1

Ieškovė Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE dalyvavo Europos Parlamento surengtame viešųjų pirkimų konkurse ITS 08 – Išorės IT paslaugų teikimas 2008/S 149-199622, apimančiame šešiolika skirtingų pirkimo dalių, kurių bendra vertė buvo lygi 300 milijonų eurų (toliau – konkursas ITS 08). Pasibaigus šiam konkursui, ji 2009 m. spalio 26 d, pasirašė su Parlamentu bendrąją sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 7 „Dokumentų programų ir turinio valdymo sistemų kūrimo gebėjimai“ (toliau – pirkimo dalis Nr. 7).

2

2014 m. lapkričio 14 d. raštu ieškovė paprašė Parlamento leisti susipažinti su „visa turima informacija apie visus [Parlamento] išsiųstus prašymus pateikti kainų pasiūlymus dėl visų [viešųjų pirkimų konkurso] ITS 08 pirkimo dalių“ (toliau – prašymas pateikti kainų pasiūlymus, arba prašomi dokumentai). Ieškovė pageidavo per penkiolika darbo dienų nuo jos rašto gavimo gauti prašymų pateikti kainų pasiūlymus kopijas, įskaitant jų techninius priedus. Grįsdama savo prašymą ieškovė tvirtino, kad turi įtarimų, jog Parlamentas, pažeisdamas tvarką, tam tikras pirkimo dalies Nr. 7 užduotis skyrė rangovams, atrinktiems dėl kitų pirkimo dalių, konkrečiai – dėl pirkimo dalies Nr. 6, ir kad norėtų įvertinti žalos, patirtos dėl šio tariamai neteisėto skyrimo, mastą.

3

2014 m. lapkričio 17 d. el. laišku ir tos pačios dienos raštu Parlamentas patvirtino gavęs pirminę paraišką dėl galimybės susipažinti su prašymais pateikti kainų pasiūlymus ir nurodė ieškovei, kad ši paraiška bus išnagrinėta atsižvelgiant į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 1 sk., 3 t., p. 331) nuostatas.

4

2014 m. gruodžio 3 d. el. laišku Parlamentas informavo ieškovę, kad atsižvelgiant į tai, jog reikia individualiai patikrinti didelį skaičių –„gerokai daugiau nei 1000“ – dokumentų, jis negalės laikytis Reglamente Nr. 1049/2001 numatyto penkiolikos darbo dienų termino. Šiomis aplinkybėmis jis pasiūlė ieškovei ieškoti tinkamo sprendimo, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 6 straipsnio 3 dalį, t. y. išanalizuoti ir perduoti kiekvienos pirkimo dalies prašomus dokumentus pagal pasirinktiną tvarkaraštį. Be to, Parlamentas pasiūlė iki 2015 m. sausio 15 d. pirmiausia patikrinti pirkimo dalies Nr. 7 dokumentus, paskui – vėlesniu etapu – išanalizuoti pirkimo dalies Nr. 6 dokumentus.

5

2014 m. gruodžio 5 d. ieškovė atsakė Parlamentui, kad negali priimti jo pasiūlymo. Anot jos, visi prašomi dokumentai yra surinkti ir užregistruoti elektronine forma, todėl jų atskleidimas nesudarytų Parlamentui pernelyg daug darbo. Be to, ieškovė patikslino, kad, jeigu kiekvienos pirkimo dalies dokumentų analizei prireiks dviejų mėnesių, kaip Parlamentas siūlė dėl pirkimo dalies Nr. 7 dokumentų patikrinimo, jai reikėtų trejus metus laukti, kol gautų visus prašomus dokumentus. Todėl ieškovė nurodė, kad Parlamento pasiūlymas, kaip ji mano, prilygsta atsisakymui suteikti galimybę susipažinti su dokumentais. Taigi ji pateikė kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su visais prašomais dokumentais suteikimo iki 2015 m. sausio 31 d.

6

2014 m. gruodžio 9 d. el. laišku Parlamentas patikslino, kad jo 2014 m. gruodžio 3 d. pasiūlymas visiškai nereiškė atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais. Jis taip pat pageidavo pratęsti penkiolikos darbo dienų terminą atsakymui dėl pirminės paraiškos pateikti, kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 3 dalyje.

7

2014 m. gruodžio 17 d. el. laišku ieškovė pakartojo savo prašymą iki 2015 m. sausio mėn. pabaigos atskleisti „visą prašomą informaciją“. Be to, ji nurodė Parlamentui, kad šis savo 2014 m. gruodžio 3 d. pasiūlymu nesistengė rimtai ieškoti tinkamo sprendimo, nes ji jau turėjo pirkimo dalies Nr. 7 dokumentus, kuriuos Parlamentas siūlėsi patikrinti pirmiausia. Ieškovės manymu, reikėjo pradėti nuo pirkimo dalies Nr. 6 dokumentų analizės.

8

2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Parlamentas atmetė pirminę ieškovės paraišką dėl galimybės susipažinti su prašymais pateikti kainų pasiūlymus, motyvuodamas tuo, kad atliekant individualų tam tikro prašomų dokumentų skaičiaus patikrinimą paaiškėjo, kad juose esančiai informacijai taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys. Be to, Parlamento teigimu, buvo galima preziumuoti, kad šios išimtys taikomos kitiems prašomiems dokumentams, nes jie buvo tokio paties pobūdžio kaip ir patikrinti dokumentai. Papildomai Parlamentas teigė, kad individualus visų prašomų dokumentų patikrinimas būtų lėmęs neproporcingą darbo krūvį.

9

2015 m. sausio 12 d. raštu ieškovė pateikė kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su visais pageidaujamais prašymais pateikti kainų pasiūlymus. Sausio 19 d. el. laišku Parlamentas patvirtino šios pakartotinės paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais gavimą.

10

2015 m. vasario 2 d. el. laišku Parlamentas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalį penkiolikai darbo dienų pratęsė atsakymo į kartotinę ieškovės paraišką terminą.

11

2015 m. vasario 13 d. sprendimu Parlamentas atsisakė suteikti galimybę susipažinti su visais ieškovės prašomais dokumentais (toliau – ginčijamas sprendimas).

12

Ginčijamame sprendime Parlamentas pirmiausia tvirtina, kad iš 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1) (toliau – Finansinis reglamentas), arba iš 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Finansinio reglamento taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1) (toliau – Deleguotasis reglamentas) nekyla jokios pareigos atskleisti prašymus pateikti kainų pasiūlymus.

13

Dėl teisės susipažinti su dokumentais ribų Parlamentas iš esmės nurodė, kad tikrinant prašomus dokumentus paaiškėjo, jog kai kuriuose prašymuose pateikti kainų pasiūlymus buvo informacijos, kuriai taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys.

14

Pirma, tam tikruose dokumentuose buvo išsamios informacijos apie Parlamento IT struktūrą, kuri kartu su viešai šiuo klausimu prieinama informacija, gali kelti grėsmę šios sistemos saugumui. Parlamentas visų pirma nurodė saugumo programinę įrangą, pastatų saugos charakteristikoms, kaip antai stebėjimo kamerų instaliavimo vietoms, valdyti naudojamas programas ir logistikos tikslais naudojamų programų pavadinimus. Todėl visuomenės saugumo užtikrinimas, Parlamento manymu, pateisino atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais.

15

Antra, tam tikruose patikrintuose prašymuose pateikti kainų pasiūlymus buvo asmens duomenų, kaip antai Parlamento tarnybų konsultantų vardų ir pavardžių, profesinių profilių ir kategorijų. Anot Parlamento, kadangi nenustatyta jokios būtinybės pranešti šiuos duomenis, siekiant apsaugoti atitinkamų asmenų privatumą reikėjo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais.

16

Trečia, prašomuose dokumentuose buvo ekonominio ir techninio pobūdžio informacijos, kurią pateikus galėjo būti atskleistas Parlamento, kaip pirkėjo, profilis rinkoje. Be to, prašymuose pateikti kainų pasiūlymus galėjo būti informacijos apie dėl kiekvienos pirkimo dalies atrinktų tiekėjų specialią kvalifikaciją, taip pat išsamios informacijos apie jų komercinę strategiją ir ryšius arba santykius su trečiaisiais asmenimis. Jo nuomone, komercinių interesų apsauga, t. y. suinteresuotųjų ūkio subjektų ir Parlamentų interesų apsauga, taip pat pateisino atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais.

17

Ketvirta, perdavus prašomus dokumentus galėjo kilti pavojus Parlamento sprendimų priėmimo procesui, nes juose buvo informacijos apie tam tikrus einamuosius informatikos projektus, dėl kurių dar nepriimta sprendimo. Parlamento nuomone, tai galėtų stabdyti šioje srityje jo kurtą ilgalaikę veiklos strategiją.

18

Ginčijamame sprendime Parlamentas taip pat tvirtino, kad nėra jokio viršesnio viešojo intereso netaikyti išimčių, susijusių su komercinių interesų ir sprendimų priėmimo proceso apsauga. Šiuo klausimu jis nurodė, kad negalima atsižvelgti į ypatingą ieškovės, kuri teigė patyrusi žalos dėl šio Parlamento pažeidžiant tvarką įgyvendinamo viešųjų pirkimų konkurso, interesą.

19

Be to, ginčijamame sprendime Parlamentas patikslino, kad net jeigu jis negalėjo individualiai patikrinti visų ieškovės prašomų dokumentų, pagal bendrąją prezumpciją keturios nurodytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys turi būti laikomos taikomomis šių dokumentų visumai, kaip nurodyta jurisprudencijoje, Teisingumo Teismo suformuotoje 2010 m. birželio 29 d. Sprendime Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau (C‑139/07 P, EU:C:2010:376).

20

Ginčijamame sprendime Parlamentas galiausiai pabrėžė, kad individualus maždaug 1500 prašomų dokumentų, apimančių apie 18000 puslapių, kurie turėjo būti atrinkti iš 10000 dokumentų, patikrinimas jo tarnyboms yra pernelyg didelis darbo krūvis. Jis būtų neproporcingas atsižvelgiant į ieškovės interesus, kuriuos ji nurodė grįsdama savo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

21

2015 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

22

2015 m. birželio 22 d. Parlamentas pateikė atsiliepimą į ieškinį.

23

2015 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pateikė dubliką. Spalio 27 d. Parlamentas pateikė tripliką.

24

2015 m. rugpjūčio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Švedijos Karalystė paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ieškovės reikalavimų. 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas leido įstoti į bylą.

25

2016 m. vasario 8 d. Švedijos Karalystė pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus. Ieškovė ir Parlamentas atitinkamai 2016 m. balandžio 14 ir 19 d. pateikė savo pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimų.

26

Išplėtus Bendrojo Teismo sudėtį, byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui. Iš dalies pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į ketvirtąją kolegiją, todėl ši byla paskirta nagrinėti minėtai kolegijai.

27

Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. 2016 m. gruodžio 15 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, pateikė klausimų Parlamentui, į kuriuos jis turėjo raštu atsakyti prieš posėdį. Parlamentas į juos atsakė per nustatytą terminą.

28

Per 2017 m. sausio 31 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

29

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

30

Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

31

Švedijos Karalystė iš esmės prašo Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamą sprendimą.

32

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem ieškinio pagrindais: pirmasis grindžiamas tuo, kad neatliktas individualaus prašomų dokumentų patikrinimo ir nepaisyta teisės susipažinti su dalimi dokumentų, kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalyje, o antrasis – tuo, kad Parlamentas klaidingai taikė teisės susipažinti su dokumentais išimtis, numatytas šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje ir b punkte, 2 dalies pirmoje įtraukoje ir 3 dalyje, atitinkamai susijusias su visuomenės saugumo, privatumo, komercinių interesų ir sprendimų priėmimo proceso apsauga.

33

Atsiliepime į ieškinį Parlamentas papildomai ir tik tuo atveju, jeigu Bendrasis Teismas abu ieškovės ieškinio pagrindus pripažintų pagrįstais, tvirtina, kad ginčijamas sprendimas tebėra teisėtas. Kadangi Parlamentas grindžia atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais taip pat remdamasis „(nerašytu) ir neginčytu neproporcingos administracinės naštos pagrindu“, Bendrasis Teismas negali panaikinti ginčijamo sprendimo. Be to, Parlamentas prašo Bendrojo Teismo savo iniciatyva įvertinti, kiek ši aplinkybė galėtų pagrįsti galimą viso ieškinio nepriimtinumą.

34

Šiuo klausimu iš ieškinio matyti, kad ieškovė faktiškai rėmėsi dviem ieškinio pagrindais ir nemini neproporcingo darbo krūvio nebuvimo kaip atskiro ieškinio pagrindo. Tačiau grįsdama pirmąjį pagrindą ieškovė aiškiai tvirtina, kad Parlamento argumentas dėl pernelyg didelio ir neproporcingo darbo krūvio nepagrįstas, nes jis tiksliai nenurodė nei patikrintų dokumentų skaičiaus, nei jų turinio vertinimo trukmės. Ieškovė priduria, kad šis darbas užimtų daugių daugiausia kelias dienas, nes dauguma dokumentų yra trumpi ir vienodos struktūros.

35

Taigi darytina išvada, kad ieškovė paneigė ginčijamame sprendime Parlamento aiškiai nurodytą pagrindą, grindžiamą pernelyg dideliu ir neproporcingu darbo krūviu. Vadinasi, šio pagrindo teisėtumas bus įvertintas šiame sprendime nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą.

36

Primintina, kad teisę susipažinti su Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais saugo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir tai yra specialioji pagrindinė teisė. Remiantis minėtos Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsniu, kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais (2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Thesing ir Bloomberg Finance / BCE, T‑590/10, nepaskelbtas Rink.,EU:T:2012:635, 73 punktas). Be to, Reglamentas Nr. 1049/2001, kaip nurodyta jo 1 konstatuojamojoje dalyje, atitinka ESS 1 straipsnio antroje pastraipoje, įtrauktoje Amsterdamo sutartimi, išreikštą siekį žymėti naują etapą dar glaudesnės sąjungos tarp Europos tautų kūrimo procese, kur visi sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių. Taigi, kaip nurodyta minėto reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais susijusi su šių institucijų demokratiškumu (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / TarybaC‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 34 punktas; 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. / API ir KomisijaC‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, EU:C:2010:541, 68 punktas ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 72 punktas).

37

Remiantis suformuota jurisprudencija, patikrinimas, reikalingas paraiškai dėl galimybės susipažinti su dokumentais išnagrinėti, turi būti konkretus (žr. 2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, šis konkretus tyrimas turi būti atliktas dėl kiekvieno iš paraiškoje nurodytų dokumentų. Iš esmės iš Reglamento Nr. 1049/2001 matyti, kad visos jo 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse minimos išimtys yra suformuluotos taip, lyg turėtų būti taikomos „pavieniam dokumentui“ (2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 70 punktas ir 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 116 punktas).

38

Vis dėlto toks principinis sprendimas nereiškia, kad šis patikrinimas būtinas bet kokiomis aplinkybėmis. Kadangi konkretaus ir individualaus patikrinimo, kurį institucija iš principo privalo atlikti, atsakydama į pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 pateiktą paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, tikslas yra leisti tam tikrai institucijai, pirma, įvertinti, kiek turi būti taikoma teisės susipažinti su dokumentais išimtis, ir, antra, susipažinimo su dalimi dokumentų galimybę, toks patikrinimas gali būti ir nebūtinas, jei dėl ypatingų konkretaus atvejo aplinkybių aišku, kad galimybė susipažinti neturi būti suteikta arba turi būti suteikta (2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 75 punktas).

39

Taigi ieškovės pateiktus ieškinio pagrindus reikia įvertinti atsižvelgiant į šiuos bendrojo pobūdžio aspektus.

40

Ieškovė tvirtina, kad Parlamento sprendimas atlikti tik labai riboto skaičiaus prašymų pateikti kainų pasiūlymus patikrinimą yra akivaizdžiai nesuderinamas su suformuota Bendrojo Teismo jurisprudencija, pagal kurią kiekvieną dokumentą būtina patikrinti konkrečiai ir individualiai, net jeigu aišku, kad paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikta dėl dokumentų, kuriems taikoma išimtis. Šiuo klausimu ieškovė mano, kad ginčijamame sprendime paminėtas pernelyg didelio ir neproporcingo darbo krūvio pagrindas yra visiškai nepagrįstas. Anot jos, turint galvoje prašomų dokumentų, kurių struktūra vienoda, pobūdį ir turinį, būtinas atlikti darbas užimtų daugių daugiausia kelias dienas.

41

Be to, ieškovė mano, kad Parlamentas nepaisė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies, kai nepatikrino, ar buvo galima jai suteikti galimybę susipažinti su dalimi dokumentų.

42

Šiuo atveju neginčytina, kad Parlamentas neatliko konkretaus ir individualaus visų prašymų pateikti kainų pasiūlymus patikrinimo ir išnagrinėjo tik atsitiktinai atrinktus dokumentus. Ginčijamame sprendime Parlamentas iš esmės teigia, kad dėl dviejų priežasčių galėjo atsisakyti atlikti tokį konkretų ir individualų patikrinimą.

43

Pirma, prašymai pateikti kainų pasiūlymus priklauso specialiai dokumentų kategorijai, kuriai galioja bendroji prezumpcija, kad jų atskleidimas pažeistų keturias skirtingas teisės susipažinti su dokumentais išimtis. Visų pirma, prašomi dokumentai dėl savo pobūdžio nėra vieši, nes jų atskleidimas visiškai nenumatytas Finansiniame reglamente. Antra, konkretus ir individualus visų prašomų dokumentų patikrinimas Parlamento tarnyboms reikštų „neproporcingą“ darbo krūvį, atsižvelgiant į paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais suteikimo tikslus. Šiuo klausimu Parlamentas remiasi 2014 m. spalio 2 d. Sprendimu Strack / Komisija (C‑127/13 P, EU:C:2014:2250), kuriame siekta užtikrinti Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinto gero administravimo principo praktinį veiksmingumą.

44

Taigi šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia patikrinti, ar Parlamentas galėjo remtis tuo, kad taikoma bendroji prezumpcija, pagal kurią atskleidus šiuos dokumentus būtų pakenkta vienam ar keliems interesams, saugomiems Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių, arba ar šios išimtys akivaizdžiai ir visiškai apima prašomų dokumentų turinį, todėl Parlamentas neprivalėjo atlikti konkretaus ir individualaus visų prašomų dokumentų patikrinimo. Jeigu Bendrasis Teismas pripažintų, kad šiuo atveju tokia bendroji prezumpcija negalioja arba kad šios išimtys akivaizdžiai ir visiškai neapima prašomų dokumentų turinio, todėl Parlamentas privalėjo atlikti konkretų ir individualų visų prašomų dokumentų patikrinimą, tuomet reikėtų patikrinti, kiek Parlamentas vis dėlto galėjo būti atleistas nuo pareigos atlikti tokį konkretų ir individualų patikrinimą, motyvuojant tuo, kad šis patikrinimas reikštų „neproporcingą“ darbo krūvį.

45

Šiuo atveju ginčijamo sprendimo F punkte „Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų reikšmingų išimčių taikymo visiems dokumentams prezumpcija“, įtrauktame į skirsnį, pavadintą „Jūsų paraiškos persvarstymas pagal <…> Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį“, Parlamentas nurodė, kad visi prašomi dokumentai priklauso tai pačiai kategorijai, t. y. „prašymo pateikti kainų pasiūlymus“ kategorijai, ir kad jiems visiems būdingas tas pats ypatumas, nes jais siekta gauti dėl kiekvienos konkrečios pirkimo dalies atrinktų tiekėjų pasiūlymus, kad vadovaujantis bendrosios sutarties nuostatomis būtų galima sudaryti konkrečias sutartis.

46

Remdamasis šiuo teiginiu Parlamentas ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, kad visi prašomi dokumentai patenka į keturių skirtingų teisės susipažinti su dokumentais išimčių, numatytų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje ir b punkte, 2 dalies pirmoje įtraukoje ir 3 dalyje ir atitinkamai susijusių su visuomenės, privatumo, komercinių interesų ir sprendimų priėmimo apsauga, taikymo sritį.

47

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad siekiant paaiškinti, kaip prieiga prie prašomų dokumentų galėtų pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimtimi saugomam interesui, institucijoms iš principo leidžiama remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 50 punktas; 2010 m. liepos 29 d. Sprendimo Komisija /Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, EU:C:2010:376, 54 punktas; 2010 m rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, EU:C:2010:541, 74 punktas ir 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 65 punktas).

48

Be to, vienas ir tas pats pateisinimas gali būti taikomas tai pačiai kategorijai priklausantiems dokumentams, jeigu juose yra tos pačios rūšies informacijos. Vis dėlto institucija gali netaikyti konkretaus ir individualaus šių dokumentų patikrinimo tik tuomet, kai teisės susipažinti su dokumentais išimtis akivaizdžiai ir visiškai apima šių dokumentų turinį (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 9 d Sprendimo LPN / Komisija, T‑29/08, EU:T:2011:448, 114 punktą).

49

Taigi reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia Parlamentas, visi prašomi dokumentai dėl specialaus pobūdžio arba dėl turinio patenka į vienos ar kelių teisės susipažinti su dokumentais išimčių, kuriomis jis remiasi, taikymo sritį.

50

Pirmiausia, kiek tai susiję su prašomų dokumentų pobūdžiu, pasakytina, kad Parlamentas visiškai neįrodė, kad šiems dokumentams dėl jų specialaus pobūdžio tariamai gali būti taikoma bendroji prezumpcija, kad bus pakenkta visuomenės saugumui, privatumui arba sprendimų priėmimo procesui.

51

Prašymą pateikti kainų pasiūlymus iš esmės sudaro užduočių, kurių įvykdymo pageidauja perkančioji organizacija pagal su rangovais sudarytą bendrąją sutartį, aprašas. Atsižvelgiant į didelę prekių ir paslaugų, dėl kurių rengiami viešieji pirkimai, įvairovę, visų pirma informatikos srityje, neaišku, ar, atskleidus prašymą pateikti kainų pasiūlymus, paprastai ir be tikslesnio paaiškinimo kyla pavojus, kad bus pakenkta visuomenės saugumui, privatumui ar sprendimų priėmimo procesui. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad vien nuoroda į 2010 m. birželio 29 d. Sprendimą Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau (C‑139/07 P, EU:C:2010:376) nėra specialus argumentas, patvirtinantis, kad prašomiems dokumentams dėl jų specialaus pobūdžio taikoma bendroji šių interesų pažeidimo prezumpcija.

52

Be to, apie prašomų dokumentų turinį pasakytina, kad Parlamento argumentai taip pat turi būti atmesti. Kiek tai susiję, pirma, su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatyta visuomenės saugumo apsaugos išimtimi, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad tik „tam tikruose išnagrinėtuose dokumentuose“ arba „kituose išnagrinėtuose [prašymuose pateikti kainų pasiūlymus]“ buvo informacijos, galinčios pakenkti visuomenės saugumui.

53

Nors negalima atmesti galimybės, kad tam tikros ginčijamame sprendime išvardytos informacijos atskleidimas tikrai galėtų pakenkti Parlamento informacinių sistemų saugumui, konstatuotina, kad, kaip teigia pats Parlamentas, nurodyta informacija pateikta tik tam tikruose apibrėžto kiekio, o ne visuose dokumentuose. Be to, per teismo posėdį Parlamentas pripažino, kad bendroji informacija apie jo informacines sistemas viešai prieinama internete ir kad dalis jos pakartota prašymuose pateikti kainų pasiūlymus.

54

Antra, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta privatumo apsaugos išimtimi, iš ginčijamo sprendimo B punkto, įtraukto į skirsnį, pavadintą „Jūsų paraiškos persvarstymas pagal <…> Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį“, trečios pastraipos matyti, kad „kai kuriuose išanalizuotuose prašymuose pateikti kainų pasiūlymus yras asmens duomenų, <…> kaip antai visi Parlamento darbuotojų vardai ir pavardės, visi institucijos tarnyboms paslaugos teikiančių tiekėjų vardai ir pavardės, profesinis profilis ir kategorija“. Atsiliepimo į ieškinį 156 punkte Parlamentas taip pat paaiškina, kad „įvairiuose prašymuose [pateikti kainų pasiūlymus] yra asmens duomenų <…>“.

55

Nors, žinoma, neatmestina, kad Parlamentas gali atsisakyti atskleisti šiuos asmens duomenis, remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsniu, vis dėlto ši išimtis neapima akivaizdžiai ir visiškai visų prašomų dokumentų turinio, o tai Parlamentas, beje, pripažino per teismo posėdį. Be to, iš įvairių prašymų pateikti kainų pasiūlymus, esančių ieškinio ir Parlamento atsiliepimo į ieškinį prieduose, matyti, kad konsultantų vardai ir pavardės, nors ir pasitaiko šiuose prašymuose, sudaro tik mažą juose esančios informacijos ir nurodymų dalį. Prireikus pakaktų juos užtušuoti prieš atskleidžiant prašomus dokumentus.

56

Trečia, dėl išimties, grindžiamos Parlamento vidaus sprendimų priėmimo proceso apsauga, pažymėtina, kad jis ginčijamo sprendimo D punkte, įtrauktame į skirsnį, pavadintą „Jūsų paraiškos persvarstymas pagal <…> Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį“, nurodo, kad jo išanalizuotuose dokumentuose yra informacijos, susijusios su klausimais, dėl kurių dar nebuvo priimta sprendimo. Be to, būta pavojaus, kad tiekėjai darys įtaką institucijos darbuotojams, kurie turės ateityje priimti sprendimus, ir taip kils grėsmė sprendimų priėmimo sklandumui.

57

Šiuo klausimu pasakytina, kad Parlamentas nei tvirtino, nei a fortiori įrodė, kad vidaus sprendimų priėmimo proceso apsaugos išimtis akivaizdžiai ir visiškai apima prašymų pateikti kainų pasiūlymus turinį, nes ji apėmė tik tam tikrą informaciją.

58

Beje, nei ginčijamame sprendime, nei atsiliepime į ieškinį nėra apčiuopiamų elementų, leidžiančių daryti išvadą, kad pavojus smarkiai pakenkti sprendimų procesui buvo pagrįstai numanomas, o ne vien hipotetinis. Visų pirma Parlamentas visiškai nenurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu buvo smarkiai pakenkta arba mėginama pakenkti vykstančiam sprendimo priėmimo procesui ar kad buvo objektyvių priežasčių, leidusių pagrįstai numatyti, kad tokia grėsmė kils atskleidus prašomus dokumentus (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Toland / Parlamentas, T‑471/08, EU:T:2011:252, 78 ir 79 punktus ir 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo PAN Europe / Komisija, T‑51/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:519, 30 ir 32 punktus). Priešingai, nei tvirtina Parlamentas, šiuo klausimu pasakytina, kad paprasta aplinkybė, jog ieškovė siekia galimybės susipažinti su prašymais pateikti kainų pasiūlymus, savaime nėra stipraus ir numatomo pakenkimo būsimo sprendimo priėmimo proceso sklandumui įrodymas.

59

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisės susipažinti su dokumentais išimtys, grindžiamos visuomenės saugumo, privatumo ir sprendimų priėmimo proceso apsauga, neapėmė akivaizdžiai ir visiškai prašomų dokumentų turinio.

60

Vadinasi, Parlamentas negalėjo remtis tuo, kad taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje ir b punkte ir 3 dalyje numatytos išimtys, atitinkamai susijusios su visuomenės, privatumo ir sprendimų priėmimo proceso apsauga, jei nenorėjo suteikti galimybės susipažinti su prašomais dokumentais ir atlikti konkretaus ir individualaus visų jų patikrinimo.

61

Ginčijamame sprendime Parlamentas tvirtina, kad prašomuose dokumentuose buvo, pirma, ekonominio ir techninio pobūdžio informacijos, galinčios atskleisti jo, kaip pirkėjo, profilį rinkoje, ir, antra, informacijos, kuri galėjo būti susijusi su atrinktų tiekėjų specialia kvalifikacija ir pajėgumais, jų komercine strategija ir ryšiais su trečiaisiais asmenimis. Jo nuomone, informacijai, kurią prašymuose pateikti kainų pasiūlymus perkančioji organizacija pateikė vykdydama bendrąją sutartį, kaip ir dokumentams, kuriais keičiamasi per koncentracijos sandorių arba valstybės pagalbos kontrolės procedūras, galioja bendroji komercinių interesų pažeidimo prezumpcija. Konkrečiau kalbant, ši prezumpcija kyla iš Finansinio reglamento ir Deleguotojo reglamento, nes juose nenumatyta jokios galimybės susipažinti su šiais dokumentais.

62

Šiuo atveju teisinga tai, kad Teisingumo Teismas ne vienu specialiu atveju, įskaitant atvejus, susijusius su konkursą laimėjusių dalyvių pasiūlymais, teikiamais vykdant viešuosius pirkimus, yra pripažinęs, kad egzistuoja bendroji prezumpcija, kuri kai kurių kategorijų dokumentams taikoma dėl jų pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 23 d. Sprendimo Cosepuri / EFSA, T‑339/10 ir T‑532/10, EU:T:2013:38, 101 punktą ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Secolux / Komisija, T‑363/14, EU:T:2016:521, 59 punktą).

63

Vis dėlto, kalbant apie prašymus pateikti kainų pasiūlymus, bendroji komercinių interesų pažeidimo prezumpcija negali būti grindžiama nei 62 punkte nurodyta jurisprudencija, nei analogiškais motyvais, suformuluotais Parlamento atsiliepime į ieškinį nurodytuose sprendimuose: 2010 m. birželio 29 d. Sprendime Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau (C‑139/07 P, EU:C:2010:376) dėl valstybės pagalbos kontrolės procedūros ir 2012 m. birželio 28 d. Sprendime Komisija / Éditions Odile Jacob (C‑404/10 P, EU:C:2012:393) dėl koncentracijos.

64

Iš tiesų bylas, kuriose priimtas 2010 m. birželio 29 d. Sprendimas Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau (C‑139/07 P, EU:C:2010:376) ir 2012 m. birželio 28 d. Sprendimas Komisija / Éditions Odile Jacob (C‑404/10 P, EU:C:2012:393), siejo vienas bendras ypatumas, t. y. specialiuose reglamentavimo aktuose, kurie skyrėsi nuo Reglamento Nr. 1049/2001, buvo nustatytos normos, aiškiai atribojančios galimybę susipažinti su byla arba prašomais dokumentais tiek asmenų, tiek pačios informacijos požiūriu.

65

Konstatuotina, kad, priešingai nei skelbimo apie pirkimą ir skelbimo apie sutarties skyrimą atveju, prašymo pateikti kainų pasiūlymus, kurį perkančioji organizacija suformulavo vykdydama bendrąją sutartį, nereglamentuoja jokia speciali ginčui taikytinos versijos Finansinio reglamento arba Deleguotojo reglamento nuostata, galinti apibrėžti arba tiksliai atriboti jame pateiktą informaciją, kurią perkančioji organizacija turi arba gali pranešti konkurso dalyviams ar kitiems kandidatams. Konkrečiai Parlamento nurodyta Deleguotojo reglamento 123 straipsnio 4 dalies šešta pastraipa susijusi tik su informacijos apie specialiųjų sutarčių vertę ir rangovus paskelbimu po jų sudarymo. Taigi ši nuostata visiškai nesusijusi su pačiais prašymais pateikti kainų pasiūlymus, kuriuos formuluoja perkančioji organizacija, vykdydama bendrąją sutartį.

66

Taigi negali būti laikoma, kad Finansiniame reglamente ir Deleguotame reglamente yra įtvirtintos tikslios informacijos, esančios perkančiosios organizacijos vykdant bendrąją sutartį suformuluotuose prašymuose pateikti kainų pasiūlymus, perdavimo normos (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 11 d. Sprendimo McCullough / Cedefop, T‑496/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:374, 92 punktą).

67

Be to, pagal jurisprudenciją Reglamentu Nr. 1049/2001 ir Finansiniu reglamentu siekiama skirtingų tikslų ir juose nėra nuostatos, aiškiai numatančios vieno reglamento viršenybę prieš kitą, todėl reikia užtikrinti tokį kiekvieno iš šių reglamentų taikymą, kad jis būtų suderinamas su kito taikymu ir sudarytų sąlygas juos taikyti nuosekliai (šiuo klausimu žr. 2013 m sausio 29 d. Sprendimo Cosepuri / EFSA, T‑339/10 ir T‑532/10, EU:T:2013:38, 85 punktą ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Secolux / Komisija, T‑363/14, EU:T:2016:521, 43 punktą). Tad skaidrumo principas, numatytas Finansinio reglamento 102 straipsnyje, turi būti derinamas su viešojo intereso, įmonių teisėtų komercinių interesų ir sąžiningos konkurencijos apsauga (šiuo klausimu žr. 2013 m sausio 29 d. Sprendimo Cosepuri / EFSA, T‑339/10 ir T‑532/10, EU:T:2013:38, 49 punktą).

68

Atsižvelgdamas į tai jis nusprendė, jog tam, kad būtų pasiektas Sąjungos viešųjų pirkimų normų tikslas, grindžiamas neiškraipyta konkurencija, svarbu, kad perkančiosios organizacijos neatskleistų informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūromis, kuria galėtų būti pasinaudota siekiant iškraipyti konkurenciją tiek per vykstančią, tiek per vėlesnes sutarties sudarymo procedūras (2013 m sausio 29 d. Sprendimo Cosepuri / EFSA, T‑339/10 ir T‑532/10, EU:T:2013:38, 100 punktas).

69

Šiuo klausimu jurisprudencijoje pripažinta, kad ekonominio ir techninio pobūdžio informacija, pateikta konkurso dalyvių pasiūlymuose, galėjo pateisinti atitinkamos institucijos atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymu. Taip yra visų pirma tuomet, kai tokie pasiūlymai susiję su specifine dalyvių praktine patirtimi (2013 m sausio 29 d. Sprendimo Cosepuri / EFSA, T‑339/10 ir T‑532/10, EU:T:2013:38, 99 punktas).

70

Atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos vykdant bendrąją sutartį suformuluotą prašymą pateikti kainų pasiūlymus, negali būti preziumuojama, kad tokiame dokumente yra ekonominio ir techninio pobūdžio informacijos apie rangovą arba detalių apie jo specifinę praktinę patirtį. Priešingai, prašyme pateikti kainų pasiūlymus, kurį rengia perkančioji organizacija, o ne rangovas, paprastai būna pateikiamas užduočių, kurių įvykdymo pageidauja perkančioji organizacija pagal su rangovais sudarytą bendrąją sutartį, aprašas. Iš esmės tik atsakydamas į šį prašymą rangovas pateikia išsamios informacijos apie paslaugas, kurias jis mano galintis teikti perkančiajai organizacijai, savo specializacijos profilį, kurį gali pasiūlyti, ir paslaugų kainą.

71

Be to, Parlamentas negali tvirtinti, kad atskleidus prašymus pateikti kainų pasiūlymus būtų pakenkta jo interesams dėl to, kad būtų paviešintas jo, kaip „pirkėjo[,] profilis“ rinkoje. Iš tiesų, net jeigu atskleidus ryšį tarp atliktinų užduočių ir joms atlikti reikalingų darbo dienų skaičiaus konkurso dalyviai galėtų, kiek tai susiję su būsimais viešaisiais pirkimais, sužinoti Parlamento kainos skaičiavimo techniką, tai, kad šiems konkurso dalyviams gali būti žinoma praeityje lygiavertei paslaugai nustatyta kaina, veikiausiai netgi sukurtų realios konkurencijos situaciją, o ne iškreiptą konkurenciją (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑167/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:651, 83 punktą).

72

Taigi, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos vykdant bendrąją sutartį suformuluoto prašymo pateikti kainų pasiūlymus pobūdį ir Finansiniu reglamentu bei Deleguotuoju reglamentu siekiamą tikslą, Parlamentas negalėjo remtis bendrąja prezumpcija dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje saugomų interesų pažeidimo, jei nenorėjo atlikti konkretaus ir individualaus prašomų dokumentų patikrinimo.

73

Be to, nei iš ginčijamo sprendimo, nei iš šios bylos medžiagos nematyti, kad 72 punkte nurodyta išimtis akivaizdžiai ir visiškai apima prašomų dokumentų turinį.

74

Iš esmės prašymą pateikti kainų pasiūlymus sudaro užduočių, kurių įvykdymo pageidauja perkančioji organizacija pagal su rangovais sudarytą bendrąją sutartį, aprašas, tačiau jame taip pat yra bendresnio pobūdžio informacijos, be kita ko, apie praktinį projektų valdymą ir įgyvendinimą, atsakingus asmenis arba bendra tvarka teiktinų ataskaitų formatą. Taigi neįrodyta, kad visos prašomuose dokumentuose esančios informacijos paskelbimas pakenks Parlamento ar trečiųjų asmenų komerciniams interesams.

75

Vadinasi, Parlamentas negalėjo remtis teisės susipažinti su dokumentais išimtimi, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje ir susijusia su komercinių interesų apsauga, siekdamas atsisakyti konkrečiai ir individualiai patikrinti prašomus dokumentus ir juos atskleisti.

76

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Parlamentas neįrodė, jog prašymams pateikti kainų pasiūlymus dėl jų pobūdžio buvo taikoma bendroji prezumpcija, pagal kurią juos atskleidus būtų pažeista viena ar kelios teisės susipažinti su dokumentais išimtys, nurodytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, arba kad dėl jų turinio teisės susipažinti su dokumentais išimtis akivaizdžiai ir visiškai apėmė šių dokumentų turinį.

77

Vadinasi, Parlamentas iš esmės privalėjo konkrečiai ir individualiai patikrinti visus prašomus dokumentus, kad įvertintų galimybę prireikus leisti susipažinti bent jau su dalimi dokumentų. Vis dėlto dar reikia išanalizuoti, ar buvo galima šios pareigos išimtis dėl nepagrįstai didelio darbo krūvio, kurį Parlamento tarnyboms būtų sukėlęs šis patikrinimas.

78

Remiantis jurisprudencija, pagal proporcingumo principą tam tikrais atvejais, kai dėl dokumentų, su kuriais prašoma leisti susipažinti, apimties ar cenzūruotinų vietų apimties būtų užkrauta nepagrįstai daug administracinio darbo, institucijos gali suderinti, pirma, leisti susipažinti su dokumentais prašančio asmens interesus ir, antra, darbo krūvį, kuris atsirastų nagrinėjant paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais suteikimo, kad būtų apsaugotas gero administravimo interesas (2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Taryba / Hautala, C‑353/99 P, EU:C:2001:661, 30 punktas ir 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 27 punktas).

79

Vis dėlto šios tikrinimo pareigos išimtis yra galima išimtinais atvejais ir tik tuomet, kai konkretus ir individualus dokumentų patikrinimas lemia ypač didelį administracinį krūvį, viršijantį tai, ko galima pagrįstai reikalauti (2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 112 punktas).

80

Be to, kadangi teisė susipažinti su institucijų turimais dokumentais yra principinė nuostata, institucijai, kuri remiasi išimtimi dėl paraiškos nulemtos nepagrįstai didelės užduoties, tenka pareiga įrodyti šios užduoties mastą (2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125,113 punktas ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Williams / Komisija, T‑42/05, nepaskelbtas Rink. EU:T:2008:325, 86 punktas).

81

Galiausiai, kai institucija pateikia konkrečiam ir individualiam paraiškoje numatytų dokumentų tikrinimui reikalingos užduoties neproporcingumo įrodymą, ji privalo pabandyti pasitarti su pareiškėju tam, kad, pirma, sužinotų arba paprašytų patikslinti jo suinteresuotumą gauti atitinkamus dokumentus ir, antra, konkrečiai apsvarstytų mažiau varžančios priemonės nei konkretus ir individualus dokumentų tikrinimas priėmimo galimybes. Kadangi teisė susipažinti su dokumentais yra principas, institucija vis dėlto šiomis sąlygomis privalo teikti pirmenybę tai galimybei, kuri, pati neviršydama ribų to, kas gali būti pagrįstai reikalaujama, yra palankiausia pareiškėjo teisei susipažinti su dokumentais (2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 114 punktas).

82

Remiantis tuo darytina išvada, kad institucija gali neatlikti bet kokio konkretaus ir individualaus tikrinimo tik po to, kai tikrai išnagrinėja visas kitas įmanomas galimybes ir sprendime detaliai paaiškina priežastis, dėl kurių šios įvairios galimybės taip pat reiškia nepagrįstai didelį darbo krūvį (2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 115 punktas).

83

Atsižvelgiant į 78–82 punktuose nurodytą jurisprudenciją, reikia patikrinti, ar šiuo atveju įvykdytos visos trys sąlygos, t. y. pirma, ar konkretaus ir individualaus prašomų dokumentų patikrinimo nulemtas darbo krūvis yra nepagrįstai didelis, antra, ar Parlamentas mėgino tartis su ieškove, ir, trečia, ar jis konkrečiai numatė konkretaus ir individualaus prašymų patikrinimo alternatyvas.

84

Dėl pirmosios sąlygos iš ginčijamo sprendimo, visų pirma iš atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir per teismo posėdį išsakytų Parlamento paaiškinimų, matyti, kad norint patikrinti visus prašymus pateikti kainų pasiūlymus reikėjo rankiniu būdu atrinkti maždaug 1500 dokumentų iš apytikriai 10000 dokumentų, esančių daugiau nei tūkstantyje rinkmenų. Šie 1500 dokumentų, kurių kiekvieno vidutinė apimtis 12 puslapių, iš viso sudarė apie 18000 puslapių ir jie buvo susiję tik su Parlamento Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato tvarkomais prašymais pateikti kainų pasiūlymus. Per teismo posėdį Parlamentas taip pat paaiškino, kad šis skaičius – tai tik maždaug 75 % prašomų dokumentų, turint omeny tai, kad 25 % likusių dokumentų buvo kitų Parlamento generalinių direktoratų bylose. Be to, buvo pažymėta, kad po konkurso ITS 08 buvo sudarytos bendrosios sutartys dėl šešiolikos skirtingų pirkimo dalių, kurių bendra vertė 300 milijonų eurų, ir jas vykdė devyni generaliniai direktoratai.

85

84 punkte nurodytų skaičių ieškovė iš esmės neginčijo. Todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad prašomų dokumentų buvo labai daug.

86

Teisinga, kaip pabrėžia Švedijos Karalystė, kad nepakanka vien nurodyti puslapių skaičiaus, kad būtų galima įvertinti darbo krūvį, kurio reikalauja konkretus ir individualus patikrinimas. Iš tiesų paraiškai dėl galimybės susipažinti su dokumentais išnagrinėti būtinas darbo krūvis taip pat priklauso nuo jų pobūdžio, o kartu ir nuo tikrinimo išsamumo (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 111 punktą).

87

Vis dėlto iš bylos medžiagos, ypač iš Parlamento pateiktų prašymų pateikti kainų pasiūlymus pavyzdžių, matyti, kad prie šių prašymų buvo pridėta bent po vieną priedą su išsamiomis numatyto projekto pirkimo specifikacijomis. Šiame priede yra po kelis skyrius, skirtus skirtingiems dalykams. Nors tiesa, kad pirkimo specifikacijų struktūra gali atrodyti panaši, o tam tikros bendrosios specifikacijos kartojasi, vis dėlto visų 16 konkurso ITS 08 pirkimo dalių dalykas skiriasi. Kiekvienam vykdant bendrąją sutartį perkančiosios organizacijos suformuluotam prašymui pateikti kainų pasiūlymus būdingas specifinis nagrinėjamo projekto dalyko aprašas, etapai ir taikytinos techninės sąlygos, o tai reikalauja atskiros analizės.

88

Be to, Parlamentas paaiškino, kad, Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato skaičiavimais, vien šio generalinio direktorato prašymų pateikti kainų pasiūlymus atrankai prireikė 22 vieno visu etatu dirbančio darbuotojo darbo dienų, o dokumentų rūšiavimui ir analizei reikėtų dar 264 vieno darbuotojo, dirbančio vien su šia užduotimi, darbo dienų. Šiuos veiksmus reikėtų atlikti ir kituose aštuoniuose generaliniuose direktoratuose ir koordinuoti su Naujovių ir technologinės pagalbos generaliniu direktoratu, o tam skirtingiems generaliniams direktoratams reikėtų papildomai bendradarbiauti ir derintis.

89

Šiuo klausimu pasakytina, kad ieškovės per teismo posėdį išsakyto teiginio, jog būtų pakakę sukurti paprastą programą, galinčią prašymuose pateikti kainų pasiūlymus atpažinti tam tikrus duomenis ir juos užtušuoti, nepakanka norint paneigti 88 punkte išdėstytus Parlamento paaiškinimus. Be to, šis argumentas visiškai nepagrįstas, juo neatsižvelgiama į prašymuose pateikti kainų pasiūlymus esančios informacijos įvairovę ir į tai, kad kiekvienas prašomo dokumento turinys skiriasi ir atskleidimo atveju jį reikia patikrinti atsižvelgiant į įvairias teisės susipažinti su duomenimis išimtis.

90

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ir, nesant ieškovės įrodymų, leidžiančių patvirtinti Parlamento nurodytų skaičių ir duomenų netikslumą, darytina išvada, kad konkretus ir individualus prašomų dokumentų patikrinimas jam sukeltų ypač didelį darbo krūvį.

91

Ypatingomis šios bylos aplinkybėmis ši administracinė užduotis gali būti laikoma nepagrįstai didele, nes tam, kad per Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse imperatyviai nustatytą terminą, ypač iki 2015 m. sausio 31 d. (ieškovės nustatytos datos), t. y. per 32 darbo dienas, būtų patikrinti visi prašomi dokumentai, vien dėl ieškovės prašomų dokumentų patikrinimo būtų reikėję keliuose generaliniuose direktoratuose paskirti nemažai visą dieną dirbančių darbuotojų. Todėl šie asmenys, Parlamente įdarbinti atlikti viešojo intereso užduotis ir gaunantys darbo užmokestį iš viešųjų lėšų, nebeturėtų galimybės atlikti užduočių, jiems pirmiausia paskirtų siekiant tarnauti šiam viešajam interesui, ir tai galėtų smarkiai pakenkti geram atitinkamų tarnybų veikimui.

92

Taigi Parlamentas gero administravimo labui galėjo derinti visuomenės interesą susipažinti su dokumentais ir dėl to didėjantį darbo krūvį (pagal analogiją žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Taryba / Hautala, C‑353/99 P, EU:C:2001:661, 30 punktą).

93

Kiek tai susiję su antrąja sąlyga, t. y. Parlamento pareiga mėginti tartis su ieškove, iš 2014 m. gruodžio 3 d. Parlamento el. laiško matyti, kad jis atkreipė ieškovės dėmesį į didelį prašymų pateikti kainų pasiūlymus skaičių ir paragino ją tiksliau paaiškinti savo interesą dėl šių duomenų atskleidimo. Be to, Parlamentas pasiūlė jai ieškoti tinkamo sprendimo pagal Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 3 dalį ir parengti prašomų dokumentų tikrinimo tvarkaraštį pagal prioritetus, kuriuos ieškovės prašyta patikslinti.

94

Taigi ieškovė turėjo galimybę susitarti su Parlamentu taip, kad jai būtų suteikta prieiga prie prašomų dokumentų, bet nekiltų nepagrįstai didelis darbo krūvis ir galimai nebūtų paralyžiuotas atitinkamų Parlamento tarnybų veikimas. Tačiau, kaip nurodyta 95 punkte, ieškovė visiškai nepasinaudojo šia galimybe.

95

Dėl trečiosios sąlygos, susijusios su pareiga numatyti mažiau varžančias alternatyvas, konstatuotina, kad 2014 m. gruodžio 5 d. el. laiške ieškovė atmetė visus 93 punkte minėtus Parlamento pasiūlymus ir visiškai nepatikslino pirkimo dalių, dėl kurių ji labiausiai suinteresuota. Priešingai, ji nurodė, kad, kiek žino, visi prašomi dokumentai el. formatu užregistruoti Parlamento registruose ir kad jų paskelbimas neturėtų sukelti daug nepatogumų, todėl netgi neprireiks galutinio termino – 2015 m. sausio 31 d. Be to, jeigu Parlamentui reikia dviejų mėnesių dėl kiekvienos pirkimo dalies, tai, jos nuomone, reikštų, kad visų dokumentų tikrinimas užtruktų maždaug trejus metus, arba po du mėnesius dėl kiekvienos iš šešiolikos pirkimo dalių, ir tai pažeistų jos teises, o Reglamentas Nr. 1049/2001 netektų bet kokio praktinio veiksmingumo. Todėl ieškovė pakartojo savo paraišką dėl galimybės susipažinti su visais prašymais pateikti kainų pasiūlymus ir vėl nurodė tą pačią 2015 m. sausio 31 d. datą.

96

2014 m. gruodžio 17 d. el. laiške ieškovė irgi pakartojo savo prašymą atskleisti prašomus dokumentus ne vėliau kaip iki ateinančių metų sausio mėn. pabaigos. Anot jos, tai buvo absoliučiai įmanoma atsižvelgiant į aukštą Parlamento kompiuterizavimo laipsnį. Dėl atsisakymo ieškoti tinkamo sprendimo ieškovė taip pat patikslino, kad Parlamentas pasiūlė pradėti nuo pirkimo dalies Nr. 7 dokumentų, kuriuos ji jau turėjo, analizės. Taigi, anot jos pats Parlamento pasiūlymas nebuvo tinkamas ir juo veikiau siekta atitolinti ieškovės ieškinio pateikimą. Galiausiai ieškovė nurodė, kad Parlamentas galėjo iš pradžių atskleisti visus pirkimo dalies Nr. 6 dokumentus.

97

Ieškovė taip pat neatsiėmė savo paraiškos dėl galimybės susipažinti su pirkimo dalies Nr. 7 dokumentais, nors juos jau turėjo. Kaip Parlamentas paaiškino per teismo posėdį, pirkimo dalies Nr. 7 dokumentus taip pat reikėjo patikrinti, nes juos atskleidus jie taptų prieinami plačiajai visuomenei.

98

Be to, ieškovė ieškinyje patikslino, kad turi įtarimų, jog sutartys pažeidžiant tvarką buvo paskirtos konkurentams, laimėjusiems konkursą ITS 08 dėl kitų pirkimo dalių, visų pirma pirkimo dalies Nr. 6 ir 8. Todėl ji visiškai galėjo prašyti Parlamento pirmiausia išanalizuoti šių dviejų pirkimo dalių dokumentus. Šiuo klausimu ieškovė ieškinio pareiškimo stadijoje negali teigti, kad jos paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais padiktavo vien su viešuoju interesu ir skaidrumo principu susiję motyvai, nes šie motyvai nekyla nei iš jos pirminės paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais, nei iš kartotinės paraiškos.

99

Be to, kaip Parlamentas nurodo atsiliepime į ieškinį, iš visų konkurso ITS 08 šešiolikos pirkimo dalių matyti, kad įvairios pirkimo dalys susijusios su paslaugomis, kurios savo pobūdžiu labai skiriasi nuo numatytųjų pirkimo dalyje Nr. 7. Iš tiesų pirkimo dalis Nr. 7 susijusi su informatikos paslaugų kūrimu, jų įgyvendinimu ir priežiūra tokiose srityse, kokios yra dokumentų administravimas arba turinio administravimas interneto svetainėms. Nemažai pirkimo dalių visiškai nesusijusios su tokių paslaugų kūrimu ir skirtos tokioms įvairioms paslaugoms kaip telekomunikacijos (pirkimo dalis Nr. 2), pagalba naudotojams (pirkimo dalis Nr. 3) arba įvertinimas, konsultavimas ir ekspertizė telekomunikacijų ir saugumo srityje (pirkimo dalis Nr. 12). Taigi iš šių pirkimo dalių aprašo aiškiai matyti, kad ieškovė negalėjo tvirtinti turėjusi lygiavertį suinteresuotumą dėl visų šių pirkimo dalių, kuris būtų pateisinęs būtinybę iki 2015 m. sausio 31 d. gauti visus prašomus dokumentus.

100

Atsižvelgiant į itin ypatingas šio atvejo aplinkybes, kadangi ieškovė buvo nusistačiusi prieš bet kokį bendradarbiavimą ir du kartus tiesiog atsisakė priimti Parlamento pasiūlymą, nors puikiai galėjo nurodyti dokumentus, kuriems, kaip ji manė, teiktina pirmenybė, Parlamentas neturėjo galimybės per Reglamento Nr. 1049/2001 imperatyviai nustatytą terminą pateikti kitų konkrečių pasiūlymų, kurie būtų leidę suteikti jai galimybę bent iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais, kad būtų suderinti gero administravimo ir visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais interesai.

101

Šios išvados niekaip nepaneigia ieškovės argumentas, kad 2014 m. gruodžio 3 d. el. laiške Parlamentas leido suprasti, jog prašomiems dokumentams patikrinti prireiktų daugiau nei trejų metų. Pirma, tokio aiškinimo nepatvirtina šio el. laiško formuluotės ir, antra, prašomų dokumentų tikrinimo etapus ir terminus buvo galima tiksliai suderinti su Parlamentu, jeigu ieškovė būtų pasistengusi apibrėžti savo prioritetus ir nustatyti tvarkaraštį, kaip pasiūlė Parlamentas.

102

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad itin ypatingomis šiuo atveju aplinkybėmis atsižvelgiant į didėjantį darbo krūvį, Parlamento suformuluotą pasiūlymą ir ieškovės nusistatymą, Parlamentas galėjo remtis itin dideliu darbo krūviu, jei nenorėjo atlikti konkretaus ir individualaus visų prašomų dokumentų patikrinimo, ir, nesant kitų įmanomų alternatyvų, neprivalėjo detaliai nurodyti savo sprendime priežasčių, dėl kurių kitos alternatyvos taip pat reikštų itin didelį darbo krūvį. Todėl Parlamentas galėjo bendrai atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, ir nebuvo būtinybės jo prašyti padaryti jau patikrintų dokumentų kopijas.

103

Vadinasi, reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą, taigi ir ieškinį, ir nevertinti antrojo pagrindo, kuris neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, pagrįstumo.

104

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

105

Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Parlamento pateiktus reikalavimus. Į bylą įstojusi šalis Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia: