1.

Šiuo apeliaciniu skundu Europos Sąjungos Taryba prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2016 m. birželio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Marquis Energy / Taryba (T‑277/13, nepaskelbtas Rink, EU:T:2016:343); juo pastarasis teismas, pirma, pripažino priimtinu Marquis Energy LLC pareikštą ieškinį dėl 2013 m. vasario 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 157/2013, kuriuo importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės bioetanoliui nustatomas galutinis antidempingo muitas ( 2 ), panaikinimo ir, antra, panaikino šį reglamentą tiek, kiek jis susijęs su Marquis Energy.

2.

Kaip nurodysiu išnagrinėjęs Tarybos apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį, mano nuomone, Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu. Todėl manau, kad reikia panaikinti skundžiamą sprendimą ir atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį.

3.

Jei Teisingumo Teismas pritartų mano vertinimui, nebereikėtų spręsti dėl Tarybos nurodytų su bylos esme susijusių pagrindų, kuriais, kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association (C‑465/16 P), kurioje šiandien taip pat teikiu išvadą, siekiama, kad būtų konstatuota, jog Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių ( 3 ) (toliau – pagrindinis reglamentas) 9 straipsnio 5 dalį, atsižvelgdamas į Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo ( 4 ) (toliau – PPO antidempingo sutartis) nuostatas. Todėl apsiribosiu nuoroda į argumentus dėl šių pagrindų, papildomai išdėstytus mano išvadoje, pateiktoje byloje Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association (C‑465/16 P).

4.

Ginčo aplinkybes Bendrasis Teismas išdėstė skundžiamo sprendimo 1–14 punktuose. Toliau nurodysiu tik šalių argumentams, pateiktiems nagrinėjant apeliacinį skundą, suprasti būtinas aplinkybes.

5.

Gavusi skundą Europos Komisija 2011 m. lapkričio 25 d. paskelbė Pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl į Europos Sąjungą importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės bioetanolio inicijavimą ( 5 ), jame nurodė, kad ketina taikyti atrankos metodą, siekdama atrinkti Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojančius gamintojus, dėl kurių bus atliekamas tyrimas.

6.

2012 m. sausio 16 d. Komisija penkioms bendrovėms Growth Energy ir Renewable Fuels Association narėms, t. y. Marquis Energy, Patriot Renewable Fuels LLC, Plymouth Energy Company LLC, POET LLC ir Platinum Ethanol LLC, pranešė, kad jos atrinktos kaip eksportuojančios gamintojos ( 6 ).

7.

2012 m. rugpjūčio 24 d. Komisija nusiuntė Marquis Energy preliminarios informacijos dokumentą, jame buvo nurodyta, kad tyrimas tęsiamas nenustačius laikinųjų priemonių ir kad į jį įtraukti pardavėjai ir (arba) maišytojai. Šiame dokumente buvo pažymėta, kad šiame etape neįmanoma įvertinti, ar JAV kilmės bioetanolio eksportas vykdomas dempingo kaina, nes atrinkti gamintojai pardavimo vidaus rinkoje neskiria nuo pardavimo eksportui ir viską parduoda nepriklausomiems JAV įsteigtiems pardavėjams ir (arba) maišytojams, kurie bioetanolį maišo su benzinu ir jį perparduoda.

8.

2012 m. gruodžio 6 d. Komisija nusiuntė Marquis Energy galutinės informacijos dokumentą, jame, remdamasi nepriklausomų pardavėjų ir (arba) maišytojų pateiktais duomenimis, nagrinėjo, ar esama dempingo, galinčio padaryti žalos Sąjungos pramonei, ir numatė trejiems metams nustatyti galutines antidempingo priemones, t. y. 9,6 % tarifą, taikomą visai šaliai.

9.

Remdamasi pagrindiniu reglamentu Taryba 2013 m. vasario 18 d. priėmė ginčijamą reglamentą, jame bioetanoliui, t. y. etanolio kurui, penkeriems metams nustatomas visai šaliai taikomas 9,5 % antidempingo muitas.

10.

Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, viena vertus, kad ginčijamo reglamento 12–16 konstatuojamosiose dalyse Taryba konstatavo, jog atlikus tyrimą matyti, kad nė vienas iš atrinktų gamintojų neeksportavo bioetanolio į Sąjungos rinką ir kad JAV bioetanolio gamintojai nėra šio produkto eksportuotojai į Sąjungą, jo eksportuotojai yra pardavėjai ir (arba) maišytojai, todėl siekiant užbaigti dempingo tyrimą buvo remtasi dviejų pardavėjų ir (arba) maišytojų, sutikusių bendradarbiauti, duomenimis (skundžiamo sprendimo 16 punktas). Kita vertus, Bendrasis Teismas pažymėjo, jog ginčijamo reglamento 62–64 konstatuojamosiose dalyse Taryba paaiškino mananti, kad reikia nustatyti visai šaliai taikomą dempingo skirtumą, nes dėl bioetanolio pramonės struktūros ir nagrinėjamo produkto gamybos bei pardavimo JAV rinkoje ir eksporto į Sąjungą būdų neįmanoma JAV gamintojams nustatyti individualių dempingo skirtumų (skundžiamo sprendimo 17 punktas).

11.

Toliau Bendrasis Teismas nusprendė dėl Marquis Energy, kaip bioetanolio gamintojos, pareikšto ieškinio priimtinumo.

12.

Skundžiamo sprendimo 55–67 punktuose Bendrasis Teismas pirmiausia konstatavo, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu, be to, skundžiamo sprendimo 69–80 punktuose atmetė įvairius priešingus argumentus, kuriuos pateikė Taryba ir Europos Komisija.

13.

Skundžiamo sprendimo 81–92 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad Marquis Energy yra konkrečiai susijusi su ginčijamu reglamentu ir šio sprendimo 93–106 punktuose atmetė Tarybos ir Komisijos pateiktus priešingus argumentus, taip pat kitus šių institucijų prieštaravimus dėl ieškinio priimtinumo, išnagrinėtus šio sprendimo 107–118 punktuose.

14.

Dėl esmės Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 121–168 punktuose išdėstęs argumentus, pripažino pagrįsta Marquis Energy nurodyto pirmojo pagrindo antrą dalį, remdamasis tuo, kad ginčijamas reglamentas pažeidžia pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį, todėl panaikino ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis susijęs su Marquis Energy, nenagrinėjęs nei kitų šio pagrindo dalių, nei devynių kitų pagrindų, kuriuos Marquis Energy nurodė pirmojoje instancijoje.

15.

Iš esmės Bendrasis Teismas nusprendė, kad Taryba nepagrįstai manė, jog pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį ji gali nustatyti dempingo skirtumą visai šaliai, o ne privalo apskaičiuoti individualius dempingo skirtumus dėl kiekvieno JAV gamintojo, įtraukto į ginčijamame reglamente pateiktą atrinktų gamintojų sąrašą.

16.

Taip nuspręsdamas Bendrasis Teismas, pirma, pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalimi Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad būtų vykdomas konkretus pagal PPO sutartis prisiimtas įsipareigojimas, nagrinėjamu atveju – nustatytasis PPO antidempingo sutarties 6.10 ir 9.2 straipsniuose; taigi pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama laikantis minėtų straipsnių (žr. skundžiamo sprendimo 129–139 punktus).

17.

Antra, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija, išlaikydama Marquis Energy atrinktų JAV gamintojų ir eksportuotojų sąraše, pripažino, jog Marquis Energy yra dempingo kaina parduodamo produkto „tiekėjas“, todėl Taryba pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį iš esmės privalėjo apskaičiuoti individualų dempingo skirtumą ir individualų dempingo muitą (žr. skundžiamo sprendimo 140–168 punktus).

18.

Galiausiai, trečia, Bendrasis Teismas buvo tos nuomonės, kad nors iš tikrųjų pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį taikoma nustatyto individualaus muito sumos apskaičiavimo išimtis tuo atveju, jei „tai nepraktiška“, o tai leidžia paprasčiausiai nurodyti šalies tiekėjos pavadinimą, t. y. nustatyti antidempingo muitą visai šaliai, vis dėlto sąvoka „nepraktiška“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į analogišką sąvoką, vartojamą PPO antidempingo sutarties 6.10 ir 9.2 straipsniuose (šiuo klausimu žr. skundžiamo sprendimo 188 punktą). Tačiau atsižvelgdamas į pastarąsias nuostatas Bendrasis Teismas nusprendė, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį neleidžiama jokia pareigos nustatyti individualų antidempingo muitą atrinktam gamintojui, kuris bendradarbiavo atliekant tyrimą, išimtis, jeigu institucijos mano, kad negali jam nustatyti individualios eksporto kainos (žr. skundžiamo sprendimo 188 punkto paskutinį sakinį). Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į institucijų pateiktus paaiškinimus, Taryba nepagrįstai manė, jog nustatyti individualius antidempingo muitus į sąrašą įtrauktiems atrinktiems JAV eksportuotojams buvo „nepraktiška“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį (skundžiamo sprendimo 197 punktas), nes vien aplinkybės, jog, institucijų manymu, sunku atsekti atskirus pardavimus arba palyginti atrinktų gamintojų normaliąsias vertes su atitinkamomis eksporto kainomis, nepakanka, kad būtų pateisinamas šios išimties taikymas (šiuo klausimu žr. skundžiamo sprendimo 198–200 punktus). Todėl Bendrasis Teismas, remdamasis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pažeidimu, panaikino ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis susijęs su Marquis Energy.

19.

Taryba Teisingumo Teismo prašo:

20.

Nepatenkinus šių reikalavimų, Taryba Teisingumo Teismo prašo:

21.

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

22.

Nepatenkinus šių reikalavimų, Komisija Teisingumo Teismo prašo:

23.

Marquis Energy Teisingumo Teismo prašo:

24.

Grįsdama savo apeliacinį skundą Taryba, palaikoma Komisijos, nurodo tris pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio priimtinumu ir grindžiamas klaidingu SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos aiškinimu ir pareigos motyvuoti skundžiamą sprendimą neįvykdymu. Kiti du pagrindai susiję su Bendrojo Teismo atliktu vertinimu iš esmės ir abu grindžiami klaidingu pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies aiškinimu ir taikymu. Kaip patikslinau šios išvados įvade, apsiribosiu tik Tarybos apeliaciniame skunde nurodyto pirmojo pagrindo pirmos dalies nagrinėjimu, nes manau, kad reikia pripažinti ją priimtina, taigi – panaikinti skundžiamą sprendimą.

25.

Vis dėlto prieš pradedant nagrinėti Tarybos apeliacinį skundą reikia atsakyti į argumentus, kuriuos Komisija išdėstė triplike ir pagal kuriuos Marquis Energy pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą yra nepriimtinas.

26.

Komisija teigia, kad Marquis Energy pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą elektroniniu parašu patvirtino asmuo, kurio nei advokato statusas, nei įgaliojimai nėra įrodyti. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesant trūkumų ištaisymo, atsiliepimą į apeliacinį skundą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

27.

Komisijos argumentus, mano nuomone, reikia atmesti kaip neturinčius faktinio pagrindo.

28.

Primintina, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 119 straipsnio 2 dalį, remiantis šio reglamento 173 straipsnio 2 dalimi taikomą atsiliepimui į apeliacinį skundą, advokatai privalo pateikti Teisingumo Teismo kanceliarijai jų atstovaujamos šalies išduotą oficialų dokumentą arba įgaliojimą.

29.

Be to, iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies matyti, jog tam, kad būtų suteiktos šio reglamento 43 straipsnyje nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos, advokatai pirmiausia turi pateikti savo atstovaujamos šalies išduotą įgaliojimą, jei ši šalis yra privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo.

30.

Tai reiškia, jog tam, kad galėtų tinkamai atstovauti privatinės teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui Teisingumo Teisme, įskaitant apeliacinį procesą, advokatas privalo turėti šios šalies išduotą oficialų dokumentą arba įgaliojimą.

31.

Nagrinėjamu atveju, neatsižvelgiant į asmens, kuris Teisingumo Teismo kanceliarijai elektroniniu būdu pateikė Marquis Energy atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėdamas prieigos paskyrą, leidžiančią jam naudotis taikomąja programa „e‑Curia“ ( 7 ), statusą, pažymėtina, kad būtent advokatė Vander Schueren, dėl kurios advokatės statuso ir įgaliojimų Komisijai nekilo abejonių, pasirašė minėto atsiliepimo į apeliacinį skundą originalą.

32.

Taigi Komisijos prieštaravimas neturi faktinio pagrindo. Todėl Marquis Energy pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą yra visiškai priimtinas.

33.

Iš esmės šį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Taryba teigia, kad nuspręsdamas, jog Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu, Bendrasis Teismas nepaisė šios SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytos sąlygos išaiškinimo. Antroje dalyje Taryba kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis klaidingai išaiškino konkrečios sąsajos sąlygą, nustatytą SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, nei paaiškindamas, nei įrodydamas, kodėl Marquis Energy pasižymi ypatybėmis, skiriančiomis ją nuo kitų JAV bioetanolio gamintojų.

34.

Kaip minėjau, mano nuomone, Tarybos nurodyto pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta, todėl, atsižvelgiant į kumuliacinį dviejų priimtinumo sąlygų, nurodytų SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, pobūdį, pirmojo pagrindo antros dalies nagrinėti nebereikia.

35.

Taryba, palaikoma Komisijos, teigia, kad Bendrasis Teismas nepaisė sąlygos, susijusios su tiesiogine sąsaja, nustatytos SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, kaip ją yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, nes įrodė ne tai, kad ginčijamas reglamentas tiesiogiai veikia Marquis Energy teisinę padėtį, o nebent tai, kad buvo netiesiogiai paveikta šios bendrovės, kuri neeksportuoja savo produktų į Sąjungos rinką, ekonominė padėtis. Tačiau, šių institucijų teigimu, Teisingumo Teismas jau yra atmetęs – būtent 2015 m. balandžio 28 d. Sprendime T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija (C‑456/13 P, EU:C:2015:284) – teiginį, pagal kurį tam, kad būtų įvykdyta tiesioginės sąsajos sąlyga, pakanka įrodyti, kad ginčijama priemonė lemia vien ekonomines pasekmes ar nepalankią konkurencinę padėtį. Nagrinėjamu atveju Bendrojo Teismo padarytos teisės klaidos visų pirma matyti iš skundžiamo sprendimo 72, 73, 76, 78 ir 79 punktų. Komisija priduria, kad taikydamas jurisprudenciją, susijusią su tiesioginės sąsajos sąlyga, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 56–67 punktuose klaidingai nusprendė, jog tam, kad būtų nustatyta tokia sąsaja, pakanka, kad Marquis Energy gamintų produktą, kuriam, tuo atveju, jeigu jį trečiasis asmuo eksportuoja į Sąjungą, taikomas antidempingo muitas. Taip samprotaujant painiojama tiesioginė sąsaja su netiesiogine ir teisinis aspektas su ekonominiu. Komisijos nuomone, Marquis Energy bandymas Teisingumo Teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose supainioti skundžiamo sprendimo faktinį turinį neturi jokios įtakos šiai analizei.

36.

Marquis Energy, pirma, atsako, kad Taryba siūlo Teisingumo Teismui iš naujo įvertinti Bendrojo Teismo padarytas išvadas dėl faktinių aplinkybių, o tai nepriklauso apeliacinio teismo kompetencijai. Taigi ši kritika, susijusi su skundžiamo sprendimo 66 ir 76 punktuose Bendrojo Teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, yra nepriimtina. Antra, Marquis Energy laikosi nuomonės, jog to, kad dideli jos pagaminto bioetanolio kiekiai buvo eksportuoti į Sąjungą ir kad ginčijamame reglamente ji buvo pripažinta gamintoja ir (arba) eksportuotoja, pakako, kad Bendrasis Teismas konstatuotų, jog ji yra tiesiogiai susijusi su šiuo reglamentu. Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad Marquis Energy yra JAV bioetanolio gamintoja, eksportuojanti savo produkciją į Sąjungą, ir kadangi šiai produkcijai buvo nustatyti antidempingo muitai, jie paveikė šios bendrovės teisinę padėtį. Bet kuriuo atveju, kadangi atrinkti gamintojai žinojo, kad jų parduodama produkcija skirta eksportui į Sąjungą, taigi turėjo eksporto kainą, tiesioginio pardavimo nebuvimas neturi reikšmės. Marquis Energy teigimu, sąsaja yra tiesioginė ir atitinkamo produkto potencialaus eksportuotojo į Sąjungą atveju. Be to, Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuria remiasi institucijos, grįsdamos savo teiginį, neturi reikšmės, nes ji nesusijusi su tiesioginės sąsajos kriterijumi arba susijusi su nepanašiomis faktinėmis aplinkybėmis.

37.

Kaip teisingai priminė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 44 punkte, kuris, beje, šiuo atveju neginčijamas, pagal tiesioginės sąsajos sąvoką, įtvirtintą SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, turi būti tenkinami du kumuliaciniai kriterijai. Viena vertus, ginčijamas teisės aktas turi daryti tiesioginį poveikį asmens, siekiančio, kad šis aktas būtų panaikintas, teisinei padėčiai. Kita vertus, šis aktas neturi palikti jokios diskrecijos jo adresatams, atsakingiems už jo įgyvendinimą, vykstantį vien automatiškai ir grindžiamą tik Sąjungos teisės normomis, netaikant kitų tarpinių taisyklių ( 8 ).

38.

Nagrinėjamu atveju Taryba ir Komisija, kritikuodamos skundžiamą sprendimą, kalba tik apie pirmojo kriterijaus taikymą, t. y. apie ginčijamo reglamento tiesioginį poveikį Marquis Energy teisinei padėčiai.

39.

Šiuo klausimu visų pirma reikia atmesti Marquis Energy teiginius, pagal kuriuos Tarybos apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalimi siekiama Teisingumo Teisme ginčyti Bendrojo Teismo padarytas išvadas dėl faktinių aplinkybių ir šių aplinkybių vertinimus.

40.

Iš tikrųjų, kaip toliau paaiškinsiu išsamiau, mano manymu, Taryba visiškai teisingai supranta faktinio pobūdžio prielaidas, kuriomis Bendrasis Teismas grindė savo teisinę išvadą, pagal kurią Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu ir kurią institucijos ginčija. Priešingai, veikiau Marquis Energy savo rašytiniuose dokumentuose vis mėgina iškraipyti skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo padarytas išvadas dėl faktinių aplinkybių ir šių aplinkybių vertinimus.

41.

Norėčiau tai paaiškinti.

42.

Bylos šalys Bendrajame Teisme ilgai ginčijosi dėl to, ar penki JAV bioetanolio gamintojai, atrinkti vykstant tyrimui, tarp jų ir Marquis Energy, eksportavo savo gaminamą bioetanolį į Sąjungą, ar, priešingai, jį eksportavo nepriklausomi pardavėjai ir (arba) maišytojai.

43.

Kaip Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 57 punkte, ginčijamame reglamente patikslinama: kadangi nė vienas iš penkių atrinktų gamintojų pats neeksportavo bioetanolio į Sąjungos rinką, jis būdavo parduodamas vidaus (JAV) rinkoje nepriklausomiems pardavėjams ir (arba) maišytojams, kurie maišydavo jį su benzinu ir perparduodavo vidaus rinkoje, taip pat eksportuodavo, pirmiausia į Sąjungą.

44.

Skundžiamo sprendimo 58–65 punktuose padaręs įvairias išvadas, kurios šiame apeliaciniame procese neginčijamos, Bendrasis Teismas šio sprendimo 66 punkte nusprendė, jog „pakankamai įrodyta, kad labai didelis bioetanolio kiekis, kurį aštuoni tyrime dalyvavę pardavėjai ir (arba) maišytojai tiriamuoju laikotarpiu pirko iš penkių atrinktų JAV bioetanolio gamintojų, įskaitant [Marquis Energy], iš esmės buvo eksportuotas į Sąjungą. <…>“.

45.

Vartodamas beasmenę ir netiesioginę formą, beje, kaip ir skundžiamo sprendimo 60 punkte („<…> tyrimo laikotarpiu didelis [Marquis Energy] pagaminto bioetanolio kiekis buvo teisėtai eksportuojamas į Sąjungą“), Bendrasis Teismas, priešingai, nei Teisingumo Teismui teigia Marquis Energy, nenusprendė, netgi netiesiogiai, kad ši bendrovė pati eksportavo savo produkciją į Sąjungą.

46.

Iš tikrųjų iš skundžiamo sprendimo 66 punkto aiškiai matyti, kad Bendrasis Teismas pripažino, jog Marquis Energy pagamintą bioetanolį „pirko“ tyrime dalyvavę nepriklausomi pardavėjai ir (arba) maišytojai, kurie didžiąją jo dalį eksportavo į Sąjungą. Taigi, kaip pažymi Komisija, Bendrasis Teismas paprasčiausiai konstatavo, kad Marquis Energy pagamintas bioetanolis Sąjungos rinkai buvo teikiamas netiesiogiai, t. y. per nepriklausomus pardavėjus ir (arba) maišytojus, šiems prieš tai sumaišius jį su benzinu.

47.

Iš jokios skundžiamo sprendimo dalies nematyti, kad Bendrasis Teismas būtų pripažinęs, jog JAV bioetanolio gamintojai turi eksportuotojų statusą. Tai, kad toks statusas nebuvo pripažintas, aiškiai matyti iš skundžiamo sprendimo 72 punkto, kuriame Bendrasis Teismas nusprendė, kad antidempingo muitų nustatymas į Sąjungą importuojamiems produktams gali „iš esmės paveikti“ gamintoją, „net jeigu jis neturi minėtų produktų eksportuotojo statuso“. Tai patvirtina ir skundžiamo sprendimo 73 punktas, kuriame pažymima, kad Marquis Energy„tyrimo laikotarpiu gamino gryną bioetanolį ir kad būtent šį produktą pardavėjai ir (arba) maišytojai maišydavo su benzinu ir eksportuodavo į Sąjungą“.

48.

Taigi, priešingai, nei teigia Marquis Energy, nei Taryba, nei Komisija visiškai nesiūlo Teisingumo Teismui iš naujo įvertinti faktinių aplinkybių. Šios institucijos, priešingai, teisingai supranta atitinkamus skundžiamo sprendimo punktus.

49.

Taryba, kaip ir Komisija, kritikuodama Bendrąjį Teismą tik ginčija jo padarytą teisinę išvadą, pagal kurią iš esmės antidempingo muitų nustatymas ginčijamu reglamentu tiesiogiai paveikė Marquis Energy teisinę padėtį, nes ji buvo įtraukta į atrinktų JAV bioetanolio gamintojų, kurių produkcijos dalis buvo eksportuojama į Sąjungą, sąrašą.

50.

Vis dėlto, mano nuomone, ši kritika yra pagrįsta, nes motyvai, kuriuos nurodo Bendrasis Teismas, nuspręsdamas, kad ginčijamas reglamentas tiesiogiai veikia Marquis Energy teisinę padėtį, mano manymu, yra nepakankami ir klaidingi.

51.

Visų pirma primintina, kad skundžiamo sprendimo 67 punkte Bendrasis Teismas, remdamasis šio sprendimo 60–66 punktuose atliktu vertinimu, daro išvadą, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi, kaip tai suprantama pirmiausia pagal šio sprendimo 44 punkte nurodytą jurisprudenciją, o šio sprendimo 69–79 punktuose vieną po kito atmeta dėl šios išvados Tarybos ir Komisijos pateiktus prieštaravimus.

52.

Skundžiamo sprendimo 60–65 punktuose tik pateikiami argumentai, susiję su atrinktų JAV bioetanolio gamintojų, įskaitant Marquis Energy, produkcijos paskirtimi, apimtimi ir ypatybėmis. Kaip minėta, skundžiamo sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas, remdamasis šiais argumentais, nusprendė, jog pakankamai įrodyta, kad labai didelis bioetanolio kiekis, kurį pardavėjai ir (arba) maišytojai pirko iš atrinktų gamintojų, iš esmės buvo eksportuotas į Sąjungą.

53.

Nors šie ekonominio pobūdžio vertinimai nėra netikslūs ir bet kuriuo atveju Taryba jų neginčija, jų vis dėlto nepakanka, kad būtų įrodyta, kaip iš esmės teigia Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 67 punkte, kad ginčijamu reglamentu nustatyti antidempingo muitai tiesiogiai paveikė Marquis Energy teisinę padėtį.

54.

Iš tikrųjų išvada, kad prieš nustatant antidempingo muitus atrinktų bioetanolio gamintojų, įskaitant Marquis Energy, produkcija, sumaišyta su benzinu, buvo teikiama Sąjungos rinkai per nepriklausomus pardavėjus ir (arba) maišytojus, dar nereiškia, kad įrodyta, jog nustačius šiuos muitus Marquis Energy teisinė padėtis pasikeitė.

55.

Laikantis tokio požiūrio reikėtų manyti, kad bet kuris trečiosios šalies gamintojas, kurio produktai yra Sąjungos rinkoje, yra tiesiogiai susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, kaip ją yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, su antidempingo muitų šiems produktams nustatymu.

56.

Vis dėlto primintina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją reglamentai, kuriais nustatomi antidempingo muitai, pagal pobūdį ir taikymo sritį yra norminio pobūdžio, nes taikomi visiems ūkio subjektams, taigi tik tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis šių reglamentų nuostatos gali būti tiesiogiai (ir konkrečiai) susijusios su atitinkamų produktų gamintojais ir eksportuotojais, kurie laikomi atsakingi už dempingą remiantis duomenimis, susijusiais su jų komercine veikla ( 9 ).

57.

Vien aplinkybės, kad produktas yra Sąjungos rinkoje, net jeigu jo yra didelis kiekis, nepakanka tam, kad būtų laikoma, jog, šiam produktui nustačius antidempingo muitą, šis muitas tiesiogiai paveiks to produkto gamintojo teisinę padėtį.

58.

Jei taip būtų, antidempingo reglamentų norminis pobūdis visiškai netektų pagrindo. Kitaip tariant, kiekvienas produkto, kuriam nustatytas antidempingo muitas, gamintojas tik dėl savo objektyvaus šio produkto gamintojo statuso savaime būtų laikomas tiesiogiai susijusiu su reglamentu, kuriuo nustatytas šis muitas.

59.

Aplinkybė, kad šis gamintojas dalyvavo tyrime, kaip vienas iš gamintojų, atrinktų vykdant procedūrą, užbaigtą priimant ginčijamą reglamentą, nekeičia šio vertinimo. Iš tikrųjų įmonės įtraukimas į atrinktų tipinių gamintojų sąrašą Komisijai vykdant tyrimą gali būti nebent ūkio subjekto konkrečios sąsajos požymis ( 10 ). Tai nereiškia, kad šio gamintojo padėtį tiesiogiai paveikia galutinių antidempingo muitų nustatymas užbaigus šį tyrimą.

60.

Išvada, kurią per anksti padaro Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 67 punkte, mano nuomone, kritikuotina juo labiau dėl to, kad Bendrasis Teismas nepaneigė nei teiginio, pateikto ginčijamame reglamente ir priminto skundžiamo sprendimo 57 punkte, pagal kurį aptariami gamintojai savo produktus parduodavo vidaus (JAV) rinkoje nepriklausomiems pardavėjams ir (arba) maišytojams tam, kad pastarieji galėtų juos perparduoti tiek JAV vidaus rinkoje, tiek eksportui, nei teiginio, taip pat priminto skundžiamo sprendimo 65 punkte, pagal kurį nebuvo įmanoma palyginti normaliųjų verčių su atitinkamomis eksporto kainomis, o abu šie teiginiai pagrindžia institucijų teiginį, kad Marquis Energy parduodavo savo produkciją JAV vidaus rinkoje minėtiems pardavėjams ir (arba) maišytojams ir neturėjo jokios įtakos nei pardavimo eksportui paskirčiai, nei jo kainoms.

61.

Skundžiamo sprendimo 70–74 ir 76–79 punktuose atlikti vertinimai atmetant Tarybos ir Komisijos pateiktus argumentus dėl šio sprendimo 67 punkte Bendrojo Teismo padarytos išvados taip pat neįtikina.

62.

Pirma, Bendrojo Teismo argumentais, išdėstytais skundžiamo sprendimo 70–72 punktuose, pagal kuriuos iš esmės ūkio subjekto tiesioginė sąsaja su reglamentu, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, nepriklauso nuo jo turimo gamintojo ar eksportuotojo statuso, nes gamintojas, kuris nėra eksportuojamų produktų, apmokestintų antidempingo muitu, eksportuotojas, gali būti „iš esmės paveiktas“ tokio muito nustatymo atitinkamam produktui, galiausiai nėra atsakoma į klausimą, ar ginčijamu reglamentu nustačius antidempingo muitus tiesiogiai buvo paveikta Marquis Energy teisinė padėtis.

63.

Tiesa, esu linkęs pripažinti, jog vien gamintojo statuso, kurį turi ūkio subjektas, nepakanka, kad būtų galima ipso jure atmesti sąlygos, susijusios su šio subjekto tiesiogine sąsaja, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, įvykdymą.

64.

Vis dėlto Bendrasis Teismas nepaaiškino, kodėl trečiosios šalies gamintojo, šios šalies vidaus rinkoje parduodančio vien savo produktus kitiems ūkio subjektams, kurie patys perparduoda šiuos produktus, įdėję į juos kitos medžiagos, tiek šios šalies vidaus rinkoje, tiek eksportuodami, teisinė padėtis tiesiogiai pasikeičia šiems produktams nustačius antidempingo muitus, taikomus Sąjungos rinkoje. Šiuo klausimu tai, kad skundžiamo sprendimo 72 punkte Bendrasis Teismas vartoja formuluotę „iš esmės paveiktas“, kuri susijusi su konkrečios sąsajos sąlyga, o ne su tiesioginės sąsajos sąlyga, atrodo, reiškia ne vien terminologinio pobūdžio netikslumą, bet veikiau tai, kad nebuvo tikrai išnagrinėtas antidempingo muitų nustatymo poveikis atrinktų JAV bioetanolio gamintojų teisinei padėčiai, kuris susijęs su tiesioginės sąsajos sąlyga, nustatyta SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, taip pat institucijų argumentas, pagal kurį ginčijamas reglamentas šių gamintojų, įskaitant Marquis Energy, padėčiai daro tik netiesioginį, ekonominio pobūdžio, poveikį.

65.

Tas pats pasakytina ir apie vertinimus, kuriuos Bendrasis Teismas pateikia skundžiamo sprendimo 76–78 punktuose.

66.

Pirma, šio sprendimo 76 punkte, kurį vertėtų pacituoti visą, Bendrasis Teismas patikslina, jog „<…> net pripažinus, kad pardavėjai ir (arba) maišytojai moka antidempingo muitą, ir paaiškėjus, kad bioetanolio prekybos grandinė yra nepertraukiama, todėl jie negali šio antidempingo muito perkelti gamintojams, vis dėlto reikia priminti, kad antidempingo muito nustatymas keičia teisines sąlygas, pagal kurias atrinktų gamintojų pagamintu bioetanoliu bus prekiaujama Sąjungos rinkoje. Todėl aptariamų gamintojų teisinei padėčiai Sąjungos rinkoje bet kuriuo atveju bus padarytas tiesioginis ir esminis poveikis“. Be to, skundžiamo sprendimo 77 punkte Bendrasis Teismas taip pat atmetė Komisijos argumentą, kad antidempingo muitų nustatymas daro tik netiesioginį poveikį Marquis Energy padėčiai, pažymėdamas, jog Komisija nepagrįstai „ginčija tai, kad prekybos grandinės įmonė, kita nei eksportuotojas, kuris, kaip nustatyta, eksportuoja dempingo kaina, gali ginčyti antidempingo muitą <…>“.

67.

Šiuose skundžiamo sprendimo punktuose, mano nuomone, yra padarytos dvi teisės klaidos.

68.

Viena vertus, Bendrasis Teismas nepaaiškina, kaip trečiosios šalies gamintojo, kaip antai Marquis Energy, šios šalies vidaus rinkoje parduodančio vien savo produktus nepriklausomiems ūkio subjektams, kurie, kaip nustatyta, eksportuoja dempingo kaina, teisinė padėtis gali būti paveikta nustačius antidempingo muitus, taikomus šių nepriklausomų ūkio subjektų eksportuojamiems produktams, jeigu jie negali perkelti antidempingo muitų šiam gamintojui.

69.

Kitaip tariant, jei skundžiamo sprendimo 76 ir 77 punktuose Bendrojo Teismo išnagrinėtu atveju nepriklausomi pardavėjai ir (arba) maišytojai eksportuoja dempingo kaina ir moka visus antidempingo muitus, ginčijamu reglamentu nustatytus Sąjungos rinkoje, sunku suprasti, kaip šių muitų rinkimas gali tiesiogiai paveikti aptariamo produkto gamintojų, parduodančių šį produktą vien JAV vidaus rinkoje, teisinę padėtį.

70.

Tiesa, tokiu atveju, kaip teigia Komisija, antidempingo muitų nustatymas gali turėti turi įtakos bioetanolio gamintojų pardavimo nepriklausomiems pardavėjams ir (arba) maišytojams JAV vidaus rinkoje apimčiai; iš tikrųjų pastarieji gali pirkti mažiau produktų, skirtų eksportuoti į Sąjungą, ir nepajėgti kompensuoti šio sumažėjimo pirkdami daugiau produktų, skirtų JAV vidaus rinkai arba kitoms nei Sąjungos rinka eksporto rinkoms. Tačiau šios pasekmės yra ekonominio pobūdžio, todėl, mano manymu, yra nepakankamos siekiant įrodyti, kad antidempingo muitų nustatymas tiesiogiai paveikia aptariamų gamintojų teisinę padėtį Sąjungos rinkoje. Faktiškai šiuo atveju, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 76 punkto antrame sakinyje nurodo Bendrasis Teismas, JAV bioetanolio gamintojai neturi „teisinės padėties“ Sąjungos rinkoje.

71.

Kita vertus, Bendrasis Teismas, atrodo, bent jau netiesiogiai, teikia reikšmės aplinkybei, kad aptariami gamintojai dalyvavo Komisijos vykdytame tyrime. Tačiau, kaip minėta šios išvados 64 punkte, toks dalyvavimas gali nebent būti reikšmingas tikrinant, ar įvykdyta sąlyga, susijusi su ūkio subjekto konkrečia sąsaja, o ne nagrinėjant sąlygą, susijusią su tiesiogine sąsaja, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

72.

Antra, Bendrojo Teismo vertinimai, atlikti skundžiamo sprendimo 78 punkte, taip pat neleidžia paneigti to, kas išdėstyta pirma, ir konstatuoti, kad Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, jog Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu.

73.

Viena vertus, mano nuomone, neteisinga teigti, kad „sutartinių santykių tarp ūkio subjektų bioetanolio prekybos grandinėje struktūra neturi jokios reikšmės vertinant, ar bioetanolio gamintojas yra tiesiogiai susijęs su [ginčijamu] reglamentu“, ir kad tvirtinti priešingai – „reikštų manyti, kad tik gamintojas, kuris tiesiogiai parduoda savo produkciją importuotojui į Sąjungą, gali būti tiesiogiai susijęs <…>, o tokia išvada visiškai neišplaukia iš pagrindinio reglamento“.

74.

Iš tikrųjų Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuria, beje, teisingai remiasi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 47 ir 48 punktuose, įrodo, kad tais atvejais, kai Teisingumo Teismas pripažino priimtinais ūkio subjektų pareikštus ieškinius dėl reglamentų, kuriais nustatomi antidempingo muitai, pirmiausia buvo atsižvelgiama į komercinių ryšių su kitais ūkio subjektais ypatybes, pavyzdžiui, siekiant apskaičiuoti eksporto į Sąjungą kainą.

75.

Taigi nesuprantama, kodėl į sutartinių santykių tarp JAV bioetanolio gamintojų ir nepriklausomų pardavėjų ir (arba) maišytojų struktūros ypatybes neturėtų būti atsižvelgiama vadovaujantis tokia pačia logika, net jei toks atsižvelgimas lemtų minėtų gamintojų tiesioginės sąsajos paneigimą.

76.

Be to, negaliu pritarti teiginiui, pagal kurį tokia išvada reiškia pripažinimą, kad gamintojas yra tiesiogiai susijęs tik tuo atveju, jei tiesiogiai parduoda savo produkciją Sąjungos rinkai. Iš tikrųjų galimi ir kiti atvejai, atsižvelgiant būtent į komercinius susitarimus, kaip antai pardavimą tarpininkams ir (arba) eksportuotojams, susijusiems su aptariamu gamintoju. Šiaip ar taip, tai, kad, kaip pažymėjo Bendrasis Teismas, pagrindiniame reglamente šis klausimas neaptariamas, neturi reikšmės, nes ieškinio dėl panaikinimo, kaip nagrinėjamas šioje byloje, priimtinumo sąlygos nustatytos SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje.

77.

Kita vertus, priešingai, nei tvirtina Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 78 punkto paskutiniame sakinyje, institucijų požiūris, kuriam pritariu, nelemia to, kad „apribojama gamintojų, kurių produkcijai taikomi antidempingo muitai, teisinė apsauga atsižvelgiant vien į prekybos eksportui struktūrą“.

78.

Šis požiūris, kaip minėta, grindžiamas sąlygų, kurios susijusios su šių gamintojų tiesiogine sąsaja ir nustatytos SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, analize.

79.

Be to, jei būtų konstatuota, kaip siūlau, kad Bendrasis Teismas, pripažindamas, jog Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu, padarė teisės klaidą, tai nereikštų, kad ši gamintoja netenka teisinės apsaugos.

80.

Iš tikrųjų ūkio subjektas, kuris, kaip konstatuota, neabejotinai nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su reglamentu, kuriuo nustatyti antidempingo muitai, mano nuomone, gali, įskaitant savanorišką įstojimą į bylą, remtis tokio reglamento negaliojimu valstybės narės teisme, kuriame nagrinėjama byla, susijusi su mokesčiais, mokėtinais kompetentingoms muitinės ar mokesčių institucijoms ( 11 ).

81.

Taigi, mano nuomone, Bendrasis Teismas, nuspręsdamas, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu, skundžiamame sprendime padarė kelias teisės klaidas.

82.

Tad siūlau Teisingumo Teismui pripažinti pagrįsta Tarybos apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

83.

Vadinasi, tik papildomai reikėtų išnagrinėti Tarybos, palaikomos Komisijos, nurodytus su bylos esme susijusius pagrindus, grindžiamus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies klaidingu aiškinimu ir taikymu.

84.

Kaip minėjau šios išvados įvade, šie pagrindai yra tokie patys kaip Tarybos nurodytieji byloje C‑465/16 P, todėl remiuosi argumentais, papildomai išdėstytais mano išvadoje, šiandien pateiktoje minėtoje byloje.

85.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

86.

Mano nuomone, Teisingumo Teismas gali nuspręsti dėl pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio priimtinumo, kurį ginčija Taryba. Šiuo klausimu, mano manymu, pakanka konstatuoti, kad Marquis Energy ieškinys nepriimtinas, nes šis ūkio subjektas neįrodė, kad yra tiesiogiai susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, su ginčijamame reglamente nustatytais antidempingo muitais.

87.

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir Teisingumo Teismas pats priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Minėto reglamento 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į bylą įstojusios institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas, o šio straipsnio 3 dalyje – kad Teisingumo Teismas gali nuspręsti, jog kita nei pirmesnėse šio straipsnio dalyse minėta į bylą įstojusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

88.

Kadangi Tarybos apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį, mano nuomone, reikia pripažinti pagrįsta ir atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį, siūlau iš Marquis Energy priteisti Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas ir pirmojoje instancijoje, ir vykstant apeliaciniam procesui, kaip reikalavo Taryba.

89.

Be to, siūlau nurodyti Komisijai pačiai padengti savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas ir pirmojoje instancijoje, ir vykstant šiam procesui.

90.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą: