1

2013 birželio 24 d. Europos Komisija Sprendimu C (2013) 3496 final (toliau – suteikimo sprendimas) suteikė Euratomo paskolą Ukrainos nacionalinei energijos gamybos įmonei (Energoatom), skirtą paremti Ukrainos branduolinių jėgainių saugos gerinimo programai. Šią paskolą užtikrino Ukrainos vyriausybė.

2

Suteikimo sprendimas priimtas taikant 1977 kovo 29 d. Tarybos sprendimą 77/270/Euratomas, suteikiantį Komisijai teisę sudaryti sutartis dėl Euratomo paskolų, siekiant prisidėti prie atominių elektrinių finansavimo (OL L 88, 1977, p. 9), iš dalies pakeistą 1994 m. kovo 21 d. Sprendimu 94/179/Euratomas (OL L 84, 1994, p. 1). Šio sprendimo 1 straipsnyje numatyta, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) vardu ir neperžengdama Tarybos nustatytų sumų ribų įgaliojama sudaryti sutartis dėl lėšų pasiskolinimo, kurios paskolų forma bus skirtos finansuoti projektams, siekiant didinti priede išvardytų Bendrijai nepriklausančių valstybių, tarp jų Ukrainos, atominių elektrinių saugumą ir efektyvumą.

3

Ieškovė CEE Bankwatch Network yra nevyriausybinių organizacijų asociacija, įsteigta pagal Čekijos teisę. Pagal įstatus šios asociacijos užduotis – prižiūrėti tarptautinių finansinių institucijų, kurios veikia šiame regione, veiklą ir siūlyti alternatyvius sprendimus, susijusius su jų politika ir projektais, kurie būtų tvarūs aplinkos apsaugos, socialinėje ir ekonominėje srityse. Jos buveinė yra Prahoje (Čekijos Respublika).

4

2015 m. lapkričio 6 ir 7 d. ieškovė, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 6 straipsnio 1 dalimi, paprašė Komisijos leisti susipažinti su įvairiais dokumentais, susijusiais su suteikimo sprendimu.

5

Prašymas leisti susipažinti su dokumentais buvo pateiktas dėl 5 dokumentų ar dokumentų kategorijų:

6

2015 m. gruodžio 21 d. raštu Komisija į jai adresuotą prašymą atsakė taip:

7

2016 m. sausio 19 d. laišku ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalimi, pateikė Komisijai kartotinį prašymą, kad ši peržiūrėtų savo poziciją dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų dokumentų. Tačiau ji nebeteikė prašymo dėl 5 punkto. Savo kartotiniame prašyme ieškovė rėmėsi 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13).

8

2016 m. vasario 9 d. raštu Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalimi, terminą, skirtą atsakymui pateikti, pratęsė 15 darbo dienų. 2016 m. kovo 1 d. raštu ji dar kartą pratęsė terminą, skirtą atsakymui į kartotinį prašymą pateikti.

9

2016 m. balandžio 15 d. Sprendimu C(2016) 2319 final (toliau – ginčijamas sprendimas), Komisija atsakė į kartotinį prašymą. Ginčijamame sprendime Komisija pirmiausia nurodė, kad šiuo atveju Reglamentas Nr. 1367/2006 netaikytinas.

10

Dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais 1 punkto (paskolos sutartis) Komisija patvirtino savo sprendimą leisti tik iš dalies susipažinti su paskolos sutartimi, t. y. vien su aplinkos apsaugos ir socialinėmis sąlygomis. Ji manė, kad likusi sutarties dalis neturi būti atskleista dėl, pirma, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatytos išimties dėl visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugos ir, antra, dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos išimties, susijusios su komercinių interesų apsauga.

11

Dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais 2 punkto (tarpžinybinės konsultacijos ir įrodymai, susiję su išankstiniu įvertinimu dėl pirmosios paskolos dalies išmokėjimo) pažymėtina, kad Komisija leido susipažinti su trimis dokumentais: 2014 m. spalio 24 d.„Aplinkos“ GD raštu, adresuotu Komisijos „Ekonomikos ir finansų reikalų“ GD, ir dviem 2014 m. liepos 31 d.Energoatom laiškais, adresuotais „Aplinkos“ GD. Vis dėlto remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtimi, susijusia su individo privatumu ir neliečiamumu, ji, kiek tai susiję su kiekvienu iš šių dokumentų, atsisakė perduoti minėtų asmenų vardus ir pavardes, pareigas ir parašus.

12

Dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais 3 punkto (Komisijos ir Ukrainos oficialus susirašinėjimas) Komisija nurodė, kad, be dviejų „Aplinkos“ GD laiškų, kurie jau buvo perduoti 2015 m. gruodžio 21 d. laišku, nebuvo jokio kito prie šios kategorijos priskirtino susirašinėjimo.

13

Dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais 4 punkto (EIB rekomendacijos) pažymėtina, kad Komisija leido susipažinti su EIB rekomendacijomis, tačiau manė, kad ši prieiga turi būti ribota. Šiuo atžvilgiu ji vėl rėmėsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta komercinių interesų apsaugos išimtimi. Ginčijamame sprendime ji taip pat tvirtino, kad tam tikrose dokumento dalyse, kurias atskleisti buvo atsisakyta, pakartojamos paskolos sutarties sąlygos, dėl kurių, kaip ji manė, jau įrodyta, kad atskleidimas pakenktų jos ir Energoatom komerciniams interesams.

14

Dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais 5 punkto (susirašinėjimas, susijęs su ilgesniu abiejų reaktorių naudojimo terminu) Komisija patvirtino, kad neturi jokio dokumento, kuris, kaip ji teigia, būtų susijęs su šiuo prašymu.

15

Galiausiai Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio viršesnio viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį, kuris pateisintų visišką paskolos sutarties ir EIB rekomendacijų atskleidimą.

16

2016 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

17

2016 m. rugsėjo 16 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį.

18

2016 m. spalio 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė pateikė prašymą įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas patenkino prašymą įstoti į bylą.

19

2016 m. lapkričio 22 d. ieškovė pateikė dubliką.

20

2016 m. gruodžio 19 d. laišku Jungtinė Karalystė informavo Bendrąjį Teismą, kad atsisako teisės pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą.

21

2017 m. sausio 9 d. Komisija pateikė tripliką.

22

Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) konstatavo, kad po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nė viena šalis nepateikė prašymo surengti teismo posėdį per jo Procedūros reglamento 207 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir pagal tos pačios nuostatos 2 dalį nusprendė priimti sprendimą be žodinės proceso dalies.

23

Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

24

Atsiliepime į ieškinį Komisija Bendrojo Teismo prašo:

25

2017 m. balandžio 24 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento 91 straipsnio c punktu ir 92 straipsniu, nurodė Komisijai pateikti paskolos sutartį ir EIB rekomendacijas. Šie dokumentai Bendrajam Teismui buvo perduoti 2017 m. gegužės 2 d., tačiau vadovaujantis Procedūros reglamento 104 straipsniu nebuvo perduoti nei ieškovei, nei Jungtinei Karalystei.

26

Ieškinyje ieškovė remiasi keturiais pagrindais, atitinkamai susijusiais su:

27

Dublike ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį, nes 2015 m. gruodžio 21 d. atsakyme, ginčijamame sprendime ir atsiliepime į ieškinį Komisija nepakankamai atsižvelgė į ieškovės argumentus, pateiktus vykstant administracinei ir ginčo procedūrai.

28

Pirmiausia primintina, kad bendrosios taisyklės dėl galimybės visuomenei susipažinti su institucijos turimais dokumentais, t. y. tais, kuriuos ji parengė, gavo ar turi, buvo nustatytos Reglamente Nr. 1049/2001.

29

Remiantis šio reglamento 1 konstatuojamąja dalimi, jis atitinka ESS 1 straipsnio antroje pastraipoje, įtrauktoje Amsterdamo sutartimi, išreikštą siekį žymėti naują etapą dar glaudesnės sąjungos tarp Europos tautų kūrimo procese, kur visi sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių. Kaip priminta to paties reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais susijusi su šių institucijų demokratiškumu (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 34 punktas ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 72 punktas).

30

Šiuo tikslu minėtu reglamentu, kaip nurodyta jo 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, siekiama suteikti visuomenei kuo platesnes galimybes susipažinti su institucijų turimais dokumentais (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 33 punktas ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 73 punktas).

31

Vis dėlto šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, grindžiami su viešaisiais ar privačiaisiais interesais susijusiomis priežastimis. Konkrečiau kalbant, atsižvelgiant į minėto Reglamento Nr. 1049/2001 11 konstatuojamąją dalį, jo 4 straipsnyje numatyta, kad institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus nukentėtų kurio nors iš šia nuostata saugomų interesų apsauga (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 74 punktas).

32

Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką institucijoms leidžiama atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga.

33

Beje, remdamosi to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka institucijos gali atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu tuo atveju, jei dėl jo atskleidimo nukentėtų „komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės“, apsauga. Šiuo konkrečiu atveju nuostatoje numatyta, kad išimtis netaikoma, jeigu viršesnis viešasis interesas pateisina atitinkamo dokumento atskleidimą.

34

Kadangi šiomis išimtimis nukrypstama nuo visuomenės kuo didesnės galimybės susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 36 punktas ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 75 punktas).

35

Taigi, jei atitinkama institucija neleidžia susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu, iš principo ji privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimties, kuria remiasi institucija, saugomam interesui (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 76 punktas). Be to, rizika pakenkti tokiam interesui turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne vien hipotetinė (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 43 punktas ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 76 punktas).

36

Pirmajame pagrinde ieškovė kritikuoja ginčijamą sprendimą, nes jame neatsižvelgta į visas šiuo atveju taikytinas nuostatas. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001, Komisijai neatsižvelgus į Reglamentą Nr. 1367/2006, kuris yra esminis, nes juo ribojama Europos Sąjungos institucijų galimybė atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais, kai prašoma informacija susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką.

37

Komisija ginčija šį ieškinio pagrindą.

38

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Reglamente Nr. 1367/2006, kurį taikyti prašo ieškovė, be bendrųjų taisyklių dėl galimybės susipažinti su dokumentais, nustatoma speciali tvarka, kiek tai susiję su teise gauti informaciją, visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus ir teise kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

39

Taigi, dėl, be kita ko, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos išimties dėl komercinių interesų apsaugos, kuri nurodyta šio sprendimo 33 punkte ir kuria remiasi Komisija, kai atsisako leisti susipažinti su tam tikrais ieškovės prašomais dokumentais, Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta, kad viršesnis visuomenės interesas atskleisti informaciją yra tuomet, kai prašoma informacija susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką, tad tokiu atveju dokumentai turi būti perduoti.

40

Beje, kalbant apie Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatytą išimtį, nurodytą šio sprendimo 32 punkte, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatyta, kad minėta išimtis turi būti aiškinama ribotai, atsižvelgiant į visuomenės interesą atskleisti informaciją, ir į tai, ar informacija, kurios prašoma, susijusi su dujų arba teršalų išmetimu į aplinką.

41

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar šios Reglamento Nr. 1367/2006 specialios nuostatos taikytinos šiam ginčui, siekiant nustatyti sąlygas, kuriomis Komisija prireikus galėtų atsisakyti leisti susipažinti su prašomais dokumentais.

42

Šiuo atžvilgiu primintina, kad ginčijamas sprendimas priimtas po to, kai Komisija suteikė paskolą Ukrainos įmonei Energoatom, o ši paskola buvo suteikimo sprendimo dalykas.

43

Kaip jau nurodyta šio sprendimo 2 punkte, suteikimo sprendimas priimtas taikant Sprendimą 77/270, iš dalies pakeistą Sprendimu 94/179, o abu šie sprendimai buvo pagrįsti AE 1, 2, 172 ir 203 straipsniais.

44

Vadinasi, dokumentai, kuriuos atsisakyta atskleisti, susiję su aktu, priimtu remiantis EAEB sutarties nuostatomis.

45

Ieškovės nuomone, ši aplinkybė nereikšminga siekiant taikyti pirma nurodytus reglamentus. Grįsdama savo poziciją ji teigia, kad Euratomas yra sudėtinė Sąjungos dalis. Dublike ji tvirtina, kad Komisija yra „Bendrijos institucija“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies c punktą. Tuo remdamasi ji daro išvadą, kad kiekvienam šios institucijos turimam dokumentui taikytinos šio reglamento nuostatos, nesvarbu, ar dokumentas buvo parengtas arba gautas įgyvendinant pagal ES ir ESV sutartis suteiktus įgaliojimus, ar tuos, kurie kyla iš EAEB sutarties.

46

Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad, pirma, remiantis Reglamento Nr. 1367/2006 pavadinimu, konstatuojamosiomis dalimis ir nuostatomis, juo, kiek tai susiję su teise į informacija, įgyvendinami įsipareigojimai, kylantys iš tarptautinės konvencijos, prie kurios Europos atominės energijos bendrija nėra prisijungusi, t. y. iš Orhuso konvencijos. Kaip matyti iš 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimo 2005/370/EB dėl Orhuso konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 124, 2005, p. 1), ši konvencija patvirtinta tik Europos bendrijos, kuri vėliau tapo Europos Sąjunga, vardu. Kadangi Europos atominės energijos bendrija nėra šios konvencijos šalis, jei nėra numatyta priešingai, jai negali būti taikomi įpareigojimai, nustatyti konvenciją įgyvendinančiame reglamente.

47

Antra, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, pagal EAEB sutartį priimtiems aktams nebūtinai taikomi įpareigojimai, kurie taikytini, kiek tai susiję su Sąjunga. Kaip pabrėžia Komisija, Europos atominės energijos bendrija ir Europos bendrija, tapusi Sąjunga, iš tiesų yra skirtingos organizacijos, įsteigtos skirtingomis sutartimis, jos yra atskiri juridiniai asmenys (šiuo klausimu žr. 1965 m. balandžio 7 d. Sprendimo Müller / Conseils, 28/64, EU:C:1965:39, 321 punktą) ir kiekvienai iš jų taikytinos specifinės nuostatos.

48

Taigi, kiek tai susiję su Europos atominės energijos bendrija, taikytinos nuostatos numatytos EAEB sutartyje. Tarp šių nuostatų yra AE 106a straipsnio 1 dalis, pagal kurią Europos atominės energijos bendrijos veikimui taikytinos tam tikros ES ir ESV sutarčių nuostatos, be kita ko, SESV 15 straipsnis (anksčiau – EB 255 straipsnis), kuris yra Reglamento Nr. 1049/2001 pagrindas. Kadangi šis reglamentas, kuris nustato bendrąsias taisykles dėl galimybės susipažinti su institucijų dokumentais, pagrįstas Europos atominės energijos bendrijoje taikytina nuostata, jis taikytinas šioje srityje veikiančių institucijų ir organų turimiems dokumentams, ir šito ieškovė neginčijo.

49

Kaip pažymi Komisija, kitaip yra Reglamento Nr. 1367/2006 atveju –kaip matyti iš jo preambulės, šis reglamentas priimtas remiantis EB 175 straipsniu, kuris vėliau tapo SESV 192 straipsniu. Kadangi pastarasis nenurodytas AE 106a straipsnio 1 dalyje, jo pagrindu priimti aktai, įskaitant minėtą reglamentą, negali būti taikytini, kiek tai susiję su Euratomu.

50

Trečia, pažymėtina, kad, remiantis Reglamento Nr. 1367/2006 tekstu, matyti, jog jis konkrečiai skirtas Europos bendrijos institucijoms ir organams, ir nenumatyta jo taikyti kitiems subjektams, pavyzdžiui, Europos atominės energijos bendrijos institucijoms ir organams. Taigi, šio reglamento pavadinime patikslinta, kad juo taikomos Orhuso konvencijos nuostatos „Bendrijos institucijoms ir organams“. Beje, preambulės pradžioje nurodant reglamento pagrindą daroma nuoroda tik į EB sutartį. Galiausiai 2 straipsnio 1 dalies c punkte pažymėta, kad „Bendrijos institucija ar organas“ – „tai Sutartimi arba ja remiantis įsteigta vieša institucija, organas, tarnyba ar agentūra“, ir ši sutartis, turint omenyje Reglamento Nr. 1367/2006 pagrindą, gali būti tik EB sutartis, ESV sutarties pirmtakė.

51

Šios analizės negali paneigti ieškovės nurodyti argumentai.

52

Pirmiausia ieškovė ginčija, kad Reglamentu Nr. 1367/2006 įgyvendinama Orhuso konvencija.

53

Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 46 punkte, šis argumentas paneigiamas pačiu nurodyto reglamento tekstu, nes, priešingai, nei tvirtina ieškovė, jo pavadinime, konstatuojamosiose dalyse ir nuostatose daroma nuoroda į Orhuso konvenciją.

54

Ieškovė taip pat teigia, kad į Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies d punkte esančią „informacijos apie aplinką“ apibrėžtį įtraukta „radiacija arba atliekos, įskaitant radioaktyviąsias atliekas“. Remdamasi minėtame reglamente esančia šia nuoroda į radioaktyvias medžiagas, ji daro išvadą, kad jis taikytinas galimybei susipažinti su informacija apie branduolinį saugumą, įskaitant dokumentus, susijusius su Europos atominės energijos bendrija.

55

Šiuo atžvilgiu primintina, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Reglamentą Nr. 1367/2006 dokumentams, susijusiems su Europos atominės energijos bendrija, nes nuostata, kuria remiantis priimtas šis reglamentas, EAEB sutarčiai netaikytina. Teisinio pagrindo nebuvimo negali kompensuoti tai, kad minėtame reglamente yra nuostatų, kuriose daromos nuorodos į branduolinę energiją, juolab kad tokių nuorodų yra ir su Europos atominės energijos bendrija nesusijusiuose kontekstuose.

56

Be to, ieškovė tvirtina, kad Komisijos darbo tvarkos taisyklės buvo iš dalies pakeistos siekiant užtikrinti iš Reglamento Nr. 1367/2006 kylančių įpareigojimų vykdymą, be kita ko, kai institucija veikia EAEB sutarties srityje. Šiuo klausimu ji remiasi 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu 2008/401/EB, Euratomas, kuriuo iš dalies keičiamos Komisijos darbo tvarkos taisyklės, susijusios su išsamiomis Reglamento Nr. 1367/2006 taikymo taisyklėmis (OL L 140, 2008, p. 22).

57

Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad, kaip pažymi ieškovė, Komisija priėmė sprendimą, siekdama užtikrinti Reglamento Nr. 1367/2006 taikymą jos priimtiems aktams, kad šio sprendimo numeryje nurodyta „Euratomas“ ir kad jo preambulėje numatyta, kad minėtas sprendimas priimtas „atsižvelg[iant] į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį“.

58

Tokių nuorodų buvimas paaiškinamas tuo, kad aktas, iš dalies keičiamas Sprendimu 2008/401, pats pagrįstas ne tik EB, EAPB ir ES sutartimis, bet ir EAEB sutartimi. Kadangi Komisijos darbo tvarkos taisyklės, be kita ko, buvo pagrįstos EAEB sutartimi, jas iš dalies keičiantis sprendimas taip pat turėtų būti pagrįstas šia sutartimi ir ES bei EB sutartimis. Atsižvelgiant į tai, kad EAEB sutartis nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d., t. y. prieš priimant Sprendimą 2008/401, šiame sprendime ta sutartis nebeminima kaip priėmimo pagrindas.

59

Vis dėlto šios nuorodos nereiškia, kad Reglamentas Nr. 1367/2006 netaikomas dokumentams, susijusiems su EAEB sutartimi. Be to, priešingai, nei tvirtina ieškovė, ir kaip matyti iš šio sprendimo 47 punkto, Sąjunga ir Europos atominės energijos bendrija yra atskiri juridiniai asmenys, tad Sprendime 2008/401 esanti nuoroda „Euratomas“ negali lemti, kad Reglamento Nr. 1367/2006 nuostatos, kurios Komisijai taikytinos, tik kai ji veikia ESV sutarties taikymo srityje, šiai institucijai būtų taikomos ir tuomet, kai ji veikia EAEB sutarties taikymo srityje.

60

Galiausiai ieškovė mano, kad Europos ombudsmenui priėmus Sprendimą Nr. 2335/2008/(VIK) CK tuo klausimu, Reglamentas Nr. 1367/2006 turi būti taikomas, kiek tai susiję su Europos atominės energijos bendrija.

61

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad minėtame sprendime ombudsmenas konstatavo, kad valstybės narės ir Europos bendrija, kurią vėliau pakeitė Sąjunga, yra Orhuso konvencijos šalys, todėl kompetentingos nacionalinės institucijos ir Sąjungos institucijos turi taikyti joje nustatytas taisykles, kai gauna prašymą atskleisti informaciją aplinkos srityje (nurodyto sprendimo 61 punktas). Ombudsmeno teigimu, Sąjungos įsipareigojimai pagal Orhuso konvenciją yra sudėtinė Sąjungos teisės dėl galimybės susipažinti su dokumentais dalis (to sprendimo 62 punktas).

62

Priešingai, nei tvirtina ieškovė, šios pastabos nereiškia, kad, ombudsmeno nuomone, Reglamentas Nr. 1367/2006 taikytinas dokumentams, susijusiems su Europos atominės energijos bendrija. Jos tik patvirtina, kad, kiek tai susiję su galimybe susipažinti su informacija, Orhuso konvencija, kiek ji buvo įgyvendinta Reglamentu Nr. 1367/2006, taikytina aktams, kuriuos Sąjungos institucijos priėmė veikdamos jos srityje.

63

Ieškovės teigimu, šio sprendimo 60 punkte nurodytame sprendime ombudsmenas vis dėlto tvirtina, kad pagal SESV 15 straipsnį ir AE 106a straipsnio 1 dalį šie įpareigojimai taikytini dokumentams, susijusiems su EAEB sutartimi.

64

Šiuo atžvilgiu primintina, kad, priešingai, nei nurodo ieškovė, Reglamentas Nr. 1367/2006 buvo priimtas remiantis ne EB 255 straipsniu, kuris tapo SESV 15 straipsniu, bet EB 175 straipsniu, kuris vėliau tapo SESV 192 straipsniu ir nėra taikytinas Europos atominės energijos bendrijai. Kadangi pastaroji nuostata netaikoma Europos atominės energijos bendrijai, ji negali būti pagrindas taikyti šį reglamentą dokumentams, susijusiems su šia bendrija (žr. šio sprendimo 48 ir 49 punktus).

65

Ieškovė tvirtina, kad savo sprendime ombudsmenas dar nurodo, jog Sąjungos institucijos turi aiškinti Sąjungos teisę, remdamosi bendraisiais principais ir pagrindinėmis teisėmis, tarp kurių yra teisė susipažinti su dokumentais.

66

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip teigia ieškovė, teisė susipažinti su dokumentais tapo pagrindine teise pagal Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį ir kad remiantis ES 6 straipsnio 3 dalimi pagrindinės teisės, kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus.

67

Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad joje pripažintos teisės, reglamentuojamos Sutartyse, įgyvendinamos jose nustatytomis sąlygomis ir neperžengiant nustatytų ribų.

68

Šiuo atveju SESV 15 straipsnyje, kuris buvo EB 255 straipsnio pirmtakas, nurodyta, kad teisės susipažinti su dokumentais apribojimus reglamentuose nustato Europos Parlamentas ir Taryba.

69

Be to, iš SESV 191 ir 192 straipsnių (pastarasis pakeitė EB 175 straipsnį) matyti, kad dėl veiksmų Sąjungos aplinkos politikos srityje iš principo sprendžia Europos Parlamentas ir Taryba.

70

Taigi, norint sužinoti teisės susipažinti su dokumentais apribojimus, reikia remtis aktais, kurie priimti pagal šias nuostatas, t. y. Reglamentu Nr. 1049/2001 ir Reglamentu Nr. 1367/2006.

71

Nors Reglamentas Nr. 1049/2001 taikytinas dokumentams, kiek jie susiję su Europos bendrija, tapusia Sąjunga, o dėl EA 106a straipsnio 1 dalies nuostatų taip pat su Europos atominės energijos bendrija, dėl pirma išdėstytų priežasčių kitaip yra Reglamento Nr. 1367/2006 atveju – šis reglamentas, kiek tai susiję su informacija apie aplinką, taikytinas tik Europos bendrijai, tapusiai Sąjunga.

72

Be to, remiantis šiais aktais, turi būti suteiktos plačios galimybės susipažinti su informacija, kurią turi institucijos, prižiūrint, kad ši galimybė susipažinti būtų suderinta su kitais jų saugomais interesais tiek, kiek šiuose aktuose numatyta ir kaip tai numatyta, o kiekvieno iš šių aktų taikymo sritis negali būti pakeista. Taip būtų, jeigu Reglamente Nr. 1367/2006 nurodyti įpareigojimai būtų taikomi ne tik Sąjungos institucijoms ir organams.

73

Taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

74

Ieškovė mano, kad, priešingai, nei skundžiamame sprendime teigia Komisija, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatyta išimtis dėl visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugos negali pagrįsti atsisakymo pateikti visą paskolos sutarties tekstą (prašymo leisti susipažinti su dokumentais 1 punktas), nes šio dokumento atskleidimas nepakenktų branduoliniam saugumui, ir Komisija nepaaiškino, kaip šis atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti šio intereso apsaugai.

75

Komisija ginčija šį ieškinio pagrindą.

76

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nustatyta, kad institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga.

77

Remiantis jurisprudencija, dėl šia nuostata saugomų interesų ypatingo jautrumo ir svarbos, taip pat dėl privalomojo institucijos atsisakymo suteikti galimybę susipažinti, kai pagal šią nuostatą dokumento atskleidimas pažeistų jos interesus, pobūdžio institucijos sprendimas tampa sudėtingas ir delikatus, reikalaujantis ypatingo atsargumo. Taigi tokiam sprendimui priimti reikalinga diskrecija (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 35 punktas ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Jurašinović / Taryba, T‑658/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:766, 26 punktas).

78

Be to, Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinti kriterijai yra labai bendro pobūdžio, todėl turi būti atsisakoma leisti susipažinti, kaip matyti iš šios nuostatos formuluotės, kai dėl atitinkamo dokumento atskleidimo „nukentėtų“„visuomenės intereso“, susijusio, be kita ko, su „tarptautiniais santykiais“, apsauga (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 36 punktas ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Jurašinović / Taryba, T‑658/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:766, 27 punktas).

79

Dėl šios priežasties Bendrojo Teismo vykdoma šia nuostata pagrįstų sprendimų atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais teisėtumo kontrolė turi apsiriboti procedūros ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, taip pat akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 34 punktas ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Jurašinović / Taryba, T‑658/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:766, 28 punktas).

80

Kalbant konkrečiai apie motyvavimą, nurodytina, kad jis turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir motyvuose turi būti pateikti aiškūs ir nedviprasmiški aktą priėmusios institucijos argumentai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į galimą adresatų arba kitų asmenų, su kuriais šis aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų išsamiai nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio (dabar – SESV 296 straipsnis) reikalavimus, vertintinas atsižvelgiant ne tik į akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą, ir į atitinkamą klausimą reglamentuojančių teisės normų visumą (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 80 punktas ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Williams / Komisija, T‑42/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:325, 94 punktas).

81

Galiausiai iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės matyti, jog, kiek tai susiję su šioje nuostatoje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtimis, institucija privalo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti, jeigu dokumento atskleidimas visuomenei galėtų pažeisti šios nuostatos saugomus interesus, nesant būtinybės panašiu atveju ir skirtingai, nei numatyta, pavyzdžiui, to paties straipsnio 2 dalyje, su šių interesų apsauga susijusius reikalavimus derinti su kitų interesų pagrindu kylančiais reikalavimais (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 46 punktas).

82

Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia įvertinti, ar, kaip teigia ieškovė, Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką.

83

Ginčijamame sprendime Komisija iš esmės pateikė tris argumentus, siekdama pagrįsti atsisakymą leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais ar dokumentų dalimis dėl išimties, susijusios su tarptautiniais santykiais:

84

Ieškovė kritikuoja pirmą ir trečią argumentus, tačiau dėl antro nepateikia jokių pastabų.

85

Dėl pirmo ir trečio argumentų ieškovė pirmiausia teigia, kad Komisija nepatikslino, ar branduolinio saugumo tikslas susijęs su visuomenės saugumu, gynyba ar tarptautiniais santykiais, mat visi nurodyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte.

86

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, ginčijamo sprendimo 2.2 punkte konkrečiai ir tiksliai nurodoma visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje. Be to, iš ginčijamame sprendime pateiktų paaiškinimų matyti, kad, Komisijos nuomone, jeigu pablogėtų su Ukraina užmegzti kokybiški santykiai, kiltų grėsmė, kad žlugs pastangos, įdėtos siekiant užtikrinti aplink Sąjungą esančių atominių elektrinių saugumą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad taikytą išimtį Komisija identifikavo kaip tą, kuri įtvirtinta minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje.

87

Antra, ieškovė teigia, kad, priešingai, nei tvirtina Komisija, prašomų dokumentų atskleidimas nekeltų grėsmės branduoliniam saugumui tikrąja to žodžio prasme, nes šiuose dokumentuose yra tik finansinio ir ekonominio pobūdžio duomenys ir kad tokie duomenys neturėtų jokio poveikio šiam saugumo klausimui.

88

Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad šis argumentas netinkamas, nes Komisija savo sprendimą grindė ne tuo, kad prašymas susijęs su informacija apie branduolinį saugumą; ji pažymėjo, kaip matyti iš šio sprendimo 83 punkto, kad atskleidimas gali kelti grėsmę santykių, kuriuos ji užmezgė su Ukraina, kokybei ir kad svarbu juos išlaikyti.

89

Trečia, ieškovė tvirtina, kad tai, kaip trečiųjų šalių valdžios institucijos vertina institucijos sprendimus, nesudaro pareigos leisti susipažinti su institucijų dokumentais išimties.

90

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, kaip trečiųjų šalių valdžios institucijos vertina Sąjungos sprendimus, yra viena iš su šia trečiąja šalimi užmegztų santykių dalių. Nuo šio vertinimo iš tiesų priklauso, kaip toliau klostysis santykiai ir kokie jie bus. Taigi, tai gali būti pagrindas taikyti numatytą išimtį.

91

Ketvirta, ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ji nepaaiškino, kaip šis prašomų dokumentų atskleidimas galėtų kelti grėsmę, kad pablogės santykiai su Ukraina branduolinio saugumo srityje. Be to, Komisija nepaaiškino, kodėl su Energoatom susijusių jautrių komercinių duomenų atskleidimas galėtų turėti diplomatinį poveikį.

92

Atsižvelgiant į šio sprendimo 77–79 punktuose primintą jurisprudenciją, šį argumentą reikia atmesti. Ginčijamame sprendime Komisija iš tiesų aiškiai nurodė, kad Ukraina savo valia sutiko, kad būtų atliktas „stress tests“ (testavimas nepalankiausiomis sąlygomis), kad tai leido Komisijai ir Ukrainai geriau suprasti egzistuojančią riziką ir kad buvo aišku, jog Sąjunga turi suinteresuotumą palaikyti šiuos kokybiškus santykius ir skatinti kaimyninėse šalyse taikyti griežčiausias europietiškas normas branduolinio saugumo srityje. Komisija taip pat paaiškino, kad tretiesiems asmenims pateikus visą sutarties tekstą kiltų rizika, kad pablogės nusistovėjusių santykių kokybė su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis branduoliniam saugumui.

93

Be to, kiek tai susiję su numatoma išimtimi, Komisija nurodė, kad su Energoatom susijusių jautrių komercinių duomenų atskleidimas galėtų turėti neigiamą diplomatinį poveikį. Kadangi ši įmonė yra valstybinė, šių motyvų nereikia papildomai paaiškinti.

94

Penkta, ieškovė tvirtina mananti, kad Komisijos nurodyta rizika tam, kad atmestų jos prašymą, nėra protingai numatoma, o tik hipotetinė. Atsižvelgiant į šio sprendimo 35 punkte nurodytą jurisprudenciją, jos nuomone, remiantis šios rizikos pobūdžiu nebuvo galima priimti ginčijamo sprendimo.

95

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad dėl sutarties, sudarytos tarp Europos institucijos ir trečiosios šalies valstybinės įmonės ir pagrįstos kokybiškais santykiais, kurie susiklostė su šios šalies valdžios institucijomis, gali pablogėti šie santykiai, todėl tai gali tapti kliūtimi įgyvendinti sutartyje nustatytus tikslus, o bendriau – ir politikai, kurios dalis yra ši sutartis, nes tokio paties pobūdžio sutartys sudarytos ir su kitomis trečiosiomis šalimis. Šiuo atveju ši politika Sąjungai yra gyvybiškai svarbi, nes ja siekiama užtikrinti atominių elektrinių saugumą ją supančiose šalyse. Tokiomis aplinkybėmis nurodyta rizika yra protingai numatoma ir nėra hipotetinė. Taigi, ginčijamame sprendime šiuo atžvilgiu nėra padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos.

96

Tas pats pasakytina dėl negatyvių diplomatinių pasekmių, kurių gali kilti atskleidus su Energoatom susijusius komercinius duomenis.

97

Be to, nagrinėjant sutartį, kuri Bendrajam Teismui buvo perduota taikant šio sprendimo 25 punkte nurodytą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, matyti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos nusprendusi, kad nepateiktose šios sutarties dalyse yra su Energoatom susijusios jautrios informacijos, kaip antai sąlygų, skirtų nustatyti potencialiai komercinei rizikai, ir finansinių sąlygų, kurių atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti Sąjungos tarptautinių interesų apsaugai.

98

Dar reikia pridurti, kad, kaip išplaukia iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos, apibūdinto visuomenės intereso apsauga neturi būti lyginama su viršesniu viešuoju interesu.

99

Galiausiai reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 80 punkte primintą jurisprudenciją, Komisijos pateikti motyvai yra pakankami, kad ieškovė galėtų suvokti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas, o Bendrasis Teismas – atlikti jo teisminę kontrolę.

100

Taigi antrasis pagrindas turi būti atmestas.

101

Ieškovė mano, kad, priešingai, nei nusprendė Komisija, su komerciniais interesais susijusi išimtis, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, šiuo atveju negali pateisinti atsisakymo pateikti visą sutarties tekstą (prašymo leisti susipažinti su dokumentais 1 punktas) ir EIB rekomendacijų (prašymo leisti susipažinti su dokumentais 4 punktas), nes Energoatom neturi komercinių interesų, o Komisija nepaaiškino, kaip šis atskleidimas konkrečiai ir realiai pakenktų šio intereso apsaugai ir kad tai hipotetinė rizika.

102

Komisija ginčija šį ieškinio pagrindą.

103

Šiuo atžvilgiu primintina, kad, remdamosi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka, institucijos gali atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu tuo atveju, jei dėl jo atskleidimo nukentėtų „komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės“, apsauga, nebent nurodyto dokumento atskleidimą pateisina viršesnis viešasis interesas.

104

Kaip priminta šio sprendimo 34 punkte, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys turi aiškinamos ir taikomos griežtai, siekiant suteikti visuomenei kuo platesnes galimybes susipažinti su institucijų turimais dokumentais.

105

Norint pagrįsti atsisakymą leisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu, pagal jurisprudenciją iš principo nepakanka to, kad dokumentas yra susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje minima veikla. Prašymą gavusi institucija iš esmės dar privalo paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su minėtu dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti jos nurodyta išimtimi ar išimtimis saugomam interesui. Be to, rizika pakenkti tokiam interesui turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne vien hipotetinė (2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑210/15, EU:T:2017:224, 27 punktas).

106

Remiantis šia jurisprudencija matyti, kad pateisinimas, kurį nurodė Komisija atsisakydama pateikti prašomą informaciją, turi būti išnagrinėtas atsižvelgiant į tris reikalavimus.

107

Dėl pirmojo reikalavimo, t. y. būtinybės, kad tai būtų susiję su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas vertinimo klaida, nes šiuo atveju Energoatom neturi komercinių interesų, nes ji yra valstybinė įmonė.

108

Šiuo atžvilgiu primintina, kad nėra draudžiama, jog valstybinė įmonė, kaip antai Energoatom, turėtų komercinių interesų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką. Iš tiesų vien aplinkybė, kad įmonės kapitalas priklauso valdžios institucijoms, nereiškia, kad ji neturi komercinių interesų, kuriuos gali prireikti saugoti taip, kaip privačios įmonės atveju. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo Komisija, Energoatom užsiima komercine veikla, kurią vykdydama ji konkuruoja elektros energijos rinkoje, o būtent tai ir lemia, kad ji turi apsaugoti savo interesus minėtoje rinkoje. Taigi negalima nuneigti, kad prašomi atskleisti dokumentai gali būti susiję su komerciniais interesais ir dėl to siejami su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodyta veikla.

109

Dėl antrojo reikalavimo, išplaukiančio iš šio sprendimo 105 punkte nurodytos jurisprudencijos, pažymėtina, kad ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ji nepaaiškino, kaip konkrečiai ir realiai nukentės šalių interesai, jeigu bus pateikti visi prašomi dokumentai.

110

Dėl paskolos sutarties ginčijamame sprendime Komisija paaiškino, kad, jeigu bus atskleistas visas šios sutarties tekstas, viena vertus, bus pakenkta Energoatom komerciniams interesams ir, kita vertus, jos komerciniams interesams, susijusiems su Euratomo suteiktomis paskolų sutartimis. Dėl Energoatom Komisija pažymėjo, kad sutartyje nustatytos abiejų šalių teisės ir pareigos, taip pat numatytas platus potencialios ir konstatuotos komercinės rizikos spektras. Be to, joje yra jautrių komercinių duomenų – nurodytos Energoatom nustatytos elektros energijos kainos ir finansinių įsipareigojimų ribos. Savo paaiškinime Komisija taip pat nurodė, kad sutartis vis dar galioja.

111

Dėl savo pačios interesų Komisija pažymėjo, kad sutartis buvo parengta remiantis bazine sutartimi, naudota sudarant kitas Euratomo sutartis. Šiomis aplinkybėmis, atskleidus visą sutarties tekstą, atsirastų kliūčių įgyvendinti ne tik paskolos sutartį su Energoatom, bet ir kitas panašias galiojančias sutartis. Dėl to Komisijai būtų sudėtingiau derėtis dėl kitų tokio pobūdžio sutarčių.

112

Kalbant apie EIB rekomendacijas, reikia pažymėti, jog ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad atitinkamos dalys buvo susijusios su Energoatom pateikta jautria komercine informacija bei patarimais, kaip sumažinti su paskola susijusią riziką. Be to, jose pakartotos paskolos sutarties sąlygos, dėl kurių ji jau įrodė, kad jų atskleidimas pakenktų jos ir Energoatom komerciniams interesams.

113

Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus ir tai, kad Komisija atskyrė dokumentų dalis, kurios susijusios su komerciniais interesais ir kurios ne (atitinkamai šios buvo pateiktos susipažinti), reikia konstatuoti, kad Komisija atliko analizę, kuri atitinka šio sprendimo 105 punkte primintą jurisprudenciją, ir kad šiuo atžvilgiu ji pateikė pakankamai paaiškinimų.

114

Be to, atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus reikia pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, Komisija ginčijamame sprendime išdėstė priežastis, dėl kurių nėra tikėtina, kad artimiausiu metu dokumentai bus atskleisti. Ji nurodė, kad su Energoatom sudaryta sutartis vis dar galioja ir kad ši sutartis buvo parengta remiantis bazine sutartimi, naudota sudarant kitas sutartis. Taigi, atskleidus visus prašomus dokumentus, jos teigimu, atsirastų rizika, kad kils neigiamų pasekmių ne tik įgyvendinant paskolos sutartį su Energoatom, bet ir kitas jau sudarytas ar ateityje sudarysimas sutartis.

115

Dėl trečiojo reikalavimo, susijusio su šio sprendimo 105 punkte nurodyta jurisprudencija, ieškovė teigia, kad Komisijos tvirtinimas, jog bus pakenkta komerciniams interesams, yra tik hipotetinis.

116

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog rizika, kad nukentės Energoatom komerciniai interesai, jeigu bus atskleisti su ja susiję jautrūs duomenys, pavyzdžiui, atsiras kliūčių tinkamam jau sudarytų sutarčių ar tų, kurios bus sudarytos ateityje, vykdymui, yra protingai numatoma ir ši rizika negali būti laikoma hipotetine, nes, pirma, atitinkami dokumentai yra paskolos sutartis, parengta remiantis bazine sutartimi, naudota sudarant kitas sutartis, ir dėl šios paskolos pateiktos banko rekomendacijos; antra, atitinkama įmonė vykdo veiklą elektros energijos rinkoje.

117

Ieškinyje ieškovė dar kaltino Komisiją tuo, kad ji su komerciniais interesais susijusios išimties taikymą grindė aplinkybe, jog sutartis buvo daugiau nei 300 milijonų eurų vertės. Tačiau, ieškovės teigimu, taikant atitinkamą išimtį sutarties vertė neturi reikšmės.

118

Šiuos argumentus taip pat reikia atmesti, nes jie pagrįsti klaidingu ginčijamo sprendimo supratimu. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad nors apibūdinant projektą, su kuriuo susiję dokumentai, sutarties vertė paminėta, tačiau ne šia aplinkybe grindžiamas išimties taikymas nagrinėjamu atveju. Be to, negalima paneigti, kad kuo didesnė sutarties vertė, juo labiau gali nukentėti šalies komerciniai interesai.

119

Beje, skaitant prašomus dokumentus, pateiktus Bendrajam Teismui taikant šio sprendimo 25 punkte nurodytą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, matyti, kad, kaip nurodyta ginčijame sprendime, nepateiktose paskolos sutarties dalyse ir EIB rekomendacijose konkrečiai nurodytos sutarties šalių teisės ir pareigos, taip pat yra jautrios komercinės informacijos, kaip antai Energoatom nustatytos elektros energijos kainos ir finansinių įsipareigojimų ribos bei su paskola susijusios rizikos analizė, kurią atskleidus konkrečiai ir realiai nukentėtų tiek Energoatom, tiek Komisijos komerciniai interesai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

120

Taigi trečiasis pagrindas turi būti atmestas.

121

Ieškinyje ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ji neišnagrinėjo, ar egzistavo viršesnis viešasis interesas, dėl kurio reikėtų atskleisti dokumentus, nepaisant to, kad reikia saugoti pirma analizuotus interesus.

122

Komisija ginčija šį ieškinio pagrindą.

123

Šiuo atžvilgiu primintina, kad, remdamosi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalimi, institucijos gali atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu tuo atveju, jei, be kita ko, dėl jo atskleidimo nukentėtų konkrečių fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų apsauga, nebent nurodyto dokumento atskleidimą pateisintų viršesnis viešasis interesas.

124

Vis dėlto iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies išplaukia, kad tuo atveju, kai remiamasi išimtimi dėl visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, nereikia nagrinėti, ar egzistuoja viršesnis viešasis interesas.

125

Kaip buvo nuspręsta šio sprendimo 98 punkte, Komisijos negalima kaltinti tuo, kad nagrinėjamu atveju visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, ji neįvertino atsižvelgdama į viršesnį viešąjį interesą.

126

Vis dėlto norėdama taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį Komisija turėjo įvertinti, pirma, komercinius interesus, kuriems, kaip ji teigia, kiltų grėsmė dėl nagrinėjamų dokumentų atskleidimo, ir, antra, ieškovės nurodytą viršesnį viešąjį interesą, kuriam būtų teikiama pirmenybė atskleidus atitinkamus dokumentus. Remiantis suformuota jurisprudencija, sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais priimamas iš tiesų atsižvelgiant į tai, kuris interesas konkrečiu atveju yra viršesnis (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 42 punktą ir 2017 m. sausio 13 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑189/14, EU:T:2017:4, 53 punktą).

127

Pažymėtina, kad prašymo pateikėjas vis dėlto turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, grindžiančias tokį viršesnį viešąjį interesą, pateisinantį atitinkamų dokumentų atskleidimą (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 94 punktą).

128

Savo pirmajame prašyme ieškovė nenurodė jokio viršesnio viešojo intereso, dėl kurio reikėtų atskleisti rekomendacijas, nepaisant to, kad reikia saugoti komercinius interesus.

129

Savo kartotiniame prašyme ieškovė teigė, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, nes prašoma atskleisti informacija susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką ir branduoline energija, kuri yra su rizika susijusi technologija. Su bendruoju interesu taip pat susiję ekonominiai ir finansiniai aspektai, nes branduolinių jėgainių saugos didinimo programos išlaidas dengia visi visuomenės nariai.

130

Ginčijame sprendime Komisija atsakė, kad kartotiniame prašyme ieškovės nurodyti interesai, jei iš tiesų laikytini susijusiais su viešuoju interesu, yra mažiau svarbūs nei su paskola susijęs tikslas, t. y. pagerinti Europos kaimynių šalių atominių elektrinių branduolinį saugumą. Kadangi šis tikslas svarbesnis, jis būtų geriau apsaugotas išlaikant gerus santykius su Ukraina ir darant progresą su paskolos sutartimi susijusioje srityje.

131

Nekalbant apie viešąjį interesą žinoti paskolos finansinę naštą, apie kurią bus kalbama šio sprendimo 137 punkte, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai dėl jos kartotiniame prašyme nurodyto viršesnio viešojo intereso yra glausti ir neišsamūs.

132

Iš tiesų ieškinyje ieškovė patikslino, kad prašomuose dokumentuose buvo numatytos paskolos sutarties branduolinio saugumo srityje sąlygos ir kad atskleidus šiuos duomenis visuomenė galėtų patikrinti, ar šios sąlygos iš tikrųjų įvykdytos. Ši kontrolė ypač svarbi atsižvelgiant į tai, kad yra daug ženklų, iš kurių matyti, kad Ukrainoje nėra laikomasi su branduoliniu saugumu susijusių normų. Šiuo atžvilgiu ieškovė pažymi, kad finansuojama programa leidžia pailginti abiejų reaktorių naudojimą nustatant ilgesnį, nei iš pradžių numatytas, terminą, neįgyvendinus saugumo priemonių, kad finansinės eksploatuotojo galimybės kelia susirūpinimą dėl jo galimybės finansuoti saugumo priemones, kad už atominių elektrinių saugumą atsakinga valdžios institucija prarado savo savarankiškumą, kai buvo priimtas sprendimas dėl vieno iš atitinkamų dviejų reaktorių, kad visuomenė tik ribotai gali dalyvauti sprendimų priėmimo procese, kad Ukraina neatsižvelgia į kaimyninių šalių pateiktus prašymus dėl informacijos suteikimo ir kad Sąjunga, regis, nesiima būtinų priemonių saugumui užtikrinti. Atsižvelgiant į apibūdintus pavojus, yra gyvybiškai svarbu, kad visuomenė galėtų vykdyti sustiprintą priimtų priemonių kontrolę, o tai galėtų būti padaryta pateikiant prašomus dokumentus.

133

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šie argumentai buvo suformuluoti tik ieškinyje, todėl į juos negalima atsižvelgti vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą. Remiantis jurisprudencija, institucijos akto teisėtumas iš tiesų turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią ji turėjo sprendimo priėmimo momentu. Niekas negali remtis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos per administracinę procedūrą (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo AstraZeneca / Komisija, T‑321/05, EU:T:2010:266, 687 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

134

Taigi, šio sprendimo 127 punkte suformuluoti reikalavimai nėra įvykdyti.

135

Papildomai reikia pažymėti, kad sutarties ir EIB rekomendacijų dalys, susijusios su aplinkos apsaugos ir socialiniais sutarties aspektais, jau buvo pateiktos ieškovei ir kad kitų dalių, t. y. susijusių su ekonominiais ir finansiniais aspektais, atskleidimas neleistų visuomenei patikrinti, ar Energoatom nustatytos saugumo sąlygos iš tiesų įvykdytos.

136

Be to, reikia pabrėžti, kad Komisija galėjo nuspręsti (ir nepadaryti vertinimo klaidos), kad branduolinis saugumas bus geriau užtikrintas šioje srityje išlaikant gerus santykius su Ukraina, nei leidžiant visuomenei susipažinti su atitinkamais dokumentais.

137

Dėl viešojo intereso žinoti paskolos finansinę naštą pasakytina, jog Komisija galėjo (taip pat nepadarius vertinimo klaidos) padaryti išvadą, kad jis yra mažiau svarbus nei interesas užtikrinti branduolinį saugumą Europos kaimyninėse šalyse.

138

Taigi reikia konstatuoti, kad ketvirtasis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas.

139

Dublike ieškovė nurodo pagrindą, susijusį su Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnio pažeidimu, kuriuo remiantis Komisija, pirma, savo 2015 m. gruodžio 21 d. atsakyme, apie kurį kalbama šio sprendimo 6 punkte, bei ginčijame sprendime ir, antra, atsiliepime į ieškinį nepakankamai atsižvelgė į ieškovės argumentus, pateiktus vykstant administracinei procedūrai.

140

Kaip nurodė Komisija, kiek šis pagrindas susijęs su 2015 m. gruodžio 21 d. atsakymu ir ginčijamu sprendimu ir pateiktas dėl administracinės procedūros teisėtumo, jis nebuvo nurodytas ieškinyje. Kadangi šis pagrindas nėra pirma ieškinyje nurodyto pagrindo papildymas ir kadangi jis nėra grindžiamas teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, tai yra naujas pagrindas, kurį reikia atmesti kaip nepriimtiną pagal Procedūros reglamento 84 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Voigt / Parlamentas, T‑618/15, EU:T:2017:821, 87 punktą).

141

Dėl atsiliepimo į ieškinį pasakytina, kad nei iš Teisingumo Teismo statuto, nei iš Procedūros reglamento neišplaukia, kad atsakovė privalo atsakyti į visus ieškovės ieškinyje pateiktus argumentus. Be to, gynybos argumentai negali turėti jokių pasekmių ginčijamo sprendimo teisėtumui. Jis turi būti vertinamas sprendimo priėmimo momentu.

142

Galiausiai iš Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 2 dalies matyti, kad joje pripažintos teisės, reglamentuojamos Sutartyse, įgyvendinamos jose nustatytomis sąlygomis ir neperžengiant nustatytų ribų. Taigi, Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnio turinys negali būti platesnis nei SESV 15 straipsnio ir jį įgyvendinančio Reglamento Nr. 1049/2001. Kadangi ginčijamo sprendimo teisėtumas šio reglamento atžvilgiu jau išnagrinėtas analizuojant pirmesnius ieškinio pagrindus, nebereikia jo nagrinėti Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnio atžvilgiu.

143

Taigi penktasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

144

Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad turi būti atmestas visas ieškinys.

145

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

146

Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti savo ir Komisijos patirtas išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

147

Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį Jungtinė Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia: