This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62016CN0058
Case C-58/16: Action brought on 1 February 2016 — European Commission v Federal Republic of Germany
Byla C-58/16: 2016 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Vokietijos Federacinė Respublika
Byla C-58/16: 2016 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Vokietijos Federacinė Respublika
OL C 118, 2016 4 4, p. 13–14
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
4.4.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 118/13 |
2016 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Vokietijos Federacinė Respublika
(Byla C-58/16)
(2016/C 118/16)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Mölls ir L. Nicolae
Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Neužtikrinusi, kad visiems Šiaurės Reino – Vestfalijos uostams bus nustatytos uosto ribos, bus patvirtinti uosto apsaugos rizikos vertinimai ir planai, taip pat bus paskirtas uosto apsaugos pareigūnas, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB (1) dėl uostų apsaugos stiprinimo 2 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnį ir 9 straipsnį. |
|
— |
Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagal Direktyvos 2005/65/EB 6 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti, kad uosto apsaugos vertinimai būtų atlikti uostuose, kuriems taikoma ši direktyva, ir kad juos patvirtintų atitinkama valstybė narė. Pagal šios direktyvos I priedą į tokius uosto apsaugos vertinimus įeina visų uosto apsaugai svarbių zonų, taip pat uosto ribų, nustatymas.
Pagal 2 straipsnio 3 dalį valstybės narės nustato kiekvieno uosto ribas, atitinkamai atsižvelgdamos į informaciją, gautą įvertinus uosto apsaugą. 4 dalis susijusi su atveju, kai uosto įrenginio ribos pagal Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 (2) apibrėžiamos kaip faktiškai apimančios uostą.
2013 m. atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad bent vienuolikoje Šiaurės Reino – Vestfalijos uostų, kuriems taikoma Direktyva 2005/65/EB, nebuvo atlikti uosto apsaugos vertinimai. Iš vėlesnio susirašinėjimo matyti, kad iki šiol situacija nepasikeitė.
Bent tiems patiems vienuolikai uostų taip pat nebuvo nustatytos uosto ribos, nes jos grindžiamos uosto apsaugos vertinimu, kaip pirmiau nurodyta.
Todėl akivaizdu, kad Vokietija netinkamai taikė Direktyvos 2005/65/EB 2 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnį.
Pagal Direktyvos 2005/65/EB 7 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti, kad kiekviename uoste, kuriam taikoma ši direktyva, būtų parengtas uosto apsaugos planas ir kad jį patvirtintų atitinkama valstybė narė.
2013 m. rugpjūčio 21 d. rašte Vokietijos valdžios institucijos pripažino, kad vienuolikoje Šiaurės Reino – Vestfalijos uostų, kuriems taikoma direktyva, nebuvo parengti uosto apsaugos planai. Iš vėlesnio susirašinėjimo matyti, kad iki šiol situacija nepasikeitė.
Todėl akivaizdu, kad Vokietija netinkamai taikė Direktyvos 2005/65/EB 7 straipsnį.
Pagal Direktyvos 2005/65/EB 9 straipsnį turi būti paskirtas kiekvieno uosto, kuriam taikoma ši direktyva, apsaugos pareigūnas.
2013 m. rugpjūčio 21 d. rašte Vokietijos valdžios institucijos pripažino, kad keliuose Šiaurės Reino – Vestfalijos uostų, kuriems taikoma direktyva, nebuvo paskirti uosto apsaugos pareigūnai. Iš vėlesnio susirašinėjimo matyti, kad iki šiol situacija nepasikeitė.
Todėl akivaizdu, kad Vokietija netinkamai taikė Direktyvos 2005/65/EB 9 straipsnį.
(2) OL L 129, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 74.