1

Ieškovas Liam Jenkinson, Airijos pilietis, nuo 1994 m. rugpjūčio 20 d. iki 2002 m. birželio 5 d. iš pradžių buvo įdarbintas pagal terminuotas darbo sutartis, paeiliui sudarytas su Europos Sąjungos stebėsenos misija, įsteigta pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2000/811/BUSP dėl Europos Sąjungos stebėsenos misijos (OL L 328, 2000, p. 53).

2

Vėliau nuo 2002 m. birželio 17 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. jis buvo įdarbintas pagal terminuotas darbo sutartis, paeiliui sudarytas su Europos Sąjungos policijos misija, įsteigta pagal 2002 m. kovo 11 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2002/210/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos (OL L 70, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk, 1 t., p. 278).

3

Galiausiai, nuo 2010 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. ieškovas buvo įdarbintas pagal terminuotas darbo sutartis, vienuolika kartų paeiliui sudarytas su misija Eulex Kosovo. Misija Eulex Kosovo įsteigta pagal 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove, Eulex Kosovo (OL L 42, 2008, p. 92). Bendrųjų veiksmų galiojimas buvo pratęstas kelis kartus. Bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu 2014/349/BUSP, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124 (OL L 174, 2014, p. 42), jie pratęsti iki 2016 m. birželio 14 d.

4

Paskutinį kartą Bendrieji veiksmai pratęsti 2016 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimu 2016/947/BUSP, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124 (OL L 157, 2016, p. 26), iki 2018 m. birželio 14 d.

5

Ieškovui vykdant darbo sutartį, galiojusią nuo 2014 m. birželio 15 d. iki spalio 14 d., jam 2014 m. birželio 26 d. misijos Eulex Kosovo vadovo raštu buvo pranešta apie tai, kad jo misija baigėsi ir jo darbo sutartis nuo 2014 m. lapkričio 14 d. nebebus atnaujinta.

6

Paskutinė terminuota darbo sutartis, kurią Eulex Kosovo ir ieškovas sudarė laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 15 d. iki lapkričio 14 d., nebuvo atnaujinta. Šios paskutinės terminuotos darbo sutarties 21 straipsnyje numatyta, kad, remiantis SESV 272 straipsniu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti visus iš sutarties kylančius ginčus.

7

Ieškovas pateikė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. spalio 23 d.

8

Atskirais dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė 2016 m. balandžio 28 d. Europos Komisija, 2016 m. gegužės 3 d.Eulex Kosovo ir 2016 m. gegužės 4 d. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Europos Sąjungos Taryba, atsakovės, remdamosi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsniu, pateikė nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus.

9

2016 m. liepos 27 d. ieškovas pateikė savo pastabas dėl šių nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.

10

Ieškiniu ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

11

Taryba Bendrojo Teismo prašo:

12

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

13

EIVT Bendrojo Teismo prašo:

14

Eulex Kosovo Bendrojo Teismo prašo:

15

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 126 straipsnį tuo atveju, kai ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai arba jeigu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas gali bet kada nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.

16

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad iš bylos dokumentų turi pakankamai informacijos, ir nusprendžia priimti sprendimą netęsdamas proceso.

17

Pirmoje pagrindinių reikalavimų dalyje ieškovas Bendrojo Teismo prašo perkvalifikuoti jo sutartinius santykius į neterminuotą darbo sutartį, pripažinti, kad atsakovės pažeidė sutartinius įsipareigojimus, pirmiausia pareigą iš anksto pranešti apie neterminuotos darbo sutarties nutraukimą, pripažinti, kad jis buvo atleistas iš darbo piktnaudžiaujant, ir todėl priteisti atlyginti žalą, patirtą dėl piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, dėl pareigos iš anksto pranešti apie darbo sutarties nutraukimą pažeidimo ir dėl piktnaudžiavimo atleidžiant iš darbo.

18

Antroje pagrindinių reikalavimų dalyje ieškovas Bendrojo Teismo prašo pripažinti, kad tuo metu, kai jis dirbo misijose, Taryba, Komisija ir EIVT jį diskriminavo, kiek tai susiję su jo darbo užmokesčiu, teisėmis į pensiją ir kitomis lengvatomis, pripažinti, kad jis turėjo būti įdarbintas kaip vienos iš atsakovių laikinasis tarnautojas, ir todėl priteisti kompensaciją.

19

Nepriimtinumu grindžiamuose prieštaravimuose atsakovės teigia, pirma, kad ankstesnėse ieškovo darbo sutartyse įtvirtintas susitarimas, kad su šiomis sutartimis susiję ginčai teismingi Briuselio (Belgija) teismams, todėl Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti su šiomis sutartimis susijusių padarinių. Antra, visos atsakovės tvirtina, kad ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek jis pareikštas konkrečiai joms.

20

Bendrojo Teismo jurisdikcija nustatyta SESV 256 straipsnyje ir sukonkretinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 51 straipsnyje. Remiantis šiomis nuostatomis, tik esant arbitražinei išlygai Bendrasis Teismas turi jurisdikciją kaip pirmoji instancija nagrinėti jam pateiktus ieškinius dėl ginčų, kylančių iš sutartinių santykių. Nesant tokios išlygos, jis viršytų savo jurisdikciją nagrinėti SESV 274 straipsnyje baigtinai apibrėžtus ir jam pavestus ginčus, nes pagal šią nuostatą valstybių narių teismų bendrajai jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, kurių viena iš šalių yra Sąjunga (1997 m. spalio 3 d. Nutarties Mutual Aid Administration Services / Komisija, T‑186/96, EU:T:1997:149, 47 punktas ir 2014 m. rugsėjo 30 d. Nutarties Bitiqi ir kt. / Komisija, T‑410/13, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:871, 26 punktas).

21

Pirmiausia pažymėtina, kad šalys sutaria, jog visose ankstesnėse misijų ir ieškovo sudarytose darbo sutartyse įtvirtintas susitarimas, pagal kurį aiškiai numatyta, kad iš šių sutarčių kylantys arba su jais susiję ginčai teismingi Briuselio teismams.

22

Tik paskutinės terminuotos darbo sutarties 21 straipsnyje aiškiai numatyta, kad iš šios sutarties kylantys arba su ja susiję ginčai pagal SESV 272 straipsnį teismingi Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

23

Vadinasi, kadangi šis ieškinys pateiktas remiantis SESV 272 straipsniu, Bendrasis Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą tik dėl paskutinės terminuotos darbo sutarties pagal joje įtvirtintą arbitražinę išlygą. Bendrasis Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčų, kurių galėtų kilti dėl ankstesnių ieškovo darbo sutarčių, sudarytų iki paskutinės terminuotos darbo sutarties, vykdymo ir kurie aiškiai priklauso Belgijos teismų jurisdikcijai, taigi ir jurisdikcijos priimti sprendimą dėl šio ieškinio, kiek jame keliamas klausimas dėl šių sutarčių padarinių.

24

Be to, savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų ieškovas negalėjo tvirtinti, kad dėl paskutinėje terminuotoje darbo sutartyje įtvirtinto susitarimo dėl Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijos netenka prasmės ankstesnėse sutartyse įtvirtinti susitarimai dėl jurisdikcijos suteikimo Belgijos teismams.

25

Primintina, kad iš SESV 272 straipsnio kylanti Bendrojo Teismo jurisdikcija nukrypsta nuo bendrosios teisės, todėl ji turi būti aiškinama siaurai (1986 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Zoubek, 426/85, EU:T:1986:501, 11 punktas). Taigi Bendrasis Teismas sutartinį ginčą gali nagrinėti tik šalims išreiškus valią suteikti jam tokią jurisdikciją (2014 m. spalio 24 d. Sprendimo Technische Universität Dresden / Komisija, T‑29/11, EU:T:2014:912, 50 punktas; šiuo klausimu žr. 1997 m. spalio 3 d. Nutarties Mutual Aid Administration Services / Komisija, T‑186/96, EU:T:1997:149, 46 punktą).

26

Aiškiai numatyta, kad susitarimas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijos galioja tik ginčams, susijusiems su paskutine terminuota darbo sutartimi, ir negali būti taikomas ankstesnėms sutartims, kuriose numatyta kitų teismų jurisdikcija.

27

Be to, primintina, kad ieškovas laisva valia sudarė darbo sutartis su misijomis jam pasiūlytomis sąlygomis. Remiantis minėtų sutarčių 1 straipsniu, jis aiškiai sutiko su jose nustatytomis sąlygomis ir principais, įskaitant jose numatytas teisių gynimo priemones ir susitarimus dėl aiškaus jurisdikcijos suteikimo Belgijos teismams.

28

Taip pat atmestinas Eulex Kosovo argumentas, kad paskutinėje sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijos atsirado dėl administracinės klaidos ir kad ieškovas, patvirtinęs 2014 m. birželio 26 d. misijos Eulex Kosovo vadovo laiško apie tai, kad jo sutartis nebebus atnaujinama nuo 2014 m. lapkričio 14 d., gavimą, implicitiškai pripažino Belgijos teismų jurisdikciją.

29

Viena vertus, pakanka konstatuoti, kad paskutinę terminuotą darbo sutartį Eulex Kosovo sudarė kaip darbdavė ir kad ieškovas prieš ją gali remtis arbitražine išlyga net jeigu ji atsidaro dėl administracinės klaidos. Kita vertus, paprasčiausias laiško, kuriame ieškovas informuojamas apie tai, kad jo sutartis nuo 2014 m. lapkričio 14 d. nebebus atnaujinama, gavimo patvirtinimas negali pakeisti paskutinėje terminuotoje darbo sutartyje, pasirašytoje po šio laiško gavimo, įtvirtinto susitarimo dėl jurisdikcijos turinio.

30

Antra, pabrėžtina, kad ieškinį pagal SESV 272 straipsnį gali pareikšti tik sutarties, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga, šalys (žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Komisija / Arci Nuova associazione comitato di Cagliari ir Gessa, T‑259/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:536, 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

31

Dėl paskutinės terminuotos darbo sutarties paminėtina, kad, kaip pripažįsta ieškovas, ši sutartis pasirašyta tarp ieškovo ir darbdavės Eulex Kosovo.

32

Bendrieji veiksmai 2008/124 iš dalies pakeisti Sprendimu 2014/349 įterpiant 15a straipsnį: „EULEX KOSOVO turi teisę įsigyti paslaugų ir prekių, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, įdarbinti darbuotojus, turėti banko sąskaitas, įsigyti turtą ir juo disponuoti, vykdyti savo įsipareigojimus ir būti teismo proceso šalimi, kai to reikia šiems bendriesiems veiksmams įgyvendinti.“

33

Sprendimu 2014/349 taip pat įterpta 16 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta: „Nuo 2014 m. birželio 15 d. EULEX KOSOVO atsako už visus reikalavimus ir įsipareigojimus, atsirandančius vykdant įgaliojimus, išskyrus visus reikalavimus, susijusius su misijos vadovo sunkiu nusižengimu, už kurį atsako pats vadovas.“

34

Bendrųjų veiksmų 2008/124 15a straipsniu, taikomu nuo 2014 m. birželio 12 d., t. y. jo įsigaliojimo dienos, Eulex Kosovo suteikta teisė sudaryti sutartis ir būti teismo proceso šalimi, taip jai suteikiant teisnumą.

35

Pažymėtina, kad ankstesnės darbo sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir misijos Eulex Kosovo vadovo, o paskutinė terminuota darbo sutartis – 2014 m. spalio 15 d. – tarp ieškovo ir darbdavės Eulex Kosovo. Paskutinėje terminuotoje darbo sutartyje daroma aiški nuoroda į Bendrųjų veiksmų 2008/124 15a straipsnį.

36

Taigi, priešingai, nei nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime tvirtina Eulex Kosovo, Sprendimu 2014/349 padarius dalinius pakeitimus jai suteiktas teisinis subjektiškumas ir ji gali būti patraukta atsakove Sąjungos teismuose vykstančiame procese.

37

Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Eulex Kosovo šiuo klausimu klaidingai remiasi 2013 m. birželio 4 d. Nutartimi Elitaliana /Eulex Kosovo (T‑213/12, EU:T:2013:292), 2015 m. balandžio 23 d. Nutartimi Chatzianagnostou / Taryba ir kt. (T‑383/13, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:246) ir 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimu Elitaliana / Eulex Kosovo (C‑439/13 P, EU:C:2015:753), siekdama nurodyti, kad ji negali būti atsakovė Sąjungos teismuose vykstančiame procese. Pakanka konstatuoti, kad šios bylos nėra reikšmingos dėl to, kad, viena vertus, jų aplinkybės susiklostė iki Eulex Kosovo statuso pakeitimo Sprendimu 2014/349 ir, kita vertus, jose nagrinėti ieškiniai dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį. Šiuo atveju, kadangi ieškinys pareikštas pagal SESV 272 straipsnį, pakanka to, kad sutartį, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga, Eulex Kosovo pasirašė „Sąjungos vardu“, ir nebūtina, priešingai, nei ji teigia, kad ji būtų „Sąjungos įstaiga ar organas“, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

38

Remiantis SESV 272 straipsniu, Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso tik paskutinė terminuota darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir Eulex Kosovo.

39

Pirma, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl pirmosios pagrindinių reikalavimų dalies. Pirmasis reikalavimas visus ieškovo sutartinius santykius su įvairiomis misijomis, kurios paeiliui buvo jos darbdavės, perkvalifikuoti į neterminuotą sutartį suponuoja, kad reikia atsižvelgti į ankstesnių tarp šių misijų ir ieškovo sudarytų darbo sutarčių, kuriose jurisdikcija aiškiai suteikiama Belgijos teismams, padarinius. Kadangi Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso tik paskutinė terminuota darbo sutartis, jis negali priimti sprendimo dėl šio reikalavimo. Bendrasis Teismas taip pat akivaizdžiai neturi jurisdikcijos nagrinėti papildomų prašymų konstatuoti, kad atsakovės pažeidė pareigą iš anksto pranešti apie neterminuotos sutarties nutraukimą ir kad jis buvo atleistas piktnaudžiaujant. Todėl Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nuspręsti ir dėl su šiais prašymais papildomai pareikštų reikalavimų atlyginti žalą, kuriais siekiama gauti kompensaciją dėl piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, dėl pareigos iš anksto pranešti apie darbo sutarties nutraukimą pažeidimo ir dėl piktnaudžiavimo atleidžiant iš darbo.

40

Antra, Bendrasis Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl antrosios pagrindinių reikalavimų dalies tiek, kiek jais prašoma pripažinti, kad tuo metu, kai ieškovas dirbo misijose, EIVT, Taryba ir Komisija jį diskriminavo, kiek tai susiję su jo darbo užmokesčiu, teisėmis į pensiją ir kitomis lengvatomis, ir kad jis turėjo būti įdarbintas kaip vienos iš jų laikinasis tarnautojas, ir kiek jais prašoma atlyginti dėl to padarytą žalą. Šie reikalavimai pareikšti Tarybai, Komisijai ir EIVT, kurios nėra paskutinės terminuotos darbo sutarties šalys, taigi jie susiję su ankstesniais sutartiniais santykiais, kurie nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai.

41

Kalbant apie ieškovo pareikštą kaltinimą dėl tariamo jo teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo, jeigu jo ieškinys būtų pripažintas nepriimtinu, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei veikiausiai teigia ieškovas, aplinkybė, kad Belgijos teismų jurisdikcijai nepriklauso paskutinė terminuota darbo sutartis, negali lemti to, kad jiems nebeteismingi ginčai, susiję su ankstesnėmis tarp ieškovo ir misijų sudarytomis darbo sutartimis. Dėl to, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nuspręsti dėl pagrindinių reikalavimų, kiek jais siekiama, kad būtų įvertinti iki paskutinės terminuotos darbo sutarties sudarytų sutarčių padariniai, iš ieškovo neatimama teisė į veiksmingą teisminę apsaugą, nes jis turi galimybę kreiptis į nacionalinį teismą, kuriam pagal šiose sutartyse įtvirtintą arbitražinę išlygą suteikiama jurisdikcija.

42

Jeigu pirmesni reikalavimai nebūtų patenkinti, ieškovas pateikia prašymą dėl žalos atlyginimo, pagrįstą deliktine „Europos institucijų“ atsakomybe. Jo teigimu, atsakovės, įgyvendindamos jų pačių nustatytus sutartinius santykius su ieškovu, pažeidė teisinio saugumo, įgytų teisių paisymo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, teisę į gerą administravimą, administracinio skaidrumo principą, rūpestingumo pareigą, privačių asmenų apsaugos principą ir Europos gero administracinio elgesio kodeksą. Jis teigia, kad tuo atveju, jeigu pagrindinis ieškinys būtų atmestas kaip nepriimtinas arba nepagrįstas, tai rodytų, kad atsakovės pažeidė minėtus principus, nes ieškovui buvo neįmanoma nustatyti, kokia teisė ir terminai taikomi šioms sutartims ir kiek galima remtis šiomis teisėmis ar jų pažeidimu. Jeigu Bendrasis Teismas atmestų jo pagrindinį ieškinį kaip nepriimtiną arba nepagrįstą, jis patirtų žalą, kuri, jo skaičiavimu, sudarytų 150000 eurų.

43

Pirmiausia pažymėtina, kad šis ieškinys pagrįstas tik SESV 272 straipsniu. Vis dėlto, ieškovo teigimu, kyla klausimas dėl atsakovių deliktinės atsakomybės tuo atveju, jeigu jo pareikšti pagrindiniai reikalavimai, susiję su atsakovių deliktine atsakomybe, būtų atmesti.

44

Šiuo klausimu primintina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra savarankiška teisinės gynybos priemonė, atliekanti ypatingą funkciją teisinės gynybos priemonių sistemoje. Jo dalykas – reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl institucijai priskirtino neteisėto akto ar elgesio (žr. 2009 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Arizmendi ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑440/03, T‑121/04, T‑171/04, T‑208/04, T‑365/04 ir T‑484/04, EU:T:2009:530, 64 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

45

Tačiau negalima atmesti galimybės, kad Sąjungos institucijos sutartinė ir deliktinė atsakomybė gali egzistuoti kartu vieno iš jos kontrahentų atžvilgiu.

46

Šiuo atveju subsidiariai pateiktame prašyme atlyginti žalą ieškovas neteigia, kad buvo pažeisti sutartiniai įsipareigojimai ar sutartinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tačiau teigia, kad buvo pažeisti principai, nustatyti institucijoms, kai šios vykdo savo administracines funkcijas. Šiame subsidiariame prašyme keliamas klausimas dėl atsakovių kaip administracinių įstaigų, o ne kaip kontrahenčių atsakomybės.

47

Todėl laikytina, kad, nors ieškovas nei SESV 268 straipsnio, nei SESV 340 straipsnio nenurodo kaip savo subsidiaraus prašymo atlyginti žalą pagrindo, šiuo prašymu siekiama iškelti klausimą dėl deliktinės atsakovių atsakomybės.

48

Reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, siejamą su 53 straipsnio pirma pastraipa, ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus be jokios kitos papildomos informacijos, kuria būtų galima pasiremti. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, jog esminės jį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės išplauktų – kad ir glaustai, tačiau sklandžiai ir suprantamai – iš paties ieškinio teksto. Visų pirma tam, kad šie reikalavimai būtų patenkinti, ieškinyje, kuriuo siekiama Sąjungos institucijos tariamai padarytos žalos atlyginimo, turi būti nurodyti duomenys, kuriais remiantis būtų galima nustatyti elgesį, kuriuo ieškovas kaltina instituciją, priežastys, dėl kurių jis mano, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp elgesio ir žalos, kurią jis teigia patyręs, ir žalos pobūdis ir dydis (2010 m. kovo 2 d. Sprendimo Arcelor / Parlamentas ir Taryba, T‑16/04, EU:T:2010:54, 132 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2015 m. spalio 5 d. Nutarties Grigoriadis ir kt. / Parlamentas ir kt., T‑413/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:786, 30 punktas).

49

Šiuo atveju iš ieškinio, net ir vertinant bendrai, negalima, kaip reikalaujama, aiškiai ir tiksliai nustatyti, ar yra pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys tarp pažeidimų, kuriuos tariamai padarė atsakovės, ir ieškovo nurodytos žalos, kuri būtų patirta Bendrajam Teismui atmetus pagrindinius reikalavimus.

50

Viena vertus, ieškovas nurodo, kad atsakovės pažeidė tam tikrus principus, kurie joms taikomi kaip administracinėms įstaigoms, ir, kita vertus, jis tiesiog nurodo faktą, kad žala patirta dėl Bendrojo Teismo atmestų pagrindinių reikalavimų. Bendrajam Teismui nesuprantama, kaip jo sprendimą atmesti pagrindinius reikalavimus dėl akivaizdžios jurisdikcijos nebuvimo galėtų lemti atsakovių veiksmai.

51

Tai reiškia, kad subsidiarūs reikalavimai neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte numatytų reikalavimų ir todėl yra akivaizdžiai nepriimtini.

52

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinį reikia atmesti iš dalies dėl akivaizdaus jurisdikcijos nebuvimo ir iš dalies dėl akivaizdaus nepriimtinumo.

53

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo, remiantis Tarybos, Komisijos, EIVT ir Eulex Kosovo reikalavimais iš jo reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nutaria: