1

Ieškovas Maxime Picard yra Europos Komisijos sutartininkas.

2

Nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. jis buvo įdarbintas priežiūros darbuotoju paeiliui dviejų bendrovių, t. y. pirma, iki 2006 m. kovo 31 d. – bendrovės Brinks, vėliau, nuo 2006 m. balandžio 1 d., – bendrovės Group 4 Securicor (toliau – G 4S). Šiuo laikotarpiu jis dirbo Europos Sąjungos įstaigų vertimo centre (CdT), vykdydamas administracines užduotis, susijusias su saugumu, ir Komisijoje – instruktoriumi.

3

2005 m. tapęs atrinktu kandidatu pagal Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) organizuotą atrankos procedūrą EPSO/CAST/25/05, kurios tikslas – sudaryti prie pirmos pareigų grupės (toliau – I PG) priskiriamų sutartinininkų įdarbinimo rezervo sąrašą, 2007 m. ieškovas dalyvavo procedūroje EPSO/CAST/27/07, pagal kurią įdarbinama į antrąją pareigų grupę (toliau – II PG).

4

2008 m. balandžio 14 d. ieškovas buvo pakviestas dalyvauti atrankos egzamine žodžiu, siekiant užimti sutartininko darbo vietą (II PG) Komisijos „Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo“ biuro (PMO) 5 skyriuje. Jis šį egzaminą išlaikė.

5

2008 m. birželio 10 d. Komisija ieškovą nuo 2008 m. liepos 1 d. įdarbino sutartinininku PMO 5 skyriuje (toliau – 2008 m. sutartis). Pagal atrankos procedūrą EPSO/CAST/25/05 įdarbintas ieškovas buvo priskirtas prie I PG 1 lygio 1 pakopos pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 80 straipsnį.

6

Vykdydamas atrankos procedūrą EPSO/CAST/27/07 Komisijos Žmogiškųjų išteklių generalinis direktoratas (GD) nusprendė, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos ieškovas neatitiko kvietime teikti paraiškas numatyto reikalavimo turėti trejų metų profesinę patirtį, motyvuodamas tuo, kad jis, kaip bendrovių Brinks ir G 4S darbuotojas, CdT veikiausiai dirbo priežiūros darbuotoju, kurio pareigos priskiriamos prie I PG.

7

2008 m. sutartis tris kartus buvo pratęsta terminuotam laikotarpiui, o 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu pratęsta neterminuotai.

8

2011 m. birželio 15 d. ieškovas dalyvavo priskyrimo prie kitos pareigų grupės komisijoje, kurią sudarė PMO 5 skyrius, siekdamas pasiūlyti jį priskirti prie II PG. Nuspręsta, kad jis atitinka reikalavimus, tačiau tai turi patvirtinti Komisijos Žmogiškųjų išteklių GD. Taigi už žmogiškuosius išteklius atsakingas PMO 7 skyrius pateikė šiam generaliniam direktoratui prašymą dėl priskyrimo prie kitos pareigų grupės.

9

2011 m. gruodžio 9 d. Žmogiškųjų išteklių GD elektroniniu laišku ieškovui buvo pranešta, kad prašymas dėl priskyrimo prie kitos pareigų grupės yra atmestas, motyvuojant tuo, kad iki registracijos pagal procedūrą EPSO/CAST/27/07 termino pabaigos, 2007 m. balandžio 27 d., jis neatitiko tinkamumo kriterijų, t. y. reikalavimo turėti ne mažiau kaip trejų metų atitinkamą profesinę patirtį.

10

Kitais metais, 2012 m. birželio mėn., ieškovas pateikė PMO 7 skyriui CdT parengtą 2012 m. birželio 1 d. pažymą dėl profesinės patirties. Ši pažyma apėmė laikotarpį nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2007 m. liepos mėn., kuriuo ieškovas buvo įdarbintas bendrovių Brinks ir G 4S (žr. šio sprendimo 2 punktą). Minėta pažyma buvo siekiama patvirtinti, kad ieškovas iš tikrųjų vykdė prie II PG, o ne prie I PG priskiriamas užduotis.

11

2012 m. birželio mėn. pabaigoje remdamasis šia pažyma PMO 7 skyrius neoficialiai paprašė, kad Žmogiškųjų išteklių GD iš naujo išnagrinėtų 2011 m. atmestą prašymą dėl priskyrimo prie kitos pareigų grupės (žr. šio sprendimo 8 ir 9 punktus).

12

Vis dėlto Žmogiškųjų išteklių GD kilo abejonių dėl galimybės pakeisti savo poziciją, nes CdT pažyma pateikta praėjus penkeriems metams nuo aplinkybių, ji parengta ne ieškovo darbdavių (bendrovių Brinks ir G 4S), o jų kliento CdT, ir atrodo, kad prieštarauja naujesnei, 2008 m. G 4S parengtai pažymai. Atsižvelgdamas į šią neoficialią poziciją PMO 7 skyrius nepateikė oficialaus prašymo dėl ieškovo priskyrimo prie kitos pareigų grupės.

13

2014 m. PMO 7 skyrius pateikė Žmogiškųjų išteklių GD prašymą dėl įdarbinimo į prie II PG priskiriamas pareigas, jam pagrįsti pateikdamas naują pačios bendrovės Brinks2014 m. kovo 31 d. parengtą pažymą, kuria patvirtinama CdT 2012 m. pateikta informacija, tačiau nenurodyta, kokias užduotis dirbdamas priežiūros darbuotoju atliko ieškovas.

14

Atsižvelgdamas į šią naują aplinkybę ir į tai, kad ši pažyma nebuvo išsami, Žmogiškųjų išteklių GD kreipėsi į bendrovę Brinks, siekdamas patvirtinti šios pažymos turinį. Galiausiai 2014 m. balandžio 25 d. bendrovės Brinks žmogiškųjų išteklių vadovas patvirtino 2014 m. kovo 31 d. bendrovės Brinks pažymą ir 2012 m. birželio 1 d. CdT pažymą, pateikdamas informaciją, įrodančią, kad ieškovas iš tikrųjų visu savo sutarties su šia bendrove galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d., vykdė „atitinkamas“ užduotis, priskiriamas prie II PG.

15

Atsižvelgdamas į šią patvirtintą informaciją ir naują kandidato paraišką, kurią ieškovas galėjo pateikti dėl to, kad buvo įtrauktas į pasibaigus procedūrai EPSO/CAST/27/07 sudarytą duomenų bazę, kurios pabaigos terminas buvo pratęstas iki 2016 m. gruodžio mėn. pabaigos, remdamasis KTĮS 3a straipsniu Žmogiškųjų išteklių GD pasiūlė ieškovui sudaryti naują sutartininko sutartį, kurią šis pasirašė tą pačią dieną (toliau – 2014 m. gegužės 16 d. sutartis). Ši neterminuota sutartis įsigaliojo 2014 m. birželio 1 d., ieškovą priskiriant prie II PG 5 lygio 1 pakopos.

16

2014 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl 2014 m. gegužės 16 d. sutarties. Jis iš esmės tvirtino, kad 2014 m. gegužės 16 d. sutartis, pagal kurią jis priskirtas prie II PG, turėjo įsigalioti 2008 m. liepos 1 d., t. y. nuo jo įdarbinimo sutartininku, jį priskiriant prie I PG, dienos.

17

2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu, apie kurį ieškovui pranešta 2014 m. gruodžio 11 d., Žmogiškųjų išteklių GD B direktorato direktorius, kaip sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba, atmetė minėtą skundą dėl to, kad, pirma, jis yra nepriimtinas, nes pateiktas pavėluotai, ir, antra, jis nepagrįstas.

18

Ieškovas nepareiškė ieškinio Sąjungos teisme dėl šio 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo, taigi jis tapo galutinis.

19

Per tą laiką Pareigūnų tarnybos nuostatai ir KTĮS buvo iš dalies pakeisti 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, 2013, p. 15); jis įsigaliojo 2013 m. lapkričio 1 d., ir tiek, kiek susijęs su šiai bylai svarbiomis nuostatomis, yra taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. (toliau – 2014 m. reforma).

20

Po 2014 m. reformos Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnio antroje pastraipoje, taip pat taikomoje sutartininkams remiantis KTĮS 109 straipsnio 1 dalimi, nustatoma nauja 1,8 % metinė teisių į pensiją kaupimo norma, kuri yra mažiau palanki nei ankstesnė 1,9 % norma. Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnio penktoje pastraipoje nustatyta, kad pensinis amžius yra 66 metai, o anksčiau buvo 63 metai.

21

Vis dėlto numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka. Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo „Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos Sąjungos pareigūnams“ 21 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta, kad pareigūnas, „pradėjęs tarnybą nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.“, nepaisant naujojo 77 straipsnio įsigaliojimo, turi teisę į pensiją taikant metinę 1,9 % kaupimo normą. Be to, remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje pateikta lentele, „[p]areigūnai, kuriems 2014 m. gegužės 1 d. yra 35 ar daugiau metų ir kurie pradėjo tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., teisę į ištarnauto laiko pensiją įgyja sulaukę 64 metų 8 mėnesių“ (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai ir pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl metinės teisių į pensiją kaupimo normos ir pensinio amžiaus“). Galiausiai KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, išskyrus Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 4 dalį, šios pereinamojo laikotarpio nuostatos „[k]itiems tarnautojams, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. yra įdarbinti, [taikomos pagal analogiją]“.

22

2016 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku ieškovas, kuriam kilo abejonių dėl 2014 m. reformos galimų pasekmių jo padėčiai 2014 m. gegužės 16 d. pasirašius sutartį, paprašė, kad PMO 4 skyriaus sektoriaus „Pensijos“ pareigūnas (toliau – sektoriaus „Pensijos“ pareigūnas) pateiktų paaiškinimų (toliau – 2016 m. sausio 4 d. elektroninis laiškas).

23

Tos pačios dienos elektroniniu laišku sektoriaus „Pensijos“ pareigūnas patvirtino, kad jo teisės į pensiją iš dalies pasikeitė pasikeitus sutarčiai, todėl jo atveju įprastinis pensinis amžius ir metinė teisių į pensiją kaupimo norma nuo 2014 m. birželio 1 d. pasikeitė ir atitinkamai yra 66 metai ir 1,8 % (toliau – 2016 m. sausio 4 d. atsakymas).

24

2016 m. balandžio 4 d. ieškovas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl 2016 m. sausio 4 d. atsakymo.

25

2016 m. liepos 25 d. sprendimu, apie kurį ieškovui pranešta 2016 m. liepos 26 d., Žmogiškųjų išteklių GD E direktorato direktorius, kaip sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba, atmetė minėtą skundą dėl to, kad, pirma, jis nepriimtinas, nes nėra jam nepalankaus akto, ir, antra, jis nepagrįstas (toliau – 2016 m. liepos 25 d. sprendimas dėl atmetimo).

26

2016 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

27

2017 m. vasario 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu Komisija pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį. Komisija Bendrojo Teismo prašo:

28

2017 m. balandžio 24 d. ieškovas pateikė pastabas dėl Komisijos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo; jose Bendrojo Teismo prašo:

29

2017 m. spalio 12 d. sprendimu Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas, išklausęs šalis, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio d punktą, kol įsiteisės sprendimas byloje Torné / Komisija (T‑128/17).

30

Po to, kai buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Torné / Komisija (T‑128/17, EU:T:2018:969) ir dėl jo nebuvo pateikta apeliacinio skundo, šalys per nustatytą terminą pateikė pastabas dėl minėto sprendimo padarinių šioje byloje.

31

2019 m. gegužės 13 d. nutartimi Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 7 dalį Komisijos pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pridėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

32

2019 m. gegužės 16 d. teisėjas pranešėjas pasiūlė šalims svarstyti taikaus ginčo sprendimo galimybes. Šalys nepasiekė jokio susitarimo dėl šių galimybių svarstymo.

33

2019 m. birželio 27 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį. Dublikas ir triplikas atitinkamai pateikti 2019 m. spalio 15 d. ir lapkričio 26 d.

34

Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė bylą kitam teisėjui pranešėjui, kuris paskirtas į naujos sudėties pirmąją kolegiją, o jai paskirta ši byla.

35

Aktu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gruodžio 18 d.) ieškovas paprašė surengti teismo posėdį.

36

Taikydamas savo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) 2020 m. balandžio 28 d. pateikė šalims rašytinius klausimus. Šios šalys atsakė į šiuos klausimus per nustatytą terminą.

37

Tą pačią dieną taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalyje numatytą proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas paklausė šalių, ar jos nori būti išklausytos per teismo posėdį, nepaisant su COVID‑19 susijusios sveikatos krizės.

38

Komisija ir ieškovas atitinkamai 2020 m. balandžio 30 d. ir liepos 29 d. atsakė, kad nori būti išklausyti.

39

Atsižvelgdamas į pirmosios kolegijos siūlymą ir taikydamas Procedūros reglamento 28 straipsnį 2020 m. birželio 3 d. Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

40

2020 m. rugsėjo 14 d. posėdyje buvo išklausytos šalių nuomonės ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

41

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

42

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

43

Pareikšdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Komisija nurodo nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą tuo, kad nėra asmens nenaudai priimto akto, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį. Savo atsiliepime į ieškinį Komisija pakartoja ir plėtoja savo argumentus dėl ieškinio nepriimtinumo.

44

Ieškovas, pirma, ginčija Komisijos pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, ir, antra, teigia, kad nereikėtų atsižvelgti į atsiliepime į ieškinį Komisijos pateiktus argumentus dėl ieškinio priimtinumo.

45

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos teismas turi teisę konkrečiomis aplinkybėmis įvertinti, ar tinkamas teisingumo vykdymas pateisina ieškinio atmetimą iš esmės, prieš tai nepriėmęs sprendimo dėl atsakovo pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo (2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba / Boehringer, C‑23/00 P, EU:C:2002:118, 50–52 punktai ir 2017 m. sausio 13 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑189/14, EU:T:2017:4, 26 punktas).

46

Šios bylos aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad, siekiant proceso ekonomiškumo, pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovo nurodytus pagrindus, prieš tai nepriėmus sprendimo dėl Komisijos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo pagrindo, taigi, ir dėl su juo susijusio ieškovo pateikto argumento jo nepriimti, nes ieškinys bet kuriuo atveju ir dėl toliau išdėstytų motyvų yra nepagrįstas.

47

Savo ieškiniu ieškovas prašo panaikinti, pirma, 2016 m. sausio 4 d. atsakymą ir, antra, kiek būtina, 2016 m. liepos 25 d. sprendimą dėl atmetimo.

48

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi vienu pagrindu dėl teisės klaidos ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnio antros ir penktos pastraipų, kurios pagal KTĮS 109 straipsnį taikomos sutartininkams, taip pat Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnių pažeidimo tiek, kiek iš 2016 m. sausio 4 d. atsakymo matyti, kad tarnybos pradžios data, į kurią atsižvelgiama taikant minėtas Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, buvo 2014 m. birželio 1 d., kai įsigaliojo 2014 m. gegužės 16 d. sutartis, nors turėjo būti atsižvelgta į 2008 m. liepos 1 d. datą, kai jis iš pradžių pradėjo tarnybą Komisijoje kaip prie I PG priskirtas sutartininkas.

49

Šį pagrindą sudaro dvi dalys, abi jos grindžiamos teisės klaida: pirmoji – tuo, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniuose nurodyta tarnybos pradžios data yra pirmojo įdarbinimo data, antroji – tuo, kad 2014 m. gegužės 16 d. sutartis, kurios tikslas ir pasekmės buvo ieškovo perkėlimas į kitą pareigų grupę iš esmės nekeičiant jo funkcijų, nelaikytina jo karjeros tęstinumo nutraukimu.

50

Konkrečiai kalbant, grįsdamas pirmą dalį ieškovas visų pirma pažymi, kad 2016 m. sausio 4 d. atsakymas lėmė, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai jam netaikomi, motyvuojant vien tuo, jog pagal naują sutartį, kuria, kaip nurodyta 2016 m. liepos 25 d. sprendime dėl atmetimo, buvo nutraukta ankstesnė sutartis ir kuri laikytina naujo įdarbinimo pagrindu, 2014 m. birželio 1 d. jis priskirtas prie II PG.

51

Šiuo klausimu ieškovas teigia, kad net darant prielaidą, jog 2014 m. gegužės 16 d. sutartis laikytina naujo įdarbinimo 2014 m. birželio 1 d. pagrindu, akivaizdu, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniuose nurodyta tarnybos pradžia yra pradinė pareigūnų ir pagal analogiją kitų tarnautojų, įskaitant sutartininkus, įdarbinimo diena, o ne diena, kai laimėjęs bendrąjį konkursą pareigūnas gali būti perkeltas į aukštesnio lygio arba aukštesnės pareigų grupės pareigas, palyginti su pareigomis, į kurias jis buvo įdarbintas iš pradžių, arba pagal analogiją diena, kai bendros atrankos tvarka sutartininkas perkeliamas į prie aukštesnės pareigų grupės priskiriamas pareigas pagal KTĮS 87 straipsnio 4 dalį.

52

Vadinasi, ieškovo manymu, PMO ir Žmogiškųjų išteklių GD, iš esmės manydami, kad sutartininkų atveju bet koks KTĮS numatyto statuso ar sutarties rūšies pakeitimas turėtų būti laikomas tarnybos tęstinumo nutraukimu, dėl kurio taikomos Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklės, taikytinos naujos sutarties įsigaliojimo dieną, padarė teisės klaidą ir nepaisė tarnybos pradžios sąvokos, nurodytos Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniuose. Be to, grįsdamas šią išvadą ieškovas remiasi, pirma, 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimu De Luca / Komisija (T‑563/10 P, EU:T:2011:746, 46 ir 48–52 punktai) ir, antra, 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu EMA / Drakeford, (T‑231/14 P, EU:T:2015:639, 40 punktas) bei 2014 m. vasario 5 d. Sprendimu Drakeford / EMA (F‑29/13, EU:F:2014:10, 46–48 punktai).

53

Dublike ieškovas paaiškina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai jam taikomi pagal KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalį, taigi konkreti minėtų nuostatų taikymo sąlyga nėra neįvykdyta.

54

Šiuo klausimu, pirma, jis teigia, kad Komisijos argumentas, jog tam, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai būtų taikomi ieškovui, jis turėjo ne tik 2013 m. gruodžio 31 d. būti įdarbintas, bet taip pat likti tose pačiose pareigose po šios dienos, yra toks argumentas, kuris ne tik neatitinka faktinių aplinkybių dėl to, kad 2014 m. sausio 1 d. jis vis dar buvo prie I PG priskiriamas sutartininkas, bet taip pat nėra pagrįstas teisiškai, nes iš esmės Komisija KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalį papildo sąlyga likti įdarbintam tose pačiose pareigose po šios dienos. Tą patį galima pasakyti apie Komisijos argumentą, grindžiamą Reglamento Nr. 1023/2013 29 konstatuojamosios dalies tekstu „iki [Reglamentu Nr. 1023/2013 atliktų Pareigūnų tarnybos nuostatų] pakeitimų įsigaliojimo įdarbintų darbuotojų“.

55

Antra, ieškovas tvirtina, kad Komisija klaidingai aiškina savo 2016 m. sausio 4 d. elektroninį laišką, kad jis yra grindžiamas tik 2014 m. gegužės 16 d. sutartimi, ir neatsižvelgia į savo argumentus, kuriais patvirtinama, jog 2013 m. gruodžio 31 d. jo tarnybos pagrindas, kaip tai suprantama pagal KTĮS 1 straipsnio 1 dalį, buvo 2008 m. birželio 10 d. sutartis, o ne 2014 m. gegužės 16 d. sutartis. Jis taip pat tvirtina, kad 2014 m. gegužės 16 d. sutartis nėra nauja jo tarnybos pradžia arba įdarbinimo tęstinumo nutraukimas, o tai reikštų, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai jam nebetaikomi. Teisės klaidos daromos teigiant, kaip tai darė Komisija, kad siekiant Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnius taikyti nuo pradžių reikia ne tik dirbti arba eiti pareigas prieš įsigaliojant naujoms taisyklėms, bet taip pat toliau tai tęsti joms įsigaliojus, arba kad tokių nuostatų taikymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į suinteresuotojo asmens administracinę padėtį arba sutartį, kai padėtis keičiasi. Teisiniu požiūriu taip pat būtų klaidinga manyti, kad dėl bet kokio statuso ar sutarties pakeitimo faktiškai nutrūksta tarnyba ar pareigos arba nutrūksta tarnybos ar pareigų tęstinumas.

56

Trečia, ieškovas mano, kad remiantis 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Torné / Komisija (T‑128/17, EU:T:2018:969) 90–93 punktais darytina išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad būtina suderinti įgytų teisių išsaugojimo ir biudžeto išlaidų valdymo tikslus, reikia laikytis nuomonės, kad kriterijus, kuriuo remiantis galima vertinti sąvoką „iki reformos įsigaliojimo įdarbintų darbuotojų“, yra dalyvavimas Sąjungos pensijų sistemoje iki šios dienos ir jos įmokų mokėjimas, kad žodžiai „iki reformos įsigaliojimo įdarbintų“ ir žodžiai „pradėję tarnybą nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.“ yra lygiaverčiai ir kad jei pereinamojo laikotarpio nuostatos suinteresuotajam asmeniui taikomos tuo atveju, jeigu jis po 2013 m. gruodžio 31 d. vis dar dirba, nauja vėliau sudaryta sutartis su nauju darbdaviu tam netrukdo, nes dėl jos nenutrūksta dalyvavimo šioje sistemoje ir jos įmokų mokėjimo tęstinumas. Kiek tai susiję su ieškovu, jo dalyvavimas Sąjungos pensijų sistemoje ir jos įmokų mokėjimas nebuvo nutrūkęs, kai jo 2008 m. liepos 1 d. sutartį pakeitė 2014 m. gegužės 16 d. sutartis, taigi 2014 m. birželio 1 d. jis vis dar dirbo, kaip tai suprantama pagal KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalį, ir vis dar buvo įdarbintas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnius.

57

Ketvirta, ieškovas teigia, kad dėl naujos rūšies sutarties sudarymo nenutrūksta Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnių taikymas, tačiau tai suteikia galimybę tarnautojams siekti karjeros, o priešingu atveju to nebūtų galimybės padaryti nepažeidžiant jų teisių į pensiją.

58

Grįsdamas antrą dalį ieškovas tvirtina, pirma, kad nors bendros atrankos tvarka sudaręs 2014 m. gegužės 16 d. sutartį jis iš tikrųjų buvo perkeltas į aukštesnę pareigų grupę, nei buvo iš pradžių įdarbintas, ši nauja sutartis patenka tik į KTĮS numatytą sutartininkų darbo reglamentavimo sritį ir ją sudarius jo karjera nenutrūko iš esmės pasikeitus pareigoms.

59

Šiuo klausimu ieškovas pirmiausia tvirtina, kad sudarius šią sutartį nepasikeitė nei jo pareigų pobūdis, nei lygis. Taip pat, nors prie I PG priskiriamo sutartininko pareigų pavadinimas skyrėsi nuo prie II PG priskiriamo sutartininko pareigų, į kurias jis buvo perkeltas, kai sudarė naują sutartį, pavadinimo, bendras šių dviejų darbo vietų tikslas, konkrečios pagal jas jam tenkančios atsakomybės abiejų darbo vietų aprašuose buvo apibrėžtos visiškai vienodai. Be to, kaip matyti iš 2014 m. gegužės 16 d. rašto, 2014 m. gegužės 16 d. sutartis priskirta prie 5 lygio 1 pakopos, o tai reiškia, pirma, kad buvo atsižvelgta į patirties, įgytos Komisijoje I PG, dalį, ir, antra, kad ta patirtis buvo II PG lygio.

60

Antra, ieškovas iš esmės tvirtina, kad 2014 m. gegužės 16 d. sutartis neturėjo įtakos jo dalyvavimui Sąjungos pensijų sistemoje ir mokamoms įmokoms.

61

Komisija ginčija ieškovo argumentus, kuriuos šis pateikė ieškinio pagrindo pirmai ir antrai dalims pagrįsti.

62

Kadangi abi vienintelio pagrindo dalys yra glaudžiai susijusios, jas reikia nagrinėti kartu.

63

Šioje byloje iš esmės keliamas klausimas, ar tokiam sutartininkui, kaip ieškovas, po 2014 m. reformos įsigaliojimo pasirašius naują sutartį keičiasi darbo santykiai su Sąjungos administracija, pagal kurią minėtam sutartininkui nėra galimybės taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su metine teisių į pensiją kaupimo norma ir pensiniu amžiumi.

64

Pirmiausia reikia išaiškinti KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalį, taigi, ir paaiškinti, kokios pagal minėtą straipsnį yra esminės Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnių taikymo sutartininkams sąlygos.

65

Pirma, kaip primenama šio sprendimo 21 punkte, pagal Reglamentu Nr. 1023/2013 iš dalies pakeistą KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalį „[k]itiems tarnautojams, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. yra įdarbinti, pagal analogiją taikomi [Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII] priedo 21 straipsnis, 22 straipsnis, išskyrus jo 4 dalį <…>“.

66

Antra, svarbu pažymėti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniuose atitinkamai numatyta, kad pareigūnas, įdarbintas nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., turi teisę į 1,9 % metinę teisių į pensiją kaupimo normą, ir jeigu jam 2014 m. gegužės 1 d. yra 35 metai ir jis pradėjo tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., teisę į ištarnauto laiko pensiją įgyja sulaukęs 64 metų ir 8 mėnesių.

67

Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1023/2013 29 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas, be kita ko, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniuose ir KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalyje numatė „pereinamojo laikotarpio tvarką, kad naujas taisykles ir priemones būtų galima taikyti laipsniškai, atsižvelgiant į iki [minėtų] Tarnybos nuostatų pakeitimų įsigaliojimo įdarbintų darbuotojų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius“.

68

Atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatų išimtinį pobūdį (žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Kirin Amgen, C‑66/09, EU:C:2010:484, 33 punktą ir 2013 m. sausio 17 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑360/11, EU:C:2013:17 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) ir jų poveikį biudžetui (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 30 d. Sprendimo Olesen / Komisija, T‑190/03, EU:T:2005:264 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), remiantis suformuota jurisprudencija, jos aiškinamos siaurai, tačiau šis aiškinimas negali prieštarauti Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamiems tikslams ir Pareigūnų tarnybos nuostatams bei KTĮS sukurtai sistemai (žr. 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Torné / Komisija, T‑128/17, EU:T:2018:969 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

69

Trečia, iš KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedas tarnautojams, kuriems taikomos KTĮS, taikomas pagal analogiją, todėl to priedo 21 ir 22 straipsniai minėtiems tarnautojams taikomi tiek, kiek tarp jų ir pareigūnų galima analogija, atsižvelgiant į kiekvienos iš šių darbuotojų kategorijų ypatumus.

70

Vadinasi, pirmiausia reikia priminti, kuo tarnautojų kategorija skiriasi nuo pareigūnų kategorijos.

71

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad įvairių Sąjungos įdarbinamų asmenų kategorijų – pačių pareigūnų ar įvairių kategorijų tarnautojų, kuriems taikomos KTĮS, – apibrėžimas atitinka teisėtus Sąjungos administracijos poreikius ir laikinų ar nuolatinių užduočių, kurias ji turi atlikti, pobūdį (žr. 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo De Smedt / Komisija, F‑59/05, EU:F:2006:105, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72

Visų pirma remiantis KTĮS 3a straipsniu KTĮS sutartininkai – tai darbuotojai, nepaskirti į etatus, kurie įtraukti į etatų, nurodytų atitinkamai institucijai skirtame biudžeto skirsnyje, sąrašą, o pasamdyti dirbti sutrumpintą ar visą darbo laiką.

73

Be to, iš 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130), kuriuo nustatoma sutartininkų kategorija, 36 konstatuojamosios dalies matyti, kad pastarieji reikalingi dirbti vadovaujant pareigūnams ar laikiniesiems darbuotojams. Be to, svarbu pažymėti, kad remiantis ta pačia šio reglamento konstatuojamąja dalimi minėtų tarnautojų teisės ir pareigos buvo apibrėžtos pagal analogiją su laikinųjų darbuotojų teisėmis ir pareigomis, ypač kai jos susijusios su socialine apsauga, pašalpomis ir darbo sąlygomis.

74

Kita vertus, tik pareigūnai, kurie, remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsniu, „[yra] asmen[ys], paskirt[i] šiuose Tarnybos nuostatuose numatyta tvarka į įsteigtas vienos iš Sąjungos institucijų darbuotojų pareigas tos institucijos Paskyrimų tarnybos išleistu dokumentu“, gali nuolat teikti viešosios tarnybos paslaugas.

75

Antra, reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta jurisprudencijoje, pareigūnai ir tarnautojai skiriasi ne tik dėl vykdomų užduočių pobūdžio, bet, be kita ko, ir tuo, kad pareigūnų ir institucijos teisiniai santykiai yra statutiniai, o ne sutartiniai, todėl teisės aktų leidėjas gali bet kada pakeisti pareigūnų teises ir pareigas (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 143 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), o tarnautojų, kuriems taikomos KTĮS, padėtis paprastai apibūdinama sutartiniais darbo santykiais (šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo De Smedt / Komisija, F‑59/05, EU:F:2006:105, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

76

Darytina išvada, kad, kaip per teismo posėdį pagrįstai pažymėjo Komisija, nors pareigūnas pradeda ir tęsia tarnybą Sąjungos administracijoje remiantis paskyrimo dokumentu, kuris išlieka nepakitęs visą jo karjerą, remiantis KTĮS 3a straipsniu sutartininkas pradeda ir tęsia tarnybą pagal sutartį, kol ji galioja. Taigi galiojanti sutartis yra jo sąsaja su Sąjungos administracija ir ja remdamasis jis gali vykdyti savo funkcijas.

77

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja patikslinama, jog tam, kad kitiems tarnautojams galėtų būti taikomos pereinamojo laikotarpio taisyklės, numatytos pareigūnams Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniuose, jie „2013 m. gruodžio 31 d.“ turi būti „įdarbinti“, t. y. tą dieną jie turi būti įdarbinti pagal sutartį, kaip tai suprantama pagal KTĮS 3a straipsnį.

78

Šiuo atveju šalys nesutaria, be kita ko, dėl to, kaip reikėtų aiškinti sąvoką „2013 m. gruodžio 31 d. būti įdarbintam“, kaip tai suprantama pagal KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalį.

79

Iš tikrųjų šiuo klausimu Komisija teigia, jog tam, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai būti taikomi kitiems tarnautojams, tam tikrą dieną, t. y. 2013 m. gruodžio 31 d., tarnautojas ne tik turi būti įdarbintas, bet jis taip pat turi „vis dar būti įdarbintas / vis dar dirbti“, t. y. jis turi būti tarnyboje tiek 2013 m. gruodžio 31 d., tiek po šios datos. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad bet koks sutarties pakeitimas reiškia, kad nutrūksta darbo santykiai su Sąjungos administracija, taigi tarnautojui negali būti taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai.

80

Kita vertus, ieškovas iš esmės teigia, jog tam, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai būtų taikomi tarnautojui, kuriam taikomos KTĮS, pakanka, kad 2013 m. gruodžio 31 d. jis būtų įdarbintas pagal sutartį, neatsižvelgiant į jokius tolesnius sutarties pakeitimus. Todėl jis kaltina Komisiją tuo, kad KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga „2013 m. gruodžio 31 d. būti įdarbintam“ buvo papildyta papildoma sąlyga, t. y. reikalavimu likti nepertraukiamai įdarbintam po šios dienos.

81

Vadinasi, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, Komisija ne nustato reikalavimą, o tik aiškina KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąvoką „pagal analogiją“, kuri reiškia, kad tarnautojų ir pareigūnų padėtis yra analogiška. Iš tikrųjų tokia padėtis gali būti konstatuota tik tuo atveju, kai tarnautojas nėra pasirašęs naujos sutarties, pagal kurią užmezgami nauji darbo santykiai su Sąjungos administracija. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, remiantis jurisprudencija, sutartis žymi teisinę priemonę, kuri sukonkretina darbo santykius tarp tarnautojo ir Sąjungos administracijos. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas nusprendė, kad minėti darbo santykiai gali išlikti nepakitę net ir sudarius naują sutartį, kuri formaliai yra atskirta nuo pradinės sutarties, jeigu tokia sutartis nereiškia esminio tarnautojo pareigų pakeitimo, be kita ko, pareigų grupės pakeitimo, verčiančio abejoti dėl jo darbo santykių su administracija funkcinio tęstinumo (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo EMA / Drakeford, T‑231/14 P, EU:T:2015:639, 40 punktą).

82

Vadinasi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai yra pereinamojo laikotarpio nuostatos, remiantis KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalimi pagal analogiją taikomos kitiems tarnautojams, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. yra įdarbinti ir tokie lieka po tos datos pagal sutartį, kaip nurodyta šio sprendimo 81 punkte, kol jų padėtis bus įvertinta apskaičiuojant teises į pensiją.

83

Remiantis tokiu aiškinimu galima, pirma, pripažinti, kartu laikantis funkcinio požiūrio, naujos sutarties pasirašymo pagal KTĮS teisinę galią ir, antra, išsaugoti įgytas darbuotojų teises ir jų teisėtus lūkesčius laikantis Reglamento Nr. 1023/2013 29 konstatuojamosios dalies.

84

Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas reikia išnagrinėti, ar įsigaliojus 2014 m. reformai naujos sutarties pasirašymas reiškia, kad ieškovo atveju Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai yra netaikomi.

85

Šiuo atveju pirmiausia reikia priminti, kad ieškovas pirmą kartą sutartininku įdarbintas 2008 m. pagal terminuotą sutartį, kuri buvo pratęsta tris kartus, o vėliau, nuo 2011 m. gegužės 3 d., pratęsta neterminuotai. Ši sutartis galiojo iki įsigaliojant 2014 m. gegužės 16 d. sutarčiai, t. y. iki 2014 m. birželio 1 d.2013 m. gruodžio 31 d. ieškovas dirbo pagal 2008 m. pasirašytą sutartį, t. y. pagal pradinę darbo sutartį. Tą dieną jis ėjo prie I PG priskiriamas tarnautojo, dirbančio fizinį darbą ir atliekančio administracinio aptarnavimo užduotis, prižiūrint pareigūnams ar laikiniesiems darbuotojams, kaip numatyta KTĮS 80 straipsnio 2 dalyje pateiktoje lentelėje.

86

Antra, reikia pažymėti, kad 2014 m. gegužės 16 d. ieškovas pasirašė „neabejotinai naują sutartį“ – tai pripažįsta jis pats. Tai yra – ieškovas tai patvirtina – neterminuota sutartininko darbo sutartis, pagal KTĮS 87 straipsnio 4 dalį priskiriama prie II PG 5 lygio 1 pakopos. Visų pirma iš šios naujos sutarties 2 straipsnio matyti, kad pagal ją ieškovas buvo įdarbintas vykdyti raštinių, sekretoriato arba lygiaverčių užduočių, kaip numatyta KTĮS 80 straipsnio 2 dalyje pateiktoje lentelėje. Jis taip pat dirbo bandomąjį laikotarpį, po kurio parengta bandomojo laikotarpio ataskaita. Todėl, kaip nurodyta šio sprendimo 81 punkte, pareigų grupės pakeitimas privertė abejoti ieškovo darbo santykių su Sąjungos administracija funkciniu tęstinumu.

87

Be to, nė vienu iš pagal antrą pagrindo dalį ieškovo pateiktų argumentų negali būti įrodyta, kad šiuo atveju yra koks nors esminis funkcijų, kurias jis vykdė, tęstinumas.

88

Pirma, kaip primenama šio sprendimo 86 punkte, neginčijama, kad pagal 2014 m. gegužės 16 d. sutartį jis perkeltas į pareigas, priskirtinas prie aukštesnės pareigų grupės, nei priskiriamos pareigos, į kurias jis buvo įdarbintas iš pradžių. Antra – ieškovas pripažįsta – I PG ir II PG sutartininko pareigų pavadinimai buvo skirtingi, pirmosios pavadintos „administracinis padėjėjas ekspertų išlaidų klausimais“, antrosios – „vadybininkas administratorius ekspertų išlaidų klausimais“. Be to, kaip pažymi Komisija, pagal 2014 m. gegužės 16 d. sutartį ieškovas paskirtas į kitas pareigas, žymimas kitu numeriu. Trečia, tai, kad abiejų darbo vietų apibūdinime funkcijų ir atsakomybių aprašai suformuluoti vienodai, neįrodo, jog ieškovas, būdamas iš pradžių prie I PG priskiriamas, vėliau – prie II PG priskiriamas sutartininkas, iš esmės vykdė tas pačias užduotis ir (arba) funkcijas.

89

Galiausiai ieškovas tvirtina, kad jį perkeliant į 2014 m. gegužės 16 d. sutartyje numatytą II PG 5 lygio 1 pakopą reikėjo atsižvelgti į dalį patirties, įgytos I PG, o tai rodo, kad minėta patirtis buvo II PG lygmens. Vis dėlto reikia pažymėti, kad darant prielaidą, jog 2014 m. gegužės 16 d. sutartyje numatant priskyrimą prie atitinkamos pareigų grupės reikėjo atsižvelgti į dalį ieškovo I PG lygio patirties, ši aplinkybė nereiškia, kad ex tunc pripažįstama, jog ieškovo, kaip prie I PG priskiriamo sutartininko, pareigos, kurias jis ėjo pagal skirtingą sutartį, iš tikrųjų buvo II PG lygio. Taigi siūlydama sudaryti naują sutartį į profesinę patirtį institucija atsižvelgia tik siekdama ex nunc priskirti prie atitinkamos pareigų grupės. Be to, reikia konstatuoti, kad galimas atsižvelgimas į dalį ieškovo patirties, įgytos dirbant I PG, kaip į patirtį, iš tikrųjų priskirtiną prie II PG, nėra įrodymas, kad jis nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. sutarties pasirašymo, taigi nepertraukiamai, vykdė tik prie II PG priskiriamas pareigas. Iš tikrųjų ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokį tęstinumą.

90

Taigi, kaip nurodyta šio sprendimo 81 punkte, sudarius naują sutartį, pagal kurią ieškovas buvo perkeltas į naują pareigų grupę, 2008 m. sutartis, pagal kurią jis „2013 m. gruodžio 31 d. buvo įdarbintas“, kaip nurodyta KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalyje, nebesukelia jokių pasekmių, taigi nutrūko ir darbo santykiai su Sąjungos administracija.

91

Trečia, reikia pažymėti, kad įdarbinimas pagal naują sutartį nedaro įtakos ieškovo teisėms dėl metinės teisių į pensiją kaupimo normos, pagal 2008 m. sutartį įgytoms iki 2014 m. gegužės 16 d. sutarties įsigaliojimo. Iš tikrųjų iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 2 ir 3 straipsnių, tarnautojams taikomų pagal KTĮS 109 straipsnį, matyti, kad tokio sutartininko, kaip ieškovas, pensija nustatoma sudėjus skirtingas metines kaupimo normas, kurias jis sukaupė kiekvienu pensijų draudimo stažo laikotarpiu.

92

Šiuo atveju 2014 m. gegužės 16 d. pasirašyta sutartis įsigaliojo 2014 m. birželio 1 d., todėl tą dieną ieškovui buvo taikoma iki reformos galiojusi pensijų sistema, o nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. jam taikyta ta pati sistema pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas. Todėl apskaičiuojant teises į pensiją ieškovui galės būti taikoma 1,9 % kaupimo norma už pensijų draudimo stažą, sukauptą pagal 2008 m. sutartį, nes ši norma yra ieškovo įgyta teisė, tačiau nuo 2014 m. gegužės 16 d. sutarties įsigaliojimo jam bus taikoma 1,8 % kaupimo norma.

93

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad PMO ir Žmogiškųjų išteklių GD nusprendė, kad siekiant taikyti KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalį sudarius 2014 m. gegužės 16 d. sutartį, pagal kurią ieškovas buvo perkeltas į aukštesnę pareigų grupę, jis buvo įdarbintas iš naujo, todėl jam negali būti taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su metine teisių į pensiją kaupimo norma ir pensiniu amžiumi.

94

Kiti ieškovo pateikti argumentai negali paneigti šios išvados.

95

Pirma, kiek tai susiję su argumentu, grindžiamu tariama analogija su 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimu De Luca / Komisija (T‑563/10 P, EU:T:2011:746), reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad šis sprendimas susijęs su tokios įdarbinimo nuostatos, kaip Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis, dėl pareigūnų, įtrauktų į tinkamų kandidatų sąrašus prieš 2006 m. gegužės 1 d. ir įdarbintų nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d., priskyrimo prie atitinkamos pakopos taikymu dirbančiam pareigūnui, kuris, kaip bendro konkurso laimėtojas, paskirtas į kitas pareigas ir dėl kurio Pareigūnų tarnybos nuostatuose nėra nustatyta konkrečios tvarkos. Reikia konstatuoti, kad byla, kurioje priimtas minėtas sprendimas, visiškai nėra analogiška nagrinėjamai bylai, kuri susijusi su pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl sutartininko teisių į pensiją taikymu.

96

Antra, kalbant apie argumentą, grindžiamą tariama analogija su 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu EMA / Drakeford, (T‑231/14 P, EU:T:2015:639) ir 2014 m. vasario 5 d. Sprendimu Drakeford / EMA (F‑29/13, EU:F:2014:10), reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 81 punkto, nagrinėjamu atveju šis argumentas nereikšmingas, nes 2014 m. gegužės 16 d. sutartis yra nauja sutartis, pagal kurią ieškovas perkeliamas į naujas pareigas, taigi ją sudarius nutrūksta jo darbo santykiai su Sąjungos administracija.

97

Trečia, kalbant apie ieškovo argumentą, kad nauja sutartis nėra kliūtis taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnius, nes dėl jos nenutrūksta dalyvavimas Sąjungos pensijų sistemoje ir jos įmokų mokėjimas, reikia pažymėti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnių taikymą tarnautojams lemia ne tariamas nepertraukiamas dalyvavimas Sąjungos pensijų sistemoje, bet darbo santykių funkcinis tęstinumas (žr. šio sprendimo 81 punktą).

98

Galiausiai, ketvirta, kalbant apie ieškovo argumentą, kuriuo iš esmės teigiama, kad dėl naujos rūšies sutarties sudarymo nenutrūksta Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnių taikymas, ir tai suteikia galimybę tarnautojams siekti karjeros, o priešingu atveju to nebūtų galima padaryti nepažeidžiant jų teisių į pensiją, reikia priminti, kad sudarius naują sutartį neprarandamos jau įgytos teisės į pensiją. Be to, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad dalyvavimo pensijų sistemoje sąlygos, atsižvelgiant į jų pobūdį ir užtikrinant įgytas teises, ateityje gali būti pakeistos Sąjungos teisės aktų leidėjo nuožiūra.

99

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vienintelį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, todėl reikia atmesti ir visą ieškinį.

100

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

Faktinės bylos aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl priimtinumo

Dėl esmės

Dėl KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalies ir Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnių taikymo kitiems tarnautojams, kuriems taikomos KTĮS, sąlygų

Dėl ieškovo padėties

Dėl bylinėjimosi išlaidų