–

A ir kt., atstovaujamų advokato E. Dans,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman, M. L. Noort, C. S. Schillemans ir J. M. Hoogveld,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Nymann-Lindegren, M. Wolff ir P. Ngo,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos iš pradžių T. Henze ir S. Eisenberg, vėliau S. Eisenberg,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos H. Leppo,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouquet ir F. Moro,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004, p. 55; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 14), III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktų bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004, p. 206; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 75), iš dalies pakeisto 2011 m. liepos 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 739/2011 (OL L 196, 2011, p. 3) (toliau – Reglamentas Nr. 854/2004), I priedo I skirsnio II skyriaus D dalies 1 punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant A ir kt., septynių Nyderlanduose įsteigtų paukščių skerdyklų, ginčą su Staatssecretaris van Economische Zaken (ekonomikos reikalų valstybės sekretorius, Nyderlandai, toliau – valstybės sekretorius) dėl pastarojo skirtų administracinių baudų už Nyderlandų įstatymo dėl gyvūnų pažeidimus.

3

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463), 3 straipsnio 9 ir 14 punktuose nurodyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>

4

Šio reglamento 14 straipsnyje „Maisto saugos reikalavimai“ nustatyta:

„1.   Nesaugus maistas į rinką nepateikiamas.

2.   Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis:

3.   Nustatant, ar maistas yra nesaugus, atsižvelgiama į:

<…>

5.   Nustatant, ar maistas netinkamas žmonėms vartoti, atsižvelgiama į tai, ar jis nepriimtinas dėl jo numatytos paskirties, užterštumo ar dėl pašalinių medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo.

<…>“

5

Minėto reglamento 17 straipsnyje „Įsipareigojimai“ nustatyta:

„1.   Maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad maisto produktus reglamentuojantys įstatymai būtų vykdomi, ir kontroliuoja bei tikrina, kad maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose vykdytų atitinkamus maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus.

Tam tikslui, atsižvelgdamos į aplinkybes, jos remia valstybinės kontrolės sistemą ir kitas veiklos rūšis, įskaitant viešus pranešimus apie maisto ir pašarų saugą bei riziką, maisto ir pašarų saugumo priežiūrą bei kitokią veiklą, apimančią visus gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapus.

Be to, valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias priemones ir baudas, taikytinas pažeidus maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Numatytos priemonės turi būti veiksmingos, atitinkančios pažeidimo pavojingumą ir turinčios realaus poveikio pažeidėjui.“

6

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 319) 2 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

7

Šio reglamento 3 straipsnyje „Bendrasis įsipareigojimas“ nurodyta:

„Maisto tvarkymo subjektai užtikrina, kad visi jų prižiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitinka šiame reglamente išdėstytus atitinkamus higienos reikalavimus.“

8

Minėto reglamento 4 straipsnyje „Bendrieji ir specialieji higienos reikalavimai“ numatyta:

„1.   Maisto tvarkymo subjektai, vykdantys I priede išvardytą pirminę maisto produktų gamybą ir su tuo susijusias operacijas, turi laikytis I priedo A dalyje išvardytų bendrųjų higienos nuostatų ir Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytų specialiųjų reikalavimų.

2.   Maisto tvarkymo subjektai, vykdantys bet kurią maisto gamybos, perdirbimo ar paskirstymo veiklą bet kuriame etape po to, kai maisto produktai perėjo tuos etapus, kuriems taikoma I dalis, turi laikytis II priede išvardytų bendrųjų higienos reikalavimų ir Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytų specialiųjų reikalavimų.

3.   Maisto tvarkymo subjektai, kur tinka, patvirtina toliau išvardytas specialias higienos priemones:

<…>“

9

Reglamento Nr. 852/2004 5 straipsnio „Rizikos veiksnių analizė ir svarbiausieji valdymo taškai“ 1 dalyje nustatyta:

„Maisto tvarkymo subjektai diegia, įgyvendina ir vykdo nuolatinę procedūrą ar procedūras, paremtas [Hazard Analysis Critical Control Point (HACCP) (rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema, RVASVT)] principais.“

10

Reglamento Nr. 853/2004 1, 2, 4, 9 ir 10 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

<…>

11

Reglamento Nr. 853/2004 2 straipsnyje „Apibrėžtys“ nustatyta:

„Šiame reglamente taikomos šios apibrėžtys:

12

Reglamento Nr. 853/2004 3 straipsnio „Bendri įsipareigojimai“ 1 dalyje numatyta:

„Maisto tvarkymo subjektai turi laikytis atitinkamų II ir III priedų nuostatų.“

13

Šio reglamento III priedo I skirsnio „Naminių kanopinių mėsa“ IV skyriaus 10 punkte numatyta:

„Skerdenos neturi būti užterštos fekalijomis, kad jas būtų galima įžiūrėti. Jeigu fekalijų kur nors galima įžiūrėti, jos nedelsiant turi būti nuvalomos priedais arba kitokiomis lygiaverčio poveikio priemonėmis.“

14

Šio reglamento III priedo II skirsnio „Naminių paukščių ir kiškinių mėsa“ II skyriuje „Skerdyklų reikalavimai“ numatyta:

„Maisto tvarkymo subjektai turi užtikrinti, kad naminių paukščių arba kiškinių skerdyklų konstrukcija, išdėstymas ir įranga atitiktų šiuos reikalavimus:

<…>

<…>“

15

Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriuje „Skerdimo higiena“ nustatyta:

„Maisto tvarkymo subjektai eksploatuojantys skerdyklas, kuriose skerdžiami naminiai paukščiai arba kiškiniai, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi toliau nurodomų reikalavimų.

<…>

16

Reglamento Nr. 854/2004 4 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

17

Šio reglamento 4 straipsnyje „Bendrieji principai, taikomi visų šiame reglamente nurodytų gyvūninės kilmės produktų oficialiai kontrolei“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, jog maisto tvarkymo subjektai suteiks bet kokią reikalingą pagalbą, kad kompetentingų institucijų vykdoma oficiali kontrolė būtų veiksminga.

Ypač jos:

<…>

2.   Kompetentinga institucija vykdo oficialią kontrolę, siekdama įvertinti, ar maisto tvarkymo subjektai laikosi reikalavimų, nustatytų:

<…>

3.   1 dalyje paminėta kontrolė apima:

<…>

ir

<…>

5.   Vykdant RVASVT sistema paremtų procedūrų auditą, patikrinama, ar maisto tvarkymo subjektai nuolat ir tinkamai taiko šias procedūras, ypač atsižvelgiant į tai, ar šios procedūros užtikrina Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo II skirsnyje apibrėžtas garantijas. Ypač tikrinama, ar procedūros, kiek galima geriau, užtikrina, kad gyvūninės kilmės produktai:

<…>“

18

Reglamento Nr. 854/2004 5 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad oficiali šviežios mėsos kontrolė būtų vykdoma vadovaujantis I priedu.

<…>“

19

Šio reglamento I priedo I skirsnio I skyriuje „Audito užduotys“ nustatyta:

<…>“

20

Minėto reglamento I priedo I skirsnio II skyriaus D dalyje „Patikrinimas po skerdimo“ numatyta:

<…>“

21

Šio reglamento I priedo II skirsnio V skyriuje „Sprendimai dėl mėsos“ nustatyta:

<…>“

22

Reglamento Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio V skyriaus B dalyje nustatyta:

<…>“

23

2011 m. gegužės 19 d.Wet houdende een integraal kader voor regels over gehouden dieren en daaraan gerelateerde onderwerpen (Įstatymas, kuriuo nustatomas visapusiškas taisyklių dėl laikomų gyvūnų ir susijusių klausimų pagrindas; Stb., Nr. 345, 2011; toliau – Įstatymas dėl gyvūnų) 6.2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Draudžiama pažeisti ES reglamentų nuostatas, įtvirtintas poįstatyminiuose aktuose ar ministro įsakymuose arba jų pagrindu, susijusias su klausimais, kuriems taikomas šis įstatymas.“

24

Įstatymo dėl gyvūnų 8.7 straipsnyje nurodyta:

„Nyderlandų ministras pažeidėjui gali skirti administracinę baudą.“

25

2012 m. gruodžio 7 d.Regeling van de Minister van Economische Zaken, nr. WJZ/12346914, houdende regels met betrekking tot dierlijke producten (Ekonomikos ministro įsakymas Nr. WJZ/12346914, kuriame išdėstytos taisyklės dėl gyvūninės kilmės produktų; Stcrt., Nr. 25949, 2012) 2.4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta:

„Įstatymo dėl gyvūnų 6.2 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų Europos Sąjungos reglamentų nuostatos yra šios:

<…>

26

Nederlandse Voedsel- en Warenautoriteit (Nyderlandų maisto ir vartojimo produktų saugos tarnyba, Nyderlandai) keliose naminių paukščių skerdyklose atliko patikrinimus ir „paruošimo kepti“ linijos pabaigoje, prieš atšaldant skerdeną, nustatė, kad naminių paukščių skerdena užteršta fekalijomis, tulžimi ir gūžio turiniu. Ši institucija parengė ataskaitas, iš kurių matyti, kad taršą lėmė nepakankamos priemonės užkirsti jai kelią ir kad šios skerdyklos pažeidė Įstatymo dėl gyvūnų 6.2 straipsnio 1 dalį ir Ekonomikos ministro įsakymo Nr. WJZ/12346914 2.4 straipsnio 1 dalį, taigi, ir Reglamento Nr. 853/2004 3 straipsnio 1 dalį bei šio reglamento III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktus.

27

Remdamasis šiomis ataskaitomis valstybės sekretorius 2015 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gruodžio 11 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimais kiekvienai pagrindinėje byloje aptariamai skerdyklai skyrė baudas po 2500 EUR už Įstatymo dėl gyvūnų pažeidimą. Minėtos skerdyklos dėl šių sprendimų pateikė skundus valstybės sekretoriui, šis juos atmetė atitinkamai 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 3 d.

28

Pagrindinėje byloje aptariamos skerdyklos dėl šių sprendimų pareiškė ieškinį Rechtbank Rotterdam (Roterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai).

29

Pagrindinėje byloje aptariamos skerdyklos tvirtina, kad nei iš Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktų teksto, nei iš jų struktūros negalima daryti išvados, kad juose nustatytas „absoliutaus netoleravimo“ standartas, siekiant išvengti bet kokios taršos. Jos tvirtina, kad skerdenas turi būti galima pakartotinai išvalyti atšaldymo etape arba vėliau, jas išpjaustant ar pakuojant. Jos taip pat ginčija aplinkybę, kad tarša galėjo atsirasti dėl fekalijų, gūžio turinio ir tulžies. Be to, jos abejoja, ar patikrinimas buvo atliktas tinkamai, pabrėždamos, kad atliekant patikrinimą skerdenos negali būti pašalintos iš skerdimo linijos ir kad vizualiai gali būti tikrinami tik išoriniai paviršiai.

30

Valstybės sekretorius, priešingai, teigia, kad minėtose nuostatose vis dėlto įtvirtintas „absoliutaus netoleravimo“ standartas, pagal kurį ant naminių paukščių skerdenų po vidaus organų pašalinimo, išvalymo ir prieš atšaldymą negali būti matomų jokių taršos likučių. Šiuo klausimu jis pabrėžia, kad etapas prieš atšaldymą yra būtent tas, per kurį turi būti atliekama kontrolė. Jis tvirtina, kad sąvoka „tarša“ taip pat apima taršą fekalijomis, tulžimi ir gūžio turiniu. Kiek tai susiję su kontrole, valstybės sekretorius mano, kad skerdenas galima pašalinti iš skerdimo linijos ir kad taip pat jas galima tikrinti iš vidaus ir po riebaliniu audiniu.

31

Šiomis aplinkybėmis abejodamas, kaip aiškinti taikytinas Sąjungos teisės nuostatas, Rechtbank Rotterdam (Roterdamo apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

32

Visų pirma primintina, kad iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog pagal nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti šio nagrinėjamą ginčą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismas gali manyti esant reikalinga atsižvelgti į Sąjungos teisės nuostatas, kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nebuvo nurodęs savo klausimuose (2017 m. vasario 1 d. Sprendimo Município de Palmela, C‑144/16, EU:C:2017:76, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Šiuo atveju, siekiant pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą, reikia pakeisti klausimų eiliškumą ir pirmiausia nagrinėti performuluotus antrąjį klausimą, paskui kartu pirmąjį, trečiąjį ir prireikus penktąjį klausimus ir galiausiai ketvirtąjį klausimą.

34

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktai turi būti aiškinami taip, kad sąvoka „tarša“ apima ne tik taršą fekalijomis, bet ir tulžimi ar gūžio turiniu.

35

Reikia pažymėti, kad nei Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 punkte, nei jo 8 punkte nenurodyta, kokie gali būti skerdenų taršos šaltiniai skerdimo metu. Iš tiesų minėtame 5 punkte nustatyta tik tai, kad „svaiginimas, kraujo nuleidimas, odos nulupimas arba nupešimas, vidaus organų pašalinimas ir kitoks išdarinėjimas turi būti atliekamas be reikalo nedelsiant ir taip, kad nebūtų užteršiama mėsa. Pirmiausia turi būti imamasi priemonių, kad šalinant vidaus organus neišsipiltų virškinamojo trakto turinys“. Kalbant apie 8 punktą, pasakytina, kad jame sąvoka „tarša“ neminima.

36

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar fekalijos, tulžis ir gūžio turinys yra priskiriami prie „virškinamojo trakto“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 punktą, ir ar tai gali būti laikoma taršos šaltiniais, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą.

37

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio reglamento kalbinės versijos skiriasi, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 punkto antrame sakinyje vartojamais terminais. Šios nuostatos versijose nyderlandų, vokiečių ir švedų kalbomis, kuriose atitinkamai vartojami žodžiai „inhoud van maag en darmen“, „Magen- und Darminhalt“ ir „mag- och tarminnehåll“, minimas skrandžio ir žarnų turinys, o minėtos nuostatos versijos danų, anglų ir prancūzų kalbomis, kuriose atitinkamai vartojami žodžiai „fordøjelseskanalens indhold“, „digestive tract contents“ ir „contenu du tractus digestif“, akivaizdžiai turi platesnę prasmę.

38

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją vienoje Sąjungos teisės nuostatos kalbinių versijų vartojama formuluotė negali būti vienintelis šios nuostatos aiškinimo pagrindas ar įgyti prioritetą kitų kalbinių versijų atžvilgiu. Iš tiesų Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai, atsižvelgiant į visomis Sąjungos kalbomis parengtas versijas. Esant Sąjungos teisės akto įvairių kalbinių versijų neatitikimų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisės akto, kurio dalis ji yra, struktūrą ir tikslą (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Tänzer & Trasper, C‑462/17, EU:C:2018:866, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39

Kiek tai susiję, pirma, su nagrinėjamos nuostatos struktūra, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 853/2004 2 straipsnį reglamentuose Nr. 178/2002 ir Nr. 852/2004 pateiktos apibrėžtys taikomos Reglamento Nr. 853/2004 tikslais. Šiuo klausimu pasakytina, kad Reglamento Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies f punkte sąvoka „tarša“ apibrėžiama kaip „rizikos egzistavimas arba atsiradimas“. Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 14 punkte sąvoka „pavojus“ apibrėžiama kaip „maiste arba pašare esanti biologinė, cheminė ar fizinė medžiaga arba jos būklė, galinti sukelti neigiamą poveikį sveikatai“.

40

Kaip savo išvados 51 punkte pažymėjo generalinis advokatas, ES teisės aktų leidėjas, išlaikydamas plačią taršos sąvoką, akivaizdžiai siekė paskatinti užtikrinti aukštą maisto saugos lygį.

41

Tokį vertinimą taip pat patvirtina pati Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 punkto formuluotė. Iš tiesų terminai „bet kokios taršos“ prancūzų ar vokiečių kalbomis ir „tarša“ olandų ar ispanų kalbomis, taip pat tame pačiame punkte vartojamas prieveiksmis „pirmiausia“ rodo, kad akto leidėjas stengėsi neapriboti pareigos išvengti bet kokios taršos tam tikra taršos forma. Be to, šio reglamento III priedo II skirsnio IV skyriaus 8 punkte numatyta procedūra, kurios reikia laikytis patikrinus skerdeną ir pašalinus vidaus organus, t. y. paskersti gyvūnai turi būti išvalomi, tačiau šios pareigos neriboja tam tikrų taršos formų pašalinimas.

42

Be to, iš Reglamento Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio I skyriaus 2 punkto matyti, kad oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, atlikdamas maisto tvarkymo subjektų, kaip antai skerdyklų, procedūrų kontrolę, turi kuo geriau užtikrinti, kad skerdyklos garantuotų, jog mėsa „nėra užteršta fekalijomis ar kitais teršalais“. Reikia konstatuoti, kad, kiek tai susiję su taršos pobūdžiu, vartojamos sąvokos taip pat yra labai plačios, nes žodžio „kitais“ vartojimas taip pat patvirtina, kad taršos šaltiniams nėra taikomi jokie konkretūs apribojimai.

43

Antra, dėl Reglamento Nr. 853/2004 tikslo primintina, kad šio reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog pagrindinis jo persvarstymo tikslas yra užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, susijusį su maisto sauga. Be to, minėto reglamento 10 konstatuojamoji dalis taip pat rodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo pagrindinis rūpestis yra vartotojų sveikata, nes minėtoje dalyje nurodyta, kad „[r]eikia išlaikyti ir, tam tikrais atvejais vartotojų apsaugai užtikrinti, griežtinti išsamias gyvūninės kilmės produktų higienos taisykles“.

44

Taigi, tiek Reglamento Nr. 853/2004 bendra struktūra, tiek tikslas užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, kurio juo siekiama, reikalauja atsižvelgti į visus taršos šaltinius. Vadinasi, „virškinamojo trakto“ sąvoka negali būti susiaurinta iki žarnų ir jų turinio. Iš tiesų, kaip savo išvados 50 punkte pažymėjo generalinis advokatas, virškinamąjį traktą apima visi organai, kurie sudaro virškinimo sistemą, taip pat šių organų – nuo burnos iki išangės – turinys. Taigi fekalijos, tulžis ir gūžio turinys yra virškinamojo trakto dalys, todėl turi būti laikomos patenkančiomis į įsipareigojimų, numatytų Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktuose, sritį.

45

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktai turi būti aiškinami taip, kad sąvoka „tarša“ apima ne tik taršą fekalijomis, bet ir tulžimi ar gūžio turiniu.

46

Pirmuoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktai turi būti aiškinami taip, kad ant naminių paukščių skerdenų po jų išvalymo negali būti matomų taršos likučių, ir ar šis išvalymas turi būti atliekamas prieš atšaldymą. Jeigu ši nuostata būtų aiškinama taip, kad pagal ją nereikalaujama, jog nebūtų matomų taršos likučių, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas penktuoju klausimu iš esmės Teisingumo Teismo teiraujasi, ar ši nuostata, siejama su Reglamento Nr. 852/2004 nuostatomis, turi būti aiškinama taip, kad kompetentingų institucijų, siekiančių užtikrinti aukšto visuomenės sveikatos apsaugos lygio tikslą, atliekama kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar skerdyklos laikosi RVASVT standartų.

47

Pirmiausia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš tikrųjų siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktuose numatytas absoliutaus netoleravimo standartas, t. y. kad po vidaus organų pašalinimo naminių paukščių skerdenos negali būti užterštos nei matomais, nei nematomais taršos likučiais. Antra, teismui kyla klausimas, ar tuo atveju, jei ši norma taikoma, ji turi būti taikoma skerdimo linijos pabaigoje, t. y. iki atšaldymo etapo.

48

Reikia pažymėti, kad nei Reglamento Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies f punkte pateiktoje „taršos“ sąvokos apibrėžtyje, nei Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktuose nedaroma skirtumo tarp matomos ir nematomos taršos.

49

Vis dėlto iš šio sprendimo 39–41 punktų matyti, kad sąvoka „tarša“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktus, yra apibrėžta plačiai. Todėl ji negali apsiriboti tik matomos taršos sąvoka.

50

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas stengėsi sugrupuoti įvairias gyvūnų rūšis, be kita ko, atskirdamas naminių kanopinių mėsą nuo naminių paukščių ir kiškinių mėsos. Šio reglamento III priedo I skirsnio IV skyriaus, skirto naminių kanopinių mėsos skerdimo higienai, 10 punkte jis aiškiai nurodė, kad prie šios kategorijos priskiriamos skerdenos „neturi būti užterštos fekalijomis, kad jas būtų galima įžiūrėti“, ir kad „jeigu fekalijų kur nors galima įžiūrėti, jos nedelsiant turi būti nuvalomos priedais arba kitokiomis lygiaverčio poveikio priemonėmis“.

51

Reikia konstatuoti, kad tokio patikslinimo nėra skyriuje, skirtame naminių paukščių ir kiškinių mėsos skerdimo higienai. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo išlaikyti plačią sąvokos „tarša“ apibrėžtį Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktuose, kad ji apimtų ir matomą, ir nematomą taršą.

52

Taigi, remiantis Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktais, „taršos“ sąvoka susijusi tiek su matoma, tiek su nematoma tarša.

53

Kalbant apie etapą, kuriame reikalaujama, kad nebūtų jokios taršos, nesvarbu, matomos ar ne, reikia pažymėti, kad pareiškėjos pagrindinėje byloje, be kita ko, nurodo, jog neįmanoma įgyvendinti absoliutaus netoleravimo standarto ir kad galimi taršos likučiai, pasireiškiantys paruošimo kepti linijos etape, yra pašalinami skerdeną atšaldant arba išpjaustymo ar pakavimo procesų metu. Taigi skerdyklos paprasčiausiai turi pareigą dėti visas pastangas, kad taršos nebūtų viso skerdimo proceso metu.

54

Su šiuo argumentu negalima sutikti.

55

Iš Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 punkto formuluotės matyti, kad skerdimo etape turi būti imtasi visų priemonių, siekiant išvengti taršos, be kita ko, kad šalinant vidaus organus neišsilietų virškinamojo trakto turinys. Veiksmažodžio „išvengti“ vartojimas rodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nenorėjo šiame proceso etape nustatyti pareigos, siejamos su rezultatu; priešingai, skatino skerdyklas imtis visų įmanomų priemonių, kad skerdenos nebūtų užterštos. Iš tiesų, jei šiame etape būtų reikalaujama, kad ant skerdenų nebūtų jokios matomos taršos, taip skerdykloms būtų nustatyta nepagrįsta pareiga.

56

Kaip savo išvados 62 ir 63 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tokį vertinimą patvirtina tai, kad patikrinimas po skerdimo, kuriuo siekiama pašalinti užterštas ir netinkamas vartoti žmonėms skerdenas, yra atliekamas po vidaus organų pašalinimo etapo, kaip matyti iš kartu aiškinamų Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 6 ir 7 punktų ir Reglamento Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio V skyriaus B dalies 1 punkto. Pastarajame punkte numatyta, kad pagal Reglamento Nr. 854/2004 I priedo I ir III skirsnius visi naminiai paukščiai turi būti patikrinti po skerdimo ir kad oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi pats atlikti kasdienį tipiško paukščių mėginio vidaus organų ir kūno ertmių patikrinimą. Šiuo klausimu oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, remdamasis šio reglamento I priedo I skirsnio I skyriaus 2 punktu, turi užtikrinti, kad operatoriaus procedūros tikrai garantuoja, kad mėsa nėra užteršta fekalijomis arba kitais teršalais.

57

Patikrinimo po skerdimo tikslas yra atskirti skerdenos dalis, kurios netinkamos vartoti žmonėms, nuo kitų dalių, kurias galima išvalyti, kad jose nebeliktų dėmių, pavyzdžiui, kraujo arba žarnų turinio dėmių, likučių. Taigi, šis etapas taptų visiškai nereikalingas, jei iškart po vidaus organų pašalinimo etapo būtų taikomas absoliutaus netoleravimo standartas, pagal kurį netoleruojama jokia matoma tarša.

58

Vis dėlto iš Sąjungos teisės aktų leidėjo Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 8 punkte nurodyto perdirbimo etapų eiliškumo matyti, kad išvalymas turi būti atliktas prieš atšaldymą, taigi, ir prieš pjaustymą, pakavimą bei tiekimą vartotojams. Todėl po išvalymo etapo negali likti jokios matomos taršos.

59

Taigi išvalymo etape oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo atliktas stebėjimas jau leidžia įgyvendinti būtinas priemones, siekiant sumažinti pavojų iki priimtino lygio, išvalant skerdenos dalis, kurias dar galima naudoti, o nesant galimybės sumažinti pavojaus iki priimtino lygio, imtis tinkamų korekcinių priemonių, siekiant pašalinti šį pavojų, t. y. paskelbti skerdenos dalis netinkamas vartoti žmonėms, vadovaujantis RVASVT principais, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 852/2004 5 straipsnį.

60

Be to, išvalymo etapo kontrolės faktas, atšaldymo, išpjaustymo ir supakavimo etapuose pateikiant skerdeną be jokios matomos taršos, yra dar svarbesnis, nes šie etapai jau yra laikomi kritiniu tašku dėl mėsos kontakto su daugybe paviršių ar nešvariais įrenginiais. Jei pavojus ankstesniame etape nebuvo sukontroliuotas, rizikuojama, kad jis gali vėl atsirasti ar netgi padidėti kitame etape. Todėl būtų labai pakenkta tikslui siekti aukšto vartotojų apsaugos lygio.

61

Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjos pagrindinėje byloje, atšaldymo etapas skirtas ne išvalyti skerdenoms, kad būtų pašalinta bet kokia matoma tarša, o be kita ko sustabdyti mikrobų dauginimuisi ir išsaugoti mėsą, kad būtų galima geriausiomis sąlygomis tęsti jos išpjaustymo ir pakavimo etapus.

62

Vadinasi, į pirmąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio IV skyriaus 5 ir 8 punktai turi būti aiškinami taip, kad ant naminių paukščių skerdenų po jų išvalymo ir prieš atšaldymą nebegali būti matoma jokios taršos.

63

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį ir trečiąjį klausimus, į penktąjį klausimą atsakyti nereikia.

64

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio II skyriaus D dalies 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama kompetentingai institucijai, siekiančiai atlikti naminių paukščių skerdenų patikrinimą, pašalinti skerdeną iš skerdimo linijos ir apžiūrėti ją iš išorės bei vidaus, o prireikus ir po riebaliniu audiniu.

65

Iš šio reglamento 4 konstatuojamosios dalies matyti, kad oficiali gyvūninės kilmės produktų kontrolė turėtų apimti visus aspektus, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą.

66

Be to, šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „valstybės narės užtikrina, jog maisto tvarkymo subjektai suteiks bet kokią reikalingą pagalbą, kad kompetentingų institucijų vykdoma oficiali kontrolė būtų veiksminga“.

67

Taip pat reikia priminti, kad minėto reglamento I priedo I skirsnio II skyriaus D dalies 1 punkte numatyta, jog siekiant atlikti patikrinimą po skerdimo „[t]uri būti apžiūrėti visi išoriniai paviršiai“ ir „[š]iuo tikslu gali tekti minimaliai rankiniu būdu apdoroti skerdeną ir skerdienos dalis arba panaudoti specialias technines priemones“, „[s]kerdimo linijos greitis ir patikrinimą atliekančių darbuotojų skaičius turi sudaryti sąlygas tinkamai atlikti patikrinimą.“ Be to, pagal šio reglamento I priedo IV skirsnio V skyriaus B dalies 1 punkto a dalį, be visos šviežios mėsos patikrinimo po skerdimo, „oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi asmeniškai atlikti <…> kasdienį tipiško paukščių mėginio vidaus organų ir kūno ertmių patikrinimą“.

68

Reglamento Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio II skyriaus D dalies 2 punkte numatyta, kad kompetentinga institucija gali atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, skerdenos dalių ir atliekamų skerdienos dalių palpaciją ir pjūvį bei laboratorinius tyrimus, jei to reikia.

69

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog tam, kad būtų pasiektas aukštas visuomenės sveikatos apsaugos lygis, Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė minimalius kontrolės standartus, susijusius su naminių paukščių mėsa, t. y. išorinį ir vidinį skerdenų mėginių patikrinimus, palikdamas kompetentingai institucijai didelę diskreciją, kad ji galėtų atlikti išsamesnę kontrolę, kaip antai analizę, jei mano esant reikalinga.

70

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pašalinti skerdeną iš skerdimo linijos, siekiant patikrinti jos riebalinį audinį, be kita ko, gali būti būtina siekiant nustatyti žmonių sveikatai kenksmingą patologiją, pavyzdžiui, paukščių gripą, ir tai yra proporcinga atsižvelgiant į visuomenės sveikatos apsaugos tikslo svarbą.

71

Bet kuriuo atveju nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į jam pateiktus įrodymus, turi nustatyti, ar dėl naminių paukščių skerdenų patikrinimo nustatytos priemonės buvo tinkamos įgyvendinti nagrinėjamu teisės aktu siekiamą teisėtą tikslą ir neviršijo to, kas būtina jam pasiekti.

72

Taigi, į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio II skyriaus D dalies 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama kompetentingai institucijai, siekiančiai atlikti naminių paukščių skerdenų patikrinimą, pašalinti skerdeną iš skerdimo linijos ir apžiūrėti ją iš išorės bei vidaus, o prireikus ir po riebaliniu audiniu, su sąlyga, kad toks patikrinimas neviršija to, kas būtina šios kontrolės veiksmingumui užtikrinti, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

73

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: