1

Savo apeliaciniu skundu Xellia Pharmaceuticals ApS (toliau – Xellia) ir Alpharma LLC prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Xellia Pharmaceuticals ir Alpharma / Komisija (T‑471/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:460) atmesti jų ieškinį, kuriuo jos prašė iš dalies panaikinti 2013 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimą C(2013) 3803 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT/39226 – Lundbeck) (toliau – ginčijamas sprendimas) ir jų prašymą sumažinti šiuo sprendimu skirtos baudos dydį.

2

2017 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymą įstoti į bylą C‑611/16 P palaikyti Europos Komisijos reikalavimų.

3

Teisingumo Teismo kancleriui įteikus šalims Jungtinės Karalystės prašymą įstoti į bylą, kaip to reikalaujama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 190 straipsnio 1 dalį, Xellia ir Alpharma pateikė dėl jo savo pastabas, bet nenurodė slaptų arba konfidencialių dokumentų ar daiktinių įrodymų, kuriuos pateikus šiai valstybei narei joms būtų padaryta žalos.

4

2017 m. rugpjūčio 17 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Xellia ir Alpharma pareiškimą, kuriame jos tvirtino, kad Jungtinės Karalystės prašymas įstoti į bylą turi būti atmestas dėl pavėluoto pateikimo, nes jis pateiktas pasibaigus Procedūros reglamento 190 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, be to, tas prašymas nepagrįstas. Jos taip pat teigė, kad tai, jog ši valstybė narė nepateikė savo prašymo įstoti į bylą per nustatytus terminus ir jo nemotyvavo, neleidžia Teisingumo Teismo pirmininkui įvertinti motyvų, dėl kurių būtų pateisinama patenkinti tokį pavėluotą prašymą, ir įsitikinti, jog įstodama į bylą minėta valstybė nesiekia procesinio pranašumo. Jos nurodė, kad toks prašymas pažeidžia jų procesines teises dėl to, kad joms nepranešti jį pagrindžiantys motyvai. Todėl jos neturi galimybės ginčyti nei minėtų motyvų, nei argumentų, kuriuos ši valstybė narė gali pateikti per teismo posėdį.

5

Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 129 straipsnio 4 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 190 straipsnio 1 dalį, gali būti atsižvelgta į prašymą įstoti į bylą, pateiktą pasibaigus minėto reglamento 190 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, taikomam apeliacinėse bylose, bet prieš priimant sprendimą pradėti žodinę proceso dalį, kaip yra nagrinėjamu atveju.

6

Dėl to, kad toks prašymas įstoti į bylą pateiktas pavėluotai, įstojusi į bylą šalis tik praranda galimybę pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą, numatytą Procedūros reglamento 132 straipsnio 1 dalyje, taikomoje apeliacinėse bylose pagal jo 190 straipsnio 1 dalį, tačiau jai paliekama galimybė savo pastabas pateikti per teismo posėdį, jeigu jis rengiamas.

7

Be to, reikia pažymėti, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio pirma pastraipa, valstybės narės gali įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas ir neturi pagrįsti savo suinteresuotumo Teisingumo Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi.

8

Vadinasi, bet kuriuo atveju Jungtinė Karalystė neturėjo nurodyti motyvų, dėl kurių ji prašė leisti įstoti į šią bylą, net ir tada, kai prašymas įstoti į bylą pateiktas pasibaigus Procedūros reglamento 190 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui.

9

Galiausiai dėl Xellia ir Alpharma tvirtinimų, susijusių su jų procesinių teisių pažeidimu dėl to, kad jos negali nuspėti argumentų, kuriuos Jungtinė Karalystė gali pateikti per teismo posėdį, jeigu jis būtų rengiamas, bet kuriuo atveju pakanka pažymėti, kad įstojusios į bylą šalies pastabomis, kaip matyti iš Procedūros reglamento 129 straipsnio 1 dalies, taikomos apeliacinėse bylose pagal jo 190 straipsnio 1 dalį, tik gali būti palaikomi vienos iš pagrindinių šalių, šiuo atveju – Komisijos, visi reikalavimai ar jų dalis.

10

Taigi vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio pirma pastraipa ir Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalimi, taikoma apeliacinėse bylose pagal jo 190 straipsnio 1 dalį, reikia leisti Jungtinei Karalystei įstoti į bylą.

11

Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė savo prašymą įstoti į bylą pateikė pasibaigus Procedūros reglamento 190 straipsnio 2 dalyje, taikomoje apeliacinėse bylose, numatytam terminui, bet prieš priimant sprendimą pradėti žodinę proceso dalį, reikia, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio pirma pastraipa ir Procedūros reglamento 129 straipsnio 4 dalimi, taikoma apeliacinėse bylose pagal jo 190 straipsnio 1 dalį, leisti šiai valstybei narei pateikti savo pastabas tik per teismo posėdį, jeigu jis bus rengiamas.

12

Be to, reikia priminti, kad 2017 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Lundbeck / Komisija (C‑591/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:532), ieškovei toje byloje ir Komisijai paprašius, leista Jungtinės Karalystės atžvilgiu konfidencialiai nagrinėti konfidencialią ginčijamo sprendimo versiją, pateikiamą Xellia ir Alpharma apeliacinio skundo 2 priede.

13

Atsižvelgiant į minėtą nutartį, nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis ir turint mintyje tai, kad šalys, būtent Komisija, dėl to jokio prašymo nepateikė, reikia ex officio priimti sprendimą, kad šioje šios bylos nagrinėjimo stadijoje, vadovaujantis Procedūros reglamento 131 straipsnio 4 dalimi, taikoma apeliacinėse bylose pagal jo 190 straipsnio 1 dalį, Jungtinei Karalystei bus pateikta tik vieša šio sprendimo versija, kurią Komisija paskelbė savo interneto svetainėje 2015 m. sausio 19 d.

14

Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendime arba nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas.

15

Taigi reikia atidėti išlaidų, susijusių su Jungtinės Karalystės įstojimu į bylą, klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininkas nutaria: