1

Apeliaciniu skundu Agriconsulting Europe SA (toliau – Agriconsulting) prašo panaikinti 2016 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimą Agriconsulting Europe / Komisija (T‑570/13, EU:T:2016:40, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl žalos, kurią ji patyrė dėl Europos Komisijos tariamai padarytų pažeidimų rengiant konkursą „Tinklo struktūros sukūrimas siekiant įgyvendinti europinę inovacijų partnerystę Žemės ūkio produktyvumas ir tvarus vystymasis“ (AGRI‑2012-EIP-01), priteisimo iš Europos Sąjungos.

2

2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145), iš dalies pakeisto 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 111, 2007, p. 13) (toliau – Reglamentas. Nr. 2342/2002), 139 straipsnio „Neįprastai mažos kainos paraiškos [pasiūlymai]“ 1 dalyje nurodyta:

„Jei konkrečiai sutarčiai paraiškose [pasiūlymuose] yra nurodytos neįprastai mažos kainos, susitariančioji institucija [perkančioji organizacija], prieš atmesdama paraiškas [pasiūlymus] vien tuo pagrindu, raštu paprašo informacijos apie paraiškos [pasiūlymo] sudedamąsias dalis, kurias ji laiko svarbiomis, ir jas patikrina, atitinkamai išklausiusi šalis ir atsižvelgusi į pateiktus paaiškinimus. Šie paaiškinimai pirmiausia gali būti pateikiami apie saugos ir darbo sąlygų nuostatas, galiojančias toje vietoje, kur bus teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai.

<…>“

3

Reglamento Nr. 2342/2002 146 straipsnio „Paraiškų [pasiūlymų] ir prašymų dalyvauti vertinimo komitetas“ 4 dalyje nustatyta:

„Neįprastai mažos kainos paraiškų [pasiūlymų], minėtų šio reglamento 139 straipsnyje, atveju vertinimo komitetas paprašo bet kokios informacijos apie paraiškos [pasiūlymo] sudėtį.“

4

Faktinės ginčo aplinkybės skundžiamo sprendimo 1–22 punktuose išdėstytos taip:

5

2013 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Agriconsulting ieškinį, kuriuo prašyta, pirma, įpareigoti Komisiją jai pateikti pirkimo laimėtojo VLM pasiūlymą ir, antra, pagal SESV 268 ir 340 straipsnius priteisti atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl Komisijos padarytų pažeidimų rengiant konkursą. Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.

6

Agriconsulting Teisingumo Teismo prašo:

7

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

8

Grįsdama apeliacinį skundą Agriconsulting nurodo keturis pagrindus.

9

Pirmuoju pagrindu, kurį sudaro dvi dalys, Agriconsulting kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis skundžiamo sprendimo 46 punkte nusprendė, jog nėra pažeidimų, tariamai padarytų vertinant jos pasiūlymą pagal sutarties skyrimo kriterijus Nr. 1 ir 2, ir žalos elementų, kuriuos ji nurodė ieškinyje, priežastinio ryšio.

10

Šio pagrindo pirmoje dalyje Agriconsulting teigia, kad Bendrasis Teismas pakeitė ir iškreipė jos argumentus dėl priežastinio ryšio. Iš tiesų, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 42 ir 43 punktuose nurodo Bendrasis Teismas, ieškinyje Agriconsulting siekė atskirti žalos elementus – galimybės netekimą ir dalyvavimo konkurse išlaidas – nuo jos pasiūlymo atmetimo klausimo. Šiuo atžvilgiu iš ieškinio 105 punkto ir dubliko pirmojoje instancijoje 3 punkto aiškiai matyti, kad, apeliantės požiūriu, galimybės netekimas ir dalyvavimo išlaidos yra atlygintinos žalos elementai, neatsižvelgiant į klausimą, susijusį su tikrumu dėl sutarties gavimo.

11

Pirmojo pagrindo antroje dalyje Agriconsulting nurodo, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 43–45 punktuose konstatavo, kad dėl nurodytų pažeidimų, susijusių su sutarties skyrimo kriterijais Nr. 1 ir 2, negali būti atlyginta žala, nes apeliantės pasiūlymas buvo atmestas dėl vertinimo komiteto atlikto sutarties skyrimo kriterijaus Nr. 3 įvertinimo ir neįprastai mažos šio pasiūlymo kainos. Tai konstatavęs Bendrasis Teismas apribojo ieškinį dėl žalos atlyginimo tik neteisėtumo atvejais, turinčiais aiškią įtaką sutarties skyrimui, nors pagal šio teismo jurisprudenciją teisė į žalos atlyginimą atsiranda dėl bet kokio pažeidimo vykstant konkurso procedūrai, kuris gali paveikti konkurso dalyvio galimybes gauti atitinkamą sutartį.

12

Komisija mano, kad pirmasis pagrindas nepagrįstas.

13

Reikia priminti, jog skundžiamo sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia nusprendė, kad dėl pažeidimų, susijusių su sutarties skyrimo kriterijais Nr. 1 ir 2, Agriconsulting nurodė du žalos elementus, t. y. galimybės netekimą ir dalyvavimo konkurso procedūroje išlaidas. Paskui to sprendimo 42 punkte jis taip apibendrino Agriconsulting argumentus: „Ieškovė teigia, kad priežastinio ryšio sąlyga tenkinama, nes jos pasiūlymui buvo skirta pirmoji vieta, ir kad sudaryti aptariamą sutartį būtų nuspręsta su ja, jeigu nebūtų padaryti nurodyti pažeidimai.“ Galiausiai, minėto sprendimo 43–46 punktuose Bendrasis Teismas atsakė į taip apibendrintus argumentus ir iš esmės nusprendė, kad nurodyti pažeidimai nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su žala, kurią nurodė apeliantė.

14

Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su tariamu Bendrojo Teismo atliktu Agriconsulting argumentų iškreipimu, reikia pažymėti, pirma, kad ieškinio 102 punkte Agriconsulting, pateikdama paaiškinimą dėl vykstant konkurso procedūrai tariamai padarytų pažeidimų ir jos patirto galimybės netekimo priežastinio ryšio, nurodė, jog minėtas galimybės netekimas yra „vertinimo komiteto sprendimo sumažinti balą už kriterijų Nr. 3 ir pripažinti pasiūlymo kainą neįprastai maža tiesioginė pasekmė“.

15

Be to, ieškinio 76 ir 79 punktuose apeliantė teigė, jog nurodytas galimybės netekimas įvyko dėl to, kad jos pasiūlymui buvo skirta pirma vieta ir jai buvo neteisėtai neskirta sutartis.

16

Taigi skundžiamo sprendimo 42 punkte Bendrasis Teismas nepakeitė apeliantės argumentų dėl nurodytų pažeidimų ir nurodyto galimybės netekimo priežastinio ryšio. Priešingai, jis juos perteikė taip, kaip jie nurodyti ieškinyje.

17

Šios išvados negali paneigti ieškinio 105 punktas, kuriuo Agriconsulting negali naudingai remtis siekdama įrodyti savo argumentų dėl nurodyto galimybės netekimo turinį. Iš tiesų tame punkte pateikti paaiškinimai nėra akivaizdžiai susiję su šiuo klausimu, nes apeliantė jame nurodo Bendrojo Teismo jurisprudencijoje numatytas dalyvavimo konkurse išlaidų atlyginimo sąlygas. Be to, minėtas punktas yra ieškinio dalyje „Priežastinis ryšys dėl žalos, kurią sudaro dalyvavimo atitinkamame konkurse išlaidos“.

18

Apeliantė taip pat negali remtis dubliko, pateikto pirmojoje instancijoje, 3 punkte išdėstytais paaiškinimais. Iš tiesų jame apeliantė tik pakartojo tai, ką nurodė ieškinio 105 punkte kaip Bendrojo Teismo jurisprudenciją dėl dalyvavimo išlaidų atlyginimo, ir įterpė tai, kad nurodytais pažeidimais, susijusiais su sutarties skyrimo kriterijais Nr. 1 ir 2, „grindžiamas“ ne tik šis žalos elementas, bet ir galimybės netekimas, ir šiuo klausimu nepateikė kitų paaiškinimų. Taigi minėtame 3 punkte daugių daugiausia patikslinami nurodyti žalos elementai atsižvelgiant į šiuos pažeidimus.

19

Antra, dėl Agriconsulting argumentų, susijusių su nurodytų pažeidimų ir žalos, kurią sudaro dalyvavimo konkurse išlaidos, priežastiniu ryšiu, reikia pažymėti, kad dėl šių išlaidų atlyginimo Bendrasis Teismas sprendė iš esmės skundžiamo sprendimo 112–117 punktuose. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantė netvirtina, kad skundžiamo sprendimo 42 punkte Bendrojo Teismo tariamai atliktas jos argumentų iškraipymas ar pakeitimas padarė neigiamos įtakos minėtuose punktuose pateiktai analizei. Taigi ji nurodo iškraipymą, bet nepaaiškina iš to kylančių pasekmių. Todėl pirmojo pagrindo pirma dalis yra nereikšminga.

20

Remiantis tuo darytina išvada, kad minėta pirma dalis yra iš dalies akivaizdžiai nepagrįsta ir iš dalies nereikšminga.

21

Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies, apibendrintos šio sprendimo 11 punkte, pakanka pažymėti, jog skundžiamo sprendimo 43–45 punktuose Bendrasis Teismas abstrakčiai ir bendrai nenusprendė, kad dėl pažeidimų, susijusių su konkurso procedūra, kaip antai nagrinėjamu atveju nurodytų Agriconsulting dėl sutarties skyrimo kriterijų Nr. 1 ir 2, konkurso dalyviui niekada negali atsirasti teisė į žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas tik in concreto vertino, ar egzistuoja teisė į žalos atlyginimą atsižvelgiant į apeliantės pateiktus argumentus dėl priežastinio ryšio, ir įvertino nagrinėjamo atvejo faktines aplinkybes.

22

Taigi šioje apeliacinio skundo pagrindo dalyje ginčijamas Bendrojo Teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas dėl priežastinio ryšio, o tai nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai nagrinėjant apeliacinį skundą, išskyrus iškraipymo atvejį. Kadangi apeliantė dėl šio sprendimo 14–19 punktuose nurodytų priežasčių negali pagrįstai teigti, kad buvo kaip nors iškraipyti jos argumentai, minėta apeliacinio skundo pagrindo dalis yra nepriimtina.

23

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turi būti atmestas visas pirmasis pagrindas.

24

Antrojo pagrindo pirmoje dalyje Agriconsulting teigia, kad skundžiamo sprendimo 56–62 punktuose Bendrasis Teismas iškraipė vertinimo komiteto atliktą įvertinimą ir neįvykdė pareigos nurodyti motyvus.

25

Iš tiesų, kaip matyti iš galutinės vertinimo ataskaitos, vertinimo komitetas įvertino apeliantės pasiūlymo patikimumą atsižvelgdamas tik į pasiūlytą papildomų užduočių kainą. Bendrasis Teismas šiuos faktus patvirtino skundžiamo sprendimo 56 ir 57 punktuose, tačiau paskui padarė išvadą, kad komitetas atsižvelgė į visą šį pasiūlymą. Bendrojo Teismo motyvai šiuo klausimu yra nepakankami, nenuoseklūs ir nepagrįsti, nes nėra paremti jokiu konkrečiu įrodymu, ir taip pažeista onus probandi incumbit ei qui dicit taisyklė.

26

Antrojo pagrindo antroje dalyje dėl analogiškų motyvų, kokie išdėstyti pirmesniame punkte, Agriconsulting teigia, kad Bendrasis Teismas pakeitė vertinimo komiteto motyvus savaisiais ir iškraipė procesinius dokumentus.

27

Komisija pirmiausia teigia, kad antrasis pagrindas yra nepriimtinas ir subsidiariai – kad jis nepagrįstas.

28

Antrojo pagrindo abiejose dalyse, kurias reikia nagrinėti kartu, Agriconsulting kaltina Bendrąjį Teismą iškraipius „vertinimo komiteto atliktą įvertinimą“ ir „procesinius dokumentus“, vertinimo komiteto atliktą įvertinimą pakeitus savuoju ir pateikus nepakankamus, prieštaringus ir nepagrįstus motyvus. Šis argumentas turi būti suprantamas taip, jog apeliantė iš esmės teigia, kad, pirma, Bendrasis Teismas iškraipė 2013 m. kovo 25 d. Komisijos raštą ir galutinę vertinimo ataskaitą ir, antra, jis neįvykdė pareigos nurodyti motyvus.

29

Šiuo klausimu reikia priminti, jog skundžiamo sprendimo 55 punkte Bendrasis Teismas nurodo Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią tai, ar pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, turi būti vertinama atsižvelgiant į pasiūlymo sudėtį ir atitinkamą paslaugą (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Data Medical Service, C‑568/13, EU:C:2014:2466, 50 punktą). Toliau skundžiamo sprendimo 56 punkte Bendrasis Teismas apibendrino 2013 m. kovo 25 d. Komisijos rašto, kuriuo Komisija pranešė apeliantei, kad jos pasiūlymas atmestas, turinį ir galutinės vertinimo ataskaitos turinį. To sprendimo 57 punkte jis konstatavo, kad anomalijos, dėl kurių vertinimo komitetas padarė išvadą, jog ieškovės pasiūlymo kaina neįprastai maža, konkrečiai susijusios su kai kuriomis papildomomis užduotimis. Tačiau minėto sprendimo 58–61 punktuose Bendrasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad atsižvelgiant į papildomų užduočių ekonominę ir finansinę svarbą, palyginti su atitinkamos sutarties verte, dėl nustatytų anomalijų galėjo nukentėti viso Agriconsulting pasiūlymo nuoseklumas. Remdamasis tuo, to paties sprendimo 62 punkte jis padarė išvadą, kad vertinimo komitetas vertino, ar Agriconsulting pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, pagal pasiūlymo sudėtį ir atitinkamą paslaugą, atsižvelgdamas į tai paslaugai reikšmingus elementus.

30

Tai nurodžius, dėl, pirma, Bendrojo Teismo galbūt atlikto įrodymų iškraipymo reikia priminti, kad toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagoje esančių dokumentų, neatliekant faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo iš naujo (2014 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Intra‑Presse / Golden Balls, C‑581/13 P ir C‑582/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2387, 39 punktas ir nurodyta jurisprudencija ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Westermann Lernspielverlage / EUIPO, C‑482/15 P, EU:C:2016:805, 36 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

31

Vis dėlto nagrinėjamu atveju, prisidengdama įrodymų iškraipymu, Agriconsulting iš tikrųjų siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės, o tai nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai apeliaciniame procese (pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust / VRDT, C‑254/09 P, EU:C:2010:488, 49 punktą ir 2015 m. kovo 19 d. Sprendimo MEGA Brands International / VRDT, C‑182/14 P, EU:C:2015:187, 47 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

32

Iš tiesų Agriconsulting neteigia, kad Bendrojo Teismo atliktas 2013 m. kovo 25 d. Komisijos rašto ir galutinės vertinimo ataskaitos vertinimas pagrįstas kokia nors esmine klaida. Priešingai, apeliantė pripažįsta, kad skundžiamo sprendimo 56 punkte Bendrasis Teismas tinkamai apibendrino jų turinį. Ji veikiau ginčija skundžiamo sprendimo 57–61 punktuose Bendrojo Teismo atliktą šių dokumentų turinio vertinimą atsižvelgiant į jų kontekstą, įskaitant papildomų užduočių ekonominę ir finansinę svarbą atitinkamai sutarčiai, ir remiantis tuo Bendrojo Teismo padarytą išvadą, kad dėl nustatytų anomalijų gali nukentėti viso Agriconsulting pasiūlymo patikimumas.

33

Taigi apeliacinio skundo antrasis pagrindas šiuo atžvilgiu yra nepriimtinas.

34

Antra, dėl Agriconsulting teiginių, kad Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos nurodyti motyvus, reikia pažymėti, jog klausimas, ar Bendrojo Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi ar nepakankami, be abejo, yra teisės klausimas ir gali būti keliamas paduodant apeliacinį skundą (2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland / Komisija, C‑385/07 P, EU:C:2009:456, 71 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

35

Tačiau teigdama, jog skundžiamo sprendimo motyvai yra prieštaringi, Agriconsulting dar kartą siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Iš tiesų skundžiamo sprendimo 57 punkte pateiktas konstatavimas, kad „[nustatytos] anomalijos <…> konkrečiai susijusios su kai kuriomis papildomomis užduotimis“, savaime nėra nesuderinamas su to sprendimo 62 punkte padaryta išvada, kad „vertinimo komitetas vertino pagal pasiūlymo sudėtį ir aptariamą paslaugą“. Iš tikrųjų apeliantė ginčija minėto sprendimo 58–61 punktuose išdėstytus faktinio pobūdžio vertinimus, lėmusius šią Bendrojo Teismo išvadą, pagrįstą minėtu konstatavimu.

36

Kiek tai susiję su apeliantės nurodytu nepakankamu motyvavimu, iš to, kas išdėstyta skundžiamo sprendimo 57–61 punktuose ir priminta šio sprendimo 29 punkte, matyti, kad Bendrasis Teismas teisiškai pakankamai motyvavo skundžiamo sprendimo 62 punkte pateiktą išvadą, kad vertinimo komitetas veikė pagal 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendime Data Medical Service (C‑568/13, EU:C:2014:2466) įtvirtintą jurisprudenciją.

37

Darytina išvada, kad turi būti atmestas visas antrasis pagrindas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

38

Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje Agriconsulting teigia, kad skundžiamo sprendimo 64–69 punktuose Bendrasis Teismas pakeitė ir iškraipė jos ieškinį. Iš tiesų, nors ji nurodė, kad ataskaitinės kainos ir išlaidos, kurias vertinimo komitetas naudojo vertindamas, ar jos pasiūlymo kaina yra neįprastai maža (toliau – ataskaitiniai ekonominiai kriterijai), yra savavališkos, neracionalios, subjektyvios ir neapibrėžtos, Bendrasis Teismas nesprendė dėl jų pagrįstumo. Jis skundžiamo sprendimo 66 punkte tik nusprendė, kad apeliantė neįrodė savo pasiūlymo rimtumo.

39

Šiuo pagrindu apeliantė taip pat kaltina Bendrąjį Teismą nepaisius įrodymų, kuriuos ji pateikė siekdama įrodyti, kad minėti ekonominiai kriterijai nėra patikimi. Konkrečiai ji nurodo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į pavyzdį, iš kurio matyti, kad pagrindinėms užduotims pritaikius tokius pačius ekonominius kriterijus specifikacijose numatytas biudžetas šioms užduotims yra nepakankamas.

40

Be to, Agriconsulting mano, jog Bendrasis Teismas negalėjo, kaip tai padarė skundžiamo sprendimo 66 punkte, jai priekaištauti, kad ji pradiniame pasiūlyme nepateikė informacijos, įrodančios gautas nuolaidas, nes ji neprivalo to daryti pagal jokią konkurso procedūros taisyklę. Bendrasis Teismas taip pat negalėjo jai priekaištauti dėl to, kad ji nepateikė šios informacijos 2012 m. lapkričio 29 d. rašte atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informacijos. Iš tiesų 2012 m. lapkričio 22 d. rašte nebuvo prašoma minėtos informacijos. Galiausiai Bendrasis Teismas negali kaltinti apeliantės vėliau nepateikus bendradarbiavimo su ekspertais susitarimų, nes Komisija jos neįgaliojo to padaryti.

41

Trečiojo pagrindo antroje dalyje apeliantė nurodo, jog skundžiamo sprendimo 73–76 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą konstatuodamas, kad Komisija nepažeidė rungimosi principo, kai atsisakė suteikti apeliantei teisę pateikti šią papildomą informaciją.

42

Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad perkančioji organizacija turi prašyti konkurso dalyvio paaiškinimų, galinčių pagrįsti jo pasiūlymo rimtumą, per rungimosi principu pagrįstą procedūrą. Nagrinėjamu atveju, kadangi vertinimo komiteto prašymas buvo suformuluotas taip, kad jis buvo susijęs ne su Agriconsulting pasiūlyme nurodytų kainų pagrįstumu, bet su šių kainų apskaičiavimo metodu, apeliantė turėjo pateikti informacijos tik apie šio apskaičiavimo skaitinius elementus. Taigi ji turėjo turėti galimybę pateikti papildomos informacijos, kad pašalintų bet kokias abejones dėl atitinkamų skaičių pagrįstumo. Šiuo klausimu jurisprudencijoje konkurso dalyvio teisė pateikti pastabas nėra apribota vieninteliu pranešimu. Priešingai, šiomis aplinkybėmis rungimosi principas reiškia, kad jis, pateikęs pirmąsias pastabas, vėliau gali pateikti papildomų paaiškinimų, jeigu tai pagrįsta.

43

Galiausiai apeliacinio skundo pagrindo trečioje dalyje Agriconsulting mano, jog Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, kai skundžiamo sprendimo 81–85 punktuose padarė išvadą, kad nepažeistas vienodo požiūrio principas. Visų pirma Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad pakanka vien Agriconsulting pasiūlymo kainos neįprastai mažai šio pasiūlymo vertei įrodyti. Be to, jis neatsižvelgė į tai, kad remiantis ataskaitiniais ekonominiais kriterijais VLM pasiūlymo kaina taip pat buvo neįprastai maža. Svarbiausia Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, kad Agriconsulting ir VLM padėtis, kiek tai susiję su jų atitinkamais pasiūlymais, iš tikrųjų yra vienoda. Iš tiesų, pirma, šie pasiūlymai buvo susiję su tuo pačiu pirkimu ir, antra, buvo ginčijamas jų patikimumas – pirmąjį pasiūlymą ginčijo perkančioji organizaciją, o antrąjį – Agriconsulting.

44

Be to, Bendrasis Teismas nepakankamai išnagrinėjo ir įvertino įrodymus, kuriuos apeliantė nurodė grįsdama savo kaltinimus. Kalbant konkrečiai, skundžiamo sprendimo 84 punkte konstatavęs, jog apeliantės pateiktas pavyzdys, nurodytas šio sprendimo 39 punkte, yra nereikšmingas, Bendrasis Teismas nepaisė įrodymo, kuriuo siekiama konkrečiai patvirtinti, kad VLM pasiūlymo kaina taip pat buvo neįprastai maža, taigi VLM padėtis šiuo atžvilgiu buvo panaši į apeliantės padėtį.

45

Komisija mano, kad trečiasis pagrindas nepagrįstas.

46

Siekiant išnagrinėti trečiąjį pagrindą reikia pakeisti įvairių jo dalių tvarką.

47

Visų pirma dėl minėto pagrindo trečios dalies, susijusios su tariamu vienodo požiūrio principo pažeidimu, reikia priminti, jog pagal šį principą reikalaujama, kad rengdami pasiūlymus konkurso dalyviai turėtų vienodas galimybes, o tai reiškia, kad visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos vienodo sąlygos (2016 m. lapkričio 10 d. Nutarties Spinosa Costruzioni Generali ir Melfi, C‑162/16, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:870, 23 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

48

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 82 ir 83 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad VLM pasiūlymo kaina, apskaičiuota pagal specifikacijose numatytą formulę, buvo šiek tiek mažesnė už šiose specifikacijose šiai sutarčiai vykdyti numatytą biudžeto viršutinę ribą ir beveik 1 mln. EUR viršijo Agriconsulting pasiūlymo kainą. Remdamasis tuo jis padarė išvadą, kad VLM padėtis nebuvo tokia pati kaip Agriconsulting, taigi Komisija galėjo nuspręsti patikrinti, ar apeliantės pasiūlyme nurodyta neįprastai maža kaina, tačiau to nedaryti VLM pasiūlymo atžvilgiu, ir taip darydama nepažeidė vienodo požiūrio principo.

49

Pažymėtina, kad skirtingas požiūris į Agriconsulting ir VLM pasiūlymus yra glaudžiai susijęs su neįprastai mažos kainos pasiūlymų nustatymo ir jiems skirtos procedūros klausimu. Taigi vertinant skundžiamo sprendimo 82 ir 83 punktuose pateiktų motyvų pagrįstumą reikia sugrįžti prie perkančiajai organizacijai šioje srityje taikomų pareigų.

50

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 2342/2002 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei pasiūlymuose konkrečiai sutarčiai siūlomos neįprastai mažos kainos, perkančioji organizacija, prieš atmesdama tokius pasiūlymus vien dėl tos priežasties, raštu paprašo informacijos apie pasiūlymo sudedamąsias dalis, kurias ji laiko svarbiomis, ir jas patikrina, atitinkamai išklausiusi šalis ir atsižvelgusi į pateiktus paaiškinimus.

51

Taigi šioje nuostatoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga, pirma, nustatyti įtartinus pasiūlymus, antra, sudaryti sąlygas atitinkamiems konkurso dalyviams įrodyti šių pasiūlymų rimtumą, paprašant paaiškinimų, kuriuos ji laiko svarbiais, trečia, įvertinti suinteresuotųjų asmenų pateiktų paaiškinimų reikšmingumą ir, ketvirta, priimti sprendimą priimti arba atmesti minėtus pasiūlymus (pagal analogiją žr. 2001 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Lombardini ir Mantovani, C‑285/99 ir C‑286/99, EU:C:2001:640, 55 punktą).

52

Iš minėtos nuostatos išplaukiančios perkančiosios organizacijos pareigos, įskaitant pareigą išsamiai patikrinti pasiūlytų kainų rimtumą pagal ataskaitinius ekonominius kriterijus, taikomos tik su sąlyga, kad pasiūlymo patikimumas a priori kelia abejonių.

53

Nagrinėjamu atveju, kadangi vertinimo komitetas nustatė, kad apeliantės pasiūlymo kaina iš pirmo žvilgsnio yra neįprastai žema, ir nusprendė, kad VLM pasiūlymo kaina a priori nėra neįprasta, jis, nepažeisdamas vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo, galėjo pradėti Reglamento Nr. 2342/2002 139 straipsnio 1 dalyje numatytą rungimosi principu pagrįstą procedūrą apeliantės atžvilgiu ir išsamiai patikrinti jos kainas pagal ataskaitinius ekonominius kriterijus netaikydamas tokio paties požiūrio VLM. Taigi skundžiamo sprendimo 82 ir 83 punktuose Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad šių dviejų įmonių padėtis, kiek tai susiję su jų atitinkamais pasiūlymais, nėra tokia pati.

54

Šios išvados nepaneigia Agriconsulting argumentas, jog vien pasiūlymo kaina neleidžia pripažinti, kad pasiūlymo vertė yra neįprastai maža.

55

Šiuo atžvilgiu, kadangi Reglamento Nr. 2342/2002 139 straipsnio 1 dalyje ar 146 straipsnio 4 dalyje nėra sąvokos „neįprastai mažos kainos pasiūlymas“ apibrėžties ir tokio pasiūlymo identifikavimo taisyklių, metodą, naudojamą neįprastai mažų kainų pasiūlymams nustatyti, turi nustatyti perkančioji organizacija (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Data Medical Service, C‑568/13, EU:C:2014:2466, 49 punktą ir nurodytą jurisprudenciją) su sąlyga, kad šis metodas bus objektyvus ir nediskriminacinis (pagal analogiją žr. 2001 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Lombardini ir Mantovani, C‑285/99 ir C‑286/99, EU:C:2001:640, 68 ir 69 punktus).

56

Nagrinėjamu atveju, kaip skundžiamo sprendimo 81 ir 82 punktuose pažymėjo Bendrasis Teismas, vertinimo komitetas nustatė, kad Agriconsulting pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, palyginęs pasiūlymo sumą su specifikacijose numatytu didžiausiu bendru biudžetu, 2500000 EUR suma. VLM pasiūlymas buvo šiek tiek mažesnis už šį biudžetą, o Agriconsulting pasiūlymas buvo už jį mažesnis beveik 1 mln. EUR.

57

Priešingai, nei tvirtina apeliantė, pagal šio sprendimo 55 punkte nurodytą jurisprudenciją niekas nedraudžia perkančiajai organizacijai lyginti pasiūlymų su specifikacijose numatytu biudžetu ir nustatyti pasiūlymo, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo esantis neįprastai mažos kainos, nes šio pasiūlymo suma yra gerokai mažesnė už minėtą numatytą biudžetą. Apeliantė, be kita ko, neįrodė, dėl ko tokia praktika nėra objektyvi ir yra diskriminacinė.

58

Galiausiai, kalbant apie Agriconsulting argumentus, pagal kuriuos Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti, kad VLM padėtis iš tikrųjų buvo tokia pati kaip jos, reikia pažymėti, jog, pirma, vien dėl aplinkybės, kad apeliantė ginčija VLM pasiūlymo patikimumą, negalima daryti išvados dėl situacijų panašumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 52 ir 53 punktuose, Agriconsulting taip pat turėjo nurodyti priežastis, dėl kurių perkančiajai organizacijai turėjo iš pirmo žvilgsnio kilti abejonių dėl VLM pasiūlymo patikimumo.

59

Antra, reikia pažymėti, jog skundžiamo sprendimo 84 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės pateiktas pavyzdys šiuo atžvilgiu yra nereikšmingas. Iš tiesų šis pavyzdys, kuriuo remiantis išsamiai tikrinamos VLM pasiūlyme nurodytos kainos pagal ataskaitinius ekonominius kriterijus, neparodo, dėl kokių priežasčių perkančiajai organizacijai anksčiau turėjo kilti abejonių dėl šio pasiūlymo rimtumo, nors jo suma buvo labai artima specifikacijose numatytam biudžetui.

60

Darytina išvada, kad trečiojo pagrindo trečia dalis nepagrįsta.

61

Dėl šio pagrindo antros dalies, susijusios su tariamu rungimosi principo pažeidimu, reikia priminti, jog Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 71 punkte priminęs Reglamento Nr. 2342/2002 139 straipsnio 1 dalyje, kurios tekstas buvo primintas šio sprendimo 50 punkte, nustatytas pareigas, skundžiamo sprendimo 72–76 punktuose nusprendė, kad nagrinėjamu atveju laikytasi toje nuostatoje numatytos rungimosi principu grindžiamos procedūros ir kad apeliantė turėjo galimybę pagrįsti savo sąnaudas ir tarifus, kurie buvo įvertinti kaip neįprastai maži.

62

Vis dėlto Agriconsulting iš esmės nurodo, kad perkančioji organizacija įvykdo minėtoje 139 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, tik jeigu atitinkamas konkurso dalyvis turėjo realią galimybę pagrįsti savo sąnaudas ir tarifus, o ne tik buvo formaliai paisyta šioje nuostatoje numatytos rungimosi principu grindžiamos procedūros etapų. Nagrinėjamu atveju tai reikštų, kad apeliantei būtų buvę leista pateikti informacijos, papildančios 2012 m. lapkričio 29 d. atsakymo rašte pateiktą informaciją, nes remdamasi tuo, kas išdėstyta 2012 m. lapkričio 22 d. Komisijos rašte, ji negalėjo teisingai įvertinti šios institucijos prašytos informacijos.

63

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šis argumentas grindžiamas faktine prielaida, kuria Bendrasis Teismas nesirėmė. Iš tiesų Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 77 punkte įvertino 2012 m. lapkričio 22 d. Komisijos rašto turinį taip, kad ši institucija teiravosi apeliantės ne tik dėl pasiūlyme pateiktų kainų apskaičiavimo metodo, bet ir dėl visų šių kainų sudarymo elementų.

64

Kadangi nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas negali iš naujo tikrinti faktinių aplinkybių, įvertintų Bendrojo Teismo, jeigu jos nebuvo iškraipytos, trečiojo pagrindo antra dalis yra nepriimtina.

65

Galiausiai, kalbant apie šio pagrindo pirmą dalį, susijusią su tuo, kad Bendrasis Teismas tariamai iškraipė ir pakeitė Agriconsulting ieškinį, matyti, jog ieškinio 68 punkte apeliantė teigė, kad skaičiuojant ekspertams skirtas išlaidas naudotas sąnaudų vienetas buvo subjektyvus ir juo neatsižvelgta nei į tai, kad ji galėjo suderėti su ekspertais mažesnius tarifus, nei į jos organizacinius ir komercinius pajėgumus.

66

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 66 ir 67 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, jog apeliantės teiginiai, kad ji galėjo suderėti su ekspertais mažesnius tarifus nei numatyti pateikiant ataskaitinius ekonominius kriterijus, nėra pagrįsti.

67

Be to, to sprendimo 68 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog Agriconsulting nepagrindė, pateikdama skaičius, savo argumento, kad skaičiuojant ekspertams skirtas išlaidas naudotas sąnaudų vienetas yra subjektyvus kriterijus. Be to, Bendrasis Teismas pažymėjo, jog tai, kad Agriconsulting nurodo derybas dėl tarifų su tos pačios kategorijos ekspertais kaip ir pagrindinių užduočių, veikiau patvirtina, kad šios sąnaudos buvo mažesnės, nei įprasta, tačiau tam nebuvo pateikta tikslių paaiškinimų.

68

Taigi reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas paisė apeliantės argumento ir teisiškai pakankamai į jį atsakė. Šiuo klausimu jis galėjo tik konstatuoti, jog Agriconsulting neįrodė savo teiginių dėl ataskaitinių ekonominių kriterijų nepakankamumo ir mažesnių tarifų, kuriuos jai pavyko suderėti, pagrįstumo. Be to, apeliantė netvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai jai perkėlė tokio įrodinėjimo naštą. Taigi ji neturi pagrindo tvirtinti, kad Bendrasis Teismas pakeitė ar iškraipė jos ieškinį.

69

Dėl Agriconsulting teiginio, kad Bendrasis Teismas nepaisė pavyzdžio, kurį ji pateikė siekdama įrodyti, kad ataskaitiniai ekonominiai kriterijai yra savavališki ir nepatikimi, pakanka priminti, jog apeliacinis skundas paduodamas tik teisės klausimais. Todėl tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją konstatuoti ir vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat vertinti jam pateiktų įrodymų vertę, išskyrus minėtų faktinių aplinkybių ar įrodymų iškraipymo atvejį (2003 m. lapkričio 11 d. Nutarties Martinez / Parlamentas, C‑488/01 P, EU:C:2003:608, 53 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

70

Apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti tokį iškraipymą. Be to, reikia konstatuoti, jog negalima teigti, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į ginčijamą pavyzdį, nes jis kelis kartus paminėtas skundžiamame sprendime, be kita ko, jo 84 punkte. Aplinkybė, kad Bendrasis Teismas šio pavyzdžio nenurodė to sprendimo 63–69 punktuose, rodo tik tiek, kad šiomis aplinkybėmis jis nelaikė to pavyzdžiu įtikinamu, o toks vertinimas, nesant jokio iškraipymo, priklauso tik jo jurisdikcijai.

71

Galiausiai, dėl šio sprendimo 40 punkte išdėstyto Agriconsulting argumento reikia pažymėti, jog kadangi skundžiamo sprendimo 72–76 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad apeliantė turėjo galimybę pagrįsti savo sąnaudas ir tarifus, Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai ją kaltinti nepagrindus savo teiginių. Be to, darant prielaidą, kad šiuo argumentu apeliantė siekia paneigti šią Bendrojo Teismo išvadą, minėtas argumentas yra nepriimtinas dėl šio sprendimo 64 punkte išdėstytų motyvų.

72

Remiantis tuo darytina išvada, kad trečiojo pagrindo pirma dalis yra iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.

73

Todėl turi būti atmestas visas trečiasis apeliantės nurodytas pagrindas.

74

Pagal Reglamento Nr. 2342/2002 139 straipsnio 1 dalį neįprastai maža Agriconsulting pasiūlymo kaina yra pakankamas teisinis motyvas šio pasiūlymo atmetimui pagrįsti. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog apeliantė negalėjo įrodyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta palyginti sunkaus Sąjungos teisės pažeidimo, kiek tai susiję su Komisijos atliktu vertinimu dėl jos pasiūlymo neįprastai mažos kainos.

75

Taigi nėra reikalo vertinti, ar kitas Agriconsulting pasiūlymo atmetimo motyvas, t. y. jai skirtas balas, kiek tai susiję su sutarties skyrimo kriterijumi Nr. 3, yra pagrįstas.

76

Be to, skundžiamo sprendimo 105 punkte dėl priežasčių, analogiškų nurodytoms pirmesniame šio sprendimo punkte, Bendrasis Teismas nusprendė, kad negalima nustatyti galimo pažeidimo vertinant pasiūlymą pagal sutarties skyrimo kriterijų Nr. 3 ir apeliantės nurodomų negautų pajamų dėl negautos sutarties priežastinio ryšio. Nors apeliaciniame skunde apeliantė iš tikrųjų nurodo Bendrojo Teismo argumentus dėl priežastinio ryšio, neatrodo, kad ji siekia juos ginčyti arba bet kuriuo atveju šiuo klausimu nenurodo jokio kaltinimo.

77

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip antai numatytos SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje, atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, šio sprendimo 74–76 punktuose išdėstytų svarstymų pakanka Agriconsulting apeliaciniam skundui atmesti ir nėra reikalo spręsti dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo, susijusio su Bendrojo Teismo atliktu klausimo dėl jos negautų pajamų, atmetus jos pasiūlymą, nagrinėjimu (pagal analogiją žr. 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Holcim (Deutschland) / Komisija, C‑282/05 P, EU:C:2007:226, 57 punktą ir 2014 m. spalio 14 d. Sprendimo Giordano / Komisija, C‑611/12 P, EU:C:2014:2282, 54 punktą).

78

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

79

Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Agriconsulting, o ši pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: