–

Mobit Soc. cons. arl, atstovaujamos avvocati P. L. Santoro, A. Bianchi, M. Siragusa, P. Merlino ir M. Malena,

–

Autolinee Toscane SpA, atstovaujamos avvocati M. Lombardo, G. Mazzei ir G. Morbidelli,

–

Regione Toscana, atstovaujamo avvocati L. Bora, L. Caso, S. Fidanzia ir A. Gigliola,

–

Régie Autonome des Transports Parisiens (RATP), atstovaujamos avvocato S. Macchi di Cellere ir avocats P. Delelis ir E. Morgan de Rivery,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato F. Sclafani,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, P. Dodeller, E. de Moustier ir C. David,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, M. Figueiredo ir P. Leitão,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Gattinara ir W. Mölls,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007, p. 1) nuostatų išaiškinimo.

2

Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant, pirma, Mobit Soc. cons. Arl, t. y. subjekto, sujungiančio kelias transporto sektoriuje veiklą vykdančias įmones, ginčą su Regione Toscana (Toskanos regionas, Italija) ir, antra, Autolinee Toscane SpA ginčą su Mobit dėl per konkurso procedūrą priimto sprendimo sudaryti su Autolinee Toscane koncesijos sutartį dėl vietos viešojo transporto paslaugų.

3

Reglamento Nr. 1370/2007 31 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingoms institucijoms ir viešųjų paslaugų operatoriams prireiks laiko prisitaikyti prie šio reglamento nuostatų, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones. Siekiant laipsniško viešųjų paslaugų sutarčių pagal šį reglamentą sudarymo, per šešis mėnesius pasibaigus pusei pereinamojo laikotarpio valstybės narės Komisijai turėtų pateikti pažangos ataskaitas. Šių ataskaitų pagrindu Komisija gali pasiūlyti atitinkamas priemones.“

4

Šio reglamento 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ nustatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>

<…>“

5

Šio reglamento 3 straipsnio „Viešųjų paslaugų sutartys ir bendrosios taisyklės“ 1 dalyje numatyta:

„Jei kompetentinga institucija nusprendžia savo pasirinktam operatoriui už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą suteikti bet kokio pobūdžio išimtines teises ir (arba) kompensaciją, ji tai daro pagal viešųjų paslaugų sutartį.“

6

Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio „Viešųjų paslaugų sutarčių ir bendrųjų taisyklių privalomas turinys“ 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3.   Viešųjų paslaugų sutarčių trukmė ribojama ir tarpmiestinių bei miesto autobusų paslaugų atveju neviršija dešimties <…> metų.

4.   Atsižvelgiant į turto nuvertėjimo sąlygas, prireikus viešųjų paslaugų sutarties trukmė gali būti pratęsta ne ilgesniam nei 50 % ankstesnės sutarties trukmės laikotarpiui, jei viešųjų paslaugų operatorius suteikia turto, kuris yra reikšmingas, lyginant su bendru turtu, kurio reikia viešųjų paslaugų sutartyje numatytoms keleivinio transporto paslaugoms teikti ir kuris yra daugiausia susijęs su sutartyje numatytoms keleivinio transporto paslaugomis.

Jei tai pateisinama sąnaudomis, susidarančiomis dėl ypatingos geografinės padėties, viešųjų paslaugų sutarčių, nurodytų 3 dalyje, trukmė atokiausiuose regionuose gali būti pratęsiama daugiausia 50 %.

Jei tai pateisinama kapitalo, susijusio su išskirtinėmis investicijomis į infrastruktūrą, riedmenis ar transporto priemones, amortizacija ir jei viešųjų paslaugų sutartis buvo sudaryta sąžininga konkurso tvarka, viešųjų paslaugų sutartis gali būti ilgesnės trukmės. Kad šiuo atveju būtų užtikrintas skaidrumas, kompetentinga institucija per vienerius metus nuo sutarties sudarymo nusiunčia Komisijai viešųjų paslaugų sutartį ir nurodo jos ilgesnę trukmę pateisinančias priežastis.“

7

Šio reglamento 5 straipsnyje „Viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas“ nurodyta:

„1.   Viešųjų paslaugų sutartys sudaromos pagal šiame reglamente nustatytas taisykles. <…>

2.   Išskyrus atvejus, kai draudžiama pagal nacionalinę teisę, vietos kompetentinga institucija – nesvarbu, ar tai būtų integruotas keleivinio transporto viešąsias paslaugas teikianti atskira institucija, ar institucijų grupė – gali nuspręsti viešąsias keleivinio transporto paslaugas teikti pati arba tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartis su teisiškai atskirtu subjektu, kurį vietos kompetentinga institucija, o institucijų grupės atveju – bent viena vietos kompetentinga institucija – kontroliuoja panašiai, kaip ji kontroliuoja savo padalinius. Kai vietos kompetentinga institucija priima tokį sprendimą, laikomasi toliau nurodytos tvarkos:

<…>

3.   Kompetentinga institucija, kuri kreipiasi į kitą trečiąją šalį nei vidaus operatorius, viešųjų paslaugų sutartis sudaro konkurso tvarka, išskyrus 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus. Nustatyta konkurso tvarka turi būti atvira visiems operatoriams ir sąžininga bei joje turi būti laikomasi skaidrumo bei nediskriminavimo principų. Siekiant nustatyti, kaip galima geriausiai patenkinti konkrečius ar sudėtingus poreikius, po pasiūlymų pateikimo ir bet kokios pirminės atrankos, laikantis tų pačių principų, gali būti vedamos derybos.

<…>“

8

Minėto reglamento 8 straipsnyje „Pereinamasis laikotarpis“ nustatyta:

„1.   Viešųjų paslaugų sutartys sudaromos pagal šiame reglamente nustatytas taisykles. Tačiau paslaugų sutartys ir viešųjų paslaugų sutartys, kaip apibrėžta [2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje] 2004/17/EB [dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19)] ar [2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje] 2004/18/EB [dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132)], dėl keleivinio pervežimo autobusais ar tramvajais paslaugų teikimo sudaromos laikantis tose direktyvose nustatytų procedūrų, jei tokios sutartys nėra paslaugų koncesijų sutartys, kaip apibrėžta tose direktyvose. Tais atvejais, kai sutartys turi būti sudaromos laikantis [d]irektyvų 2004/17/EB ar 2004/18/EB, šio straipsnio 2–4 dalių nuostatos netaikomos.

2.   Nepažeidžiant 3 dalies, geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas atitinka 5 straipsnį nuo 2019 m. gruodžio 3 d. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės imasi priemonių, kad 5 straipsnio būtų pradėta laikytis palaipsniui, siekiant išvengti rimtų struktūrinių problemų, visų pirma susijusių su transportavimo pajėgumais.

Per šešis mėnesius pasibaigus pusei pereinamojo laikotarpio valstybės narės Komisijai pateikia pažangos ataskaitą, kurioje nurodomas bet koks laipsniško viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo laikantis 5 straipsnio įgyvendinimas. Remdamasi valstybių narių pažangos ataskaitomis, Komisija gali pasiūlyti atitinkamas valstybėms narėms skirtas priemones.

3.   Taikant 2 dalį, neatsižvelgiama į viešųjų paslaugų sutartis, sudarytas laikantis Bendrijos ir nacionalinės teisės:

A punkte nurodytos sutartys gali toliau galioti iki jose numatyto termino, b ir c punktuose nurodytos sutartys gali toliau galioti iki jose numatyto termino, bet ne ilgiau kaip 30 metų. [D] punkte nurodytos sutartys gali toliau galioti iki jose numatyto termino, jei jų trukmė yra ribota bei artima šio reglamento 4 straipsnyje nustatytai trukmei.

Viešųjų paslaugų sutartys gali toliau galioti iki jose numatyto termino, jei jų nutraukimas turėtų pernelyg didelių teisinių ar ekonominių padarinių ir jei Komisija pritaria jų galiojimui.

4.   Nepažeisdamos 3 dalies, 2 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio antroje pusėje kompetentingos institucijos gali viešuosiuose konkursuose neleisti dalyvauti viešųjų paslaugų operatoriams, kurie negali pateikti įrodymų, kad viešųjų transporto paslaugų, už kurias jie gauna kompensacijas arba išimtines teises, suteiktas laikantis šio reglamento, vertė sudaro bent pusę visos viešųjų transporto paslaugų, už kurias jie gauna kompensacijas arba išimtines teises, vertės. Toks draudimas netaikomas viešųjų paslaugų operatoriams, teikiantiems paslaugas, dėl kurių turi būti skelbiamas konkursas. Taikant šį kriterijų neatsižvelgiama į viešųjų paslaugų sutartis, sudarytas taikant skubias priemones, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 dalyje.

Jei kompetentingos institucijos pasinaudoja pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, jos turi tai daryti laikydamosi nediskriminavimo principo, neleisti dalyvauti visiems šį kriterijų atitinkantiems potencialiems viešųjų paslaugų operatoriams ir apie savo sprendimą potencialius operatorius informuoti viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo procedūros pradžioje.

Atitinkamos kompetentingos institucijos apie savo ketinimą pasinaudoti tokia nuostata Komisiją informuoja likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki konkurso paskelbimo.“

9

Reglamento Nr. 1370/2007 12 straipsnyje numatyta, kad šis reglamentas įsigalioja 2009 m. gruodžio 3 d.

10

Reglamentas Nr. 1370/2007 buvo iš dalies pakeistas 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2338 (OL L 354, 2016, p. 22), kuris įsigaliojo 2017 m. gruodžio 24 d., todėl netaikytinas pagrindinėse byloje, 1 straipsnio 9 punkto a papunkčiu. Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies nuostatų:

<…>

Iki 2019 m. gruodžio 2 d. valstybės narės imasi priemonių, kad būtų palaipsniui laikomasi 5 straipsnio, siekiant išvengti rimtų struktūrinių problemų, visų pirma susijusių su transportavimo pajėgumais.

<…>“

11

Decreto legislativo n. 422 – Conferimento alle regioni ed agli enti locali di funzioni e compiti in materia di trasporto pubblico locale, a norma dell’articolo 4, comma 4, della legge 15 marzo 1997, n. 59 (1997 m. lapkričio 19 d. Įstatyminis dekretas Nr. 422 dėl su viešuoju transportu susijusių funkcijų ir užduočių suteikimo regionams ir vietos įstaigoms remiantis 1997 m. kovo 15 d. Įstatymo Nr. 59 4 straipsnio 4 dalimi; 1997 m. gruodžio 10 d. GURI Nr. 287, p. 4) 18 straipsnio 1 dalimi siekiama kiek įmanoma netaikyti tiesioginio sutarčių dėl regiono ir vietos transporto paslaugų sudarymo, motyvuojant tuo, kad toks sudarymas paprastai kenkia rinkos skaidrumui ir veiksmingumui ir joje nustatyta, kad turi būti sudaromos paslaugų sutartys, kurių galiojimo trukmė neviršija devynerių metų, ir kad turi būti tenkinami ekonomiškumo ir veiksmingumo kriterijai.

12

Šio įstatyminio dekreto 18 straipsnio 2 dalyje siekiama to paties tikslo, apribojant ūkio subjektų, su kuriais anksčiau tiesiogiai buvo sudarytos sutartys, galimybę dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose arba leidžiant jiems dalyvauti tik tuo atveju, jeigu šie ūkio subjektai laikosi Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų.

13

Minėto įstatyminio dekreto 18 straipsnio 2 dalies A punkto a papunktyje nustatyta: „Bendrovės, jų patronuojančiosios bendrovės, tos pačios grupės bendrovės ir patronuojamosios bendrovės, su kuriomis Italijoje arba užsienyje yra sudarytos sutartys, neatitinkančios [Reglamento Nr. 1370/2007] 5 straipsnio ir 8 straipsnio 3 dalies nuostatų ir galiojančios po 2019 m. gruodžio 3 d., negali dalyvauti jokioje paslaugų sutarties sudarymo procedūroje, net jau pradėtoje vykdyti. Šis draudimas netaikomas įmonėms, pagal sutartį teikiančioms paslaugą, kuri buvo procedūros, vykdytos paskelbiant konkursą, dalykas.“

14

2013 m. spalio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu Toskanos regionas inicijavo procedūrą siekdamas sudaryti koncesijos sutartį dėl vietos transporto viešųjų paslaugų teikimo jo teritorijoje. Iš šio pranešimo matyti, kad ši koncesijos sutartis turi galioti 108 mėnesius ir kad ji turi būti sudaryta dėl vietos transporto paslaugų, kurios kasmet autobusu turi būti teikiamos 90000000 km atstumu (su maždaug 20 % paklaida).

15

Kvietimai teikti pasiūlymus buvo išsiųsti tik dviem subjektams, išreiškusiems susidomėjimą dalyvauti procedūroje, t. y. Morbit ir Autolinee Toscane.

16

Mobit – tai Italijos bendrovių grupė, apimanti kelias transporto sektoriuje veiklą vykdančias įmones.

17

Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Italijoje įsteigta Autolinee Toscane yra dukterinė bendrovė, kurios 100 % kapitalo priklauso RATP Dev SA ir RATP Dev Italia Srl, kurias pačias visiškai kontroliuoja Régie Autonome des Transports Parisiens (RATP). RATP – tai Prancūzijos valstybės įsteigta ir kontroliuojama valstybinė įstaiga, kuriai ji nuo 1948 m. pagal sutartis yra suteikusi teisę valdyti asmenų vežimo tinklus ir linijas Il de Franso regione (Prancūzija). Nustatyta, kad su RATP sudaryta sutartis dėl viešojo transporto paslaugų Prancūzijoje, galiojusi klostantis pagrindinėse bylose nagrinėjamoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms, baigs galioti 2039 m. gruodžio 31 d.

18

2015 m. lapkričio 24 d. Toskanos regionas su Autolinee Toscane sudarė laikiną koncesijos sutartį dėl nagrinėjamų viešojo transporto paslaugų. Galutinė sutartis su šia bendrove buvo sudaryta 2016 m. kovo 2 d.

19

2016 m. balandžio 15 d.Mobit dėl šio galutinio sprendimo sudaryti sutartį padavė skundą Tribunale amministrativo della Toscana (Toskanos regiono administracinis teismas, Italija). Šiame skunde Mobit ginčijo sutarties sudarymo procedūros teisėtumą, visų pirma remdamasi pagrindais, grindžiamais neteisėtu Autolinee Toscane dalyvavimu konkurse ir šios bendrovės pateikto pasiūlymo trūkumais, ir papildomai – visos procedūros neteisėtumu.

20

Autolinee Toscane pateikė priešpriešinį skundą, siekdama, kad būtų atmestas Mobit pateiktas pasiūlymas. RATP įstojo į bylą palaikyti Autolinee Toscane reikalavimų.

21

2016 m. spalio 28 d. sprendimu Tribunale amministrativo della Toscana (Toskanos regiono administracinis teismas, Italija) patenkino ir pagrindinį Mobit skundą, ir priešpriešinį Autolinee Toscane skundą ir sykiu panaikino sprendimą sudaryti sutartį dėl šių dviejų subjektų pateiktų pasiūlymų neteisėtumo, atsižvelgiant į viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas.

22

Tiek Mobit, tiek Autolinee Toscane dėl šio sprendimo pateikė apeliacinius skundus Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija).

23

Mobit, be kita ko, teigė, kad sprendimu sudaryti sutartį buvo pažeisti Reglamento Nr. 1370/2007 2 straipsnio b ir j punktai, 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 3 dalis.

24

Konkrečiai kalbant, Mobit tvirtina, kad pagal Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 2 dalies b ir d punktus Autolinee Toscane turėjo būti neleista dalyvauti sutarties sudarymo procedūroje, nes ją kontroliuoja RATP, kurią pačią kontroliuoja Prancūzijos valstybė ir su kuria tiesiogiai sudaryta sutartis dėl transporto paslaugų teikimo Il de Franse. Todėl Mobit teigia, kad RATP, atsižvelgiant į su ja Prancūzijoje sudarytą sutartį dėl viešojo transporto paslaugų, turi būti laikoma „vidaus operatore“, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas. Vadinasi, RATP, kaip ir subjektai, kuriems ji daro įtaką, įskaitant Autolinee Toscane, negali dalyvauti konkursuose dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimo už Il de Franso teritorijos ribų.

25

Manydama, kad norint išspręsti jos nagrinėjamus ginčus reikia išaiškinti Reglamento Nr. 1370/2007 nuostatas, Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

26

2019 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo Mobit paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį.

27

Grįsdama prašymą Mobit nurodo, kad Komisija pradėjo procedūrą prieš Prancūzijos Respubliką dėl Prancūzijos įstatymo, susijusio su sutarties, sudarytos su RATP dėl viešojo transporto Il de Franse, galiojimo terminu, galimo prieštaravimo Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 3 daliai. Be to, iš trijų raštų, RATP nusiųstų Komisijai per šią procedūrą, kuri vėliau buvo nutraukta, esą matyti, kad Komisija buvo įsitikinusi, jog Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 3 dalyje numatytas 30 metų terminas baigsis anksčiau, nei ji teigė savo rašytinėse pastabose, Teisingumo Teismui pateiktose per šį procesą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Mobit iš esmės teigia, kad toks Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 3 dalies aiškinimas turi didelį poveikį šiai bylai, todėl Teisingumo Teismas turi išnagrinėti šią aplinkybę.

28

Pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės.

29

Šiuo atveju taip nėra. Iš tiesų, pirma, vykstant tiek rašytinei, tiek žodinei proceso daliai šiame procese dalyvavę suinteresuotieji asmenys galėjo nurodyti aplinkybes, kurios, jų manymu, yra reikšmingos atsakant į prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, visų pirma susijusius su Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 3 dalies aiškinimu. Antra, tariamos aplinkybės, kad Komisija kitoje procedūroje kitaip aiškino šią nuostatą nei šioje byloje, negalima laikyti turinčia lemiamą įtaką sprendimui, kurį Teisingumo Teismas turi priimti šiuo atveju.

30

Išklausęs generalinį advokatą Teisingumo Teismas mano, kad turi pakankamai informacijos atsakyti į prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudicinius klausimus ir kad dėl visų argumentų, reikalingų sprendimui šioje byloje pateikti, šalys pateikė pastabas.

31

Todėl reikia atmesti prašymą atnaujinti žodinę šio proceso dalį.

32

Iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėse bylose nagrinėjama procedūra susijusi su koncesijos sutarties dėl vietos viešojo transporto paslaugų, teikiamų Toskanos regione, sudarymu. Sutarties sudarymo procedūrą šis regionas pradėjo 2013 m. spalio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu, o pabaigė 2016 m. kovo 2 d. galutiniu sprendimu sudaryti sutartį su Autolinee Toscane. Šiai procedūrai taikomos Reglamento Nr. 1370/2007 materialinės teisės normos.

33

Grįsdama dėl šio sprendimo sudaryti sutartį pateiktą skundą tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniam teismui Mobit teigė, kad nagrinėjama sutarties sudarymo procedūra buvo neteisėta atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 2 dalį dėl to, kad joje dalyvavo Autolinee Toscane.

34

Iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimų matyti, kad jie grindžiami prielaidomis, kad sutartis tiesiogiai galėjo būti sudaryta su RATP ir kad bendrovę Autolinee Toscane visiškai kontroliuoja RATP; dėl šių aplinkybių, jei jos pasitvirtintų, prireikus galėtų būti užginčytas nagrinėjamo sutarties sudarymo teisėtumas, remiantis Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 2 dalies b ir d punktais. Taigi prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl šio reglamento 5 straipsnio taikymo sutarties sudarymo procedūrai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėse bylose.

35

Šiuo aspektu reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintai nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrai, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išnagrinėti jam pateiktą bylą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismas gali manyti, kad reikia atsižvelgti į Sąjungos teisės nuostatas, kurių nacionalinis teismas nebuvo nurodęs savo klausime (2017 m. vasario 1 d. Sprendimo Município de Palmela, C‑144/16, EU:C:2017:76, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Pažymėtina, kad šios bylos aplinkybėmis prieš atsakant į prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus reikia atsakyti į klausimą dėl Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio taikymo ratione temporis tam, kad būtų nustatyta, ar kompetentinga vietos institucija, kaip antai Toskanos regionas, kuris 2013 m. spalio 5 d. pradėjo sutarties dėl viešosios paslaugos sudarymo procedūrą, kuriai, atsižvelgiant į jos dalyką, taikomos Reglamento Nr. 1370/2007 materialinės teisės normos, ir kuris 2016 m. kovo 2 d. užbaigė šią procedūrą galutiniu sprendimu sudaryti sutartį, turėjo laikytis šio straipsnio. Siekiant atsakyti į šį klausimą reikia išnagrinėti Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytos pereinamojo laikotarpio tvarkos taikymo klausimą.

37

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1370/2007 12 straipsnio, šis reglamentas įsigaliojo 2009 m. gruodžio 3 d., t. y. tiek iki koncesijos sutarties dėl vietos viešųjų transporto paslaugų sudarymo procedūros pradžios, tiek iki pagrindinėse bylose nagrinėjamo sprendimo sudaryti sutartį priėmimo.

38

Vis dėlto minėto reglamento 8 straipsnio „Pereinamasis laikotarpis“ 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad kelių transporto viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas turi atitikti jo 5 straipsnį nuo 2019 m. gruodžio 3 d.

39

Iš aiškios Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos formuluotės matyti, kad, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 37 punkte, šioje nuostatoje yra nustatytas pereinamasis dešimties metų laikotarpis, kuris prasideda to reglamento įsigaliojimo dieną, o baigiasi 2019 m. gruodžio 2 d., per kurį valstybių narių kompetentingos institucijos, sudarydamos koncesijos sutartį dėl kelių transporto viešųjų paslaugų, dar neturi laikytis šio reglamento 5 straipsnio. Iš tiesų Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „sutarčių sudarymas“ apima sprendimą sudaryti sutartį dėl geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų, neatsižvelgiant į tai, kad ši sutartis gali baigti galioti vėliau, nei baigiasi pereinamasis laikotarpis, jei laikomasi Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų taisyklių, susijusių su šių sutarčių trukmės apribojimu.

40

Taigi per šį laikotarpį kompetentinga institucija gali priimti galutinį sprendimą sudaryti sutartį ir neprivalo laikytis Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.

41

Šio reglamento 31 konstatuojamoji dalis, iš kurios neabejotinai matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas laikėsi nuomonės, jog reikia numatyti pereinamojo laikotarpio taisykles, nes įsigaliojus Reglamentui Nr. 1370/2007 kompetentingoms institucijoms ir viešųjų paslaugų operatoriams reikia laiko prisitaikyti prie jo nuostatų, patvirtina šį aiškinimą.

42

Tas pats pasakytina apie Reglamento Nr. 1370/2007 parengiamuosius dokumentus. Taigi, savo peržiūrėtame pasiūlyme dėl 2005 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (COM(2005) 319 final) Komisija siūlė numatyti, kad pusę transporto sutarčių, skaičiuojant pagal vertę, kiekviena kompetentinga institucija sudarytų pagal šį reglamentą per ketverių ar penkerių metų terminą nuo to reglamento įsigaliojimo. Iš Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalies teksto, kurį galiausiai pasirinko Sąjungos teisės aktų leidėjas, matyti, kad nusprendęs galutinėje šios nuostatos versijoje nepalikti tokio kiekybinio apribojimo jis pasirinko suteikti valstybėms narėms tam tikrą veikimo laisvę, kiek tai susiję su šio reglamento 5 straipsnio įgyvendinimu pereinamuoju laikotarpiu.

43

Šio sprendimo 40 punkte pateiktą aiškinimą taip pat patvirtina generalinio advokato išvados 49 punkte priminta aplinkybė, kad 2013 m. sausio 30 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 1370/2007, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu (COM(2013) 28 final), kuriuo buvo siekiama apriboti Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, numatant, kad dešimties metų pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2019 m. gruodžio 2 d., bus taikomas tik šio reglamento 5 straipsnio 3 daliai, susijusiai su kompetentingų institucijų pareiga surengti konkurso procedūrą, ir kad visos kitos šio 5 straipsnio nuostatos bus taikomos nedelsiant.

44

Vis dėlto Reglamentu Nr. 2016/2338 iš dalies keisdamas Reglamentą Nr. 1370/2007 Sąjungos teisės aktų leidėjas į šį pasiūlymą neatsižvelgė. Iš tiesų, remiantis Reglamentu Nr. 2016/2338 iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu, pateiktu šio sprendimo 10 punkte, „nuo 2019 m. gruodžio 3 d. 5 straipsnis taikomas viešųjų paslaugų sutarčių, susijusių su keleivinio transporto ir kitų nei geležinkelis bėginio transporto rūšių, pavyzdžiui, vežimo metro ar tramvajais, paslaugomis, sudarymui“.

45

Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje numatytos pereinamojo laikotarpio tvarkos taikymo sritis ir jo pabaigos data nepasikeitė. Todėl ši pereinamojo laikotarpio tvarka taikoma visoms šio reglamento 5 straipsnio nuostatoms.

46

Žinoma, reikia pridurti, kad valstybė narė gali iš anksto įgyvendinti Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnį taikydama priemones, nustatytas siekiant palaipsniui pradėti laikytis minėto 5 straipsnio ir numatytas šio reglamento 8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje.

47

Taip nebuvo pagrindinėse bylose, kai buvo pradėta sutarties sudarymo procedūra, kaip tai per posėdį patvirtino Toskanos regionas ir Italijos vyriausybė.

48

Be to, Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka nesuteikia kompetentingoms institucijoms teisės nustatyti neribotą sutarčių dėl keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos trukmę.

49

Iš tiesų Reglamento Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa tik nukeliamas minėto reglamento 5 straipsnio taikymas sutarčių dėl geležinkelių ar kelių transporto viešųjų paslaugų sudarymui.

50

Todėl šio 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nenustatyta, kad Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnis netaikomas viešųjų paslaugų sutarčių, kurioms taikoma ši pereinamojo laikotarpio tvarka, sudarymui.

51

Vadinasi, remiantis šio reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, sutarties dėl vežimo autobusais viešosios paslaugos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėse bylose, trukmė negali viršyti dešimties metų, išskyrus minėto reglamento 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, kuriais galima ją pratęsti laikantis tam tikrų sąlygų.

52

Šiuo atveju koncesijos sutartį dėl vietos transporto viešųjų paslaugų Toskanos regionas ir Autolinee Toscane sudarė 108 mėn. laikotarpiui, t. y. devyneriems metams, todėl šioje sutartyje laikomasi Reglamente Nr. 1370/2007 numatyto sutarties galiojimo laikotarpio apribojimo.

53

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad šio reglamento 5 straipsnis netaikomas sutarties sudarymo procedūrai, vykdytai iki 2019 m. gruodžio 3 d., todėl kompetentinga institucija, kuri konkurso procedūrą užbaigiančiu sprendimu dėl sutarties sudarymo iki šios datos nutaria sudaryti koncesijos sutartį dėl vietos keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos, neturi laikytis šio 5 straipsnio.

54

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 5 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad šio reglamento 5 straipsnis netaikomas sutarties sudarymo procedūrai, vykdytai iki 2019 m. gruodžio 3 d., todėl kompetentinga institucija, kuri konkurso procedūrą užbaigiančiu sprendimu dėl sutarties sudarymo iki šios datos nutaria sudaryti koncesijos sutartį dėl vietos keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos, neturi laikytis šio 5 straipsnio.