta Komercbanka ir jos akcininkų argumentai, apibendrinti šio sprendimo 97 punkte ir grindžiami Sąjungos teismų jurisprudencija valstybės pagalbos ir koncentracijų srityse. Pripažinimą, kad tam tikriems tų sričių Sąjungos akto adresatų konkurentams šis aktas gali daryti tiesioginį poveikį, pateisina ne išimtinai ekonominis konkretaus akto poveikis jų padėčiai, o tai, kad tas aktas daro poveikį konkurentų teisinei padėčiai, visų pirma iš SESV nuostatų kylančiai jų teisei nepatirti iškraipytos konkurencijos (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 43 punktą).

113

Kiek tai susiję su Trasta Komercbanka likvidavimu po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisinga tai, kad ši aplinkybė tiesiogiai paveikė Trasta Komercbanka akcininkų teisę dalyvauti valdant šią bendrovę, nes minėtas valdymas sprendimu, kuriuo nurodoma likviduoti, buvo patikėtas likvidatoriui.

114

Vis dėlto Trasta Komercbanka likvidavimas nėra „visiškai automatin[is] ir išplaukia[ntis] tik iš Sąjungos teisės aktų“ ginčijamo sprendimo įgyvendinimas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 103 punkte nurodytą jurisprudenciją. Iš tiesų Sąjungos teisės aktuose nenumatyta likviduoti kredito įstaigos, kurios leidimas buvo panaikintas. Sprendimą dėl likvidavimo priėmė Latvijos teismas pagal Latvijos teisę, t. y. „kit[as] tarpin[es] norm[as]“, kaip tai suprantama pagal tą pačią jurisprudenciją.

115

Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog Trasta Komercbanka akcininkai su ginčijamu sprendimu yra susiję tiesiogiai, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

116

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti apeliacinio skundo trečiajam pagrindui byloje C‑663/17 P ir apeliacinio skundo antrojo pagrindo antrai daliai byloje C‑665/17 P ir, nesant reikalo nagrinėti kitų pagrindų, panaikinti skundžiamą nutartį tiek, kiek ja atmestas ECB pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas dėl Trasta Komercbanka akcininkų pareikšto ieškinio.

117

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Teisingumo Teismas gali pats priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti.

118

Šioje byloje Teisingumo Teismas turi reikiamos informacijos, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl Trasta Komercbanka akcininkų pareikšto ieškinio priimtinumo.

119

Dėl šio sprendimo 108–114 punktuose nurodytų motyvų pripažintina, kad Trasta Komercbanka akcininkai nėra tiesiogiai susiję su ginčijamu sprendimu. Todėl reikia pritarti ECB nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui, kiek jis susijęs su šių akcininkų ieškiniu, ir atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

120

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.

121

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

122

Kadangi ECB ir Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Trasta Komercbanka ir jo akcininkų, o šie bylas C‑663/17 P ir C‑665/17 P pralaimėjo, jiems nurodoma, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengti ECB ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl šių apeliacinių skundų. Be to, kadangi Trasta Komercbanka akcininkai pralaimėjo bylą Bendrajame Teisme, pagal ECB reikalavimus, be savo bylinėjimosi išlaidų, jie turi padengti ir ECB pirmojoje instancijoje dėl minėtų akcininkų ieškinių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

123

Be to, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios Sąjungos institucijos pačios padengia savo išlaidas.

124

Komisija, įstojusi į bylą C‑663/17 P, padengia savo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

125

Galiausiai reikia atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą byloje C‑669/17 P, nes byla grąžinama Bendrajam Teismui.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: