–

Rotho Blaas Srl, atstovaujamos avvocati P. Bellante ir B. Bonafini,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Albenzio,

–

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos H. Marcos Fraile ir E. Rebasti, padedamų advokato N. Tuominen,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Stancanelli, N. Kuplewatzky ir T. Maxian Rusche,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. sausio 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 91/2009, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 29, 2009, p. 1), 2012 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 924/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 91/2009 (OL L 275, 2012, p. 1), ir 2015 m. kovo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/519, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatomas galutinis antidempingo muitas, o jo taikymas išplečiamas tam tikroms iš Malaizijos siunčiamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Malaizijos kilmės (OL L 82, 2015, p. 78) (toliau kartu – ginčijami reglamentai), galiojimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Rotho Blaas Srl ir Agenzia delle Dogane e dei Monopoli (Muitų ir monopolijų priežiūros įstaiga, Italija) (toliau – Muitinės įstaiga) ginčą dėl į Europos Sąjungą importuotų medsraigčių apmokestinimo, atlikus perskaičiavimą, muitais, antidempingo muitais ir pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) su palūkanomis ir delspinigiais.

3

1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) Europos Sąjungos Taryba patvirtino 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutartį ir šios sutarties 1–3 prieduose esančius susitarimus (toliau kartu – PPO susitarimai), tarp kurių yra 1994 m. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (OL L 336, 1994, p. 11, toliau – 1994 m. GATT) ir Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189, toliau – PPO antidempingo susitarimas).

4

Reglamentu Nr. 91/2009 Taryba tam tikroms importuojamoms Kinijos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatė galutinį antidempingo muitą.

5

2011 m. liepos 28 d. PPO ginčų sprendimo taryba (toliau – GST) patvirtino apeliacinio komiteto ataskaitą ir šia ataskaita iš dalies pakeistą specialiosios grupės ataskaitą byloje „Europos Bendrijos. Galutinės antidempingo priemonės, taikomos tam tikroms geležinėms ir plieninėms tvirtinimo detalėms iš Kinijos“ (WT/DS 397) (toliau – 2011 m. liepos 28 d. GST sprendimas). Šiose ataskaitose, be kita ko, konstatuota, kad Sąjunga veikė nesilaikydama tam tikrų PPO antidempingo susitarimo nuostatų.

6

Priėmus 2011 m. liepos 28 d. GST sprendimą, 2012 m. spalio 4 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą Nr. 924/2012, kuriuo iš dalies pakeitus Reglamentą Nr. 91/2009, be kita ko, buvo sumažintas pastarajame reglamente numatytas antidempingo muitas.

7

2011 m. liepos 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 723/2011, kuriuo išplečiamas galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu Nr. 91/2009 tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms, taikymas tam tikroms iš Malaizijos siunčiamoms importuojamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Malaizijos kilmės (OL L 194, 2011, p. 6), iš dalies pakeistu 2012 m. liepos 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 693/2012 (OL L 203, 2012, p. 23), antidempingo priemonių taikymas išplėstas tam tikroms iš Malaizijos siunčiamoms importuojamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Malaizijos kilmės.

8

Atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51) 11 straipsnio 2 dalį, Komisija Įgyvendinimo reglamentu 2015/519 papildomam penkerių metų laikotarpiui paliko galioti antidempingo muitą, nustatytą ir iš dalies pakeistą atitinkamai Reglamentu Nr. 91/2009 ir Įgyvendinimo reglamentu Nr. 924/2012.

9

2016 m. vasario 12 d. sprendimu GST patvirtino naujas ataskaitas, jose padarė išvadą, kad Įgyvendinimo reglamentu Nr. 924/2012 nustatytos Sąjungos priemonės neatitinka tam tikrų PPO antidempingo susitarimo nuostatų (toliau – 2016 m. vasario 12 d. GST sprendimas).

10

Priėmus 2016 m. vasario 12 d. GST sprendimą, 2016 m. vasario 26 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/278, kuriuo panaikinamas galutinis antidempingo muitas, kuris buvo nustatytas tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms ir kurio taikymas buvo išplėstas tam tikroms iš Malaizijos siunčiamoms importuojamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Malaizijos kilmės (OL L 52, 2016, p. 24, toliau – panaikinimo reglamentas).

11

Šio reglamento 1 straipsniu buvo panaikinti ginčijamais reglamentais nustatyti antidempingo muitai.

12

Pagal šio reglamento 2 straipsnį antidempingo muitai, nurodyti to reglamento 1 straipsnyje, panaikinami nuo to paties reglamento įsigaliojimo dienos, kaip numatyta jo 3 straipsnyje, ir tai negali būti pagrindas grąžinti iki tos dienos surinktus muitus.

13

Panaikinimo reglamentas buvo priimtas remiantis 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/476 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga remdamasi PPO ginčų sprendimo tarybos patvirtinta ataskaita antidempingo ir apsaugos nuo subsidijavimo klausimais (OL L 83, 2015, p. 6).

14

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad GST patvirtinus ataskaitą dėl Sąjungos priemonės, taikomos pagal antidempingo teisės aktus, Komisija gali, priklausomai nuo atvejo, panaikinti ar iš dalies pakeisti ginčijamą priemonę arba patvirtinti kitas specialias įgyvendinimo priemones, kurios laikomos tinkamomis konkrečiomis aplinkybėmis.

15

Šio reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad „[b]et kurios pagal šį reglamentą patvirtintos priemonės pradedamos taikyti nuo jų įsigaliojimo dienos ir nedaro įtakos muitų, surinktų iki tos dienos, grąžinimui, nebent būtų nurodyta kitaip“.

16

Rotho Blaas, buveinę Bolcane (Italija) turinti bendrovė, vykdo gamybos ir pardavimo veiklą, susijusią su medienos konstrukcijoms taikomomis aukštosiomis technologijomis.

17

Nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. vasario 28 d.Rotho Blaas pateikė Italijos muitinės įstaigoms daug deklaracijų, susijusių su medsraigčių galutiniu importu iš Tailando, taip pat Tailando institucijų išduotus kilmės sertifikatus.

18

Remdamasi iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) gauta informacija, susijusia visų pirma su apgaulingomis importo iš Tailando operacijomis, Bolcano muitinės įstaiga atliko Rotho Blaas įvykdytų importo operacijų patikrinimą išleidus prekes ir nusprendė, kad, kitaip, nei nurodyta išduotuose kilmės sertifikatuose, 75 % importuotų prekių iš tikrųjų buvo Kinijos kilmės, taigi, atitinkamoms prekėms nepagrįstai nebuvo taikyti muitai.

19

Todėl 2016 m. spalio 14 d. sprendimu dėl perskaičiavimo Muitinės įstaiga įpareigojo Rotho Blaas sumokėti muitus, antidempingo muitus ir PVM su palūkanomis ir delspinigiais.

20

Rotho Blaas pateikė skundą dėl šio sprendimo panaikinimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; ji teigia, kad ginčijami reglamentai negalioja ex tunc atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimus pagal PPO antidempingo susitarimą, visų pirma į 2016 m. vasario 12 d. GST sprendimą, kuriuo patvirtinta, kad šiais reglamentais nustatytos antidempingo priemonės neatitinka reikalavimų.

21

Šiuo klausimu Rotho Blaas pabrėžia, kad, priėmus tą sprendimą, Komisija panaikinimo reglamentu panaikino antidempingo muitus, nustatytus ir iš dalies pakeistus ginčijamais reglamentais. Vis dėlto tik Teisingumo Teismas gali pripažinti negaliojančiais Sąjungos aktus, kaip antai šiuos reglamentus.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme Muitinės įstaiga teigia, kad, kitaip, nei argumentuoja Rotho Blaas, Sąjungos reglamentai paprastai turi tik ex nunc, o ne ex tunc galią. Jeigu būtų pripažinta, kad panaikinimas panaikinimo reglamentu taikytinas atgaline data, būtų pakenkta nagrinėjamų reglamentų veiksmingumui.

23

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, pirma, reikia kreiptis į Teisingumo Teismą dėl ginčijamų reglamentų galiojimo atsižvelgiant į 2011 m. liepos 28 d. ir 2016 m. vasario 12 d. GST sprendimus, kuriuose konstatuota, kad šiais reglamentais nustatytos antidempingo priemonės yra nesuderinamos su PPO antidempingo susitarimu ir 1994 m. GATT.

24

Antra, tokio negaliojimo atveju kiltų klausimas, ar šis negaliojimas turi ex tunc galią, t. y. nuo ginčijamų reglamentų įsigaliojimo dienos, ar ex nunc galią, t. y. šie reglamentai panaikinami tik nuo panaikinimo reglamento įsigaliojimo dienos.

25

Šiomis aplinkybėmis Commissione tributaria di primo grado di Bolzano (Bolcano pirmosios pakopos mokestinių ginčų komisija, Italija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

26

Teisingumo Teismui pateiktose pastabose Italijos vyriausybė abejoja dėl Rotho Blaas teisės remtis ginčijamų reglamentų negaliojimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ir atitinkamai dėl pirmojo klausimo priimtinumo, nes ši bendrovė tikrai galėjo, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, suformuotą 1994 m. kovo 9 d. Sprendime TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90), prašyti Sąjungos teismo juos panaikinti pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

27

Rotho Blaas pažymi, kad ji negalėjo pati ginčyti ginčijamų reglamentų teisėtumo, nes, kaip matyti iš reglamento pobūdžio, asmuo negali nei faktiškai, nei teisiškai pareikšti individualaus ieškinio dėl jo panaikinimo, nebent tik įrodo, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs, todėl jo padėtis skiriasi nuo visų ūkio subjektų padėties (1963 m. liepos 15 d. Sprendimas Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17).

28

Kaip matyti iš šiuo klausimu suformuotos jurisprudencijos, bendrasis principas, kuriuo užtikrinama kiekvieno asmens teisė pareiškiant ieškinį dėl jam nepalankios nacionalinės priemonės remtis Sąjungos akto, kuris yra tos priemonės pagrindas, negaliojimu, nedraudžia susieti tokios teisės su sąlyga, kad suinteresuotasis asmuo nepasinaudojo teise tiesiogiai prašyti Sąjungos teismo panaikinti šį aktą pagal SESV 263 straipsnį. Vis dėlto asmuo negali kompetentingame nacionaliniame teisme remtis atitinkamo akto negaliojimu tik tuo atveju, jei galima teigti, kad jis neabejotinai galėjo prašyti panaikinti šį aktą (šiuo klausimu žr. 1994 m. kovo 9 d. Sprendimo TWD Textilwerke Deggendorf, C‑188/92, EU:C:1994:90, 23 punktą; 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Valimar, C‑374/12, EU:C:2014:2231, 28 ir 29 punktus ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 18 punktą).

29

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad fizinio ar juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl jam neskirto akto priimtinumas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą siejamas su sąlyga, kad pripažįstama to asmens teisė pareikšti ieškinį, galima dviem atvejais. Pirma, toks ieškinys gali būti pareikštas, jei šis teisės aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Antra, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs (žr., be kita ko, 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 59 ir 91 punktus ir 2018 m. kovo 13 d. Sprendimo Industrias Químicas del Vallés / Komisija, C‑244/16 P, EU:C:2018:177, 39 punktą).

30

Taigi pirmiausia toks juridinis asmuo, koks yra Rotho Blaas, negalėtų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiuose teismuose remtis ginčijamų reglamentų negaliojimu tuo atveju, jei būtų galima teigti, kad šie reglamentai neabejotinai yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (2016 m. vasario 4 d. Sprendimo C & J Clark International ir Puma, C‑659/13 ir C‑34/14, EU:C:2016:74, 57 punktas).

31

Šiuo klausimu pažymėtina, kad tokie antidempingo muitus nustatantys reglamentai, kaip ginčijami, yra norminio pobūdžio, nes taikomi visiems suinteresuotiesiems ūkio subjektams (šiuo klausimu žr. 1984 m. vasario 21 d. Sprendimo Allied Corporation ir kt. / Komisija, 239/82 ir 275/82, EU:C:1984:68, 11 punktą ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 18 punktą).

32

Vis dėlto iš jurisprudencijos matyti, kad antidempingo muitus nustatantis reglamentas gali būti konkrečiai susijęs su daugeliu ūkio subjektų kategorijų ir tai neužkerta kelio galimai tokio reglamento konkrečiai sąsajai su kitais ūkio subjektais dėl tik jiems būdingų savybių, skiriančių juos nuo bet kurio kito asmens (šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 16 d. Sprendimo Extramet Industrie / Taryba, C‑358/89, EU:C:1991:214, 16 punktą ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 22 punktą).

33

Pirma, reglamentas gali būti konkrečiai susijęs su tais nagrinėjamų produktų gamintojais ir eksportuotojais, kurie laikomi atsakingais už dempingą, remiantis duomenimis apie jų komercinę veiklą (2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Valimar, C‑374/12, EU:C:2014:2231, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Antra, tai gali būti ir šių produktų importuotojai, kurių perpardavimo kainos buvo pagrindas nustatyti eksporto kainas ir kurie dėl šios priežasties yra susiję su dempingo veiksmų konstatavimu (1990 m. kovo 14 d. Sprendimo Nashua Corporation ir kt. / Komisija ir Taryba, C‑133/87 ir C‑150/87, EU:C:1990:115, 15 punktas; 1990 m. kovo 14 d. Sprendimo Gestetner Holdings / Taryba ir Komisija, C‑156/87, EU:C:1990:116, 18 punktas ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 20 punktas).

35

Trečia, tai irgi gali būti su nagrinėjamų produktų eksportuotojais susiję importuotojai, be kita ko, tais atvejais, kai eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis šių importuotojų taikomomis perpardavimo Sąjungos rinkoje kainomis ir kai pats antidempingo muitas buvo apskaičiuotas remiantis šiomis perpardavimo kainomis (1990 m. liepos 11 d. Sprendimo Neotype Techmashexport / Komisija ir Taryba, C‑305/86 ir C‑160/87, EU:C:1990:295, 19 ir 20 punktai ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 21 punktas).

36

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ginčijami reglamentai buvo priimti atsižvelgiant į Rotho Blaas individualią padėtį, kaip yra vienos iš ūkio subjektų kategorijų, nurodytų šio sprendimo 33–35 punktuose, atveju, arba ji dėl kitų priežasčių yra susijusi su šiais reglamentais taip, kad skirtųsi nuo kitų produktų importuotojų, kuriems taikomos atitinkamos antidempingo priemonės.

37

Vadinasi, negalima teigti, kad Rotho Blaas neabejotinai yra konkrečiai susijusi su šiais reglamentais, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

38

Toliau dėl klausimo, ar pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį Rotho Blaas akivaizdžiai galėjo pareikšti ieškinį dėl ginčijamų reglamentų, kiek jie yra su ja tiesiogiai susiję reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, pakanka pažymėti, kad atitinkami ūkio subjektai, be kita ko, Rotho Blaas pagrindinėje byloje būtent pagal kompetentingų nacionalinių institucijų priimtus aktus buvo įpareigoti sumokėti ginčijamuose reglamentuose nustatytus antidempingo muitus.

39

Taigi negalima teigti, kad dėl ginčijamų reglamentų akivaizdžiai nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį.

40

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti, kad Rotho Blaas neabejotinai galėjo, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 29 punkte primintą jurisprudenciją, prašyti panaikinti ginčijamus reglamentus pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ir todėl negali remtis šių reglamentų negaliojimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

41

Darytina išvada, kad pirmasis prejudicinis klausimas yra priimtinas.

42

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ginčijami reglamentai yra negaliojantys atsižvelgiant į 1994 m. GATT VI straipsnį ir 2011 m. liepos 28 d. GST sprendimą.

43

Pirmiausia reikia priminti, kad tarptautinio susitarimo, kurio šalis yra Sąjunga, nuostatomis galima remtis grindžiant ieškinį dėl Sąjungos antrinės teisės akto panaikinimo arba tokio akto neteisėtumu paremtą prieštaravimą tik esant dviem sąlygoms: pirma, šio susitarimo pobūdis ir struktūra tam neprieštarauja ir, antra, tos nuostatos yra besąlyginės ir pakankamai tikslios pagal savo turinį (žr., be kita ko, 2015 m. sausio 13 d. Sprendimo Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht, C‑401/12 P–C‑403/12 P, EU:C:2015:4, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tik tada, kai tenkinamos abi šios kumuliacinės sąlygos, minėtomis nuostatomis galima remtis Sąjungos teisme siekiant įvertinti Sąjungos akto teisėtumą.

44

Kiek tai susiję su PPO susitarimais, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, atsižvelgiant į jų pobūdį ir struktūrą, jie iš esmės nėra normos, į kurias atsižvelgiant galima tikrinti Sąjungos institucijų aktų teisėtumą (žr., be kita ko, 1999 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Portugalija / Taryba, C‑149/96, EU:C:1999:574, 47 punktą; 2005 m. kovo 1 d. Sprendimo Van Parys, C‑377/02, EU:C:2005:121, 39 punktą ir 2016 m. vasario 4 d. Sprendimo C & J Clark International ir Puma, C‑659/13 ir C‑34/14, EU:C:2016:74, 85 punktą).

45

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konkrečiai pažymėjo, jog pripažinus, kad užduotis užtikrinti Sąjungos teisės suderinamumą su PPO taisyklėmis tiesiogiai priklauso Sąjungos teismui, iš Sąjungos teisės aktų leidybos ir vykdomųjų institucijų būtų atimta diskrecija, kuria naudojasi panašios Sąjungos prekybos partnerių institucijos. Akivaizdu, kad kai kurios susitariančiosios šalys, tarp kurių – svarbiausi Sąjungos prekybos partneriai, iš PPO susitarimų dalyko ir tikslo aiškiai padarė išvadą, kad šie susitarimai nepriskiriami prie normų, į kurias atsižvelgdamos teisminės institucijos tikrina vidaus teisės normų teisėtumą. Nesant tokio abipusiškumo, jeigu tai būtų priimtina, galėtų būti nevienodai taikomos PPO taisyklės (žr., be kita ko, 1999 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Portugalija / Taryba, C‑149/96, EU:C:1999:574, 43–46 punktus; 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 119 punktą ir 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimo LVP, C‑306/13, EU:C:2014:2465, 46 punktą).

46

Konkrečiai, Teisingumo Teismas jau turėjo progą patikslinti, kad ūkio subjektui negali būti suteikta galimybė Sąjungos teisme remtis tuo, kad Sąjungos teisės aktai yra nesuderinami su tokiu GST sprendimu, koks šiuo atveju yra 2011 m. liepos 28 d. GST sprendimas. Iš tiesų GST rekomendacijos ar sprendimai, kuriuose konstatuojamas PPO taisyklių nesilaikymas, neatsižvelgiant į jiems suteiktą teisinę galią, iš esmės negali būti visiškai atskirti nuo materialinių normų, įtvirtinančių PPO nario prisiimtus įsipareigojimus. Taigi Sąjungos teisme iš esmės negalima remtis GST rekomendacija ar sprendimu, kuriame konstatuojamas šių taisyklių nesilaikymas, juo labiau PPO susitarimų materialinėmis normomis, siekiant įrodyti, kad Sąjungos teisės aktai yra nesuderinami su šia rekomendacija ar sprendimu (2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo X ir X BV, C‑319/10 ir C‑320/10, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:720, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

47

Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad tik esant dviem išimtinėms situacijoms, susijusioms su Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiu pačiam apriboti savo diskreciją taikant PPO taisykles, prireikus Sąjungos teismas gali atlikti Sąjungos akto ir jo taikymo, atsižvelgiant į PPO susitarimus, arba GST sprendimo, kuriame konstatuojamas šių susitarimų nesilaikymas, teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Komisija / Rusal Armenal, C‑21/14 P, EU:C:2015:494, 40 punktą).

48

Taip yra visų pirma tada, kai Sąjunga ketina įvykdyti konkretų pagal šiuos susitarimus prisiimtą įsipareigojimą, ir, antra, tada, kai atitinkamame Sąjungos teisės akte yra aiški nuoroda į konkrečias šių susitarimų nuostatas (žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Komisija / Rusal Armenal, C‑21/14 P, EU:C:2015:494, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49

Taigi, atsižvelgiant būtent į šiuos kriterijus, reikia nustatyti, ar šiuo atveju ginčijamų reglamentų galiojimas gali būti nagrinėjamas atsižvelgiant į 1994 m. GATT VI straipsnį ir 2011 m. liepos 28 d. GST sprendimą.

50

Visų pirma dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo Reglamento Nr. 91/2009 reikia pažymėti, kad šiame akte nėra aiškios nuorodos į konkrečias 1994 m. GATT VI straipsnio nuostatas ir iš jo nematyti, kad priimdama šį reglamentą Taryba siekė įvykdyti konkretų pagal šį susitarimą ar apskritai PPO susitarimus prisiimtą įsipareigojimą.

51

Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai klausia dėl šio reglamento galiojimo atsižvelgiant į 2011 m. liepos 28 d. GST sprendimą, pakanka pažymėti, kad šis sprendimas buvo priimtas vėliau, taigi negali būti laikomas to reglamento teisiniu pagrindu.

52

Toliau dėl Įgyvendinimo reglamentų Nr. 924/2012 ir 2015/519 pažymėtina, kad, nors juose iš dalies išreiškiamas Sąjungos siekis įgyvendinti 2011 m. liepos 28 d. GST sprendimą, vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad situacijos, kai galima patikrinti teisėtumą pagal PPO taisykles, yra išimtinės, kaip buvo priminta šio sprendimo 47 punkte, tai negali reikšti, kad, priimdama šiuos reglamentus, Sąjunga siekė įgyvendinti konkretų PPO prisiimtą įsipareigojimą, kuriuo būtų galima pateisinti negalėjimo remtis PPO taisyklėmis Sąjungos teisme išimtį ir būtų leista šiam teismui tikrinti atitinkamų Sąjungos aktų teisėtumą atsižvelgiant į šias taisykles (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 1 d. Sprendimo Van Parys, C‑377/02, EU:C:2005:121, 42–48 punktus ir 2016 m. vasario 4 d. Sprendimo C & J Clark International ir Puma, C‑659/13 ir C‑34/14, EU:C:2016:74, 93–98 punktus).

53

Iš tiesų Įgyvendinimo reglamente 2015/519, nenurodant 2011 m. liepos 28 d. GST sprendimo, tik patvirtinamas antidempingo muito nustatymas papildomam penkerių metų laikotarpiui, atlikus šio muito prieš baigiantis jo galiojimui peržiūros tyrimą. Be to, jame taip pat konkrečiai nenurodyti įsipareigojimai pagal PPO taisykles.

54

Galiausiai dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 924/2012 pažymėtina, kad tam tikrose jo konstatuojamosiose dalyse iš tiesų daroma nuoroda į minėtą sprendimą ir paminėtos jame padarytos išvados. Vis dėlto iš jų matyti Sąjungos teisės aktų leidėjo siekis ne įgyvendinti būtent šias išvadas, o veikiau, atsižvelgiant į jas, atlikti atitinkamą antidempingo muitų peržiūrą pagal turimą diskreciją taikant PPO taisykles šiuo klausimu.

55

Be to, būtent tuo pačiu tikslu minėtame reglamente bendrais bruožais paminėtas, be kita ko, PPO antidempingo susitarimas.

56

Šiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad ginčijamų reglamentų teisėtumą galima vertinti atsižvelgiant į 1994 m. GATT VI straipsnį arba 2011 m. liepos 28 d. GST sprendimą.

57

Taigi reikia konstatuoti, kad išnagrinėjus pirmąjį klausimą nenustatyta jokios aplinkybės, kuri galėtų paveikti ginčijamų reglamentų galiojimą.

58

Kadangi antrasis klausimas buvo pateiktas tik tuo atveju, jei ginčijami reglamentai negaliotų, į jį atsakyti nereikia.

59

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

Išnagrinėjus pirmąjį klausimą nenustatyta jokios aplinkybės, kuri galėtų paveikti 2009 m. sausio 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 91/2009, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatomas galutinis antidempingo muitas, 2012 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 924/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 91/2009, ar 2015 m. kovo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/519, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatomas galutinis antidempingo muitas, o jo taikymas išplečiamas tam tikroms iš Malaizijos siunčiamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Malaizijos kilmės, galiojimą.