1

Savo apeliaciniame skunde Liam Jenkinson prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Jenkinson / Taryba ir kt. (T‑602/15, toliau – skundžiama nutartis, EU:T:2016:660), ja Bendrasis Teismas atmetė jo ieškinį, kuriuo jis pirmiausia pateikė SESV 272 straipsniu grindžiamą prašymą, pirma, perkvalifikuoti visus L. Jenkinson sutartinius santykius į „neterminuotą darbo sutartį“ ir atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ir atleidžiant iš darbo, ir, antra, pripažinti, kad Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba diskriminavo apeliantą, todėl priteisti žalos atlyginimą, o jei šie reikalavimai nebūtų patenkinti – prašymą, pagrįstą deliktine Europos institucijų atsakomybe.

2

Ginčo aplinkybės skundžiamos nutarties 1–6 punktuose apibendrintos taip:

3

2015 m. spalio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį Tarybai, Komisijai, EIVT ir misijai Eulex Kosovo; šiuo ieškiniu jis Bendrojo Teismo prašė:

4

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas pripažino, kad akivaizdžiai neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl dviejų pagrindinių ieškinio reikalavimų, ir atmetė papildomai pateiktus ieškinio reikalavimus kaip akivaizdžiai nepriimtinus. Todėl Bendrasis Teismas atmetė visą L. Jenkinson ieškinį ir priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas.

5

L. Jenkinson Teisingumo Teismo prašo:

6

Taryba ir Komisija prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš L. Jenkinson bylinėjimosi išlaidas.

7

EIVT ir misija Eulex Kosovo Teisingumo Teismo prašo:

8

Be to, Taryba ir EIVT prašo Teisingumo Teismo tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas būtų pripažintas pagrįstu, atmesti apeliacinį skundą ir ieškinį kaip nepriimtinus, kiek jie susiję su šiomis šalimis.

9

Pirmuoju apeliacinio skundo reikalavimu L. Jenkinson prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą nutartį, o antruoju – patenkinti ieškinį.

10

EIVT ir misija Eulex Kosovo ginčija Teisingumo Teismo jurisdikciją nagrinėti apeliacinį skundą. Be to, misija Eulex Kosovo ginčija viso apeliacinio skundo priimtinumą, o Komisija ginčija tik apeliacinio skundo antrojo reikalavimo priimtinumą.

11

EIVT ir misija Eulex Kosovo iš esmės teigia, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėto šio apeliacinio skundo, nes L. Jenkinson savo argumentus grindžia darbo sutartimis, sudarytomis iki paskutinės terminuotos darbo sutarties, o, remiantis šiose sutartyse esančia arbitražine išlyga, jurisdikciją nagrinėti tokį ginčą turi tik Briuselio teismai. Be to, L. Jenkinson tuo metu pareiškė iš esmės identišką ieškinį prancūzų kalba ieškinius nagrinėjančiam Briuselio darbo bylų teismui (Belgija).

12

Šiuo klausimu primintina, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti apeliacinius skundus dėl Bendrojo Teismo sprendimų, numatytų SESV 256 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje. Neginčytina, kad skundžiama nutartis yra vienas iš pastarojoje nuostatoje numatytų sprendimų.

13

Be to, konstatuotina, kad klausimas dėl Sąjungos teismų jurisdikcijos vertinti L. Jenkinson pirmojoje instancijoje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties turinį ir L. Jenkinson Teisingumo Teisme pareikštus reikalavimus, yra vienas iš materialinių teisinių šiame apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

14

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti šį apeliacinį skundą.

15

Grįsdamas pirmąjį reikalavimą, kuriuo siekiama skundžiamos nutarties panaikinimo, L. Jenkinson iš esmės remiasi keturiais pagrindais: pirmasis iš jų grindžiamas Bendrojo Teismo atliktu Sąjungos teismų jurisdikcijos nagrinėti su sutartimis susijusią ginčo dalį apimties vertinimu. Nurodydamas antrąjį pagrindą L. Jenkinson teigia, kad esama sutartinių ryšių tarp jo ir Tarybos, Komisijos ir EIVT. Trečiasis ir ketvirtasis pagrindai grindžiami tuo, kad vertindamas reikalavimus, atitinkamai susijusius su institucijų deliktine atsakomybe ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų.

16

Taryba, EIVT ir misija Eulex Kosovo ginčija, be kita ko, argumentų, nurodytų grindžiant pirmąjį reikalavimą, priimtinumą.

17

Taryba ir EIVT mano, kad apeliacinis skundas nepriimtinas tiek, kiek jis su jomis susijęs. Pirma, jos nebuvo paskutinės terminuotos darbo sutarties šalys ir negali būti laikomos L. Jenkinson darbdavėmis, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 40 punkte, ir šis aspektas neginčijamas apeliaciniame procese. Antra, L. Jenkinson nenurodė nė vieno akto, dėl kurio būtų kilusi jų deliktinė atsakomybė.

18

Be to, misija Eulex Kosovo teigia, kad apeliacinis skundas nėra pakankamai aiškus ir tikslus, kad ji galėtų pasirengti gynybai, o Teisingumo Teismas – priimti sprendimą.

19

Kiek tai susiję su Tarybos ir EIVT prieštaravimais, primintina, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 171 straipsnį apeliacinis skundas įteikiamas atitinkamos Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalims. Neginčijama, kad Taryba ir EIVT buvo procedūros Bendrajame Teisme šalys.

20

Be to, konstatuotina, kad Tarybos ir EIVT argumentacija, kuria jos siekia įrodyti tariamą apeliacinio skundo nepriimtinumą jų atžvilgiu, grindžiami argumentais dėl bylos esmės, t. y. dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos spręsti dėl L. Jenkinson joms pareikštų reikalavimų, o ne dėl šio apeliacinio skundo priimtinumo.

21

Dėl misijos Eulex Kosovo argumentų, grindžiamų exceptio obscuri libelli, pažymėtina, kad nors misija šiuo klausimu pateikė specifinių argumentų dėl L. Jenkinson apeliacinio skundo antrojo reikalavimo argumentacijos, to negalima pasakyti apie argumentus, nurodytus grindžiant šio apeliacinio skundo antrąjį reikalavimą.

22

Be to, konstatuotina, kad keturiuose pagrinduose, kuriais L. Jenkinson rėmėsi grįsdamas apeliacinio skundo pirmąjį reikalavimą, jis tiksliai nurodė, kokius skundžiamos nutarties motyvų punktus ginčija, todėl šiuo klausimu jo suformuluoti argumentai yra pakankamai tikslūs ir aiškūs, kad kitos apeliacinio proceso šalys galėtų pasirengti gynybai, kaip tai matyti iš jų atsiliepimų į apeliacinį skundą. Todėl Teisingumo Teismas gali pats priimti sprendimą dėl keturių pagrindų, kuriais remtasi siekiant pagrįsti pirmąjį reikalavimą.

23

Vadinasi, Tarybos, EIVT ir misijos Eulex Kosovo prieštaravimai dėl pirmojo reikalavimo nepriimtinumo atmestini kaip nepagrįsti.

24

Pirmąjį pagrindą sudaro keturios dalys, pirmiausia reikėtų išnagrinėti trečią dalį kartu su antra dalimi.

25

Nurodydamas apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečią dalį L. Jenkinson tvirtina, kad skundžiamos nutarties 39 punkte Bendrasis Teismas manė, jog dėl to, kad turi jurisdikciją tik dėl paskutinės terminuotos darbo sutarties, jis negali priimti sprendimo dėl anksčiau sudarytų darbo sutarčių sukeliamų pasekmių. Apelianto teigimu, visų sutartinių santykių su kitomis apeliacinio proceso šalimis perkvalifikavimo į neterminuotus darbo santykius jokiais būdais negalima atsieti nuo paskutinės terminuotos darbo sutarties buvimo, o tiksliau – nuo šios sutarties pasibaigimo. Iš tiesų jam būtų neįmanoma reikalauti vienos dalies savo sutartinių santykių perkvalifikavimo Briuselio teismuose, o kitos dalies – Sąjungos teismuose. Todėl Bendrasis Teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, padarė teisės klaidą.

26

Nurodydamas antrąjį pagrindą L. Jenkinson, be kita ko, teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 40 punkte atmetė savo jurisdikciją dėl reikalavimų, kuriais siekta, kad Taryba, Komisija ir EIVT būtų pripažintos atsakingomis už jo diskriminavimą dėl darbo užmokesčio, teisių į pensiją ir kitų lengvatų. Šiuo klausimu L. Jenkinson pažymi, kad jo sutartiniai santykiai su kitomis misijomis nei misija Eulex Kosovo buvo užbaigti aptariamų institucijų – mažų mažiausiai Tarybos – sprendimais, ir iš to daro išvadą, kad minėtų misijų teisės ir pareigos perėjo šioms institucijoms. Todėl jos turėtų atsakyti už darbo sutarčių, kurias šios misijos buvo sudariusios su personalu, pasekmes.

27

Atsižvelgdama į argumentus, pateiktus, be kita ko, dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, Komisija primena, kad jurisdikcijos neturintis teismas negali vertinti bylos dalyko, nes jurisdikcijos klausimas turi būti išspręstas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės.

28

Dėl antrojo pagrindo Komisija mano, kad L. Jenkinson argumentai neveiksmingi, nes jis neginčijo skundžiamos nutarties 30, 31 ir 35 punktų, kuriuose Bendrasis Teismas nurodė, kad paskutinė terminuota darbo sutartis buvo sudaryta tik su „darbdave“ misija Eulex Kosovo, todėl tik ji, turinti teisnumą sudaryti tokias sutartis, gali būti laikoma darbdave. Argumentai dėl to, kad aptariamos institucijos tariamai pakeitė misijas, kuriose apeliantas dirbo, negali paneigti minėtų Bendrojo Teismo samprotavimų.

29

Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies Taryba pažymi, kad paskutinės terminuotos darbo sutarties trukmė negali pakeisti apelianto teisių siekti pageidaujamo jo statuso pekvalifikavimo Belgijos teismuose, ir pabrėžia, kad L. Jenkinson neįrodo nei kad dėl paskutinėje terminuotoje darbo sutartyje įtvirtintos jurisdikcijos suteikimo išlygos galios netenka ankstesnėse sutartyse nustatytos išlygos, pagal kurias jurisdikcija suteikiama Belgijos teismams, nei kad toks buvo susitariančiųjų šalių ketinimas.

30

Dėl antrojo pagrindo Taryba tvirtina, kad ji nebuvo nė vienos su L. Jenkinson sudarytos sutarties šalis ir kad sprendimai įsteigti misijas, kaip ir Tarybai pavestas strateginis vadovavimas joms, neapima jokio aspekto, kuris būtų susijęs su specialiomis sutartimis, sudarytomis su misijoms priskirtu personalu. Nors Taryba atsakinga už sprendimus dėl krizių valdymo misijos dydžio mažinimo, dėl galimo jos panaikinimo ir organizacijos struktūros, tačiau dėl darbo sutarčių sąlygų ir jų vykdymo Taryba nesprendžia. Taigi dėl skundžiamo specifinio traktavimo Taryba nesprendė ir negali būti kvestionuojami jokie Tarybos aktai. Neginčijama, kad misija Eulex Kosovo turi teisnumą ir yra atsakinga už bet kokius skundus ir pareigas, kylančias dėl jos įgaliojimų įgyvendinimo.

31

Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies EIVT mano, kad iš L. Jenkinson ieškinio ir argumentų matyti, jog savo reikalavimus jis grindžia darbo santykių su misija Eulex Kosovo visuma, o konkrečiau – su jo darbo sutarties neatnaujinimu, apie kurį jam buvo pranešta dar galiojant priešpaskutinei terminuotai darbo sutarčiai. Todėl ginčas kilo ne dėl paskutinės terminuotos darbo sutarties, o dėl ankstesnių sutartinių santykių. Kadangi neginčijama, kad visose ankstesnėse darbo sutartyse buvo įtvirtintos išlygos, suteikiančios jurisdikciją Belgijos teismams, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos. Be to, L. Jenkinson nepaaiškino, kuo remiantis jo paskutinė terminuota darbo sutartis pakeitė ankstesnes sutartis.

32

Dėl antrojo pagrindo EIVT atsako, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog ji nebuvo paskutinės terminuotos darbo sutarties šalis.

33

Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies misija Eulex Kosovo mano, kad kadangi tik paskutinėje terminuotoje darbo sutartyje buvo įtvirtinta išlyga dėl jurisdikcijos suteikimo Sąjungos teismams ir tokios išlygos turi būti aiškinamos siaurai, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, pripažindamas neturįs jurisdikcijos nagrinėti L. Jenkinson reikalavimų, grindžiamų iki šios paskutinės sutarties sudarytomis sutartimis. Niekas neleidžia paneigti L. Jenkinson sutikimo su ankstesnėse sutartyse įtvirtintinomis išlygomis dėl jurisdikcijos suteikimo Belgijos teismams.

34

Kadangi nurodydamas argumentus dėl pirmojo pagrindo trečios dalies ir antrojo pagrindo L. Jenkinson iš esmės ginčija Bendrojo Teismo vertinimą, kad jo jurisdikcijai nepriklauso ankstesnės sutartys, sudarytos iki paskutinės terminuotos darbo sutarties, primintina, kad Bendrasis Teismas visų pirma skundžiamos nutarties 23, 26 ir 38–40 punktuose pripažino:

<…>

<…>

35

Pagal SESV 274 straipsnį valstybių narių teismų jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, kurių viena iš šalių yra Sąjunga, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys numato Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją.

36

Remiantis SESV 272 straipsniu, Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Sąjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją, ar pagal privatinę teisę.

37

SESV 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso kaip pirmajai instancijai nagrinėti ir spręsti, be kita ko, SESV 272 straipsnyje nurodytus ieškinius.

38

Atsižvelgiant į šias nuostatas, Bendrojo Teismo jurisdikcija, grindžiama arbitražine išlyga, yra bendrosios taisyklės išimtis, todėl turi būti aiškinama siaurai (1986 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Zoubek, 426/85, EU:C:1986:501, 11 punktas).

39

Be to, nors pagal arbitražinę išlygą, sudarytą pagal SESV 272 straipsnį, Bendrajam Teismui gali tekti spręsti ginčą, taikant sutartį reglamentuojančią nacionalinę teisę, jo jurisdikcija nagrinėti ginčą dėl šios sutarties vertinama remiantis tik šio straipsnio nuostatomis ir arbitražinės išlygos sąlygomis, ir prieš jį negali būti remiamasi nacionalinės teisės nuostatomis, kurios tariamai kliudytų jo jurisdikcijai (2015 m. vasario 26 d. Sprendimo Planet / Komisija, C‑564/13 P, EU:C:2015:124, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Vadinasi, Bendrasis Teismas gali nagrinėti tik tuos prašymus, kurie kyla iš Sąjungos sudarytos sutarties ir kuriuose yra arbitražinė išlyga arba kurie tiesiogiai susiję su iš šios sutarties kylančiomis pareigomis (šiuo klausimu žr. 1986 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Zoubek, 426/85, EU:C:1986:501, 11 punktą).

41

Todėl reikia patikrinti, ar, priešingai, nei manė Bendrasis Teismas, į aptariamas sutartis įtrauktomis arbitražinėmis išlygomis Bendrajam Teismui suteikta jurisdikcija nagrinėti reikalavimus, kuriuos L. Jenkinson pareiškė Bendrajame Teisme paduotame ieškinyje.

42

Kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamos nutarties 21 ir 22 punktuose, šiuo klausimu neginčytina, kad visose ankstesnėse tarp misijų ir ieškovo sudarytose darbo sutartyse įtvirtinta išlyga, kuria aiškiai numatyta, kad iš šių sutarčių kylantys arba su jomis susiję ginčai priklauso Briuselio teismų kompetencijai, ir kad tik paskutinės terminuotos darbo sutarties 21 straipsnyje aiškiai numatyta, kad iš šių sutarčių kylantys arba su jomis susiję ginčai pagal SESV 272 straipsnį priklauso Teisingumo Teismo kompetencijai.

43

Vadinasi, kadangi pareikštas ieškinys grindžiamas SESV 272 straipsniu, Bendrojo Teismo jurisdikcijai iš esmės priklauso tik reikalavimai, kylantys iš paskutinės terminuotos darbo sutarties arba tiesiogiai susiję su pareigomis, kylančiomis iš šios sutarties.

44

Vis dėlto, kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 45 ir 46 punktuose, dėl darbo santykių, analogiškų nagrinėjamiems šioje byloje, kai darbo sutartys paeiliui buvo sudaromos penkiolika metų ir tik keturiose paskutinėse sutartyse buvo numatyta arbitražinė išlyga dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos nagrinėti visus ginčus, susijusius su minėtų sutarčių galiojimu, aiškinimu arba vykdymu, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad aplinkybė, jog tokios išlygos nebuvo ankstesnėse sutartyse, o pirmaisiais metais sutartys net nebuvo sudaromos raštu, nekliudo Teisingumo Teismui vertinant šalių santykius atsižvelgti į visas sudarytas sutartis (1982 m. liepos 1 d. Sprendimo Porta / Komisija, 109/81, EU:C:1982:253, 10 punktas).

45

Tai reiškia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamos nutarties 23, 26 ir 38–40 punktuose, jo jurisdikcijai gali priklausyti ankstesnės darbo sutartys, kuriose numatyta Briuselio teismų jurisdikcija, jeigu L. Jenkinson pareikštame ieškinyje nurodyti reikalavimai, kurie kyla iš paskutinės terminuotos darbo sutarties arba kurie yra tiesiogiai susiję su iš šios sutarties kylančiomis pareigomis.

46

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties 10 punkto, šiuo klausimu pasakytina, kad savo pagrindiniais reikalavimais L. Jenkinson iš esmės prašė Bendrojo Teismo perkvalifikuoti visus jo sutartinius santykius į neterminuotą darbo sutartį ir pripažinti jam teises, kurių, kaip jis teigia, gali kilti po tokio perkvalifikavimo.

47

Kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 47 punkte, kadangi L. Jenkinson prašymai yra susieti su vienų ir tęstinių darbo santykių, grindžiamų paeiliui sudarytomis terminuotomis darbo sutartimis, buvimu, jais siekiama visų sudarytų sutarčių perkvalifikavimo ir jie yra pagrįsti visomis minėtomis sutartimis, įskaitant paskutinę terminuotą darbo sutartį.

48

Todėl konstatuotina, kad L. Jenkinson ieškinyje yra nurodyti prašymai, kurie kyla ir iš paskutinės terminuotos darbo sutarties.

49

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasakytina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamos nutarties 39 ir 40 punktuose pripažindamas akivaizdžiai neturįs jurisdikcijos priimti sprendimo dėl pagrindinių reikalavimų, nes L. Jenkinson reikalavimai suponuoja būtinybę atsižvelgti į ankstesnių darbo sutarčių pasekmes.

50

Vadovaujantis šio sprendimo 44 punkte priminta jurisprudencija, šiuo atveju Bendrajam Teismui iš tiesų reikėjo patikrinti, ar, o tinkamu atveju – kiek jis vertindamas L. Jenkinson prašymus galėjo atsižvelgti į ankstesnes darbo sutartis.

51

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti pirmojo pagrindo trečiai daliai ir antrajam pagrindui, kuriais remtasi siekiant pagrįsti pirmąjį reikalavimą, taigi ir panaikinti skundžiamą nutartį, nesant reikalo nagrinėti kitų pirmojo pagrindo dalių, trečiojo ir ketvirtojo pagrindų, kuriais remtasi siekiant pagrįsti reikalavimus dėl Bendrojo Teismo atlikto papildomų argumentų vertinimo ir bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidų paskirstymo.

52

Nurodydamas antrąjį reikalavimą L. Jenkinson prašo Teisingumo Teismo patenkinti jo Bendrajame Teisme pareikštą ieškinį.

53

Šiuo klausimu primintina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

54

Vis dėlto, priešingai, nei mano L. Jenkinson, byla nėra tokios stadijos, kad būtų galima priimti sprendimą.

55

Kadangi Bendrasis Teismas nusprendė tik dėl savo jurisdikcijos ir ieškinio priimtinumo, bet nenagrinėjo bylos esmės, primintina, kad, kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, iš principo byla nelaikoma tokios stadijos, kad būtų galima priimti sprendimą dėl Bendrajam Teismui pateikto ieškinio esmės, jei šis atmetė ieškinį kaip nepriimtiną patenkinęs priimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir nusprendė nenagrinėti bylos iš esmės (2009 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Réexamen M / EMEA, C‑197/09 RX-II, EU:C:2009:804, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

56

Vis dėlto tam tikromis sąlygomis galima priimti sprendimą dėl ieškinio esmės, nors pirmosios instancijos procese tebuvo nagrinėtas prieštaravimas dėl priimtinumo ir jam Bendrasis Teismas pritarė. Taip gali būti, kai, pirma, ginčijamo teismo sprendimo arba nutarties panaikinimas neišvengiamai reiškia, jog aptariamas ieškinio klausimas tam tikru būdu išsprendžiamas iš esmės, arba, antra, ieškinio dėl panaikinimo nagrinėjimą iš esmės pagrindžia šalių argumentai, apeliaciniame procese išdėstyti po to, kai pirmosios instancijos teismas jau pateikė savo motyvus (2009 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Réexamen M / EMEA, C‑197/09 RX-II, EU:C:2009:804, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

57

Šiuo atveju, kaip teisingai teigia Komisija, nėra tokių specialių aplinkybių, kurios leistų Teisingumo Teismui pačiam priimti sprendimą dėl ieškinio esmės.

58

Tai reiškia, kad šią bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, o antrąjį reikalavimą atmesti.

59

Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: