1.

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 555/2008 81 straipsnį (toliau – Reglamentas Nr. 555/2008) ( 2 ) vynmedžių išnaikinimo priemokos gavėjai tikrinami prieš faktinį vynmedžių išnaikinimą ir po jo. Vienas iš būdų atlikti tokią kontrolę yra patikrinimai vietoje. Reglamento Nr. 555/2008 78 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad iš esmės patikrinimai vietoje atliekami iš anksto nepranešus.

2.

Kilo ginčas tarp pareiškėjo gauti išmoką CSI Château Bois du Grand ir Établissement national des produits de l’agriculture et de la mer (FranceAgriMer). Todėl Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) prašo Teisingumo Teismo nustatyti, ar Reglamentą Nr. 555/2008 galima aiškinti taip, kad kontrolę vykdantiems pareigūnams (inspektoriams) leidžiama patekti į vynuogyną, kad atliktų patikrinimus vietoje, be pareiškėjo leidimo, kartu atsižvelgiant į teisę į būsto neliečiamybę.

3.

Chartijos 7 straipsnyje nustatyta: „Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.“

4.

17 straipsnio 1 dalyje išdėstyta: „Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“

5.

Klostantis bylos aplinkybėms taikytino Reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo ( 3 ) 3 straipsnyje nurodyta: „Šiame skyriuje nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas Bendrijos lėšų skyrimas valstybėms narėms ir šių lėšų naudojimas valstybėse narėse pagal nacionalines paramos programas, kurių tikslas – finansuoti specifines paramos priemones siekiant padėti vyno sektoriui.“

6.

4 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Valstybės narės yra atsakingos už paramos programas ir užtikrina, kad jos šalies viduje būtų suderintos ir būtų objektyviai rengiamos bei vykdomos, atsižvelgiant į atitinkamų gamintojų ekonominę padėtį ir į tai, kad būtina išvengti nepagrįsto nevienodų sąlygų taikymo gamintojams.

Valstybės narės atsako už reikiamų patikrinimų vykdymą ir sankcijų nustatymą bei taikymą, jei nesilaikoma paramos programų reikalavimų.“

7.

11 straipsnyje nagrinėjamas vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija. 1 dalyje numatyta: „Vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai skirtų priemonių tikslas – padidinti vyno gamintojų konkurencingumą.“

8.

V antraštinės dalies III skyriuje nustatytos sąlygos, pagal kurias vynmedžių augintojai gauna išmokas už vynmedžių išnaikinimą (toliau – vynmedžių išnaikinimo išmoka).

9.

I priedo 2 dalyje išnaikinimas apibrėžiamas kaip „visiškas visų vynmedžių išnaikinimas vynmedžiais apsodintame plote“.

10.

Reglamento Nr. 555/2008 73 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „Kad padėtų vienodai taikyti taisykles visoje Bendrijoje, valstybės narės turėtų imtis reikiamų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad kompetentingų institucijų darbuotojai turėtų pakankamus įgaliojimus atlikti tyrimą, kad patikrintų, kaip laikomasi šių taisyklių.“

11.

Reglamento V antraštinė dalis reglamentuoja kontrolę vyno sektoriuje. I skyriuje nustatomi taikomos kontrolės principai. Šio skyriaus 76 straipsnyje numatyta:

„Nepažeisdamos šio reglamento ir kitų Bendrijos teisės aktų specialiųjų nuostatų, valstybės narės atlieka būtinus patikrinimus ir imasi priemonių tinkamam Reglamento (EB) Nr. 479/2008 ir šio reglamento taikymui užtikrinti. Šie patikrinimai ir priemonės turi būti veiksmingi, proporcingi ir atgrasantys, kad būtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansiniai interesai.

Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:

<…>

12.

77 straipsnyje numatyta:

„1.   Patikrinimai apima administracinius patikrinimus ir, kai tinka, patikrinimus vietoje.

<…>

3.   Išskyrus atvejus, kai Reglamente (EB) Nr. 479/2008 arba šiame reglamente numatyta atlikti sistemingus patikrinimus vietoje, kompetentingos institucijos atlieka atitinkamos paramos gavėjų ir (arba) gamintojų procentinės dalies patikrinimus vietoje, remdamasi rizikos analize, atlikta pagal šio reglamento 79 straipsnį.

<…>“

13.

78 straipsnyje nustatyta:

„1.   Patikrinimai vietoje atliekami iš anksto nepranešus. Tačiau, jei tai nekenkia patikrinimo tikslui, apie patikrinimą gali būti pranešama iš anksto tik griežtai nustatytais atvejais, kai tai yra būtina. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus arba taikant tas priemones, kurioms numatyti sistemingi patikrinimai vietoje, toks išankstinis pranešimas negali būti pateiktas anksčiau kaip prieš 48 valandas iki patikrinimo.

2.   Kai tinka, šiame reglamente nustatyti patikrinimai vietoje atliekami kartu su bet kuriais kitais Bendrijos teisės aktuose nustatytais patikrinimais.

3.   Jei paramos gavėjai ar jų atstovai neleidžia atlikti patikrinimo vietoje, atitinkama pagalbos paraiška arba paraiškos atmetamos.“

14.

80 straipsnyje nurodyta:

„1.   Atlikus kiekvieną patikrinimą vietoje parengiama kontrolės ataskaita, iš kurios galima sužinoti išsamią informaciją apie atliktą patikrinimą.

Ataskaitoje pateikiami visų pirma šie Bendrijos finansavimo kontrolės duomenys:

2.   Nustačius neatitikimą tarp paraiškoje pateiktos informacijos ir tikrosios padėties, nustatytos atlikus patikrinimą vietoje arba nuotolinio stebėjimo būdu, gamintojui pateikiama kontrolės ataskaitos kopija ir suteikiama galimybė ją pasirašyti prieš tai, kai kompetentinga institucija, remdamasi gautais duomenimis, nusprendžia atitinkamai sumažinti paramą arba jos neskirti.“

15.

81 straipsnis išdėstytas taip:

„<…>

2.   Suteikiant atsodinimo teises, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 92 straipsnyje, plotai sistemingai tikrinami prieš vynmedžių išnaikinimą ir po jo. Tikrinami tie plotai, kuriuose suteikiama atsodinimo teisė.

Vykdant kontrolę prieš vynmedžių išnaikinimą patikrinama, ar iš tiesų yra atitinkamas vynuogynas.

Ši kontrolė vykdoma kaip klasikinis patikrinimas vietoje. Tačiau, jei valstybė narė naudojasi patikimu ir atnaujinamu kompiuteriniu vynuogynų registru, siekiant patikrinti administracinės kontrolės sistemos patikimumą, šią kontrolę galima vykdyti administracinėmis priemonėmis, o privalomus patikrinimus vietoje prieš vynmedžių išnaikinimą galima apriboti iki 5 % visų paraiškų (kiekvienais metais). Jei atliekant patikrinimus vietoje nustatoma didelių pažeidimų ar neatitikimų konkrečiame regione arba jo dalyje, į tai atsižvelgdama kompetentinga institucija padidina patikrinimų vietoje atitinkamais metais ir kitais metais skaičių.

3.   Plotai, už kuriuos skiriama vynmedžių išnaikinimo priemoka, sistemingai tikrinami prieš vynmedžių išnaikinimą ir po jo. Tikrinami tie plotai, dėl kurių buvo pateikta pagalbos paraiška.

Vykdant kontrolę prieš vynmedžių išnaikinimą patikrinama, ar atitinkamas vynuogynas iš tiesų egzistuoja, taip pat atliekamas pagal 75 straipsnį nustatyto apsodinto ploto patikrinimas ir patikrinama, ar atitinkamas plotas yra tinkamai prižiūrimas.

Ši kontrolė vykdoma kaip klasikinis patikrinimas vietoje. Tačiau, jei valstybė narė naudojasi grafine priemone, leidžiančia išmatuoti sklypą pagal 75 straipsnį kompiuteriniame vynuogynų registre, ir turi patikimą naujausią informaciją apie tinkamą sklypo priežiūrą, kontrolę galima vykdyti administracinėmis priemonėmis, o privalomus patikrinimus vietoje prieš vynmedžių išnaikinimą apriboti iki 5 % visų paraiškų, siekiant patikrinti administracinės kontrolės sistemos patikimumą. Jei atliekant patikrinimus vietoje nustatoma didelių pažeidimų ar neatitikimų konkrečiame regione arba jo dalyje, į tai atsižvelgdama kompetentinga institucija padidina patikrinimų vietoje atitinkamais metais skaičių.

4.   Tikrinant, ar iš tiesų išnaikintas reikiamas vynmedžių plotas, atliekamas klasikinis patikrinimas vietoje arba, jei išnaikintas visas vynuogyno sklypas ar jei nuotolinio stebėjimo technologijos skiriamoji geba lygi 1 m2 ar didesnė, patikrinimas gali būti atliekamas nuotolinio stebėjimo būdu.

5.   Kai už plotus skiriama vynmedžių išnaikinimo priemoka, nepažeidžiant 3 dalies trečiosios pastraipos ir 4 dalies, bent vienas iš dviejų 3 dalies pirmojoje pastraipoje minimų patikrinimų atliekamas kaip klasikinis patikrinimas vietoje.“

16.

83 straipsnyje nustatomi kontrolės pareigūnų įgaliojimai:

„Kiekviena valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, palengvinančių jos kompetentingų institucijų pareigūnų darbą. Visų pirma ji užtikrina, kad tokie pareigūnai ir, kai tinka, kitų padalinių, kuriuos ji įgalioja šiuo tikslu, pareigūnai:

<…>

17.

2009 m. liepos 29 d.SCI Château du Grand Bois (toliau – pareiškėjas) pateikė paraišką dėl paramos vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai 2008–2009 m. sezonu išmokos.

18.

2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu Établissement national des produits de l’agriculture et de la mer (Nacionalinis žemės ūkio ir jūros produktų tyrimo institutas, Prancūzija) (toliau – FranceAgriMer) generalinis direktorius šį prašymą atmetė. Jis teigė, kad per patikrinimus vietoje, kuriuos vykdė vienas iš kontrolės pareigūnų 2009 m. rugpjūčio 27 d. ir rugsėjo 15 d., buvo nustatyta, kad vynuogynų naikinimas nebuvo atliktas pagal galiojančius teisės aktus tam tikruose pareiškėjo žemės sklypuose.

19.

Pareiškėjas pareiškė ieškinį Tribunal administratif de Nantes (Nanto administracinis teismas, Prancūzija) dėl šio sprendimo panaikinimo. 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu šis teismas panaikino minėtą sprendimą, be kita ko, dėl to, kad patikrinimus vykdęs pareigūnas neturėjo leidimo tai daryti.

20.

2015 m. vasario 5 d.Cour administrative d’appel de Nantes (Nanto administracinis apeliacinis teismas, Prancūzija) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė pareiškėjo pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus. Jis nusprendė, kad Reglamente Nr. 555/2008 nereikalaujama, kad patikrinimą atliekantis pareigūnas iš anksto praneštų pareiškėjui, prašančiam vynmedžių išnaikinimo priemokos, patikrinimo datą, kada patikrinimas bus vykdomas. Tai, kad nebuvo suteiktas leidimas patekti į privačią nuosavybę, neturėjo jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Be to, aplinkybė, kad patikrinimo ataskaitoje nebuvo nurodyta, ar pareiškėjui buvo pranešta, neturėjo įtakos kontrolės veiksmų teisėtumui.

21.

Pareiškėjas pateikė kasacinį skundą Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija). Pareiškėjas teigia, kad Cour administrative d’appel de Nantes (Nanto apeliacinis administracinis teismas) padarė teisės klaidą, nes nusprendė, jog tai, kad už patikrinimą atsakingas pareigūnas be leidimo pateko į jo nuosavybę, neturėjo reikšmės sprendimo atmesti jo prašymą skirti vynuogynų restruktūrizavimo ir pertvarkymo pagalbą teisėtumui.

22.

Conseil d’État (Valstybės Taryba) teigimu, atsakymas į šį argumentą pirmiausia priklauso nuo to, ar pagal Reglamentą Nr. 555/2008 pareigūnams, atsakingiems už patikrinimus vietoje, leidžiama patekti į žemės ūkio paskirties žemę be vynmedžių augintojo leidimo. Atsižvelgdama į šias faktines ir teisines aplinkybes Conseil d’État (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23.

Rašytines pastabas pateikė Graikijos ir Prancūzijos vyriausybės ir Europos Komisija. Šios suinteresuotosios šalys taip pat pateikė savo žodines pastabas 2017 m. lapkričio 7 d. vykusiame teismo posėdyje.

24.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išdėstyti trys klausimai iš esmės sudaryti iš vieno pagrindinio elemento: ar yra teisinis pagrindas kontrolę vykdantiems pareigūnams leisti patekti į privačią žemę negavus aiškaus vynmedžių augintojo leidimo, kad būtų galima atlikti vynuogyno patikrinimus vietoje? Iš esmės pirmuoju klausimu klausiama, ar Reglamentu Nr. 555/2008 leidimas suteikiamas netiesiogiai. Antrasis ir trečiasis klausimai yra papildomi: antrasis klausimas yra pirmojo sukonkretinimas – ar svarbu, ar žemės valdos yra aptvertos, ar ne? Trečiuoju klausimu keliamas klausimas dėl Reglamento Nr. 555/2008 76, 78 ir 81 straipsnių galiojimo, jei būtų nustatyta, kad nėra reikalavimo suteikti leidimą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas netiesiogiai siūlo, kad toks šių Reglamento Nr. 555/2008 nuostatų aiškinimas galėtų reikšti, kad jomis gali būti pažeidžiamos kai kurios pagrindinės teisės.

25.

Taigi visi trys prejudiciniai klausimai susipina. Tai teisėtumo ir teisinio pagrindo klausimas: ar yra Sąjungos teisės nuostata, leidžianti patekti į privačią žemę, aptvertą, ar ne, kad galima būtų vykdyti tokius patikrinimus, neatsižvelgiant į tai, kas šiuo klausimu numatyta nacionalinėje teisėje?

26.

Šioje išvadoje pateikiu dviejų dalių atsakymą. Pirma, kadangi nėra aiškios teisės nuostatos, leidžiančios neatsižvelgti į nacionalines taisykles dėl patekimo į privačią žemę, nei pagal Reglamentą Nr. 555/2008, nei pagal Europos Sąjungos paramos programų sistemą ar logiką, siūlau laikyti, kad patekimo į privačią žemę atliekant patikrinimus tvarką nustato nacionalinė teisė (A). Vis dėlto yra tam tikrų apribojimų, taikomų nustatant šią nacionalinę tvarką, grindžiamų tiek Reglamento Nr. 555/2008 nuostatomis, tiek reikalavimu užtikrinti tam tikras ES pagrindines teises (B).

27.

Visos rašytinės ir žodinės proceso Teisingumo Teisme dalių šalys – Graikijos ir Prancūzijos vyriausybės bei Komisija – laikosi tos pačios nuomonės. Šalys konstatuoja, kad pagal Reglamentą Nr. 555/2008 nebūtina gauti aiškaus leidimo patekti į žemės valdas, kad būtų galima atlikti būtinus patikrinimus. Pareiškėjas gauti paramą iš principo a priori suteikia teisę atlikti patikrinimus vietoje. Laikoma, kad leidimas patekti į žemės valdas kyla iš pagal Reglamentą Nr. 555/2008 vykdomos kontrolės sistemos ir logikos. Netgi gali būti vertinama, kad pareiškėjo bendras sutikimas dėl veiksmų, į kuriuos atsižvelgiant priimtas sprendimas dėl paramos suteikimo, suteikiamas vien užpildant paraišką dėl paramos teikimo, yra neatsiejama Europos Sąjungos paramos programų bendros sistemos dalis.

28.

Negaliu pritarti tokiam požiūriui.

29.

Žinoma, neginčijama, kad Reglamentu Nr. 555/2008 reikalaujama, jog valstybės narės atliktų patikrinimus vietoje. Taip pat tiesa, kad tame pačiame reglamente numatyti kai kurie papildomi tų patikrinimų atlikimo aspektai. Šiuo atžvilgiu iš tiesų galima teigti, kad Reglamentas Nr. 555/2008 apskritai suteikia teisę atlikti patikrinimus. Tačiau tiesa ir tai, kad Reglamentas Nr. 555/2008 nenumato visų šių patikrinimų detalių. Konkrečiai kalbant, reglamente neužsimenama apie patekimo į žemės valdas sąlygas ir apie tai, ar būtinas paties vynmedžių augintojo leidimas.

30.

Tam tikra prasme tai yra klausimo esmė: kokią išvadą galima daryti remiantis tuo, kad Reglamente Nr. 555/2008 neaptartas teisės patekti į žemės valdas suteikimo klausimas? Mano nuomone, šis užsiminimo nebuvimas ir kelios kitos to paties reglamento nuostatos, kuriose aiškiai nurodoma, kad patikrinimus turi reglamentuoti valstybės narės, reiškia, kad šį aspektą taip pat turi reglamentuoti valstybės narės. Kita vertus, įstojusių į bylą valstybių narių ir Komisijos nuomone, aplinkybė, kad pagal reglamentą nenustatytas aiškus reikalavimas suteikti leidimą, reiškia, kad leidimas nėra reikalingas.

31.

Negaliu pritarti tokiam aiškinimui. Vargu, ar tai, kad kažkas nenumatyta ES lygmeniu, leidžia daryti išvadą, kad tai leistina pagal Sąjungos teisę. Teisinga logika srityse, susijusiose su asmenų ir privačios nuosavybės teisėmis, yra visiškai priešinga: kadangi aiškus leidimas nenumatytas, pagal Sąjungos teisę joks leidimas nesuteiktas.

32.

Toliau paaiškinsiu, kad nei Reglamentas Nr. 555/2008, visų pirma jo 76, 78 ir 81 straipsniai, kurie yra Teisingumo Teismui pateikto pirmojo prejudicinio klausimo dalykas (1), nei platesnio masto Europos Sąjungos paramos programų logika, kuria grindžiamas šis reglamentas (2), iš esmės nesuteikia teisės kontrolės pareigūnams patekti į žemės valdas be paties vynmedžių augintojo aiškaus leidimo. Todėl dar ir atsižvelgiant į aptariamos žemės rūšį nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar toks leidimas tam reikalingas (3).

33.

Iš Reglamento Nr. 555/2008 formuluotės ir konteksto matyti, kad šis reglamentas nereglamentuoja patekimo į privačią žemę siekiant atlikti patikrinimus vietoje. Todėl šis reglamentas pats savaime negali būti pakankamas teisinis pagrindas leisti patekti į žemės valdas nesant vynmedžių augintojo leidimo, jei tokio leidimo reikia pagal nacionalinės teisės aktus.

34.

Pirma, remiantis keliomis šio reglamento nuostatomis aišku, kad valstybės narės turi nustatyti, kaip konkrečiai bus vykdomi įvairūs šiame reglamente numatyti patikrinimai, įskaitant ir tai, ar norint patekti į privačią žemę siekiant atlikti patikrinimus vietoje reikalingas vynmedžių augintojo leidimas.

35.

Dėl patikrinimų apskritai Reglamento Nr. 555/2008 76 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės atlieka veiksmingus, proporcingus ir atgrasomuosius patikrinimus ir imasi priemonių, kiek tai būtina tinkamam šio reglamento taikymui užtikrinti. Visų pirma 76 straipsnio a punkte nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų įmanoma patikrinti visus atitikties reikalavimams kriterijus, nustatytus Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose. 76 straipsnio d punkte nurodyta, kad valstybės narės nustato tikrinimo metodus ir priemones ir nustato tikrinamus subjektus. Be to, 83 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, palengvinančių kontrolės pareigūnų darbą.

36.

Visos šios nuostatos aiškiai rodo, kad nors pagal Reglamentą Nr. 555/2008 reikalaujama atlikti patikrinimus, visas taisykles, kurios nėra aiškiai nustatytos jo nuostatose, paliekama nustatyti valstybėms narėms. Todėl šis reglamentas palieka didelę diskreciją valstybėms narėms nustatyti, kaip jie turi būti vykdomi.

37.

Tokia išvada taip pat taikytina ir konkrečiai patikrinimų vietoje kategorijai. Reglamento Nr. 555/2008 78 straipsnio 1 dalyje minimas tik vienas tokių patikrinimų faktinis bruožas: „Patikrinimai vietoje atliekami iš anksto nepranešus. Tačiau, jei tai nekenkia patikrinimo tikslui, apie patikrinimą gali būti pranešama iš anksto tik griežtai nustatytais atvejais, kai tai yra būtina. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus arba taikant tas priemones, kurioms numatyti sistemingi patikrinimai vietoje, toks išankstinis pranešimas negali būti pateiktas anksčiau kaip prieš 48 valandas iki patikrinimo.“

38.

Ar šia konkrečia nuostata kas nors nustatoma dėl leidimo patekti į privačią žemę ir, jei taip, kas? Komisijos teigimu, tiesioginis prašymas suteikti leidimą patekti į žemės valdas būtų nesuderinamas su tuo, kad, iš esmės, patikrinimai vietoje atliekami iš anksto nepranešus. Toks reikalavimas reikštų, kad apie patikrinimą būtų pranešta iš anksto, nors tai turėtų būti tik išskirtiniais atvejais.

39.

Iš dalies Komisija yra teisi: prašymas vynmedžių augintojo leidimo patekti į jo žemės valdas, jeigu tokio leidimo reikalaujama pagal nacionalinę teisę, iš tiesų reikštų bendravimą su šiuo asmeniu, taigi ir pranešimą apie patikrinimą. Tačiau man susidaro įspūdis, kad Komisija, remdamasi nuostata, kuri tiesiogiai susijusi su kitu klausimu, pateikia pernelyg su esme nesusijusius argumentus.

40.

Pirma, vertinant tik formuluotę, „iš anksto nepranešus“ reiškia „iš anksto nepranešus“. Tiesioginė šio žodžio reikšmė, pritaikoma patikrinimams, yra ta, kad jie gali būti vykdomi bet kuriuo metu iš anksto nepranešus vynmedžių augintojui. Šios nuostatos skirtingos kalbinės versijos ( 4 ) kartu ir tai, kaip suformuluotas visas 78 straipsnis, rodo, kad „iš anksto nepranešus“ reiškia tik be išankstinio įspėjimo. Darytina išvada, kad nėra reikalavimo informuoti vynmedžių augintoją ar jo atstovą, kad bus vykdomas patikrinimas ar jo dalis ( 5 ). Todėl kontrolę atliekantis pareigūnas gali savo nuožiūra bet kada apsilankyti iš anksto apie tai nepranešęs vynmedžių augintojui.

41.

Tačiau „iš anksto nepranešus“, žinoma, nėra formuluotės „be leidimo“ sinonimas. „Iš anksto nepranešus ar nesuteikus informacijos“ nereiškia „leidimo patekti“. Nepranešimo tikslas šiuo atžvilgiu yra svarbus. Galima daryti prielaidą, kad priežastis, kodėl Sąjungos teisės aktų leidėjas įtraukė konkrečią nuostatą dėl patikrinimų, apie kuriuos iš anksto nepranešama, buvo siekis užkirsti kelią galimam norui pateikti tam tikrus faktus palankiau, ir tik atsižvelgiant į patikrinimų tikslą ir trukmę. Taigi, jeigu vynmedžių augintojas nežino, kada patikrinimai bus vykdomi, galima preziumuoti, kad kontrolės pareigūnas visada galės pamatyti tikrąją padėtį.

42.

Jei iš tikrųjų toks yra šios nuostatos tikslas, nesuprantu, kaip prašymas leisti patekti į žemės valdas, jeigu pagal nacionalinę teisę to reikalaujama aptariamos rūšies žemės atžvilgiu, pakenktų bendram patikrinimų iš anksto nepranešus tikslui. Iš tiesų logiška, kad patikrinimai iš anksto nepranešus gali būti vykdomi tam tikrą dieną, kai atvykus prieš pat pradedant patikrinimą paprašoma leidimo patekti į tą žemės valdą. Toks patikrinimas vis dar yra toks, apie kurį „iš anksto nepranešta“, kaip tai suprantama pagal 78 straipsnį, tačiau jam leidimas būtų suteiktas, taip visiškai nepažeidžiant šios nuostatos.

43.

Antras yra kontekstu grindžiamas argumentas. Ne tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo aiškiai nurodytos taisyklės, bet ir kitos Reglamento Nr. 555/2008 nuostatos patvirtina, kad valstybės narės turi nustatyti su patikrinimais vietoje susijusias taisykles ir kad remiantis šiuo reglamentu negalima daryti išvados, jog suteiktas leidimas patekti į žemės valdas. Visų pirma Reglamento Nr. 555/2008 83 straipsnio a punkte nustatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad tikrinantys pareigūnai „galėtų tikrinti vynuogynus, vyno gamybos ir laikymo įrenginius, vyno sektoriaus produktų perdirbimo įrenginius ir tiems produktams gabenti skirtas transporto priemones“.

44.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kyla paprastas klausimas: jeigu iš tikrųjų teisės akto tikslas yra numatyti „netiesioginį“ leidimą patekti į žemės valdas, kam būtų reikalinga konkreti nuostata, kurioje nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, kad kontrolės pareigūnai galėtų patekti į vynuogynus?

45.

Galima plačiau palyginti Reglamente Nr. 555/2008 minimus kontrolės pareigūnus ir Reglamente Nr. 1/2003 minimus Komisijos pareigūnus ( 6 ). Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies a punktą Komisijos pareigūnai turi teisę patekti į bet kurias įmonių patalpas, teritoriją ir transporto priemones vykdydami tyrimą, susijusį su šių įmonių įvykdytais konkurencijos teisės taisyklių pažeidimais. Tačiau pagal Reglamentą Nr. 1/2003 Komisijos tyrimo įgaliojimai neapima įsilaužimo, jei yra kliūčių, ir tokiu atveju ji turi gauti teismo leidimą patekti į patalpas. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nors Komisijos pareigūnai turi teisę patekti į tokias patalpas savo nuožiūra, „jie negali jėga patekti į patalpas ar atidaryti baldų arba priversti įmonės darbuotojų suteikti jiems tokią galimybę, arba vykdyti kratų be įmonės vadovų leidimo“ ( 7 ).

46.

Akivaizdu, kad patalpos, į kurias patenkama aplinkybėmis, kurioms taikytinas konkurencijos teisę reguliuojantis Reglamentas Nr. 1/2003, skiriasi nuo vynuogynų ( 8 ). Tačiau argumentas, kuriuo čia remiamasi atsižvelgiant į Reglamentą Nr. 1/2003, yra kitokio pobūdžio. Pirma, pagal analogiją yra taikomas tiek Europos Sąjungos reglamentas, kuriuo vadovaujantis vykdoma kontrolė, tiek labiau susiję nacionalinės teisės aktai. Pagal Reglamentą Nr. 1/2003, panašiai kaip pagal Reglamentą Nr. 555/2008, taip pat reikalaujama vykdyti kontrolę ar tyrimus. Vis dėlto jų vykdymo tvarką, įskaitant patekimo į nuosavybę sąlygas, nustato valstybės narės. Antra, galima įžvelgti tam tikrą kontrastą: jei leidimas Komisijos pareigūnui patekti į patalpą negali būti suteikiamas pagal Reglamentą Nr. 1/2003, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi svarbios Sąjungos teisės politikos srities taisyklių, a fortiori nesuprantu, kaip turėtų arba galėtų būti suteikiama daugiau įgaliojimų pagal Reglamentą Nr. 555/2008, kai kontrolės pareigūnai „tik“ patikrina, ar pareiškėjas atitinka visas šios paramos gavimo sąlygas.

47.

Darytina išvada: jeigu Reglamente Nr. 555/2008 nėra konkrečios nuostatos, kad reikia gauti leidimą patekti į žemės valdas ar jo nereikia gauti, šis reglamentas negali būti tinkamas teisinis pagrindas, leidžiantis kontrolės pareigūnams patekti į žemės ūkio paskirties žemę, jei tokio leidimo reikia pagal nacionalinės teisės aktus atsižvelgiant į aptariamos žemės rūšį.

48.

Papildydamos argumentą, kad leidimas patekti į žemės valdas be aiškaus leidimo numatytas Reglamente Nr. 555/2008 (arba jį pateikdamos kaip atskirą), Prancūzijos vyriausybė ir Komisija mano, kad toks leidimas kyla iš pačios Europos Sąjungos paramos programų sistemos ir logikos. Argumentas skamba taip: patikrinimai, iš esmės, vykdomi, nes pateikta paraiška dėl paramos suteikimo. Patekti į žemės valdas, dėl kurios buvo pateikta paraiška dėl paramos suteikimo, yra būtina, kad šie patikrinimai būtų veiksmingi. Todėl leidimas patekti į žemės valdas buvo netiesiogiai suteiktas pareiškėjo dar pateikiant paraišką dėl paramos suteikimo.

49.

Siekdama sutvirtinti šią poziciją, Prancūzijos vyriausybė pateikia dar vieną argumentą, susijusį su pranešimu tuo metu galiojusioje nacionalinės pagalbos paraiškos formoje. Kaip nurodo Prancūzijos vyriausybė, formoje nurodyta, kad kiekvienas pareiškėjas „įsipareigoja pateikti bet kokį patvirtinamąjį dokumentą už kontrolę atsakingiems pareigūnams ir leisti vykdyti būtinus patikrinimus“ ( 9 ). Todėl pasirašydamas šią formą pareiškėjas sutinka su visais tolesniais veiksmais, taip pat ir kontrolės pareigūnų patekimu į jo ar jos žemės valdas siekiant vykdyti patikrinimus vietoje neprašant suteikti leidimo.

50.

Pirmiausia, kalbant apie konkrečius Prancūzijos vyriausybės argumentus dėl nacionalinės formos, turiu pripažinti, kad toks argumentas neatrodo reikšmingas dėl dviejų priežasčių.

51.

Pirma, vertinant jo formuluotę, reikia daug argumentų (ir vaizduotės pateikiant aiškinimą) norint teiginį „šiuo raštu įsipareigoju leisti atlikti reikalingus patikrinimus“ paversti teiginiu „šiuo raštu suteikiu teisę kontrolės pareigūnams patekti į mano žemės valdas be mano leidimo“. Toks platus aiškinimas visiškai prieštarautų bendram teisių atsisakymo aiškinimo principui, kuris turi būti pagrįstas natūralia ir įprasta aiškinamų žodžių reikšme ir neturi būti aiškinamas plačiai.

52.

Antra, ir tai galbūt dar svarbiau, kad forma yra nacionalinis dokumentas. Net ir tuo atveju, kai galbūt būtų galima pareiškėjo teises ir pareigas pagal nacionalinę teisę nustatyti plačiai aiškinant formos turinį, man sunku įžvelgti, kaip ją galima būtų naudoti aiškinant Sąjungos teisės priemonės turinį, kuris turėtų būti toks pat visose valstybėse narėse, neatsižvelgiant į galimus nacionalinių formų turinio skirtumus.

53.

Toliau kalbėdamas apie bendresnio pobūdžio argumentą dėl bendros Sąjungos paramos programų sistemos ir logikos, kuriuo taip pat galima remtis kalbant apie Reglamentą Nr. 555/2008, vis dėlto turiu pripažinti, kad manęs šis argumentas ne tik neįtikina, bet iš principo yra labai abejotinas. Argumentas sudarytas iš dviejų dalių – konkrečios ir bendrosios.

54.

Atsižvelgęs į šios bylos ypatumus ankstesniame šios išvados skyriuje nurodžiau, kad pačiame reglamente nekalbama apie tai, ar leidimas patekti į privačią žemę, norint ją patikrinti, yra reikalingas, ar ne. Kaip tokiu atveju galėtų net vynmedžių augintojas, pasižymintis tikrai titaniškais ypatumais, vakarais skaitantis atitinkamus Sąjungos teisės aktus, jurisprudenciją ir kitus susijusius dokumentus, žinoti, kad bet koks toks leidimas yra neatsiejama šių programų sistemos ir logikos dalis, jei tai niekur nenurodyta? Galima pridurti, kad tas pats pasakytina ir apie galimą „išankstinį bendrą sutikimą“ arba „atsisakymą“ paraiškos formoje: net jei būtų galima pasakyti, kad sutikimas su visais „būtinais patikrinimais“ apima viską, kas būtina norint įgyvendinti visas tolesnes priemones nustatant, ar tenkinamos paramos sąlygos, galima pagrįstai daryti prielaidą, kad šios priemonės būtų tik tokios, kurios buvo aiškiai numatytos taikytinuose teisės aktuose.

55.

Tačiau tai to paties argumento bendresnis lygmuo, kuris, mano nuomone, yra labai problemiškas. Leidimas, kuris nėra aiškiai numatytas galiojančiame įstatyme, turėtų būti suteiktas, nes laikoma, kad tai yra būtina siekiant didesnio visos sistemos veiksmingumo. Jei kol kas nesigilintume į tai, ar tai apskritai būtina ( 10 ), šio argumento savavališkas ir netikslus pobūdis kelia nerimą bet kokios teisinės valstybės principu pagrįstoje bendrijoje. Ar tikslas pateisina priemones, nepaisant to, kas numatyta teisės aktuose? Jei taip yra iš tikrųjų, tuomet, kad galima būtų atlikti patikras vietoje, Reglamentas Nr. 555/2008 ne tik leidžia patekti į aptvertą privačią žemę, bet, tikėtina, ir į vynmedžių augintojo verslo patalpas ar netgi namus, siekiant surinkti dokumentus, patvirtinančius, kad jo paraiškoje dėl paramos galimi pažeidimai. Vadovaujantis ta pačia logika, abi šios galimybės yra numatytos netiesiogiai, kadangi Reglamente Nr. 555/2008 nieko apie jas nepasakyta (sutikimas nereikalaujamas), o tokia priemonė neabejotinai sustiprintų teisės akto veiksmingumą.

56.

Per teismo posėdį Komisija pateikė papildomą argumentą, susijusį su ES paramos programų logika. Komisija pasiūlė, kad, konkrečiai kalbant apie paramos administravimą (naudojant formuluotę vokiečių k. Leistungsverwaltung), reikalavimas nurodyti teisinį pagrindą yra ne toks griežtas kaip baudžiamosios teisės srityje. Todėl, jos nuomone, yra ne taip svarbu surasti atitinkamą teisinį pagrindą, kuriuo būtų galima būtų pagrįsti patekimą į žemės valdas be aiškaus leidimo.

57.

Nesutinku.

58.

Abu šie argumentai, mano nuomone, kategoriškai prieštarauja visų viešųjų veiksmų ir teisinės valstybės teisėtumo principams. Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją „bet kokia valdžios institucijų intervencija bet kokio asmens privačios veiklos srityje <…> turi turėti teisinį pagrindą“ ( 11 ). Apsauga nuo valstybės institucijų savavališko ar neproporcingo kišimosi yra bendrasis Sąjungos teisės principas. Be to, Sąjungos teisės kontekste taip pat egzistuoja priskiriamos kompetencijos konstitucinis principas, kurį vertinant griežtai Sąjungos kompetencijos išplėtimo, motyvuojamo jos funkcijomis, patikimumas ir būtinybė taip pat ribojami, bet tik pasidalijamosios kompetencijos srityse. Galiausiai manau, jog Komisijos argumentas, kuriuo iš esmės teigiama, „jeigu pinigai mokami, teisėtumas neturi (tiek daug) reikšmės“, pateiktas kaip bandymas papildyti poziciją ir jo, atsižvelgiant į jo trūkumus, nebūtina aptarti toliau ( 12 ).

59.

Dėl šių priežasčių leidimas patekti į privačią žemę be leidimo negali būti grindžiamas Sąjungos paramos programų sistema ir logika. Taigi nei Reglamentas Nr. 555/2008, nei bendroji sistema, kuria grindžiamos Sąjungos paramos programos, neleidžia daryti išvados, kad patekti į privačią žemę leidžiama be leidimo, jei pagal nacionalinę teisę toks leidimas yra būtinas atsižvelgiant į aptariamos žemės rūšį.

60.

Dabar aptarsiu galutinį aspektą šiuo atžvilgiu, kylantį iš antrojo klausimo, kurį pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas: ar vertinimas turėtų skirtis atsižvelgiant į tai, ar konkreti žemė yra aptverta, ar ne? Mano trumpas atsakymas yra ne: ankstesnė išvada nesikeičia, nepaisant to, ar žemė aptverta, ar ne.

61.

Ši faktinė aplinkybė, kuri yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrojo klausimo dėmesio centre, gali būti ne visai reikšminga priimant sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje. Sprendime, kuriuo prašoma priimti prejudicinį sprendimą, nekalbama apie tai, ar ginčijama žemė buvo aptverta, ar ne. Per posėdį Prancūzijos vyriausybė paaiškino, kad žemė nebuvo aptverta. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis antrasis klausimas gali būti suprantamas kaip hipotetinis.

62.

Tačiau šis klausimas netiesiogiai svarbus atsakant į pateiktą pirmąjį klausimą. Ar žemė būtų aptverta, ar ne, Teisingumo Teismo pateiksimas atsakymas turėtų būti nuoseklus ir suderinamas su abiem atvejais. Vargu, ar galima aiškinti Reglamentą Nr. 555/2008 taip, kad patekti į privačią žemę leidžiama, jeigu ji neaptverta, neatsižvelgiant į tai, kas šiuo klausimu numatyta pagal nacionalinę teisę dėl leidimo suteikimo, ir aiškinti priešingai, jei žemė būtų aptverta. Reglamente Nr. 555/2008 nekalbama nė apie vieną iš šių atvejų.

63.

Tačiau Reglamento Nr. 555/2008 aiškinimas, kuriuo remiantis kontrolės pareigūnai gali patekti į aptvertą žemę be vynmedžių augintojo leidimo, o dėl to būtų veiksmingai nustatyta Sąjungos teise grindžiama kontrolės pareigūnų „teisė perlipti per tvorą“, būtų aiškiai nesuderinamas su teise į nuosavybę ir (arba) namų neliečiamybę, kaip pagrįstai abejones šiuo klausimu kelia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo trečiajame klausime. Taigi antrasis klausimas sustiprina atsakymą į pirmąjį klausimą, nes remiantis antruoju klausimu tampa dar aiškiau, kad į pirmąjį klausimą turi būti atsakyta taip, jog bendras leidimas patekti į žemės valdas nesuteikiamas, jei tokio leidimo reikia pagal nacionalinės teisės aktus.

64.

Siekiant visiško aiškumo, pagal Reglamento Nr. 555/2008 76, 78 ir 81 straipsnius kartu su kitomis to paties reglamento nuostatomis aiškiai įgaliojama atlikti patikrinimus vietoje (iš esmės iš anksto nepranešus). Tačiau jais remiantis negalima atlikti patikrinimo be paties vynmedžių augintojo leidimo patekti į jo ar jos žemės valdas. Pagal Reglamentą Nr. 555/2008 leidžiama pačioms valstybėms narėms nuspręsti, nustatant tam tikrus apribojimus (žr. toliau), ar patekti į privačią žemę siekiant atlikti šiuos patikrinimus galima tik su vynmedžių augintojo leidimu.

65.

Todėl, neatsižvelgiant į valstybių narių sprendimą, ar reikalingas vynmedžių augintojo aiškus leidimas patekti į žemės valdas, akivaizdu, kad nacionalinės valdžios institucijos turi atlikti patikrinimus, visapusiškai laikydamosi nacionalinių taisyklių, susijusių su patikrinimais vietoje ir patekimu į privačią nuosavybę.

66.

Tačiau, kalbant konkrečiai ir neatsižvelgiant į daugelį prieštaravimų šioje byloje, mažai tikėtina, kad tokie procedūriniai reikalavimai kaip nors iš esmės trukdytų veiksmingai atlikti patikrinimus.

67.

Pirma, žinoma, visiškai logiška, kad kontrolės pareigūnas gali pasinaudoti jo įgalinimams priskirtomis nacionalinėmis priemonėmis patekti į privačią žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo klausimu taisyklės valstybėse narėse skiriasi. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse galioja viešoji teisė patekti į ar teisė pereiti per neaptvertą žemės ūkio paskirties žemę taikant tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, kaip matyti iš Prancūzijos vyriausybės rašytinių pastabų, pagal Prancūzijos teisę nenumatyta bausmė už patekimą į neaptvertą privačią žemę, jei nuosavybei nebuvo padaryta žala. Atrodo, kad kaimo vietovėse dažnai leidžiama patekti į žemės ūkio paskirties žemę be aiškaus vynmedžių augintojo leidimo. Taigi, jei pagal nacionalinės teisės aktus asmenims leidžiama patekti į privačią žemę tokiomis sąlygomis be leidimo, tas pats galioja ir kontrolės pareigūnams.

68.

Antra, jei veiksmingai atlikti būtinus patikrinimus įmanoma nepatekus į žemės valdas, kai pagal nacionalinę teisę tam reikalingas leidimas, akivaizdu, kad tokia galimybė yra labiau pageidautina nei neteisėtas patekimas į žemės valdas. Ne visada būtina patekti į žemės valdas norint atlikti patikrinimus vietoje. Tikėtina, kad kartais galima patikrinti, ar atitinkamas vynmedžių plotas tikrai išnaikintas, iš tam tikro atstumo, pvz., žiūrint per viešojo kelio ar kito žemės sklypo tvorą. Atrodo, kad tai tampa dar labiau tikėtina, atsižvelgiant į naujas technologijas. Reglamente Nr. 555/2008 aiškiai nustatyta, kad kontrolės priemonės gali būti vykdomos nuotolinio stebėjimo būdu be būtinybės būti tiriamoje vietovėje ( 13 ).

69.

Trečia, patikrinimai vietoje turėtų būti atliekami laikantis proporcingumo principo. Šis reikalavimas kildinamas iš kai kurių Reglamento Nr. 555/2008 nuostatų, įskaitant jau aptartą 78 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų šioje nuostatoje numatyta išimčių dėl patikrinimų „iš anksto nepranešus“ galimybė (beje, pastaruoju metu įgyvendinant šią nuostatą atliekami patikrinimai labai pakeisti ( 14 )). Išimtys ir toks pakeitimas rodo, kad šia nuostata siekiama suteikti daugiau teisių tikrinamam asmeniui visiškai nesumažinant šių patikrinimų veiksmingumo ( 15 ). Tačiau taip pat reikia aiškiai pripažinti, kad 78 straipsnio 1 dalyje nenumatyta jokia teisinė prievolė kontrolės pareigūnams taip elgtis.

70.

Ketvirta, galiausiai reikia pabrėžti, kad prašymas paties vynmedžių augintojo išankstinio leidimo patekti į jo žemės valdas tais atvejais, kai tokio leidimo reikia pagal nacionalinę teisę, nekelia jokios grėsmės Reglamento Nr. 555/2008 tikslams siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

71.

Pagal Reglamento Nr. 555/2008 78 straipsnio 3 dalį pagalbos paraiška atmetama, jei paramos gavėjas neleidžia atlikti patikrinimų vietoje. Atsižvelgdamas į kitus su žemės ūkio paramos programomis susijusius reglamentus ( 16 ), Teisingumo Teismas pažymėjo, kad kliudymas atlikti patikrinimus vietoje gali sukelti reikšmingų teisinių pasekmių, pavyzdžiui, atitinkamų pagalbos paraiškų atmetimą. Šis atmetimas yra teisinė pasekmė to, kad nebuvo įmanoma veiksmingai patikrinti, kaip laikomasi būtinų paramos teikimo sąlygų ( 17 ). Negalėjimo atlikti patikrinimų priežastys gali apimti ne tik ūkininko tyčinius veiksmus, bet ir „bet kurį kitą ūkininkui ar jo atstovui priskirtiną netyčinį veikimą ar neveikimą, kuris neleido atlikti viso patikrinimo vietoje, jei šis ūkininkas ar jo atstovas nesiėmė visų pagrįstai reikalingų priemonių, kad užtikrintų viso šio patikrinimo atlikimą“ ( 18 ).

72.

Atsižvelgdamas į tokias esmines dėl kliūties kylančias pasekmes, kas, savaime suprantama, apimtų nepagrįstą atsisakymą leisti patekti į žemės, kuri turi būti patikrinta, valdas, nesuprantu, kodėl siekiant patikrinimų veiksmingumo reikėtų pripažinti esant bendrą leidimą patekti į žemės ūkio paskirties žemę (aptvertą ar ne) ir neatsižvelgti į pažeidžiant galiojančias nacionalines taisykles negautą paties vynmedžių augintojo leidimą. Jei atsisakymas bus nepagrįstas, bet kuriuo atveju pagalbos paraiška bus atmesta, o pareiškėjas turės prisiimti su tuo susijusias pasekmes.

73.

Trumpai tariant, nei Reglamento Nr. 555/2008 nuostatos, nei ES paramos programų platesnė sistema ir logika negali būti aiškinamos kaip leidžiančios patikrinimus vietoje atliekantiems pareigūnams patekti į žemės ūkio paskirties žemę, aptvertą ar ne, be paties vynmedžių augintojo leidimo, jeigu tokio leidimo reikia pagal nacionalinės teisės aktus. Patekimo į žemės valdas sąlygas, įskaitant tai, ar būtinas leidimas patekti į tam tikro tipo žemę, nustato nacionalinės taisyklės.

74.

Tai, kad pačioje Sąjungos teisėje nenumatytas leidimas patekti į privačią žemę pažeidžiant nacionalines taisykles, žinoma, nereiškia, kad Sąjungos teisė visiškai nereikšminga. Nors Sąjungos teisės aktuose ir nesuteikiamas toks konkretus leidimas, juose numatyti tam tikri valstybių narių autonomijos apribojimai dėl patikrinimų, kuriuos atlikti reikalaujama pagal Reglamentą Nr. 555/2008, atlikimo tvarkos.

75.

Dvi šių apribojimų rūšys bus trumpai aptartos šiame baigiamajame skyriuje: (1) apribojimai, numatyti pačiame Reglamente Nr. 555/2008, ir (2) apribojimai, grindžiami pagrindinėmis teisėmis, būtent teise į nuosavybę ir namų neliečiamybę.

76.

Pirma, kaip ir daugelyje kitų sričių, kuriose Europos Sąjunga suteikė Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus nacionaliniu lygmeniu ( 19 ), taip ir Reglamento Nr. 555/2008 76 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad patikrinimai turi būti veiksmingi, proporcingi ir atgrasantys. Tačiau, kaip buvo siekiama paaiškinti ankstesniame šios išvados skirsnyje, „veiksmingas“ nereiškia „bet koks“, pažeidžiant teisėtumo principą ( 20 ).

77.

Antra, be abejonės, pagal Reglamento Nr. 555/2008 80 straipsnio 2 dalį yra numatyta (nors ir ribota) teisė būti išklausytam. Reglamento 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikus kiekvieną patikrinimą vietoje parengiama patikros ataskaita, iš kurios galima sužinoti išsamią informaciją apie atliktą patikrinimą. Ataskaitoje turi būti pateikta tam tikrų duomenų, pavyzdžiui, dalyvavę asmenys, vynmedžių išnaikinimo schemos atveju – patvirtinimas, kad atitinkamas plotas buvo tinkamai tvarkomas, tai, ar buvo iš anksto pranešta apie patikrinimą ir, jei taip, prieš kiek laiko. Pagal reglamento 80 straipsnio 2 dalį, nustačius paraiškoje pateiktos informacijos ir padėties patikrinimo metu neatitikimų, vynmedžių augintojas gauna patikros ataskaitos kopiją ir suteikiama galimybė ją pasirašyti prieš kompetentingai institucijai formuluojant išvadas.

78.

Gali kilti klausimas, ką „galimybė ją pasirašyti“ gali reikšti, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas turi teisę būti informuotas apie neigiamas faktines išvadas po patikrinimo vietoje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tai turėtų įvykti prieš kompetentingai institucijai suformuluojant išvadą dėl galutinio sprendimo atsižvelgiant į patikros rezultatus, logiška, kad pareiškėjui suteikiama galimybė užginčyti kompetentingos institucijos nustatytas faktines aplinkybes.

79.

Reglamento Nr. 555/2008 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė būti išklausytam atsižvelgiant į faktines aplinkybes kaip bendrojo teisės principo – teisės į gynybą užtikrinimo – dalis. Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją „[p]agal šį principą sprendimo, kuriuo labai paveikiami asmens interesai, adresatui turi būti suteikta galimybė naudingai pateikti savo nuomonę dėl pagrindų, kuriais administracija grindžia savo sprendimą. Ši pareiga valstybių narių administracijoms nustatoma, kai jos priima sprendimus, kuriems taikoma Sąjungos teisė, nors taikytinuose Sąjungos teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas“ ( 21 ).

80.

Kaip būtent tokia teisė būti išklausytam bus įgyvendinta pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras, turi nustatyti valstybės narės. Viena vertus, iš tikrųjų yra visiškai įmanoma, kad vynmedžių augintojui ataskaita pateikiama praėjus keletui dienų po patikrinimo. Tokiu atveju vynmedžių augintojas neprivalėtų dalyvauti per patikrinimus, tačiau būtų reikalaujama, kad kompetentinga institucija, prieš darydama bet kokias išvadas pagal šią ataskaitą, palauktų, kol pareiškėjas ją pasirašys. Kita vertus, taip pat gali būti, kad valstybėse narėse būtų laikomasi teisės būti išklausytam ankstesniame etape, ypač per patikrinimą arba tiksliau – iš karto po jo. Iš tiesų būtų logiška – ir galbūt dar efektyviau – leisti vynmedžių augintojui dalyvauti atliekant patikrinimą ir prireikus paprašyti pasirašyti ataskaitą pasibaigus patikrinimui. Todėl logiška būtų, kad kontrolės pareigūnas vietoje esančio vynmedžių augintojo prašytų aiškaus leidimo patekti į žemės valdas iš anksto.

81.

Tačiau tokia pareiga nėra aiškiai numatyta Reglamente Nr. 555/2008. Todėl nacionalinėje teisėje savo nuožiūra nustatoma teisės būti išklausytam įgyvendinimo tvarka. Bet kuriuo atveju valstybės narės turi užtikrinti, kad esant skirtumų tarp paraiškoje pateiktos informacijos ir tikrosios padėties, nustatytos atliekant patikrinimą vietoje, vynmedžių augintojui suteikiama teisė būti išklausytam prieš priimant bet kokį jam poveikį turinį oficialų sprendimą. Šiuo tikslu patikros ataskaitoje turi būti pateikta visa reikalinga informacija, nurodyta reglamento 80 straipsnio 1 dalyje, o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

82.

Reglamentas Nr. 555/2008 leidžia pačioms valstybėms narėms nustatyti patikrinimų atlikimo tvarką dėl sąlygų, susijusių su patekimu į privačią žemę, būtent ar reikia gauti aiškų vynmedžių augintojo leidimą tam tikro tipo žemės atveju (aptvertos ar ne). Kadangi Sąjungos teisėje nenumatytas pakankamas teisinis pagrindas dėl patekimo į žemės valdas be leidimo, nebereikia atsakyti į trečiąjį klausimą dėl 76, 78 ir 81 straipsnių suderinamumo su būsto neliečiamybės principu. Iš tiesų trečiuoju klausimu daroma prielaida, kad į pirmąjį klausimą bus atsakyta teigiamai, o tai nėra atsakymas, kuris pateikiamas šioje išvadoje.

83.

Tačiau pagrindinių teisių klausimas, kiek jis susijęs su patikrinimų vietoje atlikimo pobūdžiu, iš dalies lieka aktualus kitu aspektu, nes Sąjungos teisė apriboja valstybių narių autonomiją nustatydama patekimo į privačią žemę sąlygas. Būtent atsižvelgiant į šį aspektą šioje baigiamojoje dalyje labai trumpai apžvelgsiu šiuos apribojimus.

84.

Savo trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iškėlė tik pagrindinės teisės į būsto neliečiamybę klausimą (Chartijos 7 straipsnis). Tačiau šiuo atveju dar vienos rūšies teisė potencialiai svarbi: tai teisė į nuosavybę (Chartijos 17 straipsnio 1 dalis).

85.

Pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį jos nuostatos valstybėms narėms taikomos tik tuomet, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad valstybės narės veikia atsižvelgdamos į Sąjungos teisės taikymo sritį, kai atlieka patikrinimus, kurių aiškiai reikalaujama pagal Reglamentą Nr. 555/2008. Taigi, ES pagrindinės teisės, visų pirma Chartija ir bendrieji Sąjungos teisės principai, taikytini ir šiuo atveju.

86.

Šios išvados negali pakeisti aplinkybė, kad, kaip pabrėžia Prancūzijos vyriausybė, Chartija formaliai nebūtų taikoma ratione temporis faktinėms šios bylos aplinkybėms. Iš esmės, žinoma, kalbant apie teisę į nuosavybę ir namų neliečiamumą, Chartijoje pagrindinės teisės, kurios jau yra pripažintos kaip bendrieji Sąjungos teisės principai, tik kodifikuojamos ( 22 ). Todėl Chartija šioje byloje gali būti gairės, kadangi ja galima remtis aiškinamaisiais tikslais, nepaisant to, kad konkrečiu metu ji negalioja ( 23 ).

87.

Be to, neturi reikšmės tai, kad savo nutartyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaminėjo Chartijos, tačiau paminėjo Europos žmogaus teisių konvenciją (toliau – Konvencija). Pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį, kadangi joje nurodytų teisių, atitinkančių Konvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta šioje Konvencijoje, ši nuostata netrukdo Sąjungos teisėje numatyti didesnės apsaugos. Kadangi būsto neliečiamybė ir teisės į nuosavybę yra saugomos pagal Sąjungos teisę ir pagal Konvenciją, Sąjungos teisė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija yra svarbios nagrinėjant šią bylą ( 24 ).

88.

Dėl teisės į nuosavybę pažymėtina, kad iš galimų trijų šios teisės apribojimo būdų, regis, potencialiai gali iškilti plataus teisės naudotis nuosavybe apribojimo klausimas ( 25 ). Žinoma, šiuos argumentus turi pateikti nacionalinis teismas, tačiau atrodo, kad neteisėtas patekimas į neaptvertą privačią žemę, siekiant atlikti minėtus patikrinimus be pagal nacionalinę teisę būtino leidimo, tačiau ir nepadarant jokios žalos nuosavybei, nereikštų pagrindinių teisių pažeidimo. Toks patekimas gali būti pateisinamas, nes juo greičiausiai nebūtų viršijama tai, kas būtina siekiant veiksmingai atlikti patikrinimus. Taigi, nors galimai būdamas neteisėtas, toks būdas atlikti patikrinimus nepažeistų pagrindinės teisės į nuosavybę.

89.

Priešingai – siejant su antruoju klausimu – jeigu žemė yra aptverta, patekimas į privačią žemę be vynmedžių augintojo sutikimo reikštų rimtesnį teisės į nuosavybę pažeidimą, kadangi tai kartu reikštų įsilaužimą. Vėlgi priklauso nuo konkretaus atvejo faktinių aplinkybių, tačiau apskritai atrodo, kad toks pažeidimas būtų mažiau pateisinamas.

90.

Kalbant apie namų neliečiamybę, tiesa yra tai, kad metams bėgant EŽTT palaipsniui praplėtė „namų“ sąvoką papildydamas ją verslo patalpomis, t. y. profesiniais biurais ar filialais ( 26 ). Tačiau neseniai šiame procese buvo nustatyti natūralūs apribojimai bylose Leveau ir Fillon ( 27 ) ir Khamidov ( 28 ).

91.

Leveau ir Fillon bylos susijusios su pareigūno atvykimu į kiaulių ūkį siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, taikomų tokių ūkių ūkininkams. EŽTT nustatė, kad kiaulių ūkių neapima sąvoka „namai“. EŽTT taip pat pabrėžė, kad „namų“ sąvoka negali būti keičiama ir prieštarauti sveikai nuovokai ( 29 ). Byloje Khamidov EŽTT taip pat atsisakė pripažinti pramoninius pastatus, kaip antai malūnus, kepyklas ir sandėliavimo patalpas, kaip patenkančius į namų sąvoką, kaip numatyta Konvencijos 8 straipsnyje.

92.

Teisingumo Teismas, remdamasis EŽTT praktika, kalbėdamas apie netikėtus patikrinimus taip pat pripažino, kad namų apsauga gali būti praplėsta ir apimti verslo patalpas ( 30 ). Teisingumo Teismas taip pat aiškiai pripažino, kad „pagrindinė teisė į būsto neliečiamybę yra bendrasis Sąjungos teisės principas, šiuo metu įtvirtintas Chartijos 7 straipsnyje, atitinkančiame EŽTK 8 straipsnį“ ( 31 ).

93.

Pagal dabartinę jurisprudenciją atrodytų, kad, išskyrus aiškiai bet kokio pobūdžio privačių namų atvejus, yra dar viena namų kategorija, apimanti tam tikrų rūšių įmonių patalpas. Pastaroji kategorija apsiriboja vietomis, kuriose atitinkamų asmenų privatus ir profesinis gyvenimas susipina taip, kad nėra galimybės veiksmingai juos atskirti. Paprastai tariant, tokia apsauga iki šiol buvo taikoma tarnautojų darbo aplinkai – žmonėms, gyvenantiems įstaigose, kur jie taip pat praleidžia didelę dalį privataus gyvenimo.

94.

Kita vertus, mažai tikėtina, kad tik gamybos vietos, pramoninės ar žemės ūkio, kur profesinis ir asmeninis gyvenimas nesusipina, būtų kvalifikuojamos kaip „namai“. Jokiu būdu nenoriu išreikšti abejonių dėl artimo, beveik intymaus ryšio, kuris gali sieti vynmedžių augintoją ir jo vynuogyną. Vis dėlto pirmiau aprašyta logika, kai sąvoka „namai“ buvo ribotai išplėsta įtraukiant tam tikras verslo patalpas, paprasčiausiai netaikoma atvirų gamybos vietų, pvz., vynuogynų, atveju. Be to, atsižvelgdamas į „namų“ sąvokos logiką ir tikslą ir turėdamas omenyje jos apsaugą pagal Chartijos 7 straipsnį, nematau jokių priežasčių siekti išplėsti šią sąvoką.

95.

Dėl šių priežasčių nemanau, kad neaptvertas vynuogynas patektų į „namų“ sąvoką, nebent, žinoma, paaiškėtų kitų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų padaryta kitokia išvada šiuo konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kad konkretus vynuogynas tiesiogiai ribojosi su asmens privačiu būstu arba profesiniu biuru ( 32 ).

96.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Conseil d’État (Valstybės, Taryba, Prancūzija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 555/2008, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisykles dėl bendro rinkos organizavimo vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei vyno sektoriuje, 76, 78 ir 81 straipsniai negali būti aiškinami taip, kad pagal juos leidžiama pareigūnams, atliekantiems patikrinimus vietoje, patekti į žemės ūkio paskirties žemės valdas, aptvertas ar ne, be vynmedžių augintojo leidimo, jei pagal nacionalinę teisę tokio leidimo reikia norint patekti į aptariamos rūšies žemę. Nacionalinėje teisėje turi būti numatyti būdai, kaip gali būti patenkama į žemės valdas, kad galėtų būti atliekami patikrinimai vietoje, ir nustatyta, kaip šie patikrinimai turi būti atliekami laikantis Sąjungos teisės aktų, visų pirma nepažeidžiant pagrindinių teisių.