1

1999 m. lapkričio 18 d. ieškovė Tronios Group International BV pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (šis reglamentas buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2

Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „SkyTec“ (toliau – ginčijamas prekių ženklas).

3

2001 m. gegužės 2 d. žymuo „SkyTec“ buvo įregistruotas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 001386812.

4

Prekės, kurioms buvo įregistruotas ginčijamas prekių ženklas, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9 ir 11 klasėms ir, kalbant apie 9 klasės prekes, atitinka šį aprašymą: „Elektros ir elektromagnetinių signalų priėmimo, įrašymo, perdavimo apdorojimo ir atgaminimo aparatai, mikrofonai ir bevielės sistemos, mikrofonai; diskų skaitytuvai, CD ir DVD; kompaktinių diskų ir DVD diskų įrašymo aparatai; kabeliai, jungiamieji laidai ir jungtys; skaitmeninio ir analoginio garso apdorojimo aparatai, mažos ir didelės galios garso stiprintuvai; garsiakalbiai, viešųjų vietų garsiakalbių sistemos ir priedai“.

5

Ginčijamo prekių ženklo registracija buvo atnaujinta 2009 m. lapkričio 19 d. ir Europos Sąjungos prekių ženklas buvo paskelbtas 2009 m. lapkričio 25 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 2009/047.

6

2007 m. kovo 23 d.British Sky Broadcasting Group plc (toliau – BSkyB), įstojusios į bylą šalies Sky plc teisinė pirmtakė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 50 straipsnio 1 dalies a punktu, pateikė prašymą panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją. 2007 m. balandžio 2 d. ieškovė pateikė ginčijamo prekių ženklo naudojimo įrodymus. 2008 m. liepos 11 d. Sprendimu Anuliavimo skyrius nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, ir atmetė prašymą panaikinti jo registraciją. Šis sprendimas tapo galutinis.

7

2012 m. kovo 21 d.BSkyB pagal Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktu ir 5 dalimi, ir 53 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su to paties reglamento 8 straipsnio 4 dalimi, pateikė prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia tiek, kiek šis prekių ženklas įregistruotas šio sprendimo 4 punkte nurodytoms 9 klasės prekėms.

8

Grįsdama savo prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, BSkyB visų pirma rėmėsi ankstesniu žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu SKY, kuris buvo įregistruotas 1998 m. rugsėjo 24 d. ir kurio registracija atnaujinta iki 2016 m. balandžio 1 d. (Nr. 126425), ir ankstesniu žodiniu Jungtinės Karalystės prekių ženklu SKY, kuris įregistruotas 1995 m. balandžio 18 d. ir kurio registracija atnaujinta iki 2015 m. lapkričio 7 d. (Nr. 2044507B). Šie prekių ženklai įregistruoti 9, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms.

9

9 klasės prekės, kurias žymi ankstesnis Jungtinės Karalystės prekių ženklas, atitinka šį aprašymą: „Radijo ir televizijos aparatai ir prietaisai, aparatai ir prietaisai garso įrašymui, garso atgaminimui, telekomunikacijos, signalizavimo, kontrolės (tikrinimo), optinio tikrinimo (ne medicininės paskirties) ir mokymo aparatai ir prietaisai; įrašytos programos televizijai ir radijui; kompiuteriai; kompiuterių programos; juostos, diskai ir magnetinės vielos; kasetės, skirtos naudoti su minėtomis juostomis; koduotosios kortelės; įrašytos ir neįrašytos garso ir vaizdo kasetės ir juostos; kompaktiniai diskai; diskai grotuvams; radijo antenos; lazeriu nuskaitomi diskai garso ar vaizdo įrašymui; koduotų signalų dekodavimo aparatai; vaizdo projektoriai, vaizdo ekranai; akiniai nuo saulės; kompiuteriniai ir elektroniniai žaidimai; elektroniniai sąveikieji kompiuterių žaidimai; visų minėtų gaminių detalės ir dalys, priklausančios 9 klasei“.

10

2013 m. birželio 28 d. Sprendimu Anuliavimo skyrius patenkino prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punktu, siejamu su to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktu, ir pripažino, kad ginčijamo prekių ženklo registracija iš dalies pripažįstama negaliojančia, kiek jis įregistruotas atitinkamoms 9 klasės prekėms.

11

2013 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė apeliaciją EUIPO dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

12

2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba patvirtino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir atmetė apeliaciją.

13

Ginčijamame sprendime, pirma, Apeliacinė taryba atmetė apribojimu dėl neprieštaravimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalį, grindžiamą pagrindą, kurį ieškovė pateikė ginčydama prašymą pripažinti registraciją negaliojančia. Jos teigimu, ieškovė neįrodė, kad šio prašymo pateikimo dieną, t. y. 2012 m. kovo 21 d., BSkyB žinojo apie ginčijamo prekių ženklo naudojimą daugiau nei penkerius metus, nes pirmuosius šio naudojimo įrodymus ieškovė buvo pateikusi 2007 m. balandžio 2 d. per registracijos panaikinimo procedūrą. Antra, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad egzistuoja galimybė supainioti ginčijamą prekių ženklą ir ankstesnį Jungtinės Karalystės prekių ženklą (toliau – prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas), kiek tai susiję su 9 klasės prekėmis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktu, neišnagrinėjusi kitų registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų ir kitų ankstesnių teisių, kuriomis grindžiamas prašymas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia.

14

Ieškovė Teismo prašo:

15

EUIPO Teismo prašo:

16

Įstojusi į bylą šalis Teismo prašo:

17

Grįsdama savo ieškinį ieškovė iš esmės remiasi dviem pagrindais, t. y., pirma, Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir, antra, galimybės supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktu, vertinimo klaida.

18

Ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos išvadą, kad iki 2007 m. kovo 21 d.BSkyB nežinojo apie ginčijamo prekių ženklo naudojimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalį, ir apie jį sužinojo tik 2007 m. balandžio 2 d.

19

Iš esmės ieškovė pabrėžia, kad iki prašymo pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikimo momento ginčijamas prekių ženklas nuo 1998 m. jau buvo nuolat iš tikrųjų naudojamas Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Jungtinę Karalystę, taigi jis egzistavo maždaug keturiolika metų kartu su ankstesniais BSkyB prekių ženklais. Jos nuomone, jei būtų atsižvelgta į laikotarpį nuo jo kaip Bendrijos prekių ženklo įregistravimo dienos, t. y. 2001 m. gegužės 2 d., iki prašymo pripažinti registraciją negaliojančia, pagrįsto galimybe supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, pateikimo dienos, t. y. 2012 m. kovo 21 d., šis laikas būtų sutrumpintas iki maždaug vienuolikos metų. Vis dėlto BSkyB nemanė, kad galimybė supainioti buvo pakankama priežastis anksčiau kreiptis į teismą, ir nemanė, kad ji buvo pakankama priežastis pateikti prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia po prašymo panaikinti registraciją pateikimo 2007 m. kovo 23 d. arba po 2007 m. balandžio 2 d., t. y. kai ieškovė pateikė jo naudojimo įrodymą ir BSkyB bet kuriuo atveju sužinojo apie šį naudojimą. Todėl šioje byloje tenkinamos Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos. Ieškovė pabrėžia, kad net jeigu iš principo jai tenka pareiga įrodyti, kad BSkyB žinojo apie ginčijamo prekių ženklo naudojimą, jai sudėtinga ar netgi neįmanoma pateikti tokio įrodymo, kuris priklauso vidinei jos sferai. Reikia nurodyti, kad šis įrodymas arba tokio žinojimo prezumpcija taip pat gali būti grindžiami objektyviomis aplinkybėmis, kaip antai komerciniais santykiais arba glaudžia konkurencija, kurią rodo, pavyzdžiui, tai, kad per tą pačią parodą kartu buvo eksponuojamos prekės ir paslaugos, žymimos prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas. Iš tiesų dėl daugelio faktų ir aplinkybių, kuriais iš dalies buvo remiamasi per procedūras EUIPO, galima daryti išvadą, kad BSkyB turėjo žinoti apie ginčijamą prekių ženklą.

(Praleista)

27

EUIPO ir įstojusi į bylą šalis nepritaria ieškovės argumentams ir reikalauja atmesti šį pagrindą. Šiomis aplinkybėmis įstojusi į bylą šalis teigia, kad įrodymai, kuriuos ieškovė pirmą kartą pateikė Bendrajam Teismui, yra nepriimtini.

28

Bendrasis Teismas primena, kad šioje byloje nekyla ginčas, kad po to, kai 2007 m. kovo 23 d.BSkyB pateikė prašymą panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją, 2007 m. balandžio 2 d. ieškovė pateikė pirmuosius šio prekių ženklo naudojimo įrodymus. Be to, 2012 m. kovo 21 d., t. y. per trumpesnį nei penkerių metų nuo šio pirmojo naudojimo įrodymų pateikimo laikotarpį, BSkyB pateikė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia.

29

Vis dėlto šalys nesutaria, ar turi būti laikoma, kad baigėsi BSkyB skirtas Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalyje numatytas apribojimų dėl neprieštaravimo terminas, dėl to, kad ji žinojo apie ginčijamo prekių ženklo naudojimą dar iki 2007 m. kovo 21 d.

30

Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, jog ankstesniam prekių ženklui tapataus ar klaidinamai į jį panašaus vėlesnio prekių ženklo naudojimo atveju prasidėtų apribojimų dėl neprieštaravimo termino eiga, turi būti įvykdytos keturios sąlygos. Pirma, vėlesnis prekių ženklas turi būti įregistruotas, antra, jo paraišką savininkas turi būti pateikęs sąžiningai, trečia, jis turi būti naudojamas toje valstybėje narėje, kurioje saugomas ankstesnis prekių ženklas, ir galiausiai, ketvirta, ankstesnio prekių ženklo savininkas turi žinoti, kad šis prekių ženklas naudojamas po jo registracijos (2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Basile ir I Marchi Italiani / VRDT – Osra (B. Antonio Basile 1952), T‑134/09, EU:T:2012:328, 30 punktas ir 2013 m. spalio 23 d. Sprendimo SFC Jardibric / VRDT – Aqua Center Europa (AQUA FLOW), T‑417/12, EU:T:2013:550, 19 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Budějovický Budvar, C‑482/09, Rink. EU:C:2011:605, 54 ir 56–58 punktus).

31

Iš šios teismų praktikos taip pat matyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalies tikslas yra ankstesnių prekių ženklų savininkams, kurie neprieštaravo dėl vėlesnio Europos Sąjungos prekių ženklo naudojimo penkerius metus iš eilės, nors ir žinodami apie tokį naudojimą, numatyti sankciją – netenkinti prašymų dėl registracijos pripažinimo negaliojančia ar protestų dėl šio prekių ženklo. Taigi šia nuostata siekiama įtvirtinti tinkamą pusiausvyrą tarp, pirma, prekių ženklo savininko suinteresuotumo išsaugoti esminę prekių ženklo funkciją ir, antra, kitų ūkio subjektų suinteresuotumo disponuoti žymenimis, galinčiais žymėti jų prekes ir paslaugas. Šis tikslas reiškia, kad, siekdamas išsaugoti šią esminę funkciją, ankstesnio prekių ženklo savininkas turi galėti prieštarauti dėl vėlesnio prekių ženklo, kuris yra tapatus jo prekių ženklui ar panašus į jį, naudojimo. Iš tiesų tik nuo to momento, kai ankstesnio prekių ženklo savininkas sužino apie vėlesnio Europos Sąjungos prekių ženklo naudojimą, jis turi galimybę to netoleruoti, t. y. su tuo nesutikti arba prašyti, kad vėlesnio prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia, todėl pradedamas skaičiuoti apribojimų dėl neprieštaravimo terminas (šiuo klausimu žr. 30 punkte minėto Sprendimo B. Antonio Basile 1952, EU:T:2012:328, 32 ir 33 punktus ir 30 punkte minėto Sprendimo AQUA FLOW, EU:T:2013:550, 20 ir 21 punktus; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 30 punkte minėto Sprendimo Budějovický Budvar, EU:C:2011:605, 46–48 punktus).

32

Taigi Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 dalį aiškinant teleologiniu būdu matyti, kad atitinkama data, leidžianti nustatyti apribojimų dėl neprieštaravimo taikymo termino eigos pradžią, yra diena, kai sužinoma apie vėlesnio prekių ženklo naudojimą (šiuo klausimu žr. 30 punkte minėto Sprendimo B. Antonio Basile 1952, EU:T:2012:328, 33 punktą).

33

Be to, kaip ginčijamo sprendimo 22 punkte teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, pagal šį aiškinimą reikalaujama, kad vėlesnio prekių ženklo savininkas pateiktų įrodymą, jog ankstesnio prekių ženklo savininkas iš tikrųjų žinojo apie vėlesnio prekių ženklo naudojimą, nes jei nežinojo, jis negali prieštarauti dėl vėlesnio prekių ženklo naudojimo. Iš tiesų, kaip teisingai šiuo klausimu teigia EUIPO, reikia atsižvelgti į analogišką apribojimų dėl neprieštaravimo taisyklę, įtvirtintą 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) 9 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo pakeista 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, p. 25) 9 straipsnio 1 dalimi, dėl kurios vienuoliktoje konstatuojamojoje dalyje (Direktyvos 2008/95 12 konstatuojamojoje dalyje) nurodyta, kad šis apribojimų dėl nepriešataravimo pagrindas taikomas, kai ankstesnio prekių ženklo savininkas „žinojo pakankamai ilgą laiką ir naudojimui neprieštaravo“, o tai reiškia, kad jis tai darė „tyčia“ arba „apie tai žinodamas“ (šiuo klausimu žr. 30 punkte minėto Sprendimo Budějovický Budvar, EU:C:2011:605, 46 ir 47 punktus ir generalinės advokatės V. Trstenjak išvados byloje Budějovický Budvar, C‑482/09, Rink, EU:C:2011:46, 82 punktą). Reikia konstatuoti, jog toks vertinimas taikomas mutatis mutandis Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 2 daliai, kurios formuluotė atitinka direktyvų 89/104 ir 208/95 9 straipsnio 1 dalies formuluotę.

34

Todėl reikia atmesti ieškovės argumentus, kad iš esmės pakanka įrodyti, jog BSkyB iš dalies žinojo apie ginčijamo prekių ženklo naudojimą, arba pateikti sutampančius įrodymus, kurie leistų preziumuoti tokį žinojimą.

35

Vis dėlto reikia išnagrinėti, ar ieškovė įrodė, kad vėliausiai 2007 m. kovo 21 d.BSkyB iš tikrųjų sužinojo apie ginčijamo prekių ženklo naudojimą.

36

Visų pirma, kaip pagrįstai prašo įstojusi į bylą šalis, kaip nepriimtinus reikia atmesti ieškinio priedus, kuriuos ieškovės pirmą kartą pateikė Bendrajam Teismui. Iš tiesų, iš Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalies aišku, kad Bendrasis Teismas turi vertinti EUIPO apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą, kontroliuodamas, kaip jos taiko Sąjungos teisę, atsižvelgdamas pirmiausia į faktines aplinkybes, kurios šioms tarnyboms buvo pateiktos. Taigi faktai, kurių šalys nepateikė EUIPO instancijoms, nebegali būti pateikiami ieškinio, pateikiamo Bendrajam Teismui, stadijoje, ir šis negali peržiūrėti faktinių aplinkybių pagal pirmą kartą jam pateiktus įrodymus, išskyrus faktus, kuriuos EUIPO instancijos turėjo nagrinėti savo iniciatyva pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo LG Electronics / VRDT, C‑88/11 P, EU:C:2011:727, 23–26 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką; 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Sadas / VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR ET FELICIE), T‑346/04, Rink., EU:T:2005:420, 19 punktas ir 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Wilo / VRDT (Pioneering for You), T‑601/13, EU:T:2014:1067, 12 punktas). Šioje byloje ieškovės nurodytos naujos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai, įskaitant apyvartą ir katalogus, priklauso jos pačios atsakomybės sričiai, ir ji neteigė, kad jie turėjo būti išnagrinėti teismo iniciatyva. Vadinasi, šios aplinkybės negali daryti poveikio ginčijamo sprendimo teisėtumui ir reikia jas atmesti nesant būtinybės nagrinėti jų įrodomosios galios.

37

Be to, reikia konstatuoti, kad vertindama ieškovės per procedūrą EUIPO pateiktus įrodymus, Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, turint omenyje tai, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog BSkyB iš tikrųjų žinojo apie ginčijamo prekių ženklo naudojimą, o ne tik apie šio prekių ženklo įregistravimą. Tačiau pateikdama savo argumentus ieškovė siekia įrodyti, jog BSkyB iš tikrųjų žinojo apie tokį naudojimą būtent dėl to, kad žinojo vien apie ginčijamo prekių ženklo įregistravimą arba kad tam tikri dalykai, kaip antai aktyvi BSkyB strategija, skirta jos prekių ženklams nuo tapačių ar panašių prekių ženklų, apimančių elementą „sky“, apsaugoti, ieškovės teigimu, leidžia preziumuoti, jog ji žinojo apie naudojimą.

(Praleista)

44

Iš visų pirmiau pateiktų vertinimų matyti, kad ginčijamo sprendimo 22 punkte Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai daryti išvadą, jog nors įrodymai, kuriuos ieškovė pateikė per procedūrą EUIPO, tikrai gali įrodyti tam tikrą ginčijamo prekių ženklo naudojimą, jų nepakanka norint patvirtinti, kad apie šį naudojimą BSkyB iš tikrųjų žinojo iki 2007 m. kovo 21 d.

(Praleista)

47

Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

62

Todėl reikia taip pat atmesti antrąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punkto, siejamo su šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimu.

63

Vadinasi, atsižvelgiant į EUIPO pagrindinius reikalavimus, kurie turi būti aiškinami kaip reikalavimai, kad Bendrasis Teismas patvirtintų ginčijamo sprendimo teisėtumą, ir įstojusios į bylą šalies reikalavimus, visas ieškinys turi būti atmestas.

64

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

65

Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia jai nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė EUIPO.

66

Kadangi įstojusi į bylą šalis neprašė padengti bylinėjimosi išlaidų, reikia nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia: