1

Šiuo apeliaciniu skundu Dyson Ltd prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Dyson / Komisija (T‑544/13, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2015:836), kuriuo tas teismas atmetė bendrovės prašymą panaikinti 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 665/2013, kuriuo dėl dulkių siurblių energijos vartojimo ženklinimo reikalavimų nustatymo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES (OL L 192, 2013, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas).

2

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL L 153, 2010, p. 1) 5 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

3

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Šia direktyva nustatoma sistema, kurios paskirtis – suderinti nacionalines priemones, susijusias su informacija galutiniams naudotojams, ypač ženklinant ir pateikiant standartinę informaciją apie gaminį, taip pat susijusias su energijos naudojimu ir, prireikus, kitų svarbių išteklių suvartojimu gaminio naudojimo metu, ir papildoma informacija apie su energija susijusius gaminius, taip suteikiant galutiniams naudotojams galimybę pasirinkti efektyvesnius gaminius.

2.   Ši direktyva taikoma su energija susijusiems gaminiams, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir, kai tinka, kitų svarbių išteklių suvartojimui.“

4

Remiantis minėtos direktyvos 5 straipsnio a ir b punktais, valstybės narės užtikrina, kad „tiekėjai, teikiantys į rinką arba pradedantys naudoti gaminius, kuriems taikomas deleguotas teisės aktas, laikydamiesi šios direktyvos ir deleguoto teisės akto pateiktų etiketę ir vardinių parametrų lentelę“ ir kad „tiekėjai parengtų pakankamai išsamią techninę dokumentaciją, kuria remiantis būtų galima įvertinti etiketėje ir vardinių parametrų lentelėje pateiktos informacijos tikslumą“.

5

Direktyvos 2010/30 10 straipsnyje „Deleguoti teisės aktai“ nustatyta:

„1.   Kiekvienam gaminio tipui pagal šį straipsnį Komisija deleguotuose teisės aktuose pagal 11, 12, 13 straipsnius nustato išsamią informaciją, susijusią su etiketėmis ir vardinių parametrų lentelėmis.

Jei gaminys atitinka 2 dalyje išvardytus kriterijus, jam taikomas deleguotas teisės aktas pagal 4 dalį.

Deleguotų teisės aktų nuostatomis dėl etiketėje ir vardinių parametrų lentelėje pateikiamos informacijos apie naudojant gaminį suvartojamą energiją ir kitus svarbius išteklius siekiama geriau informuoti galutinius naudotojus, kad rinkdamiesi gaminius jie galėtų priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus, ir sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms patikrinti, ar gaminiai atitinka pateiktą informaciją.

<…>

4.   Deleguotuose teisės aktuose visų pirma nurodoma:

<…>

6

Šios direktyvos 11 straipsnio „Delegavimas“ 1 dalyje nurodyta:

„Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus penkerių metų laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 19 d. <…>“

7

Remiantis ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalimi, juo „nustatomi į elektros tinklą jungiamų dulkių siurblių, įskaitant hibridinius dulkių siurblius, ženklinimo ir papildomos informacijos apie gaminį teikimo reikalavimai“.

8

Ginčijamo reglamento 3 straipsnyje „Tiekėjų pareigos ir tvarkaraštis“ nustatyta:

„1.   Tiekėjai užtikrina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.:

2.   Etiketės forma nustatyta II priede; ji taikoma pagal šį tvarkaraštį:

9

Minėto reglamento 5 straipsnyje „Matavimo metodai“ patikslinama: „Pagal 3 ir 4 straipsnius pateiktina informacija nustatoma patikimais, tiksliais ir [atkuriamais] matavimo ir skaičiavimo metodais, kuriuose atsižvelgiama į pripažintus pažangiausius skaičiavimo ir matavimo metodus, kaip nurodyta VI priede.“

10

Ginčijamo reglamento 7 straipsnyje „Persvarstymas“ nurodyta:

„Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, persvarsto šį reglamentą per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo. Persvarstant vertinamos, visų pirma, VII priede nustatytos leidžiamos patikros nuokrypos, taip pat svarstoma, ar į taikymo sritį turėtų būti įtraukti baterijomis varomi dulkių siurbliai, ar įmanoma taikyti metinio suvartojamos energijos kiekio, dulkių surinkimo ir dulkių išleidimo nustatymo metodus, grindžiamus matavimu, atliekamu su iš dalies užpildyta (o ne tuščia) dulkių talpykla.“

11

Šio reglamento I priede nurodyta, kad dulkių siurbliai klasifikuojami pagal energijos vartojimo efektyvumą, kuris nustatomas atsižvelgiant į metinį suvartojamos energijos kiekį, pagal valymo kokybę, kuri nustatoma atsižvelgiant į dulkių surinkimo rodiklį, ir pagal dulkių išleidimą.

12

Minėto reglamento VI priedo 1 punkte nurodyta:

„Siekiant atitikties šio reglamento reikalavimams ir tikrinant atitiktį šiems reikalavimams, matavimas ir skaičiavimas atliekami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo ir skaičiavimo metodus, įskaitant darniuosius standartus, nurodytus dokumentuose, kurių nuorodų numeriai tuo tikslu paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie atitinka šiame priede nustatytas technines apibrėžtis, sąlygas, lygtis ir parametrus.“

13

2013 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Dyson ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

14

Grįsdama ieškinį Dyson rėmėsi trimis ieškinio pagrindais: pirmasis grindžiamas Komisijos kompetencijos nebuvimu, antrasis – ginčijamo reglamento motyvavimo stoka, o trečiasis – vienodo požiūrio principo pažeidimu.

15

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą jos ieškinį.

16

Dyson Teisingumo Teismo prašo:

17

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

18

Grįsdama savo apeliacinį skundą, Dyson nurodo šešis pagrindus. Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą ji tvirtina, kad Bendrasis Teismas neteisingai perkvalifikavo pirmąjį ieškinio pagrindą, kuriuo ji rėmėsi pirmojoje instancijoje. Antrasis skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Komisijai pagal Direktyvos 2010/30 10 straipsnį suteiktų įgaliojimų apimtį. Nurodydama trečiąjį pagrindą, Dyson teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos teisę į gynybą. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo iškraipyti tam tikri įrodymai, o į kai kuriuos įrodymus neatsižvelgta. Penktasis pagrindas grindžiamas skundžiamo sprendimo motyvavimo stoka. Nurodydama paskutinį – šeštąjį – pagrindą Dyson tvirtina, kad Bendrasis Teismas nepaisė vienodo požiūrio principo.

19

Nurodydama ketvirtąjį pagrindą, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, Dyson tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė tam tikrus įrodymus, kuriais siekta įrodyti dulkių siurblių su pilna talpykla energetinio efektyvumo matavimo metodo atkuriamąjį pobūdį, ir į tuos įrodymus neatsižvelgė.

20

Norėdama parodyti, kad dulkių siurblių energetinį efektyvumą galima matuoti pagal kitą metodą nei pasirinktas ginčijamame reglamente, kuris grindžiamas bandymais su tuščia dulkių talpykla, Dyson teigia, kad ji Bendrajame Teisme rėmėsi įvairiais įrodymais, kuriais siekė įrodyti, be kita ko, dulkių siurblių energetinio efektyvumo matavimo metodo atliekant bandymus su pilna talpykla atkuriamumą, t. y. metodo, nurodyto Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (Cenelec) priimto darniojo standarto EN 60312-1:(2013) 5.9 skyriuje (toliau – Cenelec metodas).

21

Ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje Dyson nurodo, kad Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 51 punkte pažymėjęs, kad ji remiasi tik vienu laboratorijoje atliktu bandymu, leidžiančiu įrodyti minėto metodo atkuriamumą, iškraipė jos pateiktą įrodymą, kuris patvirtina, kad matavimo su pilna talpykla metodas išbandytas keliose laboratorijose ir gali būti atkuriamas.

22

Ketvirtojo pagrindo antroje dalyje Dyson teigia, kad Bendrasis Teismas nenagrinėjo ir neatsižvelgė į jos pateiktus įrodymus, patvirtinančius Cenelec metodo atkuriamumą. Penktojo pagrindo ketvirtoje dalyje Dyson tvirtina, kad Bendrasis Teismas nepaaiškino, dėl kokių motyvų buvo atmesti įrodymai, kuriuos ji pateikė siekdama įrodyti Cenelec metodo atkuriamumą.

23

Komisija pirmiausia teigia, kad Dyson Bendrajame Teisme tikrai remiasi keliose laboratorijose atliktais bandymais, tačiau ji nepatvirtino, kad šie bandymai atlikti pagal lyginamųjų bandymų su to paties modelio dulkių siurbliu programą (tarplaboratoriniai lyginamieji bandymai). Komisija pabrėžia, kad galbūt Bendrasis Teismas nepavartojo tikslių techninių terminų, tačiau neiškraipė turimų įrodymų. Jos nuomone, Bendrasis Teismas galėjo prieiti prie išvados, kad kyla abejonių dėl matavimo su pilna talpykla metodo atkuriamumo, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo atlikta nė vieno tarplaboratorinio lyginamojo tyrimo siekiant patvirtinti minėto metodo atkuriamumą.

24

Komisija toliau pažymi, kad tvirtinimas dėl „neatsižvelgimo“ į įrodymus susijęs tik su Bendrojo Teismo atliktu vertinimu, todėl, išskyrus įrodymų iškraipymo atvejį, tai nėra teisės klausimas, kurį galima nagrinėti apeliacinėje instancijoje. Be to, Komisija pabrėžia, kad Bendrasis Teismas neprivalo nagrinėti kiekvieno jam pateikto įrodymo. Kaip aiškiai matyti iš skundžiamo sprendimo 49–53 punktų, Bendrasis Teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus.

25

Galiausiai Komisija teigia, kad ji neprivalo naudotis Cenelec parengtais standartais.

26

Skundžiamo sprendimo 49 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad nors Dyson pateikia daug argumentų, kuriais siekia įrodyti energetinio efektyvumo bandymo, atliekamo, kai dulkių talpykla yra pilna, patikimumą ir tikslumą, lieka abejonių dėl šio bandymo atkuriamumo.

27

Minėto sprendimo 50 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad siekiant nustatyti bandymų atkuriamumą praktiškai būtina atlikti vadinamuosius tarplaboratorinius „lyginamuosius“ bandymus, kuriais siekiama įsitikinti, kad pakartotinai skirtingose laboratorijose atlikus bandymus su tuo pačiu mėginiu bus gauti tokie patys rezultatai.

28

Galiausiai to paties sprendimo 51 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovė remiasi tik vienu laboratorijoje atliktu bandymu, kuris, kaip ji teigia, leidžia įrodyti jo atkuriamumą, taigi, bandymo, atlikto, kai dulkių talpykla yra pilna, atkuriamumas nėra pakankamai įrodytas, kad būtų galima konstatuoti, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

29

Nurodydama ketvirto pagrindo pirmą dalį Dyson iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 51 punkte iškraipė jos teisme gintą argumentą, pagal kurį Cenelec metodas buvo ne kartą išbandytas laboratorijoje ir patvirtintas jo atkuriamumas, ir šiam teiginiui patvirtinti pateiktus jos Konkurentų analizės skyriaus vadovo (Head of Competitor Intelligence) parodymus.

30

Primintina, kad nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas nėra kompetentingas nustatyti faktinių aplinkybių ir iš esmės nagrinėti įrodymų, kuriuos Bendrasis Teismas pripažino tinkamais šioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Jeigu šie įrodymai buvo gauti teisėtai, laikytasi bendrųjų teisės principų ir proceso taisyklių, taikomų įrodinėjimo naštai ir įrodymo rinkimui, tik Bendrasis Teismas sprendžia dėl jam pateiktų įrodomosios galios. Taigi faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kurio kontrolę vykdo Teisingumo Teismas (žr. 2017 m. sausio 18 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, C‑623/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:21, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31

Todėl Teisingumo Teismo kompetencija tikrinti išvadas, kurias Bendrasis Teismas padarė dėl faktų, apima visų pirma tokius klausimus: ar jo išvados iš esmės atitinka jam pateiktus bylos dokumentus, ar buvo iškraipyti įrodymai, kaip šie įrodymai turi būti teisiškai vertinami ir ar buvo laikytasi įrodinėjimo naštai ir įrodymų rinkimui taikomų taisyklių (2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel / Komisija, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, EU:C:2007:52, 39 punktas ir 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Siemens ir kt. / Komisija, C‑239/11 P, C‑489/11 P ir C‑498/11 P, nepaskeltas Rink., EU:C:2013:866, 39 punktas).

32

Šiuo atveju, kaip matyti iš Dyson Bendrajame Teisme pateikto dubliko 38 punkto, bendrovė teigia, kad Cenelec metodas buvo kruopščiai išbandytas tiek atkuriamumo, tiek pakartojamumo požiūriu. Šio dubliko priede pateiktuose parodymuose, kurie išdėstyti jo 39 punkte, Konkurentų analizės skyriaus vadovas taip pat pabrėžė, kad buvo atlikta daug šio metodo bandymų įvairiose laboratorijose ir jie leido patvirtinti jo atkuriamumą.

33

Vadinasi, Bendrasis Teismas akivaizdžiai iškraipė Dyson gintą poziciją, kai skundžiamo sprendimo 51 punkte nusprendė, kad bendrovė remiasi tik vienu laboratorijoje atliktu bandymu, leidžiančiu įrodyti matavimo su pilna talpykla metodo atkuriamumą. Kaip Dyson teisingai pažymėjo savo apeliaciniame skunde, toks konstatavimas akivaizdžiai prieštarauja Bendrajam Teismui jos pateiktų procesinių dokumentų turiniui ir jos Konkurentų analizės skyriaus vadovo parodymams.

34

Vis dėlto pažymėtina, kad, remiantis skundžiamo sprendimo 50 punktu, siekiant nustatyti matavimo metodo atkuriamumą būtina ne tik atlikti kelis laboratorinius bandymus, šie bandymai dar turi būti „tarplaboratoriniai lyginamieji“, t. y. atlikti su vienu ir tuo pačiu mėginiu.

35

Vadinasi, paprastos aplinkybės, kad Bendrasis Teismas iškraipė Dyson teiginius dėl kelių atliktų laboratorinių bandymų, savaime nepakanka norint paneigti išvadą, kad Cenelec metodas neatkuriamas.

36

Tačiau ketvirtojo pagrindo antroje dalyje Dyson taip pat tvirtina, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tam tikrus jos procesiniuose dokumentuose pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti Cenelec metodo atkuriamumą. Penktojo pagrindo ketvirtoje dalyje Dyson irgi teigia, kad Bendrasis Teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių šie įrodymai buvo atmesti. Šiuos du teiginius reikia nagrinėti kartu.

37

Primintina, pirma, kad nagrinėjant apeliacinį skundą Teisingumo Teismo vykdomos kontrolės paskirtis visų pirma patikrinti, ar Bendrasis Teismas teisės požiūriu pakankamai išnagrinėjo visus ieškovo nurodytus argumentus, ir, antra, kad pagrindas, grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo vieno iš pirmojoje instancijoje nurodytų pagrindų, iš esmės prilygsta rėmimuisi pareigos motyvuoti, kylančios iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, kuris Bendrajam Teismui taikomas pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, 36 straipsnio ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 117 straipsnio, pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Gogos / Komisija, C‑583/08 P, EU:C:2010:287, 29 punktą ir 2012 m. gruodžio 13 d. Nutarties Alliance One International / Komisija, C‑593/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:804, 27 punktą).

38

Kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, Teisingumo Teismas nereikalauja iš Bendrojo Teismo pateikti paaiškinimo, kuriame išsamiai ir vienas po kito būtų išnagrinėti visi ginčo šalių pateikti argumentai, ir dėl to motyvai gali būti implicitiniai, jeigu jie leidžia suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam pavestą kontrolę (2012 m. gruodžio 13 d. Nutarties Alliance One International / Komisija, C‑593/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:804, 28 punktas ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo PT Musim Mas / Taryba, C‑468/15 P, EU:C:2016:803, 71 punktas).

39

Pirma, šiuo atveju pabrėžtina, kad Cenelec metodo neatkuriamumas buvo vienas iš Bendrojo Teismo vertinimo esminių elementų; jis nusprendė, kad Komisijos pozicija teikti pirmenybę vienam iš dulkių siurblių energetinio efektyvumo matavimo metodų, grindžiamam bandymais, atliktais su tuščia talpykla, nebuvo akivaizdžiai nepagrįsta.

40

Antra, primintina, kad skundžiamo sprendimo 49 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog kyla abejonių dėl Cenelec metodo atkuriamumo, o jo 50 punkte pabrėžė, kad siekiant nustatyti matavimo metodo atkuriamumą būtina atlikti tarplaboratorinius lyginamuosius bandymus, kuriais siekiama įsitikinti, kad pakartotinai skirtingose laboratorijose atlikus bandymus su tuo pačiu mėginiu bus gauti tokie patys rezultatai.

41

Bendrajam Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose Dyson siekė parodyti, kad Cenelec metodas atkuriamas, nors ir nepagrįstas vadinamaisiais „tarplaboratoriniais lyginamaisiais“ bandymais. Dubliko 7, 8 ir 39 punktuose Dyson šiuo klausimu teigė, kad Cenelec yra įgaliotas prižiūrėti, kad visi paskelbti standartai būtų nuoseklūs, aiškūs ir atitiktų technologijų lygį. Ji taip pat pateikė vienos akredituotos Europos laboratorijos nuomonę dėl dulkių siurblių bandymų, pagal kurią šiuo metodu pasiekiami atkuriami rezultatai, ir atitinkamus savo Konkurentų analizės skyriaus vadovo, kuris dalyvavo rengiant minėtą metodą, parodymus.

42

Todėl Bendrasis Teismas negalėjo konstatuoti, kaip padarė skundžiamo sprendimo 49 punkte, kad „lieka abejonių dėl [Cenelec metodo] atkuriamumo“, nepaaiškinęs priežasčių, dėl kurių buvo atmesti pirmesniame punkte nurodyti Dyson įrodymai, kuriais ginčytas toks teiginys. Visų pirma, Bendrasis Teismas negalėjo teigti, kad siekiant nustatyti matavimo metodo atkuriamumą būtina atlikti vadinamuosius „tarplaboratorinius lyginamuosius“, nepaaiškinęs, kodėl priešingi procesiniuose dokumentuose Dyson pateikti argumentai negalėjo paneigti tokio teiginio. Nors Komisija Bendrajame Teisme ginčijo Cenelec metodo atkuriamumą, konstatuotina, kad Dyson savo procesiniuose dokumentuose Bendrajame Teisme argumentavo priešingai, taigi teismas turėjo pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Nenagrinėdamas argumentų, kuriais rėmėsi Dyson, Bendrasis Teismas pažeidė jam pagal Teisingumo Teismo statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 117 straipsnį tenkančią pareigą motyvuoti.

43

Taigi Dyson nurodytas ketvirtasis pagrindas ir penktojo pagrindo ketvirta dalis pripažintini pagrįstais.

44

Dyson nepritaria Bendrojo Teismo išvadai, padarytai skundžiamo sprendimo 36, 37 ir 43 punktuose, kad pirmasis pagrindas, kuriuo remtasi šiame teisme, grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, nors iš tiesų jis grindžiamas tuo, kad Komisija viršijo savo kompetencijos ribas. Bendrovė patikslina, kad nurodydama šį pagrindą ji teigė, jog Komisija viršijo jai pagal Direktyvos 2010/30 10 straipsnį deleguotus įgaliojimus. Anot Dyson, Bendrasis Teismas turėjo nustatyti, ar Komisija, pasirinkusi dulkių siurblių energetinio efektyvumo matavimo, kai talpykla tuščia, metodą, nepakeitė įgaliojimus suteikiančio akto esminių nuostatų.

45

Komisija pažymi, kad Dyson nesutinka tik su Bendrojo Teismo svarstymais dėl jos ieškinio dėl panaikinimo pirmojo pagrindo pirmos dalies, o ne su argumentais, dėl kurių atmesta šio pagrindo antra dalis.

46

Komisija apskritai mano, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas laikytinas nepagrįstu. Bendrajame Teisme Dyson kėlė klausimą ne dėl Komisijos kompetencijos, kiek tai susiję su ginčijamo reglamento priėmimu, o dėl šios kompetencijos įgyvendinimo, kiek tai susiję su matavimo metodo pasirinkimu. Komisija pabrėžia, kad siekiant nustatyti matavimo metodą Bendrajame Teisme Dyson pateiktas pirmasis pagrindas reikalavo techniniu požiūriu itin sudėtingų faktų vertinimo, o tai pateisino teisminės kontrolės apribojimą iki akivaizdžių vertinimo klaidų.

47

Nurodydama pirmąjį pagrindą Dyson tvirtina, kad Bendrasis Teismas neteisingai perkvalifikavo pirmąjį ieškinio dėl panaikinimo pagrindą, kuriuo ji iš esmės teigė, kad Komisija nepaisė Direktyvos 2010/30 10 straipsnio; pagal šį straipsnį reikalaujama apskaičiuojant dulkių siurblių energetinį efektyvumą atsižvelgti į jų efektyvumą naudojant, kad vartotojai būtų tiksliai informuojami, gamintojai skatinami gerinti savo gaminių energetinį veiksmingumą ir pasiektas tikslas sumažinti energijos vartojimą; jos nuomone, toks reikalavimas yra viena iš esminių šios direktyvos nuostatų.

48

Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip pabrėžia Komisija, pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu faktiškai siekiama tik ginčyti vertinimą, kuriuo remdamasis Bendrasis Teismas atmetė pirmojo pagrindo pirmą dalį, kuria remtasi pirmojoje instancijoje, o ne Bendrojo Teismo argumentus, dėl kurių jis atmetė šio pagrindo antrą dalį, kuria Dyson tvirtino, kad ginčijamas reglamentas nenustato pareigos pateikti informacijos apie dulkių maišelius ir filtrus kaip svarbius naudojant siurblį suvartojamus išteklius.

49

Visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 36 punkte, iš ieškovės dokumentų, kuriuos ji pateikė Bendrajam Teismui, aiškiai matyti, jog savo pirmajame pagrinde ji nesirėmė pačios Komisijos kompetencijos priimti deleguotąjį reglamentą nebuvimu, bet iš esmės ginčijo šios kompetencijos įgyvendinimą. Todėl minėto sprendimo 37 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad pirmasis ieškovės pagrindas laikytinas grindžiamu akivaizdžia vertinimo klaida, kurią Komisija padarė priimdama šį reglamentą.

50

Iš Bendrajame Teisme Dyson pateikto ieškinio vienareikšmiškai matyti, kad jos ieškinio dėl panaikinimo pirmasis pagrindas grįstas tuo, kad Komisija neturi kompetencijos priimti skundžiamą reglamentą. Kalbant konkrečiau, Dyson iš esmės ją kaltino tuo, kad priimdama šį reglamentą ji neatsižvelgė į vieną iš esminių įgaliojimus suteikiančio akto nuostatų, kai kaip dulkių siurblių energetinio efektyvumo apskaičiavimo metodą pasirinko metodą, pagrįstą bandymais su tuščia talpykla, nors pagal Direktyvos 2010/30 10 straipsnį reikalaujama, kad minėtas metodas atspindėtų įprastas naudojimo sąlygas.

51

Vadinasi, Bendrasis Teismas išnagrinėjo ne pagrindą, grindžiamą tuo, kad ginčijamu reglamentu buvo pažeista įgaliojimus suteikiančio akto esminė nuostata, o kitą pagrindą, grindžiamą akivaizdžia Komisijos vertinimo klaida, kuriuo Dyson nesirėmė.

52

Negalima tvirtinti, kad taip Bendrasis Teismas implicitiškai patikrino pagrindą, grindžiamą Komisijos kompetencijos nebuvimu, kokį buvo suformulavusi Dyson. Įgaliojimus suteikiančiu aktu suteiktos diskrecijos apimtis yra kitas teisės klausimas nei klausimas dėl tokiu aktu suteiktų įgaliojimų ribų paisymo. Be to, taikomi skirtingi šių dviejų reikalavimų tikrinimo kriterijai.

53

Kaip Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo skundžiamo sprendimo 38 punkte, Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją įgyvendindamos joms patikėtą kompetenciją, ypač kai jos turi atlikti sudėtingus vertinimus ir patikrinimus, tačiau pirmiausia reikia nustatyti, ar šios institucijos apskritai veikia neviršydamos joms suteiktos kompetencijos ribų, o kai įgaliojimai, kaip šiuo atveju, deleguoti pagal SESV 290 straipsnį, patikrinti, ar Sąjungos institucijos neviršijo joms įgaliojimus suteikiančiu aktu suteiktos kompetencijos, visų pirma turint omenyje tai, kad tokiu deleguotuoju įgaliojimu bet kuriuo atveju turi paisoma įgaliojimus suteikiančio akto esminių nuostatų ir jis turi būti įtrauktas į teisės normų sistemą, apibrėžtą pagrindiniu pagal teisėkūros procedūrą priimtu aktu (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Parlamentas / Komisija, C‑286/14, EU:C:2016:183, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nepriimdamas sprendimo dėl vieno iš ieškovės nurodytų ieškinio pagrindų, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

55

Vis dėlto primintina, kad, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, tačiau šio sprendimo rezoliucinė dalis pasirodo pagrįsta kitais teisiniais motyvais, dėl tokio pažeidimo šis sprendimas neturi būti panaikintas, tačiau reikia pakeisti jo motyvus (žr. 2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Pensa Pharma / EUIPO, C‑442/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:720, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56

Todėl reikia nustatyti, ar, pasirinkusi energetinio efektyvumo apskaičiavimo metodą, pagrįstą bandymais su tuščia talpykla, Komisija paisė jai suteiktos kompetencijos ribų, ir ar tokiu atveju Dyson ieškinio dėl panaikinimo pirmojo pagrindo pirma dalis turėtų būti pripažinta nepagrįsta. Kadangi tai yra teisinis aspektas, Teisingumo Teismas gali atlikti Bendrojo Teismo neatliktą vertinimą.

57

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo momentu susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes (2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi ginčijamo reglamento teisėtumas turi būti vertinimas atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 3 d. buvusias faktines ir teisines aplinkybes.

58

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad SESV 290 straipsnyje numatyta galimybė deleguoti įgaliojimus skirta tam, kad būtų leidžiama teisės aktų leidėjui skirti dėmesį tik esminėms teisės aktų nuostatoms ir toms neesminėms nuostatoms, kurias jis mano esant reikalinga įtvirtinti, o Komisijai patikėti užduotį „papildyti“ tam tikras pagal teisėkūros procedūrą priimto akto neesmines nuostatas arba jas „iš dalies pakeisti“ įgyvendinant deleguotuosius įgaliojimus (2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Parlamentas / Komisija, C‑286/14, EU:C:2016:183, 54 punktas).

59

Tai reiškia, kad atitinkamos srities esminės normos turi būti nustatytos pagrindiniame teisės akte ir negali būti deleguota teisė jas nustatyti (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Parlamentas / Komisija, C‑355/10, EU:C:2012:516, 64 punktą ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑363/14, EU:C:2015:579, 46 punktą).

60

Toliau reikia nustatyti, ar Direktyvos 2010/30 1 straipsnyje ir 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytas reikalavimas, pagal kurį vartotojams pateikta informacija turi parodyti energijos suvartojimą naudojant prietaisą, yra viena iš esminių jos nuostatų.

61

Šiuo kausimu pažymėtina, kad pagrindinio teisės akto esminės nuostatos yra tos, kurioms priimti būtinas politinis sprendimas, priskirtinas paties Sąjungos teisės aktų leidėjo atsakomybei (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑355/10, EU:C:2012:516, 65 punktą).

62

Nustatant, kokios atitinkamos srities nuostatos turi būti laikomos esminėmis, reikia remtis objektyviais įrodymais, kuriuos gali patikrinti teismas, ir atsižvelgti į atitinkamos srities charakteristikas ir ypatybes (2016 m. birželio 22 d. Sprendimo DK Recycling ir Roheisen / Komisija, C‑540/14 P, EU:C:2016:469, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

63

Atsižvelgiant į Direktyvos 2010/30 sistemą, laikytina, kad 60 punkte paminėtas reikalavimas yra viena iš esminių šios direktyvos nuostatų.

64

Iš Direktyvos 2010/30 5 ir 8 konstatuojamųjų dalių matyti, kad „tikslios, svarbios ir lygintinos [palyginamos] informacijos apie <…> gaminių konkretų energijos suvartojimą teikimas“„daro labai didelę įtaką rinkos veiksniams“, taigi ir gebėjimui orientuoti vartojimą į prietaisus, „kurie suvartoja arba kuriuos naudojant <…> suvartojama mažiau energijos“. Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad ja siekiama suderinti nacionalines priemones, susijusias su informacijos teikimu galutiniams naudotojams apie energijos suvartojimą „gaminio naudojimo metu“, kad jie galėtų pasirinkti „efektyvesnius gaminius“. Taigi vartotojų informavimas apie prietaisų energetinį efektyvumą, kai jie naudojami, yra esminis šios direktyvos tikslas ir atspindi politinį sprendimą, priskiriamą Sąjungos teisės aktų leidėjo atsakomybei.

65

Vadinasi, šiuo atveju nėra reikšminga tai, ar ginčijamu reglamentu siekiama tik papildyti, o ne iš dalies pakeisti Direktyvą 2010/30, kaip atrodytų iš jos pavadinimo. Kaip pabrėžta šio sprendimo 58 punkte, nė viena iš šių abiejų deleguotųjų įgaliojimų kategorijų nesuteikia Komisijai teisės nepaisyti įgaliojimus suteikiančio akto esminių nuostatų.

66

Be to, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 59 punkte darė prielaidą Bendrasis Teismas, Direktyvos 2010/30 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje vartojamą formuluotę „naudojant gaminį“ suprantant kaip reiškiančią realias naudojimo sąlygas, šios direktyvos 10 straipsnis nėra aiškinimas „pernelyg plačiai“, nes būtent tokia yra šio patikslinimo reikšmė.

67

Priešingai, nei tvirtina Komisija, šio konstatavimo nepaneigia ir paprasta aplinkybė, kad tokiu patikslinimu savo ruožtu taip pat gali būti siekiama atmesti galimybę atsižvelgti į konkretaus prietaiso gamybai, platinimui ir utilizavimui sunaudojamą energiją.

68

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija, kad būtų paisoma esminės Direktyvos 2010/30 nuostatos, buvo įpareigota ginčijamame reglamente pasirinkti tokį apskaičiavimo metodą, kuris leistų įvertinti dulkių siurblių energetinį efektyvumą kuo panašesnėmis į realias naudojimo sąlygomis; tam dulkių siurblių talpyklos turi būti pripildytos iki tam tikro lygio ir taip pat atsižvelgta į gautų rezultatų moksliniam pagrįstumui keliamus reikalavimus ir vartotojams, be kita ko, pagal šios direktyvos 5 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnio b punktą pateiktos informacijos teisingumą.

69

Skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas vis dėlto pripažino, kad bandymai su tuščia talpykla negali atspindėti įprastų dulkių siurblių naudojimo sąlygų, nes per tokius bandymus neatsižvelgiama į dulkių susikaupimą tam tikrų tipų dulkių siurblių maišeliuose; to, beje, Komisija neginčijo, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 98 ir 99 punktų.

70

Tiesa, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 47–54 punktuose šiuo klausimu nurodė, kad nė vienas matavimo metodas nėra atkuriamas, kai bandymai atliekami su pilna talpykla. Tą patį teigia ir Komisija. Vis dėlto iš šio sprendimo 34–43 punktų matyti, kad prieidamas prie tokios išvados Bendrasis Teismas iškraipė faktus ir pažeidė pareigą motyvuoti, o Teisingumo Teismas, siekdamas vietoj jo išdėstyti motyvus, negali remtis tokių faktų, kurių Bendrasis Teismas tinkamai nenustatė, vertinimu.

71

Todėl pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti pripažintas pagrįstu.

72

Dyson mano, kad Bendrasis Teismas nepaisė proporcingumo reikalavimo, tikrintino vertinant, ar laikytasi vienodo požiūrio principo, kai laikėsi nuomonės, kad ginčijamame reglamente buvo galima vienodai vertinti pagal skirtingas technologijas veikiančius dulkių siurblius, nes Dyson rekomenduojami bandymai neatitiko jiems kartu keliamų patikimumo, tikslumo ir atkuriamumo kriterijų.

73

Anot Komisijos, Dyson nepaaiškino, kuo bandymas su pilna talpykla būtų proporcingesnis. Komisija tvirtinimu, ji neprivalo įrodyti, kad negalima parengti geresnio bandymo metodo, priešingai, būtent Dyson turi įrodyti, kad yra daug tinkamesnis bandymo metodas, o to ji, Bendrojo Teismo nuomone, nepadarė.

74

Nurodydama šeštąjį pagrindą Dyson iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 110 punkte pažeidė vienodo požiūrio principą, kai laikėsi nuomonės, kad ginčijamame sprendime buvo galima vienodai vertinti skirtingas technologijas naudojančius dulkių siurblius, nes dulkių siurblių energetinio efektyvumo matavimo metodai, pagrįsti bandymais su tuščia talpykla, nebuvo atkuriami.

75

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 109 punkte pabrėžė, kad, kaip nurodyta pirmiau, „kyla abejonių dėl bandymų, atliekamų, kai dulkių talpykla yra iš dalies užpildyta, atkuriamumo, nes nebuvo atlikti tarplaboratoriniai „lyginamieji“ bandymai“.

76

Tuo remdamasis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 110 punkte priėjo prie tokios išvados: „tai, kad ieškovės rekomenduojami bandymai neatitinka jiems kartu keliamų patikimumo, tikslumo ir atkuriamumo kriterijų, yra objektyvi priežastis, pateisinanti vienodą pagal skirtingas technologijas veikiančių dulkių siurblių, t. y. dulkių siurblių su maišeliais ir dulkių siurblių be maišelių, vertinimą“. Jokio kito argumento Bendrasis Teismas nenurodė, kad pateisintų Dyson ginčytą vienodo požiūrio taikymą.

77

Tai reiškia, kad vienintelis argumentas, kuriuo Bendrasis Teismas pateisino ginčijame reglamente taikytą vienodą požiūrį į dulkių siurblius „su maišeliais“ ir „be maišelių“, yra pagrįstas faktais, kurių Bendrasis Teismas tinkamai nenustatė dėl šio sprendimo 34–43 punktuose išdėstytų priežasčių.

78

Vadinasi, šeštasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti pripažintas pagrįstu.

79

Nurodydama antrąjį ir trečiąjį pagrindus Dyson atitinkamai tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 58 ir 59 punktuose klaidingai aiškino Komisijai deleguotų įgaliojimų apimtį ir, atsižvelgiant į jo išvadas skundžiamo sprendimo 50 ir 51 punkte, pažeidė jos teisę į gynybą. Nurodydama penktojo pagrindo pirmąsias tris dalis Dyson teigia, kad Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo skundžiamo sprendimo 36, 37, 52 ir 67 punktuose konstatuotas išvadas.

80

Vis dėlto nebereikia nagrinėti antrojo ir trečiojo pagrindų ir penktojo pagrindo pirmųjų trijų dalių, nes jie negali lemti didesnio masto skundžiamo sprendimo panaikinimo nei panaikinimas pritarus pirmajam, ketvirtajam ir šeštajam pagrindams.

81

Kadangi pirmasis, ketvirtasis ir šeštasis pagrindai ir penktojo pagrindo ketvirta dalis pagrįsti, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek juo Bendrasis Teismas atmetė pirmojo pagrindo pirmą dalį ir trečiąjį pagrindą, kuriais remtasi pirmojoje instancijoje.

82

Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą Teisingumo Teismas, panaikinęs Bendrojo Teismo sprendimą, gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

83

Šiuo atveju Teisingumo Teismas mano, kad jis negali priimti sprendimo iš esmės dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies ir trečiojo pagrindo, kuriais remtasi pirmojoje instancijoje. Norint išnagrinėti šią dalį ir šį pagrindą reikia atlikti faktų vertinimą iš esmės dėl Cenelec metodo atkuriamumo, nes šio klausimo Bendrasis Teismas teisingai neįvertino ir jis Bendrajame Teisme nebuvo išsamiai apsvarstytas.

84

Todėl reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies ir trečiojo pagrindo, kuriais remtasi pirmojoje instancijoje, ir atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia: