27.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 232/3

1.

Ar 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB (1), ir jos priede pateikiamo Bendrojo susitarimo dėl vaiko priežiūros atostogų nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jos draudžia nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias bandomasis laikotarpis, per kurį pavesta eiti vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje, kaip reikalaujama pagal įstatymą, baigiasi be galimybės jį pratęsti net ir tuo atveju, jei valstybės tarnautojas (-a) didžiąją šio bandomojo laikotarpio dalį buvo ir vis dar yra vaiko priežiūros atostogose?

2.

Ar 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (2) nuostatos, visų pirma šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies a punktas arba c punktas, 15 straipsnis arba 16 straipsnis, turi būti aiškinami taip, kad nacionalinės teisės nuostatos, įtvirtinančios 1 klausime nurodytą normą, reiškia netiesioginę diskriminaciją dėl lyties, jei ji daro ar gali daryti poveikį daug didesniam skaičiui moterų nei vyrų?

3.

Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar toks nurodytų Sąjungos teisės nuostatų aiškinimas draustų nacionalinės teisės normą net ir tuomet, kai ši norma grindžiama siekiu per bandomąjį laikotarpį nustatyti asmens tinkamumą nuolat eiti vadovaujamas pareigas, su sąlyga, kad šis asmuo tam tikrą ilgą laikotarpį nuolat de facto vykdo nustatytas funkcijas?

4.

Jeigu į trečiąjį klausimą taip pat būtų atsakyta teigiamai: ar pagal Sąjungos teisės aiškinimą leidžiamos kitokios teisinės pasekmės nei pratęsti bandomąjį laikotarpį iš karto po vaiko priežiūros atostogų prasidedant vaiko priežiūros atostogoms dar likusia šio laikotarpio trukme, paliekant tas pačias arba suteikiant lygiavertes pareigas, pavyzdžiui, tuomet, kai tokių pat pareigų ar atitinkamos darbo vietos nebėra?

5.

Ar Europos teisę reikia aiškinti taip, kad šiuo atveju, skiriant į kitą tarnautojo postą ar eiti kitas vadovaujamas pareigas, neturėtų būti vykdoma nauja atrankos procedūra vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, įtraukiant į ją kitus kandidatus?