1

Atitinkamais apeliaciniais skundais, viena vertus, Europos Sąjunga ir, kita vertus, Plásticos Españoles SA (ASPLA) (toliau – ASPLA) ir Armando Álvarez SA prašo panaikinti 2017 m. vasario 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą ASPLA ir Armando Álvarez / Europos Sąjunga (T‑40/15, EU:T:2017:105, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas priteisė iš Europos Sąjungos sumokėti ASPLA 44951,24 EUR ir Armando Álvarez111042,48 EUR turtinei žalai, kurią kiekviena iš šių bendrovių patyrė dėl protingo bylų, kuriose priimti 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimai ASPLA / Komisija (T‑76/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:672) ir Álvarez / Komisija (T‑78/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:673) (toliau kartu – bylos T‑76/06 ir T‑78/06), išnagrinėjimo termino pažeidimo, atlyginti ir atmetė likusią ieškinio dalį.

2

2006 m. vasario 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ASPLA ir Armando Álvarez ieškinius dėl 2005 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimo C(2005) 4634 dėl procedūros pagal [SESV 101] straipsnį (byla COMP/F/38.354 – Pramoniniai maišai) (toliau – Sprendimas C(2005) 4634). Ieškiniuose jos iš esmės prašė Bendrojo Teismo panaikinti šį sprendimą, kiek jis yra susijęs su jomis, o nepatenkinus šio reikalavimo – sumažinti joms skirtą baudą.

3

2011 m. lapkričio 16 d. sprendimais ASPLA / Komisija (T‑76/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:672) ir Álvarez / Komisija (T‑78/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:673) Bendrasis Teismas atmetė šiuos ieškinius.

4

2012 m. sausio 24 d. ASPLA ir Armando Álvarez pateikė apeliacinius skundus dėl 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimų ASPLA / Komisija (T‑76/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:672) ir Álvarez / Komisija (T‑78/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:673).

5

2014 m. gegužės 22 d. sprendimais ASPLA / Komisija (C‑35/12 P, EU:C:2014:348) ir Armando Álvarez / Komisija (C‑36/12 P, EU:C:2014:349) Teisingumo Teismas atmetė šiuos apeliacinius skundus.

6

2015 m. sausio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo SESV 268 straipsniu grindžiamus ASPLA ir Armando Álvarez ieškinius, pareikštus Europos Sąjungai, atstovaujamai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo arba Europos Komisijos, dėl žalos, kurią šios bendrovės patyrė dėl pernelyg ilgos proceso Bendrajame Teisme trukmės nagrinėjant bylas T‑76/06 ir T‑78/06, atlyginimo.

7

2016 m. kovo 4 d. Nutartimi ASPLA ir Armando Álvarez / Europos Sąjunga (T‑40/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:133) Komisija buvo išbraukta iš šios bylos registro kaip Sąjungos atstovė, kai ieškovės iš dalies atsisakė ieškinių.

8

Skundžiamame sprendime Pirmosios instancijos teismas nusprendė:

9

Apeliaciniu skundu byloje C‑174/17 P Europos Sąjunga Teisingumo Teismo prašo:

10

ASPLA ir Armando Álvarez Teisingumo Teismo prašo:

11

Komisija Teisingumo Teismo prašo patenkinti apeliacinį skundą visais jo aspektais.

12

Apeliaciniu skundu byloje C‑222/17 P ASPLA ir Armando Álvarez Teisingumo Teismo prašo:

13

Europos Sąjunga Teisingumo Teismo prašo:

14

2018 m. balandžio 17 d. pirmosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos C‑174/17 P ir C‑222/17 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai pateikta išvada ir priimtas sprendimas.

15

Grįsdama apeliacinį skundą byloje C‑174/17 P Europos Sąjunga nurodo du pagrindus.

16

Grįsdamos apeliacinį skundą byloje C‑222/17 P ASPLA ir Armando Álvarez nurodo penkis pagrindus.

17

Nurodydama pirmąjį pagrindą Europos Sąjunga tvirtina, jog konstatuodamas, kad egzistuoja pakankamai tiesioginis protingo bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo termino pažeidimo ir nuostolių, kurių patyrė ASPLA ir Armando Álvarez dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, atitinkančiu šio termino viršijimo laikotarpį, priežastinis ryšys, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškino sąvoką „priežastinis ryšys“.

18

Konkrečiai, Europos Sąjunga mano, jog Bendrasis Teismas rėmėsi klaidinga prielaida, kad pasirinkimas pateikti banko garantiją atliekamas vieninteliu laiko momentu, t. y. „pirminio pasirinkimo“ pateikti šią garantiją momentu. Kadangi pareiga mokėti baudą egzistavo visu proceso Sąjungos teismuose laikotarpiu ir net jam pasibaigus, nes bauda nebuvo panaikinta, ieškovės pirmojoje instancijoje turėjo galimybę sumokėti baudą ir taip įvykdyti tokią savo pareigą. Kadangi šios ieškovės turėjo galimybę bet kuriuo momentu sumokėti baudą, jų pačių pasirinkimas pakeisti šį mokėjimą banko garantija yra tęstinis pasirinkimas, kurį jos tęsė visą proceso laikotarpį. Taigi pagrindinė su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo priežastis yra jų pačių pasirinkimas nemokėti baudos ir pakeisti šį mokėjimą banko garantija, o ne protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas.

19

Komisija pritaria Europos Sąjungos argumentams.

20

ASPLA ir Armando Álvarez tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 110–119 punktuose Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, ir teigia, kad pagrindinė su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo priežastis yra ne jų „pačių pasirinkimas“, kaip, atrodo, tvirtina Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, ji kyla įgyvendinant 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145), 85 straipsnį.

21

Šiuo klausimu kitos apeliacinio proceso šalys pažymi, pirma, kad šios nuostatos tekstas nereiškia, kad galimybė užtikrinti mokėjimą turi būti suprantama kaip bendrosios taisyklės išimtis, tačiau, norint prašyti suteikti papildomą mokėjimo terminą, būtinai turi būti įvykdytos dvi sąlygos, t. y. užtikrintas mokėjimas ir mokami delspinigiai. Antra, pareiškėjai gali vienodai pasirinkti sumokėti iš karto arba pateikti banko garantiją, todėl antrosios galimybės pasirinkimas negali lemti žalos ir neteisėtumo priežastinio ryšio nutraukimo. Trečia, dėl to, kad iš Sąjungos teisės normos, kurioje teisės subjektui aiškiai suteikta alternatyva, kyla galimybės rinktis, negali būti nutrauktas priežastinis ryšys.

22

Taigi ASPLA ir Armando Álvarez prašo atmesti šį pagrindą.

23

Reikia priminti, kad, kaip Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta priežastinio ryšio sąlyga susijusi su pakankamai tiesioginiu Sąjungos institucijų elgesio ir žalos priežastiniu ryšiu, kurį turi įrodyti ieškovas, todėl elgesys, kuriuo kaltinama, turi būti pagrindinė žalos priežastis (2011 m. kovo 31 d. Nutarties Mauerhofer / Komisija, C‑433/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:204, 127 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

24

Taigi, siekiant nustatyti tiesioginį elgesio, kuriuo kaltinamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir nurodytos žalos priežastinį ryšį, reikia išsiaiškinti, ar protingo bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo termino pažeidimas yra pagrindinė žalos, atsiradusios dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, atitinkančiu minėto termino viršijimo laikotarpį, priežastis.

25

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog nagrinėdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą Komisijai, be kita ko, siekiant, kad būtų atlygintos su garantija susijusios išlaidos, kurias patyrė apeliantės, norėdamos sustabdyti sprendimų dėl atitinkamų eksporto grąžinamųjų išmokų susigrąžinimo galiojimą (vėliau šie sprendimai buvo atšaukti), Teisingumo Teismas nusprendė, kad kai sprendimu, kuriuo nurodoma sumokėti baudą, suteikiama ir galimybė pateikti užstatą, skirtą šiam mokėjimui ir delspinigiams užtikrinti, laukiant, kol bus nuspręsta dėl ieškinio, pareikšto dėl šio sprendimo, žala, kurią sudaro su garantija susijusios išlaidos, kyla ne iš minėto sprendimo, bet iš paties suinteresuotojo asmens pasirinkimo pateikti garantiją, o ne nedelsiant įvykdyti pareigą grąžinti. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas konstatavo, kad nėra jokio tiesioginio elgesio, kuriuo kaltinta Komisija, ir nurodytos žalos priežastinio ryšio (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Inalca ir Cremonini / Komisija, C‑460/09 P, EU:C:2013:111, 118 ir 120 punktai).

26

Skundžiamo sprendimo 112 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad jo nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo toje jurisprudencijoje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl protingo bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo termino viršijimo ir su banko garantija susijusių išlaidų patyrimo laikotarpiu, kai buvo viršytas terminas, ryšio negalėjo nutraukti pirminis ASPLA ir Armando Álvarez pasirinkimas nemokėti Sprendimu C(2005) 4634 skirtos baudos iš karto ir pateikti banko garantiją.

27

Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 110 ir 111 punktų, abi aplinkybės, kuriomis Bendrasis Teismas rėmėsi prieidamos prie to sprendimo 112 punkte išdėstytos išvados, yra, viena vertus, tai, kad tuomet, kai ASPLA ir Armando Álvarez pateikė banko garantiją, protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo nebuvo galima numatyti ir kad šios bendrovės galėjo pagrįstai tikėtis, jog minėti ieškiniai bus išnagrinėti per protingą terminą, ir, kita vertus, tai, kad protingas bylos išnagrinėjimo terminas buvo viršytas vėliau, negu ASPLA ir Armando Álvarez nusprendė pateikti minėtą garantiją.

28

Pažymėtina, kad abi skundžiamo sprendimo 110 ir 111 punktuose Bendrojo Teismo nurodytos aplinkybės negali būti reikšmingos konstatuojant, kad protingo bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo termino pažeidimo ir ASPLA ir Armando Álvarez patirtos žalos dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas minėtas terminas, priežastinio ryšio negalėjo nutraukti šių įmonių pasirinkimas pateikti minėtą garantiją.

29

Iš tiesų taip būtų, tik jeigu būtų privaloma išlaikyti banko garantijos galiojimą, todėl įmonė, pareiškusi ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo jai skirta bauda, ir nusprendusi pateikti banko garantiją tam, kad iš karto neįvykdytų šio sprendimo, prieš paskelbiant teismo sprendimą dėl šio ieškinio neturėjo teisės sumokėti minėtos baudos ir nutraukti jos pateiktos banko garantijos (šios dienos Sprendimo Europos Sąjunga / Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne, C‑138/17 P ir C‑146/17 P, 28 punktas).

30

Kaip išvados 37, 50 ir 51 punktuose pažymėjo generalinis advokatas ir jau yra konstatavęs Teisingumo Teismas, dėl banko garantijos galiojimo išlaikymo, kaip ir jos pateikimo, laisvai sprendžia atitinkama įmonė, atsižvelgdama į savo finansinius interesus. Iš tiesų Sąjungos teisėje nėra tokios nuostatos, kuria būtų kliudoma šiai įmonei bet kuriuo metu nutraukti jos pateiktą banko garantiją ir sumokėti skirtą baudą, jeigu, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, palyginti su aplinkybėmis, buvusiomis pateikiant šią garantiją, ta įmonė mano, kad šis pasirinkimas jai yra naudingesnis. Taip, be kita ko, galėtų būti, jeigu, atsižvelgdama į Bendrojo Teismo proceso eigą, atitinkama įmonė manytų, kad sprendimas bus priimtas vėliau, nei ji iš pradžių tikėjosi, todėl su banko garantija susijusios išlaidos bus didesnės, nei ji iš pradžių numatė pateikdama šią garantiją (šios dienos Sprendimo Europos Sąjunga / Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne, C‑138/17 P ir C‑146/17 P, 29 punktas).

31

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, žodinė proceso bylose T‑76/06 ir T‑78/06 dalis, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 65 punkte Bendrojo Teismo išdėstytų teiginių, buvo pradėta 2010 m. lapkričio 23 d., ir, kita vertus, kaip matyti iš ieškinio pirmojoje instancijoje, ASPLA ir Armando Álvarez mano, jog žodinė proceso dalis byloje T‑76/06 turėjo būti pradėta ne vėliau kaip 2009 m. vasario mėn., o byloje T‑78/06 – 2008 m. spalio mėn., reikia konstatuoti, kad nuo tų datų ASPLA ir Armando Álvarez negalėjo nežinoti, jog procesų minėtose byloje trukmė viršijo jų iš pradžių numatytą trukmę, ir šios bendrovės galėjo dar kartą persvarstyti galimybę išlaikyti banko garantijos galiojimą, atsižvelgdamos į papildomas išlaidas, kurių gali susidaryti dėl šios garantijos galiojimo išlaikymo.

32

Tokiomis aplinkybėmis protingo bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo termino pažeidimas negali būti pagrindinė priežastis, lėmusi ASPLA ir Armando Álvarez patirtą žalą dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas šis terminas. Kaip išvados 58 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tokia žala atsirado dėl pačių ASPLA ir Armando Álvarez pasirinkimo išlaikyti banko garantijos galiojimą visu proceso tose bylose laikotarpiu, nepaisant dėl to kylančių finansinių padarinių.

33

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog konstatuodamas, kad egzistuoja pakankamai tiesioginis protingo bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo termino pažeidimo ir nuostolių, kurių patyrė ASPLA ir Armando Álvarez dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas šis terminas, priežastinis ryšys, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškino sąvoką „priežastinis ryšys“.

34

Kadangi šį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu, skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas turi būti panaikintas, o dėl Europos Sąjungos nurodyto apeliacinio skundo byloje C‑174/17 P antrojo pagrindo sprendimo priimti nereikia.

35

Trečiasis, ketvirtasis ir penktasis pagrindai atitinkamai grindžiami teisės klaida taikant draudimo priimti sprendimą ultra petita principą, ASPLA ir Armando Álvarez teisės į gynybą pažeidimu ir prieštaringais motyvais, kiek tai susiję su žalos atlyginimo laikotarpiu.

36

Kadangi šie pagrindai susiję su Bendrojo Teismo priteisto turtinės žalos, kurią patyrė ASPLA ir Armando Álvarez dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, atlyginimo suma ir, kaip matyti iš šio sprendimo 34 punkto, skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas buvo panaikintas, nebereikia nagrinėti minėtų pagrindų.

37

Nurodydamos antrąjį pagrindą, kurį reikia nagrinėti prieš analizuojant pirmąjį pagrindą, ASPLA ir Armando Álvarez tvirtina, jog atmetęs jų prašymą atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl papildomų delspinigių nuo skirtos sumos mokėjimo, remdamasis tuo, kad apeliantės nepateikė jokių duomenų, galinčių įrodyti, kad laikotarpiu, kai buvo viršytas protingas bylų išnagrinėjimo terminas, delspinigių suma buvo didesnė už naudą, kurią jos galėjo gauti, tuo laikotarpiu naudodamosi baudos su delspinigiais suma, ir kad dėl to apeliantės neįrodė, jog dėl minėtų delspinigių mokėjimo patyrė realią ir tikrą žalą, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nustatydamas patirtą turtinę žalą.

38

ASPLA ir Armando Álvarez teigimu, toks įrodinėjimas nėra būtinas siekiant nustatyti realią žalą. Su bauda susijusi papildoma suma, lygi delspinigiams, kaip ir komisiniai, mokėtini dėl banko garantijų pateikimo, yra faktiškai patirtos finansinės išlaidos, kurių nebūtų buvę be neteisėto Bendrojo Teismo elgesio. Tokiomis aplinkybėmis būtų nenuoseklu tokius komisinius vertinti kaip „atlygintiną žalą“ nereikalaujant jokio įrodinėjimo, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 37 punktą, tačiau netaikyti tokio vertinimo finansinėms išlaidoms, atitinkančioms delspinigius.

39

Europos Sąjunga, kaip ir apeliantės, pripažįsta, kad skundžiamas sprendimas yra nenuoseklus, kiek tai susiję su, viena vertus, žalos, tariamai atsiradusios dėl delspinigių nuo baudos sumos mokėjimo, ir, kita vertus, žalos, tariamai atsiradusios dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo, vertinimu. Vis dėlto, priešingai nei apeliantės, Europos Sąjunga mano, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida tik nagrinėjant pastarąją žalą.

40

Pirmiausia reikia priminti, kaip skundžiamo sprendimo 84 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, kad žala, kurią atlyginti prašoma ieškinyje dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, turi būti reali ir tikra (2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 61 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

41

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kaip tai savo išvados 65 punkte pažymėjo generalinis advokatas, jog, kadangi dėl Sąjungos institucijos veiksmo ar neveikimo įmonė gali patirti tam tikrų išlaidų ir kartu gauti tam tikros naudos, galima laikyti, kad padaryta žala, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnį, tik jeigu dėl elgesio, kuriuo kaltinama minėta institucija, patiriamų išlaidų ir suteikiamos naudos grynasis skirtumas yra neigiamas.

42

Taigi, kalbant apie tariamą žalą, atsiradusią dėl delspinigių nuo baudos sumos mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, pažymėtina, kad iš tikrųjų tik tuo atveju, jeigu delspinigiai, kurių susikaupė per šį laikotarpį, yra didesni už naudą, kurią priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis galėjo gauti tuo laikotarpiu naudodamasi suma, lygia baudos su delspinigiais sumai, galima laikyti, kad padaryta reali ir tikra žala (šios dienos Sprendimo Europos Sąjunga / Kendrion, C‑150/17 P, 88 punktas).

43

Be to, Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad šalis, kuri kelia klausimą dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, turi pateikti įtikinamų įrodymų tiek dėl jos nurodytos žalos buvimo, tiek dėl tos žalos dydžio (2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 62 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

44

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 97 punkte Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad būtent Armando Álvarez sumokėjo visus delspinigius, kurių mokėjimo terminas suėjo vykstant procesui bylose T‑76/06 ir T‑78/06.

45

Paskui skundžiamo sprendimo 100 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad vykstant procesui bylose T‑76/06 ir T‑78/06 Armando Álvarez nemokėjo nei baudos sumos, nei delspinigių, todėl vykstant tam procesui Armando Álvarez naudojosi suma, lygia šios baudos su delspinigiais sumai.

46

Galiausiai, skundžiamo sprendimo 101 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog apeliantės nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad laikotarpiu, kai buvo viršytas protingas bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo terminas, vėliau Armando Álvarez Komisijai sumokėtų delspinigių suma buvo didesnė už naudą, kurią ši bendrovė galėjo gauti naudodamasi suma, lygia baudos su delspinigiais sumai.

47

Tokiomis aplinkybėmis, kaip matyti iš šio sprendimo 40–43 punktų, Bendrasis Teismas, viena vertus, skundžiamo sprendimo 102 punkte teisingai nusprendė, jog apeliantės neįrodė, kad per laikotarpį, kai buvo viršytas protingas bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo terminas, ASPLA ir Armando Álvarez patyrė tikrą ir realią žalą, susijusią su delspinigių nuo nesumokėtos baudos sumos mokėjimu, ir, kita vertus, todėl skundžiamo sprendimo 103 punkte teisingai nusprendė atmesti prašymą atlyginti tariamą dėl to patirtą žalą.

48

Taip pat dėl to, kad apeliaciniame skunde apeliantės teigia, jog patyrė tikrą turtinę žalą, bent jau prilygstančią skirtumui tarp, viena vertus, baudos mokėjimo ir atitinkamų delspinigių mokėjimo atidėjimo išlaidų ir, kita vertus, išlaidų, kurių būtų patirta iš karto mokant baudą pasinaudojant finansavimu kredito rinkoje, pažymėtina, kad jų argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini, nes juos vertinant reikėtų nagrinėti vykstant procesui pateiktą naują pagrindą. Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją leisti šaliai Teisingumo Teisme pirmą kartą nurodyti pagrindą, kuris nebuvo pateiktas Bendrajam Teismui, reikštų leisti jai pateikti Teisingumo Teismui nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas. Apeliaciniame procese Teisingumo Teismo jurisdikcija iš esmės apsiriboja Bendrojo Teismo atliktu ieškinio pagrindų, dėl kurių jame ginčytasi, vertinimo nagrinėjimu (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Electrabel / Komisija, C‑84/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2040, 35 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

49

Todėl antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

50

Pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys.

51

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ASPLA ir Armando Álvarez kaltina Bendrąjį Teismą du kartus nenurodžius motyvų, kai skundžiamo sprendimo 69 ir 72 punktuose jis konstatavo, viena vertus, kad 15 mėnesių trukmė nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios iš principo yra tinkama byloms, susijusioms su konkurencijos teisės taikymu, išspręsti ir, kita vertus, kad lygiagretus susijusių bylų nagrinėjimas gali pateisinti laikotarpio nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios pailgėjimą vienu mėnesiu dėl kiekvienos papildomos susijusios bylos, tačiau nepateikė pateisinimo ar konkrečių duomenų šioms išvadoms pagrįsti.

52

Pirmojo pagrindo antroje dalyje ASPLA ir Armando Álvarez pirmiausia kaltina Bendrąjį Teismą pateikus prieštaringus motyvus, kai, pirma, skundžiamo sprendimo 72 punkte jis nusprendė, kad dviejų bylų ryšys pateisina pratęsimą vienu mėnesiu, ir, antra, skundžiamo sprendimo 80 punkte konstatavo, kad „itin glaudus bylų T‑76/06 ir T‑78/06 tarpusavio ryšys pateisino laikotarpio nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios pailgėjimą byloje T‑78/06 keturiais papildomais mėnesiais“.

53

Europos Sąjunga ginčija apeliančių argumentus.

54

Reikia pažymėti, kad ieškinyje pirmojoje instancijoje ASPLA ir Armando Álvarez Bendrojo Teismo iš esmės prašė priteisti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sumokėti 3495038,66 EUR, t. y. 355118,67 EUR dėl su banko garantija susijusių išlaidų ir 3139919,99 EUR dėl delspinigių, kad būtų atlyginta žala, kuri joms buvo padaryta dėl protingo bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo termino pažeidimo.

55

Skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte Bendrasis Teismas priteisė iš Europos Sąjungos, atstovaujamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, sumokėti ASPLA 44951,24 EUR ir Armando Álvarez111042,48 EUR turtinei žalai, kurią kiekviena iš šių bendrovių patyrė dėl minėto pažeidimo, atlyginti. Iš skundžiamo sprendimo 129–134 punktų matyti, kad šios priteistos sumos tiksliai atitinka su banko garantija susijusias išlaidas, kurių šios bendrovės patyrė laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2011 m. sausio 14 d.

56

Atsižvelgiant į tai, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 34 punkte, apeliacinio skundo byloje C‑174/17 P pirmasis pagrindas buvo patenkintas, todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas buvo panaikintas.

57

Be to, šio sprendimo 49 punkte apeliacinio skundo byloje C‑222/17 P antrasis pagrindas, susijęs su turtine žala, tariamai atsiradusia dėl delspinigių mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas protingas bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo terminas, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

58

Tokiomis aplinkybėmis, kaip išvados 83 ir 84 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, net darant prielaidą, kad abi pirmojo pagrindo dalys yra pagrįstos, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nustatydamas protingo termino viršijimo trukmę, dėl to nebūtų nei panaikintas skundžiamas sprendimas, nei priteista didesnė suma turtinei žalai, tariamai patirtai ASPLA ir Armando Álvarez, atlyginti, nes šios apeliantės nenurodė jokios kitos žalos nei žala, atsiradusi dėl su banko garantija susijusių išlaidų ir dėl nuo baudos sumos mokėtinų delspinigių.

59

Todėl visas pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

60

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad turi būti atmestas visas apeliacinis skundas byloje C‑222/17 P.

61

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą.

62

Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas mano, kad reikia priimti galutinį sprendimą dėl ASPLA ir Armando Álvarez pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo, kiek šiuo ieškiniu siekiama, kad būtų priteista atlyginti žalą, atsiradusią dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo praėjus protingam bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo terminui.

63

Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama Sąjungos institucija, neteisėtumu, žalos realumu ir priežastinio ryšio tarp institucijos veiksmų ir nurodytos žalos buvimu (2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 64 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

64

Kaip skundžiamo sprendimo 55 punkte priminė Bendrasis Teismas, jeigu viena iš šių sąlygų neįvykdyta, turi būti atmestas visas ieškinys ir nereikia nagrinėti kitų Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (1999 m. spalio 14 d. Sprendimo Atlanta / Europos bendrija, C‑104/97 P, EU:C:1999:498, 65 punktas ir nurodyta jurisprudencija). Be to, Sąjungos teismas neprivalo nagrinėti šių sąlygų tam tikra nustatyta tvarka (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Trubowest Handel ir Makarov / Taryba ir Komisija, C‑419/08 P, EU:C:2010:147, 42 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

65

Dėl šio sprendimo 23–33 punktuose išdėstytų motyvų ASPLA ir Armando Álvarez Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kiek juo siekiama, kad būtų priteista 3495038,66 EUR suma turtinei žalai, patirtai dėl protingo bylų T‑76/06 ir T‑78/06 išnagrinėjimo termino viršijimo, atlyginti, turi būti atmestas.

66

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

67

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniam procesui pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

68

Kadangi Europos Sąjunga reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ASPLA ir Armando Álvarez, o jos pralaimėjo bylą tiek nagrinėjant apeliacinį skundą byloje C‑174/17 P, tiek byloje C‑222/17 P, šios bendrovės, be savo bylinėjimosi išlaidų, turi padengti visas Europos Sąjungos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šiuos du apeliacinius skundus.

69

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį, viena vertus, Europos Sąjunga ir, kita vertus, ASPLA ir Armando Álvarez padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesu pirmojoje instancijoje.

70

Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalyje, taikomoje apeliaciniam procesui pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas. Be to, pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį, jeigu įstojusi į bylą šalis pirmojoje instancijoje, pati nepateikusi apeliacinio skundo, dalyvauja Teisingumo Teisme vykstančio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ši įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

71

Komisija, kuri buvo įstojusi į bylą šalis pirmojoje instancijoje ir dalyvavo rašytinėje apeliacinio proceso byloje C‑174/17 P dalyje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą byloje C‑174/17 P.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: