–

Peek & Cloppenburg KG, Hamburg, atstovaujamos Rechtsanwälte M. Petersenn ir A. von Mühlendahl,

–

Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf, atstovaujamos Rechtsanwälte P. Lange, A. Auler ir M. Wenz,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun, É. Gippini Fournier ir T. Scharf,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25) 14 straipsnio ir 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 34 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Peek & Cloppenburg KG, Hamburg (toliau – P & C Hamburg) ir Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf (toliau – P & C Düsseldorf) ginčą, kilusį dėl nacionalinių prekių ženklų, kurių savininkė buvo P & C Hamburg ir kurių ji anksčiau atsisakė, registracijos pripažinimo negaliojančia a posteriori.

3

Direktyvos 2008/95 5 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Ši direktyva turėtų neatimti iš valstybių narių teisės ir toliau suteikti apsaugą prekių ženklams, įgytiems juos naudojant, tačiau turėtų į juos atsižvelgti tik įvertinant tokių ir registravimo būdu įgytų prekių ženklų santykį.“

4

Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma kiekvienam prekių ženklui prekių ar paslaugų atžvilgiu, kuris yra įregistruotas arba dėl kurio gali būti paduota paraiška įregistruoti valstybėje narėje kaip individualų, kolektyvinį, garantinį ar sertifikacijos ženklą, arba kuris yra įregistruotas arba kreipiamasi dėl jo registracijos Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyboje arba yra valstybėje narėje galiojančios tarptautinės registracijos objektas.“

5

Minėtos direktyvos 12 straipsnio „Panaikinimo pagrindai“ 1 dalyje nustatyta:

„Prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu penkerius metus iš eilės jis nebuvo faktiškai naudojamas valstybėje narėje žymėti prekes arba paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti.

Tačiau niekas negali reikalauti, kad būtų panaikintos savininko teisės į prekių ženklą, jeigu laikotarpiu nuo penkerių metų nenaudojimo pasibaigimo ir prašymo panaikinti registraciją pateikimo iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas prekių ženklo naudojimas.

Neatsižvelgiama į naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti registraciją pateikimo, kuris prasidėjo ne anksčiau nei pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui, jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs apie galimą prašymo panaikinti registraciją pateikimą.“

6

Tos pačios direktyvos 14 straipsnyje „Prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia arba panaikinimas a posteriori“ numatyta:

„Jeigu prašoma pripažinti [Europos Sąjungos] prekių ženklo pirmenybę prieš ankstesnį prekių ženklą, kurio buvo atsisakyta arba kurio galiojimo trukmei buvo leista pasibaigti, galima šio ankstesnio prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia arba panaikinti a posteriori.“

7

Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnyje „Prašymas pripažinti nacionalinio prekių ženklo pirmenybę“ numatyta:

„1.   Ankstesnio prekių ženklo, įregistruoto valstybėje narėje, taip pat įregistruoto ir Beniliukso šalyse, arba įregistruoto pagal valstybėje narėje galiojančius tarptautinius susitarimus, savininkas, padavęs paraišką tapatų prekių ženklą įregistruoti kaip [Europos Sąjungos] prekių ženklą tapačioms prekėms ar paslaugoms arba priskiriamoms prie tų prekių ar paslaugų, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, gali prašyti [Europos Sąjungos] prekių ženklui pripažinti ankstesnio prekių ženklo pirmenybę toje valstybėje narėje, kurioje arba kuriai jis yra įregistruotas.

2.   Pagal šį reglamentą pirmenybė reiškia vien tai, kad jeigu [Europos Sąjungos] prekių ženklo savininkas atsisako nuo ankstesnio prekių ženklo arba leidžia pasibaigti jo galiojimo laikui, yra laikoma, jog jis ir toliau naudojasi tokiomis teisėmis, kokias būtų turėjęs, jeigu būtų išlikusi ankstesnio prekių ženklo registracija.

<…>“

8

Šio reglamento 35 straipsnio „Prašymas pripažinti pirmenybę įregistravus [Europos Sąjungos] prekių ženklą“ 1 dalyje numatyta:

„[Europos Sąjungos] prekių ženklo prekėms ir paslaugoms, kurios yra tapačios prekėms ir paslaugoms, kurių atžvilgiu buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, arba kurios įeina į jų sudėtį, savininkas, kuris kartu yra ir ankstesnio tapataus prekių ženklo, įregistruoto valstybėje narėje, taip pat įregistruoto ir Beniliukso šalyse, arba įregistruoto pagal valstybėje narėje galiojančią tarptautinę registraciją, savininkas, gali prašyti ankstesnio prekių ženklo pirmenybę pripažinti valstybėje narėje, kurioje arba kuriai jis yra įregistruotas.“

9

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 336, 2015, p. 1), kuria Direktyva 2008/95 buvo išdėstyta nauja redakcija, įsigaliojo 2016 m. sausio 12 d., t. y. po to, kai susiklostė pagrindinės bylos aplinkybės. Jos 6 straipsnyje nustatyta:

„Jeigu prašoma pripažinti ES prekių ženklo pirmenybę nacionalinio prekių ženklo arba prekių ženklo, įregistruoto pagal valstybėje narėje galiojančius tarptautinius susitarimus, kurio buvo atsisakyta arba kurio galiojimo trukmei buvo leista pasibaigti, pagrindu, prekių ženklo, kuriuo grindžiamas prašymas dėl pirmenybės, negaliojimas arba panaikinimas gali būti nustatytas a posteriori, jeigu ženklą buvo galima pripažinti negaliojančiu arba panaikinti tuo metu, kai ženklo buvo atsisakyta arba jo galiojimo trukmei buvo leista pasibaigti. Tokiu atveju pirmenybė nustoja galioti.“

10

1994 m. spalio 25 d.Gesetz über den Schutz von Marken und sonstigen Kennzeichen (Prekių ženklų ir kitų skiriamųjų žymenų apsaugos įstatymas) (BGBl. 1994 I, p. 3082, toliau – Markengesetz) 49 straipsnio „Savininko teisių panaikinimas“ 1 dalyje numatyta:

„Pateikus prašymą, prekių ženklas išbraukiamas iš registro dėl registracijos panaikinimo, jei jis nebuvo naudotas, kaip nurodyta 26 straipsnyje, penkerius metus iš eilės nuo jo įregistravimo datos. Tačiau niekas negali reikalauti panaikinti prekių ženklo savininko teisių, jeigu pasibaigus penkerių metų laikotarpiui ir iki prašymo išbraukti iš registro pateikimo prekių ženklas buvo pradėtas naudoti arba jo naudojimas buvo atnaujintas, kaip tai suprantama pagal 26 straipsnį. Neatsižvelgiama į naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių terminą iki prašymo išbraukti iš registro padavimo, kuris pradedamas skaičiuoti pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui, jeigu prekių ženklo savininkas ėmėsi priemonių dėl naudojimo pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs apie galimą prašymo išbraukti iš registro padavimą. Jeigu 53 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas išbraukti iš registro buvo pateiktas Patentų biurui, prašymas Patentų biurui yra lemiamas skaičiuojant trečiame sakinyje nurodytą trijų mėnesių terminą, jeigu prašymas išbraukti pagal 55 straipsnio 1 dalį buvo pateiktas per tris mėnesius nuo 53 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo įteikimo.“

11

Markengesetz 125c straipsnyje „Prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia a posteriori“ nustatyta:

„1.   Jeigu [Europos Sąjungos] prekių ženklui, dėl kurio pateikta paraiška arba kuris yra įregistruotas, prašoma pripažinti į Patentų tarnybos registrą įtraukto prekių ženklo pirmenybę pagal Reglamento [Nr. 207/2009] 34 arba 35 straipsnį ir jeigu į Patentų tarnybos registrą įtrauktas prekių ženklas išbrauktas iš registro dėl to, jog nebuvo pratęstas apsaugos terminas <…> arba prekių ženklo atsisakyta <…>, pateikus prašymą šio prekių ženklo registracija gali būti panaikinama arba paskelbiama negaliojančia a posteriori.

2.   Registracijos pripažinimui negaliojančia taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir išbraukimui iš registro dėl registracijos panaikinimo arba paskelbimo negaliojančia. Pripažinti prekių ženklo registracijos panaikinimą pagal 49 straipsnio 1 dalį galima tik tuo atveju, jei išbraukimo iš registro pagal šią nuostatą sąlygos taip pat jau buvo įvykdytos tą dieną, kai prekių ženklas buvo išbrauktas iš registro dėl to, kad nepratęstas apsaugos terminas arba prekių ženklo atsisakyta.

3.   Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra grindžiama nuostatomis, kurios taikomos įregistruoto prekių ženklo išbraukimo iš registro procedūrai su sąlyga, kad prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia pakeičia jo išbraukimą iš registro.“

12

P & C Düsseldorf priklauso du vokiški žodiniai ir vaizdiniai prekių ženklai „PuC“, kurie numeriais 648526 ir 648528 įregistruoti drabužiams ir kuriems pirmenybė teikiama nuo 1953 metų.

13

P & C Hamburg priklauso žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas PUC, kuris 2001 m. balandžio 6 d. buvo įregistruotas numeriu 242446 prekėms ir paslaugoms, priskiriamoms prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 18 ir 25 klasių, apimančių, visų pirma, drabužius ir mados aksesuarus. Šiam prekių ženklui Vokietijos teritorijoje suteikta dviejų vokiškų žodinių prekių ženklų PUC, kurių paraiškos pateiktos ir kurie numeriais 966148 ir 1027854 įregistruoti drabužiams 1978 ir 1982 m., pirmenybė.

14

2005 m. vasario 11 d.P & C Düsseldorf pateikė ieškinį dėl žodinių vokiškų prekių ženklų PUC išbraukimo iš registro dėl to, kad jų registracija buvo panaikinta. Kadangi 2005 m. liepos 7 d.P & C Hamburg savanoriškai kreipėsi į Deutsches Patent- und Markenamt (Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba) prašydama išbraukti šiuos prekių ženklus iš registro, abi ginčo šalys sutiko nutraukti bylą ir minėti prekių ženklai buvo išbraukti iš registro 2005 m. rugpjūčio 9 ir 31 d.

15

2010 m. kovo 12 d.P & C Düsseldorf pateikė ieškinį Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas, Vokietija) siekdama, kad P & C Hamburg nebegalėtų remtis žodinių vokiškų prekių ženklų PUC pirmenybe. Visų pirma ji nurodė, kad tą dieną, kai jie buvo išbraukti iš registro dėl to, kad ši įmonė jų atsisakė, iš registro jie galėjo būti išbraukti ir dėl registracijos panaikinimo. Be to, P & C Düsseldorf nurodė, jog minėtą dieną šie prekių ženklai galėjo būti išbraukti iš registro ir dėl jai priklausančių ankstesnių teisių.

16

Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas) patenkino ieškinį. Oberlandesgericht Hamburg (Hamburgo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) atmetė P & C Hamburg pateiktą apeliacinį skundą. Savo sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad P & C Düsseldorf prašymas pagrįstas pagal Markengesetz 125c straipsnio 1 ir 2 dalis ir 49 straipsnio 1 dalį, nes iš registro išbraukti žodiniai vokiški prekių ženklai, kurių pirmenybę prašyta suteikti Europos Sąjungos prekių ženklui PUC, iš registro galėjo būti išbraukti dėl registracijos panaikinimo ir tą dieną, kai iš registro jie buvo išbraukti dėl atsisakymo, ir apeliacinės instancijos teismo surengto paskutinio posėdžio dieną.

17

Dėl tokio sprendimo P & C Hamburg pateikė kasacinį skundą Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija).

18

Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išaiškino Markengesetz 125c straipsnio 2 dalį, kai nusprendė, jog prekių ženklo išbraukimo iš registro dėl registracijos panaikinimo sąlygos turi būti įvykdytos ne tik šio prekių ženklo atsisakymo momentu, bet ir paskutinio posėdžio teisme, kuriam pateiktas prašymas pripažinti minėto prekių ženklo registraciją negaliojančia, dieną. Tačiau jis abejoja, ar toks išaiškinimas suderinamas su Direktyvos 2008/95 14 straipsniu.

19

Konstatavęs, kad šiame 14 straipsnyje nepatikslinti reikalavimai, kurie gali būti keliami ankstesnio nacionalinio prekių ženklo, kurio atsisakyta arba kurio registracija baigė galioti, negaliojimo pripažinimui a posteriori, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog iš Direktyvos 2015/2436 6 straipsnio matyti, kad ja remiantis negali būti reikalaujama, jog panaikinimo sąlygos būtų įvykdytos ir sprendimo, kuriuo nusprendžiama dėl panaikinimo pripažinimo a posteriori, priėmimo dieną. Jam neaišku, ar šia direktyva iš naujo apibrėžiami tokiam pripažinimui taikomi reikalavimai, ar ja tik patikslinami reikalavimai, kurie jau taikyti pagal Direktyvos 2008/95 14 straipsnį.

20

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jeigu Markengesetz 125c straipsnio aiškinimas, išdėstytas šio sprendimo 18 punkte, yra suderinamas su Direktyvos 2008/95 14 straipsniu, kyla klausimas, ar P & C Hamburg galėjo, 2005 m. liepos 7 d. atsisakiusi savo žodinių vokiškų prekių ženklų, naudoti šiuos prekių ženklus taip, kad ir toliau užtikrintų su jais susijusių teisių išlaikymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas manė, jog negalima atsižvelgti į prekių ženklo naudojimą po atsisakymo, nes šie veiksmai neturi „ištaisomojo poveikio“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar toks vertinimas teisingas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnio 2 dalį ir koks šiuo atžvilgiu yra prašymo suteikti Europos Sąjungos prekių ženklui ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę poveikis.

21

Tokiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2008/95 14 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinės teisės aiškinimas, pagal kurį ankstesnio nacionalinio prekių ženklo, kurio pirmenybę prašoma suteikti Europos Sąjungos prekių ženklui, registracijos negaliojimas arba šio prekių ženklo savininko teisių panaikinimas gali būti pripažįstamas a posteriori, tik jei tokio negaliojimo arba panaikinimo sąlygos buvo įvykdytos ne tik šio ankstesnio nacionalinio prekių ženklo atsisakymo dieną arba jo registracijos galiojimo pasibaigimo dieną, bet ir teismo sprendimo dėl šio pripažinimo priėmimo dieną.

23

Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnyje numatyta, jog ankstesnio nacionalinio prekių ženklo savininkas, kuris pateikia paraišką įregistruoti tapatų prekių ženklą kaip Europos Sąjungos prekių ženklą prekėms arba paslaugoms, tapačioms toms, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis nacionalinis prekių ženklas, gali Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraiškoje prašyti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybės valstybėje narėje, kurioje arba kuriai jis buvo įregistruotas. Šio reglamento 35 straipsnyje numatyta panaši galimybė prašyti prekių ženklo pirmenybės po to, kai prekių ženklas įregistruojamas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas.

24

Kaip matyti iš šio reglamento 34 straipsnio 2 dalies, vienintelis prašymo suteikti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybę poveikis yra tai, kad tuo atveju, kai šio prekių ženklo savininkas jo atsisako arba leidžia baigti galioti jo registracijai, jis ir toliau gali naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turėtų, jei ankstesnis nacionalinis prekių ženklas ir toliau būtų buvęs įregistruotas.

25

Siekiant užkirsti kelią tokiam prašymui, Direktyvos 2008/95 14 straipsnyje numatyta galimybė pripažinti a posteriori ankstesnio nacionalinio prekių ženklo, kurio buvo atsisakyta arba kurio registracija baigė galioti, negaliojimą arba šio prekių ženklo savininko teisių pasibaigimą.

26

Nors Direktyvos 2008/95 14 straipsnyje nenurodyta, kada turėtų būti tikrinama, ar įvykdytos negaliojimo arba panaikinimo sąlygos, iš šios nuostatos formuluotės ir tikslo matyti, kad tokiu patikrinimu siekiama atgaline data nustatyti, ar šios sąlygos buvo įvykdytos tą dieną, kai buvo atsisakyta ankstesnio nacionalinio prekių ženklo arba kai baigė galioti jo registracija. Iš to išplaukia, kad su šia nuostata nesuderinamas reikalavimas, jog ankstesnio nacionalinio prekių ženklo registracijos negaliojimo arba šio prekių ženklo savininko teisių panaikinimo sąlygos turi būti įvykdytos ir sprendimo dėl prašymo pripažinti tokį negaliojimą arba panaikinimą a posteriori priėmimo dieną.

27

Be to, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir pagrindinės bylos šalių pastabų, toks reikalavimas grindžiamas tvirtinimu, kad nacionalinio prekių ženklo naudojimas po to, kai šio prekių ženklo buvo atsisakyta, gali turėti ištaisomąjį poveikį, kuris užtikrina su juo susijusių teisių išlaikymą. Tokio argumento nepagrindžia nei Direktyva 2008/95, nei Reglamentas Nr. 207/2009.

28

Pirmiausia reikia nurodyti, kad Direktyvoje 2008/95 nenumatyta galimybė naudotis nacionaliniu prekių ženklu, kurio buvo atsisakyta. Be to, iš šios direktyvos 5 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio matyti, kad ši direktyva taikoma tik tiems prekių ženklams, kurie buvo įregistruoti arba kuriuos buvo prašyta įregistruoti, o pagal ją iš registro išbrauktas prekių ženklas nebeegzistuoja.

29

Be to, iš Direktyvos 2008/95 12 straipsnio 1 dalies antros pastraipos matyti, jog į prekių ženklo naudojimą atsižvelgiama tik iki prašymo panaikinti registraciją pateikimo dienos, kuri gali būti paankstinta trimis mėnesiais šios nuostatos trečioje pastraipoje numatytu atveju. Todėl su šia nuostata būtų nesuderinama atsižvelgti, vykstant procedūrai, per kurią siekiama pripažinti prekių ženklo savininko teisių pasibaigimą a posteriori, į naudojimą po tos dienos, kurią šis savininkas pats atsisakė šio prekių ženklo arba leido jo registracijai baigti galioti.

30

Galiausiai iš Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnio 2 dalies matyti, kad vienintelis ankstesnio nacionalinio prekių ženklo pirmenybės, kurią prašoma suteikti Europos Sąjungos prekių ženklui, poveikis yra tai, kad šio ankstesnio nacionalinio prekių ženklo savininkas, kuris jo atsisakė arba leido baigi galioti jo registracijai, gali ir toliau valstybėje narėje, kurioje arba kuriai prekių ženklas buvo įregistruotas, naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kokias jis turėtų, jei prekių ženklas ir toliau būtų įregistruotas. Taigi šia nuostata sukuriama fikcija, kuria siekiama Europos Sąjungos prekių ženklo savininkui leisti ir toliau šioje valstybėje narėje naudotis apsauga, kuri buvo suteikta iš registro išbrauktam ankstesniam nacionaliniam prekių ženklui, o ne leisti ir toliau jam kaip tokiam egzistuoti. Iš to matyti, kad tokiu atveju nagrinėjamo žymens naudojimas po išbraukimo iš registro turi būti laikomas Europos Sąjungos prekių ženklo, o ne iš registro išbraukto ankstesnio nacionalinio prekių ženklo naudojimu.

31

Be to, šio sprendimo 26 punkte pateiktą Direktyvos 2008/95 14 straipsnio išaiškinimą patvirtina Direktyvos 2015/2436, įsigaliojusios po to, kai susiklostė pagrindinės bylos aplinkybės, 6 straipsnis, kuriame ankstesnio nacionalinio prekių ženklo registracijos negaliojimo arba šio prekių ženklo savininko teisių panaikinimo pripažinimo a posteriori vienintelė sąlyga yra tai, jog registracijos negaliojimas arba teisių panaikinimas turėjo galėti būti pripažintas tuo momentu, kai šio prekių ženklo buvo atsisakyta arba kai baigė galioti jo registracija.

32

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip, kad Direktyvos 2008/95 14 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 207/2009 34 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinės teisės aiškinimas, pagal kurį ankstesnio nacionalinio prekių ženklo, kurio pirmenybę prašoma suteikti Europos Sąjungos prekių ženklui, registracijos negaliojimas arba šio prekių ženklo savininko teisių panaikinimas gali būti pripažįstamas a posteriori, tik jei tokio negaliojimo arba panaikinimo sąlygos buvo įvykdytos ne tik šio ankstesnio nacionalinio prekių ženklo atsisakymo dieną arba jo registracijos galiojimo pasibaigimo dieną, bet ir teismo sprendimo dėl šio pripažinimo priėmimo dieną.

33

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 14 straipsnis, siejamas su 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo 34 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinės teisės aiškinimas, pagal kurį ankstesnio nacionalinio prekių ženklo, kurio pirmenybę prašoma suteikti Europos Sąjungos prekių ženklui, registracijos negaliojimas arba šio prekių ženklo savininko teisių panaikinimas gali būti pripažįstamas a posteriori, tik jei tokio negaliojimo arba panaikinimo sąlygos buvo įvykdytos ne tik šio ankstesnio nacionalinio prekių ženklo atsisakymo dieną arba jo registracijos galiojimo pasibaigimo dieną, bet ir teismo sprendimo dėl šio pripažinimo priėmimo dieną.