1

Iš dalies pakeisto 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 36 straipsnyje „Paraiškų reikalavimai“ numatyta:

„1.   Registruotojo Bendrijos dizaino paraiškoje turi būti:

2.   Paraiškoje taip pat turi būti sąrašas gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti.

3.   Be to, paraiškoje gali būti:

4.   Už paraiškos padavimą imamas registracijos ir paskelbimo mokestis. Jeigu paraiškoje pateiktas šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas prašymas atidėti registracijos paskelbimą, vietoje paskelbimo mokesčio imamas mokestis už paskelbimo atidėjimą.

5.   Paraiška turi atitikti įgyvendinimo reglamento reikalavimus.

6.   Šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies a ir d punktuose nurodyta informacija savaime neturi įtakos dizaino apsaugos apimčiai.“

2

Reglamento Nr. 6/2002 V antraštinę dalį „Registravimo tvarka“ sudaro 45–50 straipsniai.

3

Minėto reglamento 45 straipsnyje „Formaliųjų paraiškos padavimo reikalavimų ekspertizė“ nustatyta:

„1.   Suteikdama padavimo datą, [EUIPO] patikrina, ar paraiška atitinka 36 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2.   [EUIPO] patikrina, ar:

3.   Paraiškos padavimo formaliųjų reikalavimų ekspertizės sąlygos pateiktos įgyvendinimo reglamente.“

4

Reglamento 6/2002 46 straipsnyje „Pašalinami trūkumai“ nurodyta:

„1.   Jeigu atlikdama ekspertizę pagal 45 straipsnio nuostatas [EUIPO] pastebi, jog esama trūkumų, kuriuos galima pašalinti, ji prašo, kad pareiškėjas per nurodytą laiką juos pašalintų.

2.   Jeigu trūkumai susiję su 36 straipsnio 1 dalyje pateiktais reikalavimais ir jeigu pareiškėjas per nurodytą laiką įvykdo [EUIPO] prašymą, [EUIPO] suteikia paraiškai tokią paraiškos padavimo datą, kurią buvo pašalinti trūkumai. Jeigu per nurodytąjį laiką trūkumai nepašalinami, tokia paraiška nenagrinėjama kaip registruotojo Bendrijos dizaino paraiška.

3.   Jeigu trūkumai susiję su 45 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktų reikalavimais, įskaitant reikalavimus sumokėti mokesčius, ir jeigu pareiškėjas per nurodytą laiką įvykdo [EUIPO] prašymą, [EUIPO] suteikia paraiškai tokią paraiškos padavimo datą, kuri buvo pirminė paraiškos padavimo data. Per nurodytą laiką nepašalinus trūkumų ir nesumokėjus mokesčių, [EUIPO] paraišką atmeta.

4.   Per nurodytą laiką nepašalinus trūkumų, susijusių su 45 straipsnio 2 dalies d punkto reikalavimais, paraiška netenka teisės į prioritetą.“

5

Reglamento Nr. 6/2002 47 straipsnyje „Atsisakymo registruoti pagrindai“ nurodyta:

„1.   Jeigu atlikdama ekspertizę pagal 45 straipsnio nuostatas [EUIPO] pastebi, jog dizainas, kurį siekiama apsaugoti:

[EUIPO] atmeta paraišką.

2.   Paraiška neatmetama iki pareiškėjui bus sudaryta galimybė atšaukti ar pataisyti paraišką arba pateikti savo pastabas.“

6

2002 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2245/2002, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 6/2002 (OL L 341, 2002, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 31 t., p. 14), 4 straipsnio „Dizaino vaizdas“ 1 dalies e punkte nurodyta:

„1.   Pateikiamas juodai baltas arba spalvotas grafinis arba fotografinis dizaino vaizdas. Jis turi atitikti tokius reikalavimus:

<…>

7

Reglamento Nr. 2245/2002 10 straipsnio „Reikalavimų paraiškos padavimo datai ir formaliųjų reikalavimų ekspertizė“ 1 ir 2 dalyse paaiškinta:

„1.   [EUIPO] praneša pareiškėjui, kad padavimo data paraiškai negali būti suteikta, jeigu paraiškoje nėra:

2.   Jei šios taisyklės 1 dalyje nurodyti trūkumai per du mėnesius nuo pranešimo gavimo ištaisomi, paraiškos padavimo data nustatoma pagal datą, kada visi tie trūkumai yra ištaisyti.

Jeigu trūkumai nepašalinami iki nustatyto galutinio termino pabaigos, paraiška nenagrinėjama kaip Bendrijos dizaino paraiška. Visi sumokėti mokesčiai grąžinami.“

8

2015 m. balandžio 17 d. ieškovė Mast-Jägermeister SE pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraiškas įregistruoti Bendrijos dizainus pagal Reglamentą Nr. 6/2002.

9

Buvo prašyta įregistruoti šiuos dizainus:

10

Gaminiai, dėl kurių pateiktos registracijos paraiškos, yra „puodeliai“, priskirti prie iš dalies pakeistos 1968 m. spalio 8 d. Lokarne pasirašytos Sutarties dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos 07.01 klasės.

11

2015 m. balandžio 17 d. parengtu pirmuoju pranešimu apie tyrimą ekspertas ieškovę informavo, kad, kiek tai susiję su šio sprendimo 9 punkte nurodytais dizainais, nurodytas gaminys, t. y. „puodeliai“, neatitinka pateiktų vaizdų, kuriuose matomi ir buteliai. Taigi jis pasiūlė ieškovei prie abiejų dizainų pateikti nuorodą „Buteliai“, kurie priskiriami prie Lokarno sutarties 09.01 klasės. Ekspertas pridūrė, kad gaminiai „Puodeliai“ ir „Buteliai“ priskiriami prie skirtingų klasių, todėl sudėtinę paraišką reikia išskirti. Jis patikslino, kad, to nepadarius per nustatytą terminą, paraiška bus atmesta.

12

2015 m. balandžio 21 d. raštu ieškovė atsakė, kad nebuvo prašyta suteikti apsaugos pateiktuose vaizduose esantiems buteliams, ir pasiūlė nuorodą apie gaminius patikslinti taip: „Gerti skirti puodeliai kaip indai prie butelio“. Be to, ji nurodė, kad Lokarno sutarties 07.01 klasė taip pat turėtų tikti šiai nuorodai.

13

2015 m. birželio 25 d. antruoju pranešimu apie tyrimą ekspertas atsakė, jog iš 2015 m. balandžio 21 d. rašto ir jo pokalbio telefonu su ieškove matyti, jog ieškovė neprašo butelių apsaugos. Eksperto nuomone, šie buteliai aiškiai matomi pateiktuose vaizduose, o naujas tyrimas patvirtina, kad registracijos paraiškose pateikti vaizdai neatitinka Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimų. Todėl jis nusprendė, kad dėl butelių požymiai, kurių apsaugos prašyta, nėra aiškiai matomi. Be to, jis nurodė, kad šie trūkumai galėtų būti pašalinti pateikiant naujus vaizdus, kuriuose požymiai, kurių apsaugos prašoma, būtų atskirti punktyrine arba spalvota linija. Jis patikslino, kad kol trūkumai nepašalinti, paraiškoms negali būti suteikta jokia padavimo data. Galiausiai jis nurodė, kad jeigu trūkumai pašalinami per nustatytą terminą, naujų vaizdų pateikimo data būtų laikoma padavimo data, tačiau, trūkumų nepašalinus, registracijos paraiškos laikomos nepaduotomis.

14

2015 m. liepos 14 d. raštu ieškovė atsakė, kad padavimo datos suteikimo reikalavimai įvykdyti, nes pateiktuose vaizduose dizainai matomi neutraliame fone. Ji patikslino, jog Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punktas susijęs su vaizdų kokybe, bet ne turiniu. Todėl ji nepateikė naujų vaizdų.

15

2015 m. liepos 16 d. parengtu trečiuoju pranešimu apie tyrimą ekspertas nurodė, kad laikosi 2015 m. birželio 25 d. pranešime apie tyrimą pateiktos nuomonės, nes vaizduose matomi puodelis ir butelis.

16

2015 m. rugpjūčio 21 d. rašte ieškovė rėmėsi telefoniniu pokalbiu su ekspertu ir nurodė, jog ji nesupranta, kodėl padavimo data galėtų būti išsaugoma papildomai nurodžius gaminį arba išskyrus sudėtinę paraišką ir nebūtų išsaugoma dėl iš pradžių pateiktų vaizdų. Ieškovė prašė priimti sprendimą, kurį būtų galima apskųsti, jei sprendimas dėl tyrimo nebūtų panaikintas.

17

2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu apie tyrimą ekspertas ieškovę informavo, kad trūkumai gali būti pašalinti papildomai nurodžius „Buteliai“ arba išskyrus sudėtinę paraišką.

18

2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu ieškovė pareikalavo priimti sprendimą, kurį būtų galima apskųsti.

19

2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ekspertas nurodė, kad ieškovė nepašalino registracijos paraiškų trūkumų, nes nepritarė pranešimams apie tyrimą. Remdamasis Reglamento Nr. 6/2002 46 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 2245/2002 10 straipsnio 2 dalimi jis nusprendė, kad šio sprendimo 9 punkte minėtos dizainų paraiškos nelaikomos Bendrijos dizaino paraiškomis, nes joms negali būti suteikta jokia padavimo data. Be kita ko, jis nurodė grąžinti sumokėto mokesčio sumą.

20

2015 m. rugsėjo 15 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsnius dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją EUIPO.

21

2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo (toliau – ginčijamas sprendimas) 15 punkte EUIPO trečioji apeliacinė taryba patvirtino, kad šio sprendimo 9 punkte paminėti abu dizainai neleidžia nustatyti, kieno apsaugos prašoma: puodelio, butelio ar jų derinio. Ginčijamo sprendimo 16 punkte ji paaiškino, kad vaizdas, kuris turi būti pateikiamas su paraiška pagal Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalies c punktą, skirtas identifikuoti dizainui, kurio apsaugos prašoma, ir yra padavimo datos suteikimo reikalavimas pagal minėto reglamento 38 straipsnio 1 dalį. Padavimo data lemia įregistruoto dizaino pirmumą: naujumas ir požymiai nustatomi remiantis ankstesniais dizainais, kurie visuomenei tapo prieinami iki padavimo datos. Apeliacinė taryba nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punktą vaizdas turi leisti aiškiai atpažinti visas detales, kurių apsaugos prašoma.

22

Ginčijamo sprendimo 17 ir 18 punktuose Apeliacinė taryba nurodė, kad tvirtinimas, jog paduotų paraiškų apsaugos dalykas aiškiai matomas iš vaizdų, yra nesuderinamas su pačios ieškovės argumentais ir kad jos siūlymas nurodyti susijusius gaminius negali pašalinti dizaino vaizdo trūkumų, nes jis negali būti naudojamas nustatant apsaugos apimtį.

23

Galiausiai ginčijamo sprendimo 22 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad ekspertas pažeidė pareigą nurodyti motyvus, kuri įtvirtinta Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnyje. Jos nuomone, konstatavimą, kad paraiškos nelaikytinos Bendrijos dizaino registracijos paraiškomis, lėmė pateiktų vaizdų trūkumai pagal Reglamento Nr. 6/2002 46 straipsnio 2 dalį, siejamą su to paties reglamento 36 straipsnio 1 dalies c punktu ir Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punktu, o ne tai, kad ieškovė nepritarė eksperto pranešimams apie tyrimą.

24

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

25

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

26

EUIPO teigia, kad antrasis ieškovės reikalavimas, t. y. reikalavimas nustatyti, kad ginčijamų dizainų paraiškos padavimo data yra 2015 m. balandžio 17 d., yra nepriimtinas, nes tai yra įpareigojimas, o Bendrasis Teismas neturi įpareigoti.

27

Šiuo atžvilgiu užtenka priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, Europos Sąjungos teisme pateikus ieškinį dėl EUIPO apeliacinės tarybos sprendimo, EUIPO pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 6 dalį turi imtis būtinų priemonių Sąjungos teismo sprendimui įvykdyti. Todėl Bendrasis Teismas neturi įpareigoti EUIPO to daryti (pagal analogiją žr. 2010 m. sausio 20 d. Sprendimo Nokia / VRDT – Medion (LIFE BLOG), T‑460/07, EU:T:2010:18, 18 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

28

Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antrasis reikalavimas nepriimtinas.

29

Ieškovė nurodo du pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 6/2002 45 ir 46 straipsnių, siejamų su to paties reglamento 36 straipsniu, pažeidimu, o antrasis pagrindas susijęs su teisės į gynybą pažeidimu.

30

Ieškovė nurodo, kad dizainų vaizdai buvo tokios kokybės, kuri leido juos atgaminti. Kaip numatyta Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose, jie buvo neutraliame fone, nebuvo nei retušuoti, nei taisyti naudojantis korektūroms skirtu skysčiu; be to, jie buvo tokios kokybės, kad buvo galima aiškiai išskirti visas objekto, kurio apsaugos prašoma, detales, ir buvo galima jį sumažinti arba padidinti. Sąjungos teisės aktuose numatyti tik šie reikalavimai. Apeliacinės tarybos atsisakymas nustatyti padavimo datą dėl to, kad vaizdai neleidžia nustatyti, ar prašoma puodelio, butelio ar jų abiejų derinio apsaugos, yra klaidingas, nes toks klausimas galėtų būti keliamas tik teisių pažeidimo byloje ir neturėtų trukdyti nustatyti padavimo datos. Be kita ko, galėtų būti atsižvelgiama į Apeliacinės tarybos argumentus nagrinėjant klausimą dėl to, ar dizainas registruotinas. Ieškovės nuomone, Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento Nr. 2245/2002 10 straipsnio 1 dalies c punkte, siejamuose su šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies e punktu, nustatyti reikalavimai tik dizaino vaizdo kokybei, bet ne turiniui. Iš Reglamento Nr. 6/2002 45 ir 46 straipsnių struktūros matyti, kad šioms registracijos paraiškoms turėjo būti suteikta padavimo data.

31

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą, reikia atsižvelgti ne tik į joje vartojamas sąvokas, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriam ji priklauso, tikslus (2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Petrosian, C‑19/08, EU:C:2009:41, 34 punktas ir 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Lundberg, C‑317/12, EU:C:2013:631, 19 punktas).

32

Primintina, kad Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalyje, kuri nurodoma to paties reglamento 45 straipsnyje ir 46 straipsnio 1 dalyje, numatyta, jog registracijos paraiškoje turi būti pateiktas „tinkamas atgaminti dizaino vaizdas“. Tačiau šioje nuostatoje nepatikslinami reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti, kad toks vaizdas būtų laikomas „tinkamu atgaminti“. Tačiau Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad paraiška turi atitikti įgyvendinimo reglamente – šiuo atveju Reglamente Nr. 2245/2002 – nustatytus reikalavimus.

33

Taigi Reglamento Nr. 2245/2002 10 straipsnyje nustatyti paraiškos padavimo datos nustatymo reikalavimai ir numatyta, kad EUIPO informuoja pareiškėją apie tai, jog padavimo data negali būti suteikta, jeigu paraiškoje nėra, be kita ko, dizaino vaizdo pagal minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalies e punktą.

34

Šioje nuostatoje paaiškinta, kad dizaino vaizdą sudaro juodai baltas arba spalvotas grafinis arba fotografinis dizaino vaizdas. Minėtas dizainas turi būti atkuriamas neutraliame fone, jo negalima nei retušuoti, nei taisyti naudojantis korektūroms skirtu skysčiu. Šis dizaino vaizdas turi būti tokios kokybės, kad būtų galima aiškiai išskirti visas dizaino, kurio apsaugos prašoma, detales. Reglamento Nr. 2245/2002 10 straipsnyje nurodyta, per kiek laiko turi būti pašalinti trūkumai.

35

Iš Reglamento Nr. 6/2002 struktūros matyti, kad dizaino nagrinėjimo procedūrą sudaro dvi dalys: pirmiausia EUIPO turi nustatyti, ar paraiškos dalykas atitinka dizaino apibrėžtį (Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktas ir 47 straipsnio 1 dalies a punktas) ir ar dizainas prieštarauja viešajai tvarkai arba visuotinai pripažintiems moralės principams (Reglamento Nr. 6/2002 47 straipsnio 1 dalies b punktas). Paraiška, jeigu ji neatšaukiama arba neištaisoma, išklausius pareiškėjo pastabas turi būti atmesta (Reglamento Nr. 6/2002 47 straipsnio 2 dalis).

36

Antra, kai EUIPO konstatuoja, kad registracijos paraiška susijusi su dizainu ir kad ji prieštarauja viešajai tvarkai arba visuotinai pripažintiems moralės principams, pagal Reglamento Nr. 6/2002 45 straipsnį ji turi patikrinti, ar minėta registracijos paraiška atitinka privalomus reikalavimus, įtvirtintus Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalyje (prašymas registruoti, pareiškėją identifikuojanti informacija, tinkamas atgaminti dizaino vaizdas) ir to paties reglamento 36 straipsnio 2 dalyje (gaminių sąrašas), ir tam tikrais atvejais papildomus reikalavimus, įtvirtintus 36 straipsnio 3 dalyje (dizaino vaizdą arba pavyzdį paaiškinantis aprašymas, prašymas atidėti registracijos paskelbimą, jeigu pareiškėjas paskyrė savo atstovą – atstovą identifikuojanti informacija, gaminių suskirstymas į klases, dizainerio ar dizainerių grupės vardo nurodymas).

37

Dėl šio sprendimo 36 punkte nurodytų reikalavimų laikymosi pažymėtina, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 6/2002 46 straipsnio, trūkumus galima pašalinti; jeigu kalbama apie 36 straipsnio 1 dalyje pateiktus reikalavimus, paraiškai suteikiama tokia paraiškos padavimo data, kurią pareiškėjas pašalino trūkumus, o jeigu kalbama apie kitus reikalavimus, pašalinus trūkumus paraiškai suteikiama tokia paraiškos padavimo data, kuri buvo pirminė paraiškos padavimo data. Jeigu per nurodytą laiką trūkumai nepašalinami, pirmuoju atveju paraiška nenagrinėjama kaip registracijos paraiška, o antruoju atveju paraiška atmetama.

38

Kai atkuriamas netinkamas dizaino vaizdas, taikoma tik Reglamento Nr. 6/2002 43 straipsnio 2 dalis, t. y. pareiškėjas gali pašalinti trūkumus, tačiau padavimo data perkeliama į tą datą, kurią buvo pašalinti trūkumai. Jeigu per nurodytą laiką trūkumai nepašalinami, tokia paraiška nenagrinėjama kaip dizaino registracijos paraiška.

39

Taigi atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus reikia nustatyti, ar Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalis dėl savo formuluotės ir konteksto, kuriame ji yra, taikoma, kaip tvirtina ieškovė, tik tokioms situacijoms, kai ginčijamo dizaino vaizdas „fiziškai“ neaiškus arba neryškus dėl prastos spausdinimo kokybės, o gal ši nuostata taikoma, kaip nurodo EUIPO, ir tada, kai prašomo įregistruoti dizaino apsaugos dalykas yra netikslus ar neaiškus.

40

Konstatuotina, kad ieškovės pateiktas Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalies c punkto ir Reglamento Nr. 2245/2002 10 straipsnio 1 dalies c punkto, siejamų su šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies e punktu, aiškinimas, pagal kurį ši nuostata taikoma tik dizainams, kurių tik vaizdo kokybė yra vidutinė, akivaizdžiai nesuderinamas su pirmiau paminėta dizainų registracijos sistema.

41

Iš tikrųjų Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, kad Bendrijos dizaino registracijos paraiškoje turi būti tinkamas atgaminti dizaino vaizdas, o to paties straipsnio 5 dalyje patikslinama, kad ši paraiška turi atitikti Reglamento Nr. 2245/2002 reikalavimus.

42

Pastarojo reglamento 4 straipsnio 1 dalies e punkte, kuris nurodytas minėto reglamento 10 straipsnio 1 dalies c punkte, numatyta, jog dizainas, be kita ko, „turi būti tokios kokybės, kad būtų galima aiškiai išskirti visas dizaino, kuriam prašoma apsaugos, detales“.

43

Ieškovė tvirtina, kad šioje nuostatoje numatyta tik „fizinė“ ar „materiali“ vaizdo kokybė, tačiau šią nuostatą ji skaito ne iki galo ir klaidingai, nes atsižvelgia tik į žodžių junginį „tokios kokybės, kad“.

44

Vis dėlto šioje nuostatoje paaiškinama, kad vaizdas turi leisti „aiškiai išskirti visas dizaino, kuriam prašoma apsaugos, detales“.

45

Ši sakinio dalis nurodo reikalavimą, kuris keliamas visoms registracijoms: vaizdas turi leisti tretiesiems asmenims aiškiai ir tiksliai nustatyti visas dizaino, kurio apsaugos prašoma, detales (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Sieckmann, C‑273/00, EU:C:2002:748, 48–52 punktus ir 2012 m. birželio 19 d. Sprendimo Chartered Institute of Patent Attorneys, C‑307/10, EU:C:2012:361, 46–48 punktus).

46

Taigi netikslūs vaizdai neleistų tretiesiems asmenims nedvejojant nustatyti vertinamo dizaino apsaugos dalyko.

47

Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad net jeigu vaizdas susijęs su daugiau nei vienu dizainu, aiškumas būtinas ne tik siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų, kurie privalo tiksliai žinoti dizainui suteiktos apsaugos dalyką, teisinį saugumą, bet ir dėl apskaitos, nes EUIPO renkamų mokesčių dydis priklauso nuo gaminių, su kuriais susijęs nagrinėjamas dizainas, klasių skaičiaus.

48

Be to, ieškovė tvirtina, kad galimas trūkumas, kurį sudaro tai, jog vaizduose matomas ne vienas, bet du dizainai, turėjo būti nagrinėjamas pagal Reglamento Nr. 6/2002 47 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su minėto reglamento 3 straipsnio a punktu, ir jis negalėjo būti laikomas atsisakymo nustatyti padavimo datą pagrindu.

49

Reikia konstatuoti, kad šis argumentas atmestinas, nes Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktas, nurodytas to paties reglamento 47 straipsnio 1 dalies a punkte, susijęs su situacija, kai vaizdas, kurį prašoma įregistruoti, negali būti laikomas dizainu pagal minėtą reglamentą todėl, kad jame nepavaizduotas gaminys ar jo dalis, o šiuo atveju taip tikrai nėra.

50

Neginčijama, kad nagrinėjamas vaizdas atitinka dizaino apibrėžimą, todėl ši situacija patenka į Reglamento Nr. 6/2002 47 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, tačiau jis netinkamas atgaminti, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 36 straipsnio 1 dalį, nes jam būdingi trūkumai, kurie patenka į Reglamento Nr. 6/2002 46 straipsnio 2 dalį. Pastarojoje nuostatoje aiškiai nurodyta, kad jeigu per nurodytą laiką trūkumai nepašalinami, tokia paraiška nenagrinėjama kaip dizaino registracijos paraiška.

51

Kaip teisingai nurodė EUIPO, Reglamento Nr. 6/2002 45 straipsnio 2 dalies a punktas, siejamas su to paties reglamento 36 straipsnio 5 dalimi, siekiant išvengti nenuoseklaus ir prieštaringo teisės nuostatų aiškinimo privalo būti aiškinamas siaurai, t. y. taip, kad šiose nuostatose nenurodomi Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimai, kaip tvirtina ieškovė. Nuoroda į Reglamento Nr. 6/2002 45 straipsnio 2 dalies a punktą, pateikta to paties reglamento 46 straipsnio 3 dalyje, nelemia to, kad Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punktas būtų taikomas tik Reglamento Nr. 6/2002 46 straipsnio 3 dalies taikymo atveju. Priešingai, ši situacija turi būti nagrinėjama, kaip kad teisingai padarė Apeliacinė taryba, taikant Reglamento Nr. 6/2002 46 straipsnio 2 dalį, siejamą su to paties reglamento 36 straipsnio 1 dalies c punktu ir Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punktu.

52

Taigi Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 5 dalis yra nuostata, kuria, taikant įgyvendinimo reglamentą, kompetentingos institucijos įgaliojamos patikslinti minėto reglamento 36 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus dėl dizaino vaizdo, konkrečiai nurodytus Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punkte.

53

Dėl ieškovės argumento, grindžiamo kitokia pozicija, kurios laikomasi Vokietijos teismų praktikoje, pažymėtina, kad tai juo labiau nepaneigia Apeliacinės tarybos vertinimo. Reikia nurodyti, kad Sąjungos dizainų sistema yra autonominė sistema, kuri sudaryta iš taisyklių visumos ir kuria siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos (pagal analogiją žr. 2014 m. sausio 16 d. Sprendimo Message Management / VRDT – Absacker (ABSACKER of Germany), T‑304/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:5, 58 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

54

Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmasis pagrindas turi būti atmestas.

55

Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba pažeidė jos teisę į gynybą, nes eksperto motyvus pakeitė savo motyvais, nesuteikusi jai galimybės pateikti pastabų.

56

Reikia pažymėti, jog ginčijamo sprendimo 22 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad ekspertas pažeidė pareigą nurodyti motyvus, nes sprendimą, kad paraiškos nėra dizaino registracijos paraiškos, jis priėmė remdamasis ne Reglamento Nr. 6/2002 46 straipsnio 2 dalimi, siejama su to paties reglamento 36 straipsnio 1 dalies c punktu, ir Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punktu, bet tuo, kad ieškovė nepritarė eksperto parengtiems pranešimams apie tyrimą. Be to, Apeliacinė taryba nusprendė, kad eksperto sprendime neatlikta ieškovės argumentų analizė.

57

Šiuo klausimu primintina, jog pagal Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnį EUIPO sprendimai gali būti grindžiami tiktai tokiais motyvais ar įrodymais, dėl kurių šalys galėjo pateikti pastabų. Šia nuostata Sąjungos dizaino teisėje įtvirtinamas bendrasis teisės į gynybą apsaugos principas. Remiantis šiuo bendruoju Sąjungos teisės principu, asmenims, kuriems skirti valdžios institucijų sprendimai, galintys turėti didelį poveikį jų interesams, turi būti suteikta galimybė veiksmingai išreikšti savo nuomonę. Teisė būti išklausytam yra taikoma visoms faktinėms ar teisinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis priimamas aktas, tačiau ne galutiniam sprendimui, kurį ketina priimti administracinė institucija (žr. 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo Beifa Group / VRDT – Schwan-Stabilo Schwanhäußer (Rašymo priemonės), T‑608/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:334, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

58

Be to, pagal Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnį EUIPO sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Šios pareigos apimtis yra tokia pati, kaip ir SESV 296 straipsnyje įtvirtintos pareigos. Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pareiga motyvuoti individualius sprendimus turi dvejopą tikslą: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis, kad jie galėtų apginti savo teises, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo priežiūrą. Klausimas, ar sprendimo motyvavimas atitinka šiuos reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą ir atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Bell & Ross / VRDT – KIN (Rankinio laikrodžio korpusas), T‑80/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:214, 37 punktą).

59

Šiuo atveju reikia nurodyti, kad neginčijama, jog ekspertas parengė keturis pranešimus apie tyrimą 2015 m. balandžio 17 d., birželio 25 d., liepos 16 d. ir rugpjūčio 24 d.

60

Iš šių skirtingų pranešimų, ypač iš pirmojo ir ketvirtojo, pakankamai aiškiai matyti, jog ekspertas manė, jog registracijos paraiškos neatitinka Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatų dėl to, kad vaizde matomi buteliai, taigi nėra aiškiai matomi požymiai, kurių apsaugos prašoma.

61

Be to, savo pranešimuose ekspertas tiksliai ir detaliai išdėstė priežastis, dėl kurių jis negalėjo patvirtinti ieškovės registracijos paraiškų (jis konkrečiai nurodė butelio ir puodelio buvimą), ir teisingai atsakė į ieškovės argumentus.

62

Iš to matyti, kad, priešingai, nei manė Apeliacinė taryba, skundžiamas eksperto sprendimas, vertinamas atsižvelgiant į įvairius eksperto pranešimus, apie kuriuos ieškovė tiksliai žinojo, yra pakankamai motyvuotas (pagal analogiją žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑506/03, nepaskelbtas Rink., EU:C:2005:715, 38 punktą).

63

Taigi Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad buvo pažeista pareiga pateikti motyvus, ir nurodė eksperto motyvus pakeisti savaisiais, nors tai buvo ne pakeitimais, o visiškas pakartojimas tų pačių motyvų, kuriuos ekspertas išdėstė savo keturiuose pranešimuose apie tyrimą.

64

Iš to matyti, kad bet kuriuo atveju ieškovė negali tvirtinti, jog Apeliacinė taryba pažeidė jos teisę į gynybą, nes, priešingai, nei ji tvirtina, ginčijamo sprendimo motyvuose visiškai pakartotas sprendimas, kurį jai įteikė ekspertas per jo vykdomą procedūrą.

65

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad reikia atmesti antrąjį pagrindą ir visą ieškinį.

66

Reikia priminti, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal EUIPO pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

nusprendžia: