—

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos A. Magrippi ir S. Charitaki,

—

Ispanijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos A. Rubio González, vėliau – A. Gavela Llopis,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Konstantinidis ir M. Heller,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42; toliau – reglamentas „Briuselis I“) 23 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant jūrų frachtavimo bendrovės Brave Bulk Transport ltd. atstovų Georgios Leventis ir Nikolaos Vafeias ginčą su Malcon Navigation Co. ltd. (toliau – Malcon Navigation) dėl pastarosios bendrovės reikalavimo solidariai atlyginti žalą, pateikto Brave Bulk Transport ir G. Leventis bei N. Vafeias; ginčijama Graikijos teismų jurisdikcija nagrinėti šį reikalavimą.

3

Reglamento „Briuselis I“ 11 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindu jurisdikcija turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiškiai nustatytų situacijų, kuriuose bylinėjimosi objektas arba šalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė. <...>“

4

Šio reglamento II skyriaus „Jurisdikcija“ 1 skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ esančio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.“

5

To paties reglamento 6 straipsnyje, esančiame šio reglamento II skyriaus 2 skirsnyje „Speciali jurisdikcija“, numatyta:

„Valstybėje narėje gyvenančiam asmeniui byla taip pat gali būti iškelta:

<...>“

6

Šio skyriaus 7 skirsnyje „Susitarimas dėl jurisdikcijos“, be kitų, yra 23 straipsnis, kuris suformuluotas taip:

„1.   Jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Toks jurisdikciją suteikiantis susitarimas:

<...>“

7

To paties II skyriaus 9 skirsnyje „Lis pendens – susiję ieškiniai“, be kitų, yra 27 ir 28 straipsniai. 27 straipsnyje nustatyta:

„1.   Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos tuo pačiu ieškinio pagrindu [kurių dalykas ir pagrindas yra tas pats] ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, savo iniciatyva sustabdo bylos procesą, kol nustatoma pirmojo iškėlusio bylą teismo jurisdikcija.

2.   Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei pirmiau nurodytas teismas, atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai.“

8

Reglamento „Briuselis I“ 28 straipsnis išdėstytas taip:

„1.   Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose yra nagrinėjamos susijusios bylos, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, gali sustabdyti savo bylos procesą.

2.   Jeigu šios bylos yra nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu nagrinėjamose bylose jurisdikciją turi pirmąją bylą iškėlęs teismas ir jeigu jo įstatymas leidžia minėtas bylas nagrinėti kartu.

3.   Pagal šį straipsnį bylos laikytinos susijusiomis, kai jos yra tokios panašios, kad jas tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios bylas nagrinėjant atskirai.“

9

Reglamento „Briuselis I“ 33–37 straipsniuose reglamentuojamas sprendimų pripažinimas. To reglamento 33 straipsnyje nustatytas principas, pagal kurį valstybėje narėje priimti sprendimai pripažįstami, nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Minėto reglamento 34 ir 35 straipsniuose nurodomi motyvai, dėl kurių vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas išimtiniais atvejais gali būti nepripažįstamas kitoje valstybėje narėje.

10

Šiuo aspektu to paties reglamento 34 straipsnyje nustatyta:

„Teismo sprendimas nėra pripažįstamas:

<...>

11

Pagal Civilinio kodekso 71 straipsnį:

„Juridinis asmuo yra atsakingas už jam atstovaujančių organų veiksmus ar neveikimą, jei jie veiksmų ėmėsi ar nesiėmė vykdydami jiems patikėtas funkcijas ir tai lemia pareigą atlyginti žalą. Be to, atitinkamas asmuo yra solidariai atsakingas.“

12

Šio kodekso 39 skyriaus „Deliktinę atsakomybę sukeliantis veiksmai“ 926 straipsnyje „Kelių asmenų padaryta žala“ numatyta:

„Jeigu žala padaryta dėl kelių asmenų bendrų veiksmų arba jeigu keli asmenys yra tuo pat metu atsakingi už tą pačią žalą, kiekvienas iš jų yra solidariai atsakingas. Taip pat yra tuo atveju, kai keli asmenys veikė kartu ar paeiliui ir kai nėra galimybės nustatyti, dėl kurio asmens veiksmų buvo padaryta žala.“

13

Iš visos Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad bendrovei Malcon Navigation, kurios registruota buveinė yra Maltoje, o faktinė buveinė – Amarusijuje (Graikija), priklauso su Maltos vėliava plaukiojantis laivas Sea Pride, administruojamas bendrovės Hellenic Star Shipping Company SA, kurios buveinė yra Panamoje ir kuri taip pat turi padalinių Amarusijuje.

14

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo, kad bendrovės Brave Bulk Transport registruota buveinė yra Maltoje, o faktinė buveinė – Amarusijuje, kad G. Leventis yra vienintelis šios bendrovės valdybos narys ir teisinis atstovas ir kad N. Vafeias yra vienintelis jos generalinis direktorius ir faktinis atstovas. G. Leventis ir N. Vafeias (toliau – Brave Bulk Transport atstovai) gyvena atitinkamai Pirėjuje ir Kifisijoje (Graikija).

15

2006 m. birželio 9 d.Malcon Navigation sudarė su Brave Bulk Transport frachtavimo sutartį, pagal kurią pirmoji antrajai išnuomojo laivą Sea Pride. Paskui Brave Bulk Transport dėl šio laivo su Irako prekybos ministerija sudarė subnuomos sutartį dėl kviečių krovinio pervežimo iš Hamburgo (Vokietija) į Iraką.

16

Laivas buvo grąžintas penkiais mėnesiais vėliau, nei numatyta frachtavimo sutartyje.

17

2007 m. vasario 17 d.Malcon Navigation Londone (Jungtinė Karalystė) pradėjo arbitražo procesą prieš Brave Bulk Transport, siekdama gauti žalos, padarytos dėl prastovos ir nesumokėto nuomos mokesčio, atlyginimą.

18

Brave Bulk Transport savo ruožtu pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo Irako valstybei, nes laivą grąžinti Malcon Navigation buvo vėluojama dėl to, kad Irako valstybė jo laiku negrąžino.

19

2007 m. lapkričio 14 d.Malcon Navigation ir Brave Bulk Transport kaip privatūs asmenys pasirašė susitarimą. Tame susitarime buvo numatyta, kad vykdomas arbitražo procesas bus sustabdytas šešiems mėnesiams, kad Brave Bulk Transport informuos Malcon Navigation apie prieš Irako valstybę pradėto proceso eigą ir kad jei su Irako valstybe bus pasiektas kompromisas, Malcon Navigation gaus ne mažiau kaip 20% Irako valstybės bendrovei Brave Bulk Transport pervestos sumos. Minėto susitarimo 10 straipsnyje nustatyta, kad jam „taikoma Anglijos teisė“ ir „Anglijos teismų jurisdikcija“ ir kad „išimtinę jurisdikciją nagrinėti visus iš jo kylančius ar su juo susijusius ginčus turi High Court of Justice (England & Wales) [(Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas)]“.

20

2008 m. lapkričio mėn. Malcon Navigation sužinojo, kad 2008 m. gegužės 20 d.Brave Bulk Transport sudarė taikos sutartį su Irako valstybe ir gavo toje sutartyje numatytą sumą. Tada Malcon Navigation tęsė arbitražo procesą ir 2009 m. rugsėjo 29 d. buvo priimtas arbitražo sprendimas, kuriame jai buvo priteistas žalos atlyginimas.

21

Malcon Navigation kaltina Brave Bulk Transport atstovus tuo, kad šie išeikvojo Brave Bulk Transport turtą, todėl Malcon Navigation negali gauti šio žalos atlyginimo.

22

2010 m. rugsėjo 22 d.Malcon Navigation, remdamasi Civilinio kodekso 71 ir 926 straipsniais, Polymeles Protodikeio Peiraios (Pirėjo pirmosios instancijos teismas, Graikija) pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovei Brave Bulk Transport ir jos atstovams, siekdama, kad jie būtų pripažinti solidariai atsakingais už deliktinę atsakomybę sukeliančius veiksmus. Remdamasis 2007 m. lapkričio 14 d. susitarimo sąlyga, įtvirtinančia prorogacinį susitarimą dėl jurisdikcijos, šis teismas atmetė ieškinį, kiek tai susiję su bendrove Brave Bulk Transport. Vis dėlto jis manė turintis jurisdikciją nagrinėti ieškinį, kiek tai susiję su tos bendrovės atstovais, ir jį iš esmės patenkino.

23

Efeteio Peiraios (Pirėjo apeliacinis teismas, Graikija), kuriam Brave Bulk Transport atstovai pateikė apeliacinį skundą dėl Polymeles Protodikeio Peiraios (Pirėjo pirmosios instancijos teismas) sprendimo, patvirtino pastarojo teismo poziciją dėl jurisdikcijos klausimų.

24

2014 m. liepos 31 d.Brave Bulk Transport atstovai pateikė kasacinį skundą Areios Pagos (Kasacinis teismas, Graikija).

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nusprendė turintys jurisdikciją nagrinėti ginčą pagrindinėje byloje, kiek jis susijęs su Brave Bulk Transport atstovais, motyvuodami tuo, kad, kaip jie mano, šie atstovai, nebūdami 2007 m. lapkričio 14 d. susitarimo šalys, nebuvo susaistyti joje numatytos sąlygos, įtvirtinančios prorogacinį susitarimą dėl jurisdikcijos.

26

Pirma, šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad iš reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnio ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog susitarimu dėl jurisdikcijos iš principo galima remtis tik jį sudariusių šalių tarpusavio santykiuose, tačiau išimtiniais atvejais juo galima remtis ginčo šalies, kuri sudarant susitarimą buvo trečiasis asmuo, naudai ar prieš tą šalį.

27

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad esant keliems atsakovams šio reglamento 6 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog valstybėje narėje gyvenančiam asmeniui byla taip pat gali būti iškelta vieno iš jų gyvenamosios vietos teisme, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo. Tas teismas mano, kad toks pats pavojus kyla tuo atveju, kai vienas iš kelių atsakovų sutiko su prorogaciniu susitarimu dėl jurisdikcijos.

28

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtam teismui kyla abejonių dėl bylą iš esmės nagrinėjančių teismų vertinimo pagrįstumo, kiek tai susiję su jurisdikciją nustatančios sąlygos, esančios 2007 m. lapkričio 14 d. susitarime, apimtimi.

29

Šiomis aplinkybėmis Areios Pagos (Kasacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar pagal reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnį dviejų bendrovių, t. y. Malcon Navigation ir Brave Bulk Transport, sutarta jurisdikciją nustatanti sąlyga, šiuo atveju įtvirtinta 2007 m. lapkričio 14 d. tarp privačių asmenų sudarytoje sutartyje, kurios 10 straipsnyje nustatyta, kad „šiam susitarimui taikoma Anglijos teisė ir Anglijos teismų jurisdikcija, o išimtinę jurisdikciją nagrinėti visus iš jo kylančius ar su juo susijusius ginčus turi High Court of Justice (England & Wales) [(Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas)]“, kiek tai susiję su Brave Bulk Transport atstovaujančių ir už ją atsakingų organų, kaip tai suprantama pagal Graikijos civilinio kodekso 71 straipsnį, veiksmais ir neveikimu, taikytina ir savo funkcijas vykdžiusiems atsakingiems asmenims, kurie pagal kartu aiškinamas Graikijos civilinio kodekso 71 ir 926 straipsnių nuostatas atsako solidariai su bendrove, t. y. juridiniu asmeniu?“

30

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnį reikia aiškinti taip, kad dviejų bendrovių sudarytoje sutartyje įtvirtinta jurisdikcija nustatančia sąlyga gali remtis vienos iš jų atstovai, siekdami užginčyti teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma pripažinti juos solidariai atsakingais už tariamai deliktinę atsakomybę sukeliančius veiksmus, kurių jie ėmėsi vykdydami savo funkcijas.

31

Iš pradžių reikia priminti, jog kadangi, kiek tai susiję su valstybių narių tarpusavio santykiais, 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 299, 1972, p. 32), iš dalies pakeistą vėlesnėmis konvencijomis, susijusiomis su naujų valstybių narių prisijungimu prie šios konvencijos, pakeitė reglamentas „Briuselis I“, Teisingumo Teismo pateiktas tos konvencijos nuostatų išaiškinimas taikomas ir šio reglamento nuostatoms, jei šių teisės aktų nuostatas galima laikyti lygiavertėmis, o taip yra reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnio, kuris pakeitė minėtos konvencijos 17 straipsnio pirmą pastraipą, atveju (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 7 d. Sprendimo Hőszig, C‑222/15, EU:C:2016:525, 30 ir 31 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

32

Kadangi pagal reglamento „Briuselis I“ sistemą valstybės narės teismų, esančių atsakovo gyvenamosios vietos teritorijoje, jurisdikcija yra bendrasis principas, įtvirtintas šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su jurisdikcija, kaip antai numatytos to reglamento 23 straipsnyje, negali lemti aiškinimo, apimančio daugiau atvejų nei tame pačiame reglamente aiškiai numatyti (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Vorarlberger Gebietskrankenkasse, C‑347/08, EU:C:2009:561, 37 ir 39 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

33

Reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad į jo taikymo sritį patenka tik atvejai, kai šalys „yra susitarusios“ dėl jurisdikciją turinčio teismo. Kaip matyti iš šio reglamento 11 konstatuojamosios dalies, būtent šis šalių valios suderinimas, vadovaujantis valios autonomijos principu, pateisina pirmenybės suteikimą pasirinktam teismui, o ne tam, kuriam byla būtų teisminga pagal minėtą reglamentą (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo El Majdoub, C‑322/14, EU:C:2015:334, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, taip pat 2016 m. balandžio 20 d. Sprendimo Profit Investment SIM, C‑366/13, EU:C:2016:282, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad teismas, į kurį kreiptasi, turi pareigą in limine litis išnagrinėti, ar šalys iš tiesų susitarė dėl jurisdikciją nustatančios sąlygos (šis susitarimas turi būti aiškus ir tikslus), nes reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytais formos reikalavimais šiuo aspektu siekiama užtikrinti, kad susitarimas būtų iš tikrųjų nustatytas (2016 m. liepos 7 d. Sprendimo Hőszig, C‑222/15, EU:C:2016:525, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Todėl į sutartį įtraukta jurisdikciją nustatanti sąlyga iš principo gali sukelti padarinių tik šios sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Šiuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjama jurisdikciją nustatančia sąlyga remiasi ne sutarties, kurioje ta sąlyga įtvirtinta, šalis, bet šios sutarties tretieji asmenys.

37

Ne tik Brave Bulk Transport atstovai neišreiškė savo valios sudaryti susitarimo dėl jurisdikcijos, bet ir Malcon Navigation nesutiko, kad šis susitarimas saistytų ją su šiais asmenimis.

38

Be to, nei pagrindinės bylos šalys, nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmęs teismas nepateikia informacijos ar įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Brave Bulk Transport atstovai ir Malcon Navigation kuria nors iš reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytų formų sudarė susitarimą dėl jurisdikcijos, kuriame nustatyta sąlyga, įtvirtinanti prorogacinį susitarimą dėl jurisdikcijos, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje.

39

Dėl reglamento „Briuselis I“ 6 straipsnio, susijusio su jurisdikcija esant keliams atsakovams, reikia pabrėžti, jog kadangi reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnio nuostatomis atmetama ir jurisdikcija, nustatoma pagal šio reglamento 2 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą, pagal kurį jurisdikciją turi atsakovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismas, ir jo 5–7 straipsniuose numatyta specialioji jurisdikcija, šiose nuostatose nustatytos sąlygos aiškinamos griežtai (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo El Majdoub, C‑322/14, EU:C:2015:334, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Konkrečiai kalbant, sudarydamos susitarimą dėl jurisdikcijos pagal reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę nukrypti ne tik nuo šio reglamento 2 straipsnyje numatytos bendrosios jurisdikcijos taisyklės, bet ir nuo jo 5 ir 6 straipsniuose numatytos specialios jurisdikcijos taisyklių. Todėl teismui, į kurį kreipiamasi, iš principo gali būti privaloma jurisdikciją nustatanti sąlyga, kuria nukrypstama nuo minėtuose 5 ir 6 straipsniuose numatytos jurisdikcijos ir dėl kurios šalys sutarė pagal minėto 23 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 59 ir 61 punktus).

41

Galiausiai, atsakant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuogąstavimus dėl galimo prieštaringų sprendimų pavojaus, svarbu priminti, kad reglamente „Briuselis I“ nustatyti įvairūs mechanizmai, skirti užkirsti kelią tokioms situacijoms.

42

Taip yra kalbant, be kita ko, apie minėto reglamento 27 ir 28 straipsnius dėl atitinkamai lis pendens ir susijusių ieškinių, leidžiančius užkirsti kelią prieštaringiems sprendimams, ir apie šio reglamento 34 straipsnio 3 ir 4 punktus, leidžiančius ištaisyti situaciją.

43

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad dviejų bendrovių sudarytoje sutartyje įtvirtinta jurisdikciją nustatančia sąlyga negali remtis vienos iš jų atstovai, siekdami užginčyti teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma pripažinti juos solidariai atsakingais už tariamai deliktinę atsakomybę sukeliančius veiksmus, kurių jie ėmėsi vykdydami savo funkcijas.

44

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 23 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad dviejų bendrovių sudarytoje sutartyje įtvirtinta jurisdikciją nustatančia sąlyga negali remtis vienos iš jų atstovai, siekdami užginčyti teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma pripažinti juos solidariai atsakingais už tariamai deliktinę atsakomybę sukeliančius veiksmus, kurių jie ėmėsi vykdydami savo funkcijas.