Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62015TJ0234

    2017 m. liepos 4 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas (Ištraukos).
    Systema Teknolotzis AE – Efarmogon Ilektronikis kai Pliroforikis prieš Europos Komisiją.
    Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (2007 – 2013 m.) – Dotacijų susitarimai projektams „PlayMancer“, „Mobiserv“ ir „PowerUp“ – SESV 299 straipsnis – Vykdomasis sprendimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, kurį galima ginčyti – Priimtinumas – Proporcingumas – Rūpestingumo pareiga – Pareiga motyvuoti.
    Byla T-234/15.

    Court reports – general

    ECLI identifier: ECLI:EU:T:2017:461

    T‑234/1562015TJ0234EU:T:2017:46100011155T

    BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

    2017 m. liepos 4 d. ( *1 )

    „Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (2007–2013 m.) — Dotacijų susitarimai projektams „PlayMancer“, „Mobiserv“ ir „PowerUp“ — SESV 299 straipsnis — Vykdomasis sprendimas — Ieškinys dėl panaikinimo — Aktas, kurį galima ginčyti — Priimtinumas — Proporcingumas — Rūpestingumo pareiga — Pareiga motyvuoti“

    Byloje T‑234/15

    Systema Teknolotzis AE – Efarmogon Ilektronikis kai Pliroforikis, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato E. Georgilas,

    ieškovė,

    prieš

    Europos Komisiją, atstovaujamą J. Estrada de Solà ir L. Di Paolo, padedamų advokato E. Politis,

    atsakovę,

    dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2015 m. kovo 10 d. Komisijos sprendimą C(2015) 1677 final, kuris laikytinas vykdomuoju dokumentu, skirtu iš ieškovės 716334,05 EUR sumai su palūkanomis išieškoti,

    BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

    kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai V. Kreuschitz (pranešėjas) ir N. Półtorak,

    kancleris E. Coulon,

    priima šį

    Sprendimą ( 1 )

    (Praleista)

    Dėl teisės

    (Praleista)

    Dėl priimtinumo

    Įvadas

    (Praleista)

    80

    Prieš nagrinėjant Komisijos nurodytą priimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia priminti, kad, vadovaujantis SESV 299 straipsniu, Komisijos aktai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, yra vykdomi privaloma tvarka. Vykdymą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurioje jis vykdomas. Vykdomąjį raštą neatlikdama jokių formalumų, tik patikrinusi sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria kiekvienos valstybės narės vyriausybė ir apie kurią praneša Komisijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Suinteresuotosios šalies prašymu atlikus šiuos formalumus, minėta suinteresuotoji šalis gali pradėti sprendimo vykdymo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją. Vykdymą galima sustabdyti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau sprendimų vykdymo tinkamumo kontrolė priklauso nacionalinių teismų jurisdikcijai.

    81

    Be to, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1) (toliau – Finansinis reglamentas) 79 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad institucija gali oficialiai nustatyti sumą, gautiną iš asmenų, išskyrus valstybes, priimdama vykdomąjį sprendimą, kaip apibrėžta SESV 299 straipsnyje.

    Dėl ginčijamo sprendimo patvirtinamojo pobūdžio

    82

    Komisija iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas tiesiog patvirtina ankstesnius sprendimus, kuriais buvo atmesti ieškovės prašymai dėl mokėjimo lengvatų suteikimo.

    83

    Visų pirma reikia priminti, kad ieškinys dėl panaikinimo gali būti pareiškiamas dėl visų Sąjungos institucijų priimtų priemonių, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar formą, galinčių sukelti teisinių padarinių (žr. 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑443/97, EU:C:2000:190, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), t. y. kuriomis pakeičiama teisinė padėtis, egzistavusi iki jų priėmimo (šiuo klausimu žr. 1995 m. birželio 29 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑135/93, EU:C:1995:201, 21 punktą).

    84

    Aktas, kuris tik patvirtina pirminį sprendimą, nekeičia suinteresuotosios šalies padėties ir todėl tai nėra sprendimas, dėl kurio gali būti paduotas ieškinys dėl panaikinimo (šiuo klausimu žr. 1993 m. gegužės 25 d. Sprendimo Foyer culturel du Sart-Tilman / Komisija, C‑199/91, EU:C:1993:205, 23 punktą; 2004 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija / Greencore, C‑123/03 P, EU:C:2004:783, 39 punktą ir 2015 m. lapkričio 27 d. Nutarties Italija / Komisija, T‑809/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:970, 29 punktą). Pagal suformuotą jurisprudenciją ieškinys, pareikštas dėl sprendimo, priimto siekiant tik patvirtinti ankstesnį sprendimą, kuris tapo galutinis, yra nepriimtinas. Aktas laikomas tiesiog patvirtinančiu ankstesnį sprendimą, jeigu jame nėra naujų aplinkybių, palyginti su ankstesniu sprendimu, ir nebuvo peržiūrima to sprendimo adresato padėtis (2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, EU:T:2001:42, 44 punktas; 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Sviluppo Globale / Komisija, T‑6/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:245, 22 punktas ir 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Moreda-Riviere Trefilerías ir kt. / Komisija, T‑426/10–T‑429/10 ir T‑438/12–T‑441/12, EU:T:2016:335, 545 punktas). Tai, ar aktas yra patvirtinamasis, ar ne, negali būti vertinama atsižvelgiant tik į jo turinį, palyginti su ankstesniu sprendimu, kurį jis patvirtina. Taip pat reikia įvertinti ginčijamo akto pobūdį, palyginti su prašymo, dėl kurio buvo priimtas minėtas sprendimas, pobūdžiu (žr. 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca / Komisija, T‑186/98, EU:T:2001:42, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

    85

    Bendra jurisprudencijos dėl patvirtinamųjų aktų sistema ir tikslu siekiama užtikrinti ieškinio pareiškimo termino laikymąsi ir res judicata (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Weißenfels / Parlamentas, C‑135/06 P, EU:C:2007:812, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2009 m. vasario 19 d. Sprendimo Gorostiaga Atxalandabaso / Parlamentas, C‑308/07 P, EU:C:2009:103, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) ir taip apsaugoti teisinio saugumo principą (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK / Taryba, C‑229/05 P, EU:C:2007:32, 101 punktą; 2007 m. spalio 18 d. Sprendimo Komisija / Parlamentas ir Taryba, C‑299/05, EU:C:2007:608, 29 punktą ir 2009 m. birželio 29 d. Nutarties Cofra / Komisija, C‑295/08 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:407, 53 ir 54 punktus). Taip pat buvo nuspręsta, kad jurisprudencijos, pagal kurią ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl sprendimo, kuriuo tik patvirtinamas per nustatytus terminus neapskųstas ankstesnis sprendimas, yra nepriimtinas, tikslas yra užtikrinti, kad ieškovas negalėtų netiesiogiai užginčyti sprendimo, kurio jis neužginčijo laiku ir kuris dėl tos priežasties tapo galutinis, teisėtumo (2015 m. kovo 4 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / ECB, T‑496/11, EU:T:2015:133, 59 punktas).

    86

    Be to, primintina, kad Sąjungos teismo jurisdikcija, susijusi su Sutarties nuostatų aiškinimu ir taikymu nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, pareikštą pagal SESV 263 straipsnį, netaikoma, kai ieškovo teisinei padėčiai būdingi sutartiniai santykiai, kurių teisinį režimą reglamentuoja sutarties šalių pasirinkta nacionalinė teisė (2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro / Komisija, C‑506/13 P, EU:C:2015:562, 18 punktas).

    87

    Iš tiesų, jeigu Sąjungos teismas pripažintų savo jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl aktų, kurie patenka vien į sutarčių sritį, panaikinimo, jis rizikuotų ne tik paneigti SESV 272 straipsnio, pagal kurį Sąjungos teismui leidžiama priskirti jurisdikciją remiantis arbitražine sąlyga, prasmę, bet ir tuo atveju, kai sutartyje nėra tokios sąlygos, išplėsti savo jurisdikciją ir peržengti SESV 274 straipsnyje, kuriuo nacionalinių teismų jurisdikcijai priskiriama kompetencija spręsti ginčus, kurių viena iš šalių yra Sąjunga, nustatytas ribas (žr. 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro / Komisija, C‑506/13 P, EU:C:2015:562, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

    88

    Vadinasi, esant sutarčiai, kuria ieškovas yra įsipareigojęs vienai iš institucijų, į Sąjungos teismus su ieškiniu pagal SESV 263 straipsnį galima kreiptis tik tuomet, jei skundžiamu aktu siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių, kurie viršija šalis saistančių sutartinių santykių ribas ir lemia susitariančiajai institucijai, kaip administracinei institucijai, suteiktų viešosios valdžios prerogatyvų įgyvendinimą (2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro / Komisija, C‑506/13 P, EU:C:2015:562, 20 punktas).

    89

    Be to, buvo nuspręsta, kad ieškinys dėl panaikinimo yra nepriimtinas, kai jis pareikštas dėl debetinio dokumento ar nurodymo sumokėti, kurie kyla iš Komisijos ir ieškovo susitarimo ir kurių tikslas yra išieškoti skolą, remiantis minėto susitarimo nuostatomis (šiuo klausimu žr. 2015 m. sausio 6 d. Nutarties St'art ir kt. / Komisija, T‑93/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:11, 3133 punktus).

    90

    Tačiau vykdomasis sprendimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 299 straipsnį, yra aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, nes toks sprendimas, nesant priešingos nuostatos ESV sutartyje, priskirtinas prie SESV 288 straipsnyje nurodytų aktų. Tokio vykdomojo sprendimo pagrįstumas gali būti ginčijamas tik teisme, nagrinėjančiame ieškinį dėl panaikinimo, remiantis SESV 263 straipsniu (2011 m. rugsėjo 13 d. Nutarties CEVA / Komisija, T‑224/09, nepaskelbta Rink., EU:T:2011:462, 59 punktas ir 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Applied Microengineering / Komisija, T‑387/09, EU:T:2012:501, 38 punktas).

    91

    Bendrasis Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tai ypač taikytina tuomet, kai privaloma tvarka vykdytinas sprendimas priimamas siekiant išieškoti skolą, atsiradusią dėl su institucija sudarytos sutarties. Iš tiesų, nors šio tipo sutartis aiškiai leidžia priimti tokius sprendimus, jų teisinį pobūdį apibrėžia ne sutartis ar jai taikytina nacionalinė teisė, bet SESV 299 straipsnis. Šiame straipsnyje nenumatyta nukrypti leidžianti nuostata, kiek tai susiję su vykdomaisiais sprendimais, priimtais siekiant išieškoti skolą pagal sutartį (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Applied Microengineering / Komisija, T‑387/09, EU:T:2012:501, 39 punktą). Kadangi teisinių padarinių, atsirandančių dėl vykdomojo sprendimo, kyla iš viešosios valdžios funkcijų vykdymo, tokio sprendimo priėmimas yra Komisijos viešosios valdžios funkcijų vykdymo pasireiškimas. Be to, reikia pabrėžti, kad Komisijos priimtas vykdomasis aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 299 straipsnio pirmą pastraipą, galutinai įtvirtina jos norą siekti susigrąžinti skolas (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 8 d. Nutarties Talanton / Komisija, T‑165/13 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:235, 18 punktą).

    92

    Šiuo atveju, kad ginčijamas sprendimas būtų kvalifikuojamas kaip tik patvirtinamasis sprendimas, visų pirma svarbu, jog ankstesni Komisijos priimti aktai galėtų būti laikomi sprendimais, dėl kurių gali būti reiškiami ieškiniai dėl panaikinimo (žr. šio sprendimo 84 ir 85 punktus). Be to, tam, kad iki ginčijamo sprendimo priimti aktai galėtų būti kvalifikuojami kaip sprendimai, dėl kurių gali būti reiškiami ieškiniai dėl panaikinimo, svarbu, kad dėl jų kiltų privalomų teisinių padarinių, kurie peržengia šalis saistančių sutartinių santykių ribas ir lemia institucijai, kaip administracinei institucijai, suteiktų viešosios valdžios prerogatyvų įgyvendinimą (žr. šio sprendimo 88 punktą).

    93

    Iki ginčijamo sprendimo priėmimo priimti aktai buvo šie: dėl projekto „PlayMancer“ – Komisijos 2013 m. liepos 31 d. rašte pareikštas atsisakymas suteikti ieškovei galimybę sumokėti skolą dalimis septynių metų laikotarpiu ir jos netiesioginis atsisakymas pratęsti ieškovei terminą, skirtą skolai sumokėti pagal ieškovės 2014 m. birželio 2 d. prašymą; dėl projekto „Mobiserv“ – Komisijos 2013 m. kovo 6 d. atsisakymas pratęsti ieškovei terminą sumokėti skolą; dėl projekto „PowerUp“ – Komisijos 2014 m. rugpjūčio 19 d. atsisakymas suteikti ieškovei papildomą terminą sumokėti skolą.

    94

    Vis dėlto šie Komisijos atsisakymai sudaryti ieškovei lengvatines sąlygas nesukelia privalomų teisinių padarinių, kurie peržengia Komisiją ir ieškovę saistančių sutartinių santykių ribas atsižvelgiant į projektų „PlayMancer“, „Mobiserv“ ir „PowerUp“ kontekstą. Be to, šie atsisakymai nelemia Komisijai, kaip administracinei institucijai, suteiktų viešosios valdžios prerogatyvų įgyvendinimo. Galiausiai negali būti klausimo dėl ieškinio dėl panaikinimo termino apėjimo, nes nagrinėjami atsisakymai patenka į sutartinių santykių tarp Komisijos ir ieškovės sritį, o ginčams dėl teisių ir sutartinių įsipareigojimų Sąjungos teisme, taikant SESV 272 straipsnį, taikomas ne tas pats ieškinio pareiškimo terminas.

    95

    Todėl Komisijos pareiškimas, jog ieškovės ieškinys yra nepriimtinas dėl to, kad ginčijamas sprendimas yra patvirtinamasis sprendimas, susijęs su ankstesniais Komisijos atsisakymais sudaryti ieškovei lengvatines sąlygas, yra neteisingas.

    (Praleista)

     

    Remdamasis šiais motyvais,

    BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

    nusprendžia:

     

    1)

    Atmesti ieškinį.

     

    2)

    Priteisti iš Systema Teknolotzis AE – Efarmogon Ilektronikis kai Pliroforikis bylinėjimosi išlaidas.

     

    Frimodt Nielsen

    Kreuschitz

    Półtorak

    Paskelbta 2017 m. liepos 4 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

    Parašai.


    ( *1 ) Proceso kalba: graikų

    ( 1 ) Pateikiami tik tie šio sprendimo punktai, kuriuos Bendrasis Teismas mano tikslinga paskelbti.

    Top