–

ArcelorMittal Atlantique et Lorraine SASU, atstovaujamos avocate J. Herschtel,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, T. Deleuil ir J. Traband,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze,

–

Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos E. White, K. Mifsud‑Bonnici ir O. Beynet,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 130, 2011, p. 1), galiojimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ArcelorMittal Atlantique et Lorraine SASU, eksploatuojančios šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančius įrenginius, ir ministre de l’Écologie, du Développement durable et de l’Énergie (ekologijos, tvaraus vystymosi ir energetikos ministras, Prancūzija) ginčą dėl 2014 m. sausio 24 d. šio ministro įsakymo dėl veiklos vykdytojų, kuriems skiriami šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniai taršos leidimai, sąrašo ir nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus 2013–2020 m. ir 2014 m. birželio 11 d. to paties ministro sprendimo atmesti prašymą atšaukti tą įsakymą teisėtumo.

3

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/29/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL L 140, 2009, p. 63), 23 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu tvarka turėtų būti nustatyta suderintomis Bendrijos lygmens taisyklėmis (ex ante santykiniai taršos rodikliai), kad Bendrijoje būtų kuo mažiau iškraipoma konkurencija. Tose taisyklėse reikėtų atsižvelgti į technologijas, kurios išmeta mažai CO2 ir efektyviai vartoja energiją, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, biomasės naudojimą, atsinaujinančiąją energiją ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimą bei saugojimą. Tokiomis taisyklėmis nereikėtų skatinti didinti emisijų kiekį ir reikėtų užtikrinti, kad vis daugiau apyvartinių taršos leidimų būtų parduodama aukcione. Skiriamų leidimų skaičių būtina nustatyti prieš prasidedant prekybos laikotarpiui, kad tinkamai veiktų rinka. Remiantis šiomis suderintomis taisyklėmis, gali būti atsižvelgta ir į taršą, kuri sukeliama naudojant degiąsias išmetamąsias dujas, kai šios išmetamosios dujos neišvengiamai išskiriamos pramoninių procesų metu. Šiuo požiūriu, remiantis taisyklėmis, gali būti numatyta suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų išmetamąsias dujas deginančių įrenginių arba įrenginių, kuriuose šios dujos susidaro, operatoriams. Rengiant taisykles taip pat reikėtų vengti nepagrįsto konkurencijos iškraipymo pramonės įrenginiams tiekiamos elektros energijos ir šilumos ir aušinimo rinkose. Be to, reikėtų vengti nepagrįsto konkurencijos iškraipymo pramonės veikloje, vykdomoje įrenginiuose, kuriuose darbą atlieka tas pats operatorius arba subrangovas. Šias taisykles reikėtų taikyti naujiems rinkos dalyviams, užsiimantiems tokia pat veikla, kaip ir esami įrenginiai, kuriems pereinamuoju laikotarpiu suteikiami nemokami leidimai. Kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija, naujiems rinkoms dalyviams nereikėtų teikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų už elektros energijos gamybą. Neišdalytus naujiems rinkos dalyviams rezervuotus apyvartinius taršos leidimus 2020 m. reikėtų parduoti aukcione.“

4

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631), iš dalies pakeistos Direktyva 2009/29 (toliau – Direktyva 2003/87), 1 straipsnyje nustatyta:

„Ši direktyva nustato šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų [apyvartinių taršos] leidimų [prekybos] sistemą Bendrijoje (toliau – Bendrijos sistema), siekiant, kad būtų skatinamas taupus ir ekonomiškai efektyvus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas.

<…>“

5

Direktyvos 2003/87 10a straipsnyje numatyta:

„1.   Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija priima visai Bendrijai taikomas ir visiškai suderintas įgyvendinimo priemones dėl apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pagal 4, 5, 7 ir 12 dalis, įskaitant 19 dalies suderintam taikymui būtinas nuostatas.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Bendrijos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nemokami leidimai jokiai elektros energijos gamybai nesuteikiami, išskyrus 10c straipsnyje numatytus atvejus ir elektrą, gaminamą iš dujų atliekų.

Iš esmės, kiekvienam sektoriui ir jo pošakiui taikomas santykinis taršos rodiklis apskaičiuojamas nuo galutinio produkto, o ne nuo žaliavų, siekiant, kad per visą atitinkamo sektoriaus arba jo pošakio gamybos procesą būtų kuo labiau sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir padidėtų energijos naudojimo efektyvumas.

Apibrėždama principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ex ante santykiniai taršos rodikliai, Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus sektorius.

<…>

2.   Apibrėžiant principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ar jų pošakių ex ante santykiniai taršos rodikliai, išeities tašku [kaip išeities taškas] nurodomos 10 % veiksmingiausių sektoriaus arba jo pošakio įrenginių Bendrijoje vidutinės eksploatavimo charakteristikos 2007–2008 m. Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus sektorius ir jų pošakius.

14 ir 15 straipsniuose nurodytuose reglamentuose nustatomos suderintos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis pramoninių procesų metu susijusių stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, skirtos ex ante santykinių taršos rodiklių nustatymui.

3.   Pagal 4 ir 8 dalis [laikantis 4 ir 8 dalių] ir nepaisant [nepažeidžiant] 10c straipsnio, elektros energijos gamybos įrenginiams, anglies dioksido surinkimo įrenginiams, transportavimo vamzdynams arba saugykloms nemokami apyvartiniai taršos leidimai nesuteikiami.

<…>

5.   Didžiausias metinis apyvartinių taršos leidimų skaičius, pagal kurį apskaičiuojamas leidimų skaičius įrenginiams, kurių neapima 3 dalis ir kurie nėra nauji rinkos dalyviai, negali viršyti šios sumos:

Prireikus taikomas bendras, įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas.

<…>

11.   Laikantis 10b straipsnio, pagal šio straipsnio 4–7 dalis nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius 2013 m. yra 80 % leidimų skaičiaus, nustatyto taikant 1 dalyje minėtas priemones, o vėliau, siekiant, kad 2027 m. nemokamų apyvartinių taršos leidimų visai nebūtų skiriama, nemokamai suteikiamų leidimų skaičius mažėja kiekvienais metais vienodomis dalimis, taigi 2020 m. suteikiama 30 % nemokamų apyvartinių taršos leidimų.

12.   Laikantis 10b straipsnio 2013 m. ir kiekvienais tolesniais metais iki 2020 m. įrenginiams sektoriuose arba jų pošakiuose, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, pagal 1 dalį nemokamai suteikiama iki 100 % pagal 1 dalį nustatyto apyvartinių taršos leidimų skaičiaus.“

6

Sprendimo 2011/278 2, 4, 6, 8, 11 ir 32 dalyse numatyta:

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>

7

Sprendimo 2011/278 1 straipsnyje nustatyta:

„Šiuo sprendimu nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Direktyvą 2003/87/EB nuo 2013 m. pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės.“

8

Sprendimo 2011/278 2 straipsnyje numatyta:

„Šis sprendimas taikomas suteikiant nemokamus ATL pagal Direktyvos 2003/87/EB III skyrių (stacionariems įrenginiams) prekybos laikotarpiais nuo 2013 m., išskyrus pereinamuoju laikotarpiu suteikiamus nemokamus ATL elektros energijos gamybai modernizuoti pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį.“

9

Sprendimo 2011/278 I priede pateikiamos sukepintosios rūdos ir išlydyto metalo apibrėžtys.

10

Taigi sukepintoji rūda apibrėžta kaip „aglomeruotas geležies turintis produktas, kuriame yra smulkių geležies dalelių, fliuso (angl. fluxes) ir perdirbamų medžiagų, kuriose yra geležies, ir kuriam būdingos cheminės ir fizikinės savybės, tokios kaip bazingumo lygis, mechaninis atsparumas ir laidumas, reikalingos geležį ir fliuso medžiagas redukuojant į geležies rūdą“, o išlydytas metalas – kaip „skysta, anglies prisotinta geležis tolesniam apdorojimui“.

11

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Aplinkos kodekso R.229‑8 straipsnyje nustatyta:

12

ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine SASU yra Prancūzijos bendrovė, eksploatuojanti įrenginius plieno sektoriuje. Kaip matyti iš Direktyvos 2003/87 2 straipsnio 1 dalies ir jos I ir II priedų, šie įrenginiai patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Dėl to ši bendrovė turi dalyvauti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje.

13

Ši bendrovė pateikė skundą dėl 2014 m. sausio 24 d.Ministre de l’Écologie, du Développement durable et de l’Énergie (ekologijos, tvaraus vystymosi ir energetikos ministras) įsakymo dėl operatorių, kuriems skiriami šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniai taršos leidimai, sąrašo ir nemokamai skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus 2013–2020 m. laikotarpiui nustatymo ir dėl 2014 m. birželio 11 d. to paties ministro sprendimo, kuriuo jis atmetė prašymą atšaukti šį įsakymą.

14

Savo ieškinyje ieškovė pagrindinėje byloje teigia, kad šis įsakymas ir šis sprendimas yra neteisėti tiek, kiek jie grindžiami Direktyvos 2003/87 neatitinkančiu Sprendimu 2011/278 ir 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimu 2013/448/ES dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies (OL L 240, 2013, p. 27).

15

Ieškovė pagrindinėje byloje ginčija, be kita ko, tą faktą, kad Komisijos nustatytu išlydyto metalo santykiniu taršos rodikliu, kuris leidžia apskaičiuoti įvairiems tokį produktą gaminantiems pramonėms įrenginiams skirtinų apyvartinių taršos leidimų skaičių, atsižvelgta į emisiją, susijusią su dujų atliekomis, naudojamomis gaminant elektros energiją, ir į tai, kad šis rodiklis pagrįstas naujausiais duomenimis. Sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis taip pat neatitinka Direktyvos 2003/87, nes į skaičiavimą, kuriuo jis grindžiamas, įtrauktas įrenginys, kuris gamina ir granules.

16

Tribunal administratif de Montreuil (Montrėjaus administracinis teismas) pripažįsta, kad Komisijai suteikta didelė diskrecija nustatant santykinių taršos rodiklių dydžius. Vis dėlto jis mano, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies apyvartinis taršos leidimas turėtų būti skiriamas už elektros energiją, pagamintą iš dujų atliekų. Jis taip pat pripažįsta, kad Komisijos sprendime 2011/278 nurodytas motyvas, susijęs su nepagrįstu konkurencijos iškraipymu, siekiant paneigti apyvartinių taršos leidimų skyrimą už elektros energiją, pagamintą iš dujų atliekų, yra ginčytinas, nes plieno sektorius yra didelis elektros energijos vartotojas.

17

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Komisija tikrai naudojo tinkamiausius turimus duomenis, nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį, ir kvestionuoja tai, kad Komisija naudojo duomenis, susijusius su įrenginiu, gaminančiu ir sukepintąją rūdą, ir granules, apskaičiuodama sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį. Komisija nepakankamai motyvavo savo pasirinkimo priežastis.

18

Tokiomis aplinkybėmis Tribunal administratif de Montreuil nusprendė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

19

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo, kad Teisingumo Teismas pareikštų nuomonę dėl Sprendimo 2011/278 galiojimo atsižvelgiant į Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, ypač į metodą, kurį Komisija naudojo nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį, tiek, kiek taikant šį metodą neatsižvelgta į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, susijusią su dujų atliekomis, kurios perdirbamos gaminant elektros energiją.

20

Šiuo klausimu iš Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalies trečios pastraipos matyti, kad nemokami leidimai už jokią elektros energijos gamybą nesuteikiami, išskyrus, be kita ko, elektros energiją, gaminamą iš dujų atliekų.

21

Šia išimtimi siekiama užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas.

22

Iš tikrųjų, kaip savo išvados 30 punkte nurodė generalinis advokatas, dujų atliekos yra neišvengiamas kokso ir plieno gamybos šalutinis produktas. Neginčytina, kad tiek ekonominiu, tiek aplinkos apsaugos požiūriu surinkti dujų atliekas ir jas panaudoti kurui yra gerokai naudingiau, nei tokias dujas tiesiog išleisti ar be naudos sudeginti.

23

Be to, Sprendimo 2011/278 32 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad, siekiant paisyti Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnyje įtvirtinto principo, nebus suteikiama jokių papildomų apyvartinių taršos leidimų, išskyrus tuos, kurie yra susiję su dujų atliekose esančio anglies dioksido kiekiu ir yra įskaičiuoti į atitinkamo produkto santykinį taršos rodiklį.

24

Ieškovė pagrindinėje byloje mano, kad Komisija pasielgė neteisingai neįtraukusi į išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį emisijos, išsiskiriančios deginant perdirbamas dujų atliekas, naudojamas elektros energijai gaminti; be to, tai prieštarauja Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies trečiai pastraipai.

25

Reikia pažymėti, pirma, kad dujų atliekų naudojimas elektros energijai gaminti reiškia, kad tos dujos naudojamos kaip kito kuro pakaitalas. Taigi vienos rūšies kuras tuo pat metu naudojamas plienui gaminti ir – deginant per šį procesą susidariusias dujų atliekas – elektros energijai gaminti.

26

Antra, Komisija pavyzdiniu kuru laikė gamtines dujas, norėdama nustatyti, kiek nustatant išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį reikia atsižvelgti į elektros energijai gaminti naudojamose dujų atliekose esančio anglies dioksido kiekį. Iš esmės, kai dujų atliekos yra perdirbamos ir naudojamos kaip kuras elektros energijai gaminti vietoj gamtinių dujų, atitinkamas įrenginys išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

27

Jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniai taršos leidimai nemokamai būtų skiriami už visą elektros energiją, pagamintą iš dujų atliekų, tai reikštų, kad nemokami leidimai turėtų būti skiriami ne tik už papildomą emisiją, kurią reikia kompensuoti, kad nebūtų atgrasoma nuo šių dujų perdirbimo, bet ir už emisiją, kuri bet kuriuo atveju išsiskiria gaminant elektros energiją, nesvarbu, koks kuras naudojamas, ir kurią draudžiama kompensuoti pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

28

Be to, Teisingumo Teismas 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt. (C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311) 73 punkte jau pareiškė, kad iš Sprendimo 2011/278 32 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komisija, taikydama Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, atsižvelgė į emisiją, susijusią su efektyviu energijos regeneravimu iš dujų atliekų gaminant elektros energiją.

29

Taigi, iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus pirmąjį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų daryti poveikį Sprendimo 2011/278 galiojimui atsižvelgiant į Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

30

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo, kad Teisingumo Teismas pareikštų nuomonę dėl Sprendimo 2011/278 galiojimo tiek, kiek Komisija tariamai pažeidė jai nustatytą pareigą naudotis tiksliausiais ir naujausiais turimais mokslo duomenimis ir gero administravimo principą, nes šiame sprendime rėmėsi geležies ir plieno GPGBID ir duomenimis, pateiktais taikant 2007 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo 2007 m. gaires (toliau – 2007 m. gairės).

31

Reikia pažymėti, kad nustatydama sektoriaus arba jo pošakio santykinius taršos rodiklius pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalį Komisija turi didelę diskreciją. Iš tiesų ši diskrecija reiškia, be kita ko, pasirinkimo galimybę ir sudėtingus techninius ir ekonominius vertinimus. Tik akivaizdžiai netinkamas šioje srityje priimtos priemonės pobūdis gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Borealis ir kt., C‑180/15, EU:C:2016:647, 45 punktas ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Yara Suomi ir kt., C‑506/14, EU:C:2016:799, 37 punktas).

32

Iš Sprendimo 2011/278 11 konstatuojamosios dalies matyti, kad jeigu nebuvo jokių duomenų arba surinkti duomenys neatitiko santykinių taršos rodiklių nustatymo metodikos, santykinių taršos rodiklių dydžiams nustatyti buvo naudojama informacija apie dabartinį emisijos ir naudojamų žaliavų kiekį ir apie efektyviausias technologijas, pateikta daugiausiai GPGBID. Konkrečiai tariant, dėl duomenų apie dujų atliekų apdorojimą, šilumos eksportą ir elektros gamybą stygiaus kokso ir išlydyto metalo santykinių taršos rodiklių dydžiai nustatyti remiantis tiesioginės ir netiesioginės emisijos apskaičiavimais, pagrįstais atitinkamame GPGBID pateikta informacija apie susijusius energijos srautus ir standartinius išmetamųjų teršalų faktorius, nustatytus 2007 m. gairėse (2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Borealis ir kt., C‑180/15, EU:C:2016:647, 47 punktas ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Yara Suomi ir kt., C‑506/14, EU:C:2016:799, 39 punktas).

33

Be to, dėl dujų atliekų, susidariusių gaminant išlydytą metalą, iš Sprendimo 2011/278 32 konstatuojamosios dalies matyti, kad nustatant produktų santykinius taršos rodiklius atsižvelgta į efektyvų energijos gaminimą iš dujų atliekų ir su jų naudojimu susijusios emisijos kiekį. Iš tikrųjų nustatant produktų, kuriuos gaminant susidaro dujų atliekos, santykinių taršos rodiklių vertes daugeliu atvejų atsižvelgta į anglies dioksido kiekį šiose dujų atliekose (2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Borealis ir kt., C‑180/15, EU:C:2016:647, 48 punktas ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Yara Suomi ir kt., C‑506/14, EU:C:2016:799, 40 punktas).

34

Šiomis aplinkybėmis neatrodo, kad dėl to, jog Komisija Sprendime 2011/278 rėmėsi geležies ir plieno GPGBID ir 2007 m. gairėmis, nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį, ji pažeidė jai nustatytą pareigą naudotis tiksliausiais ir naujausiais turimais mokslo duomenimis ir gero administravimo principą.

35

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus antrąjį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų daryti poveikį Sprendimo 2011/278 galiojimui.

36

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo, kad Teisingumo Teismas pareikštų nuomonę dėl Sprendimo 2011/278 galiojimo dėl to, kad šiame sprendime Komisija atsižvelgė į gamyklą, kuri etaloniniuose įrenginiuose, į kuriuos atsižvelgiama nustatant sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį, kartu gamina ir sukepintąją rūdą, ir granules.

37

Reikia priminti, kaip nurodyta šio sprendimo 31 punkte, kad nustatydama sektoriaus arba jo pošakio santykinius taršos rodiklius pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalį Komisija turi didelę diskreciją. Taigi tik akivaizdžiai netinkamas šioje srityje priimtos priemonės pobūdis gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Borealis ir kt., C‑180/15, EU:C:2016:647, 45 punktas ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Yara Suomi ir kt., C‑506/14, EU:C:2016:799, 37 punktas).

38

Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apibrėžiant principus, pagal kuriuos nustatomi santykiniai taršos rodikliai, kaip išeities taškas nurodomos 10 % veiksmingiausių sektoriaus arba jo pošakio įrenginių Sąjungoje vidutinės eksploatavimo charakteristikos 2007–2008 m. Ta pati mintis pakartota Sprendimo 2011/278 2 konstatuojamojoje dalyje.

39

Kita vertus, Sprendimo 2011/278 4 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį, jei vienas produktas yra tiesioginis kito produkto pakaitalas, abiem tokiems produktams turėtų būti taikomas tas pats santykinis taršos rodiklis ir susijęs produkto apibūdinimas.

40

Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos ir posėdyje pateiktų argumentų matyti, kad granulės ir sukepintoji rūda apskritai nėra tiesioginiai pakaitalai ir dėl to joms netaikomas tas pats santykinis taršos rodiklis. Iš tikrųjų granulių ir sukepintosios rūdos sudėtis ir produkto charakteristikos gerokai skiriasi.

41

Ieškovė pagrindinėje byloje teigia, kad nustatydama sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį įtraukusi etaloninius įrenginius, kurie kartu gamina ir sukepintąją rūdą, ir granules, Komisija pažeidė Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalį ir Sprendimo 2011/278 4 konstatuojamąją dalį. Sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis iš tikrųjų yra iškreiptas, nes buvo naudojami su granulių gamyba, kurią vykdant išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susiję duomenys.

42

Per teismo posėdį Komisija vis dėlto paaiškino, kad Corus Ijmuiden įrenginys, dėl kurio pateiktas prejudicinis klausimas, buvo vienintelė plieno liejykla Europos Sąjungoje, gaminanti granulių ir sukepintosios rūdos mišinį, kuris dėl savo savybių galėjo būti naudojamas kaip tiesioginis sukepintosios rūdos pakaitalas aukštakrosnėse. Šioje integruotoje plieno gamykloje yra atskiros granulių ir sukepintosios rūdos gamybos linijos, kurios sujungtos tam, kad būtų gaminamas mišinys, kuris tiesiogiai paduodamas į aukštakrosnes. Būtent tokiomis ypatingomis aplinkybėmis granulės ir sukepintoji rūda galėjo būti Komisijos laikomos kaip vienos kitų pakaitalai.

43

Ieškovė pagrindinėje byloje vis dėlto šiuo klausimu atsikirto, kad iš visų oficialių dokumentų, visų pirma plieno gamybos GPGBID, aiškiai matyti, kad nagrinėjamas įrenginys turi atskiras granulių ir sukepintosios rūdos gamybos linijas.

44

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, viena vertus, kad siekiant išsiaiškinti, ar specialios konkretaus įrenginio savybės turi įtakos jo priskyrimui prie etaloninių įrenginių, į kuriuos atsižvelgiama nustatant sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį, akivaizdžiai būtinas sudėtingas techninis įvertinimas, kurį atlikdama Komisija turi didelę diskreciją. Kita vertus, Komisija gali kur kas geriau atlikti tokį vertinimą nei Teisingumo Teismas. Iš turimos informacijos nėra akivaizdu, kad Komisija, atsižvelgdama į aptariamą įrenginį, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Atvirkščiai, atrodo, kad, nepaisant jo specifinių savybių, pagamintas produktas gali būti tiesiogiai naudojamas vietoj sukepintosios rūdos, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 71 ir 72 punktuose.

45

Kaip Komisija nurodė per teismo posėdį, ekspertai, su kuriais ji konsultavosi, ypač gamintojų profesinė asociacija Eurofer, patvirtino, kad šio mišinio gamybos procesą galima laikyti panašiu į sukepintosios rūdos gamybos procesą. Kitaip tariant, galutinio produkto savybės yra panašios į sukepintosios rūdos savybes ir jis naudojamas kaip tiesioginis jos pakaitalas aukštakrosnėje.

46

Tokiomis sąlygomis, kadangi šios dvi gamybos linijos leidžia kartu pagaminti vieną produktą, kuris gali būti naudojamas kaip sukepintosios rūdos pakaitalas, granulių gamyba turi būti laikoma vienu iš „procesų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su gamybos vienetais“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2011/278 I priede pateiktą sukepintosios rūdos apibrėžtį. Šiomis aplinkybėmis teisinga, kad, nustatant sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį, atsižvelgta į šią granulių gamybos liniją.

47

Jeigu Komisija būtų neatsižvelgusi į sukepintosios rūdos pakaitalą gaminantį įrenginį, ji būtų priėmusi sprendimą, prieštaraujantį Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalimi siekiamam tikslui skatinti naudoti veiksmingas technologijas, kad būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą ir saugojimą ten, kur esama tokių įrenginių, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos.

48

Taip pat iš to, kas išdėstyta, nematyti, kad Komisija, nustatydama sukepintosios rūdos taršos rodiklį, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą atsižvelgusi į Corus Ijmuiden integruotą įrenginį, nes šiuo įrenginiu gaminamas produktas yra tiesioginis sukepintosios rūdos pakaitalas.

49

Tokiomis aplinkybėmis dėl to, kad Komisija sukepintąją rūdą ir granules kartu gaminantį įrenginį priskyrė prie etaloninių įrenginių, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis, Sprendimas 2011/278 nėra neteisėtas.

50

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus trečiąjį klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų daryti poveikį Sprendimo 2011/278 galiojimui dėl to, kad šiame sprendime Komisija sukepintąją rūdą ir granules kartu gaminantį įrenginį priskyrė prie etaloninių įrenginių, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis.

51

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę dėl Sprendimo 2011/278 galiojimo tiek, kiek Komisija, konkrečiai nenurodžiusi savo pasirinkimo nustatant išlydytojo metalo santykinį taršos rodiklį, pažeidė jai pagal SESV 296 straipsnį tenkančią pareigą motyvuoti.

52

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją motyvavimas, reikalaujamas pagal minėtą nuostatą, turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai ir nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios šį aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o Sąjungos teismas – vykdyti jos kontrolę. Nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai atskleisti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą bei į visas nagrinėjamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr., be kita ko, 2006 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑88/03, EU:C:2006:511, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53

Be to, jei iš ginčijamo akto matyti institucijos siekiamo tikslo esmė, būtų beprasmiška reikalauti iš institucijos konkrečių kiekvieno techninio pasirinkimo motyvų (2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Alliance for Natural Health ir kt., C‑154/04 ir C‑155/04, EU:C:2005:449, 134 punktas).

54

Nagrinėjamu atveju etaloninių įrenginių pasirinkimo motyvai Sprendime 2011/278, būtent jo 2, 4, 6 ir 8 konstatuojamosiose dalyse, pagrįsti aiškiai ir pakankamai. Šios konstatuojamosios dalys leidžia suprasti motyvus, dėl kurių priimtas šis sprendimas ir juo siekiami tikslai, be to, jame pateikti tam tikri techniniai paaiškinimai.

55

Taigi, Komisija nepažeidė jai pagal SESV 296 straipsnį tenkančios pareigos motyvuoti, nes jos pasirinkimo priežastys Sprendime 2011/278 išdėstytos pakankamai aiškiai.

56

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus ketvirtąjį klausimą nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų turi įtakos Sprendimo 2011/278 galiojimui.

57

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

Išnagrinėjus pateiktus klausimus nenustatyta nieko, kas galėtų paveikti 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės, galiojimą.