1

Ball Europe GmbH yra Bendrijos dizaino, 2004 m. rugsėjo 24 d. numeriu 2309900006 įregistruoto „[gėrimų] skardinėms“, savininkė. Ginčijamas dizainas vaizduojamas taip:

2

Pateikdama ginčijamo dizaino registracijos paraišką Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) Ball Europe prašė pripažinti dviejų vokiškų dizainų, atitinkamai registruotų 2004 m. kovo 27 d. ir 2004 m. balandžio 27 d., prioritetą.

3

Ginčijamo dizaino registracijos paraiška buvo pateikta vokiečių kalba, o anglų kalbą Ball Europe nurodė kaip antrąją kalbą pagal 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 98 straipsnio 2 dalį.

4

Registracijos paraiškos oficialios anketos dalyje, skirtoje aprašyti prašomam įregistruoti dizainui, Ball Europe įrašė tokį tekstą anglų kalba:

„Group of cans for drink, all having a sleek but high appearance with reduced neck, preferably made of thin sheet metal, especially for filling volumes of 250 ml, 300 ml or 330 ml, respectively.“ (Grupė gėrimams skirtų glotnių ir aukštų skardinių, kurių kaklelis šiek tiek susiaurėjęs, pagamintų iš plonos metalo skardos, atitinkamai 250 ml, 300 ml arba 330 ml talpos.)

5

2011 m. vasario 14 d. įstojusi į bylą šalis Crown Hellas Can SA pateikė EUIPO prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia. Kaip registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindą ji nurodė Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą, nes ginčijamas dizainas nėra naujas, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 5 dalį, ir neturi individualių savybių, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 6 straipsnį.

6

Be kita ko, įstojusi į bylą šalis nurodo, kad ginčijamas dizainas tapatus trims žemiau pateikiamoms skardinėms, kurios visuomenei tapo prieinamos iki ginčijamo dizaino prioriteto datos:

7

2012 m. birželio 8 d. Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia remdamasis tuo, kad šis dizainas atitinka naujumo reikalavimą ir turi individualių savybių.

8

2012 m. liepos 30 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsniais, pateikė apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

9

2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO trečioji apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir pripažino ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia todėl, kad jis neturi individualių savybių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį. Ji nenusprendė dėl minėto dizaino naujumo.

10

Apeliacinė taryba patikrino ginčijamo dizaino apsaugos objektą ir nusprendė, kad jį sudaro atskiros skardinės, pavaizduotos trijų skirtingų dydžių, vaizdas. Remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 98 straipsnio 1 dalimi ji atsisakė atsižvelgti į registracijos paraiškoje pateiktą ginčijamo dizaino aprašymą anglų kalba ir nurodė, kad minėtas aprašymas nebuvo pateiktas Ball Europe pasirinkta kalba.

11

Be to, vertindama ginčijamo dizaino individualias savybes, Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad ginčijamo dizaino ir ankstesnių dizainų skirtumai nedideli ir nedaro įtakos bendram įspūdžiui, kuris sukuriamas informuotam vartotojui, kurį šiuo atveju sudaro asmenys, gėrimų pramonėje atsakingi už supilstymą į tarą.

12

Ball Europe Bendrojo Teismo prašo:

13

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

14

Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

15

Šalys buvo išklausytos, ir reikia pripažinti, kad Ball Beverage Packaging Europe Ltd pakeitė Ball Europe pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 176 straipsnio 3 dalį.

16

Be to, primintina, kad, pagal Procedūros reglamento 176 straipsnio 5 dalį, jeigu prašymas pakeisti šalį patenkinamas, teisės perėmėjas pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra šalies pakeitimo momentu. Jį saisto šalies, kurią jis pakeitė, pateikti procesiniai dokumentai.

17

Ieškovė Ball Beverage Packaging Europe ieškinį grindžia dviem pagrindais: pirma, Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmo sakinio, susijusio su pareiga motyvuoti, pažeidimu ir, antra, susijusių nuostatų, įtvirtintų minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnyje, pažeidimu.

18

Atsakydama į per posėdį Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ieškovė nurodė, kad ieškinio 21 punkte netiesiogiai buvo nurodytas ir trečiasis pagrindas, susijęs su teisių į gynybą pažeidimu, nes Apeliacinė taryba turėjo suteikti jai galimybę išreikšti poziciją dėl klausimo, susijusio su ginčijamo dizaino apsaugos objekto apibrėžimu, kuris pirmą kartą buvo nagrinėtas ginčijamame sprendime. EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčijo tai, kad minėtame punkte pateiktas atskiras teisinis pagrindas, susijęs su teisių į gynybą pažeidimu, ir nurodė, jog šį punktą jos suprato kitaip, todėl negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl šio pagrindo.

19

Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka.

20

Iš jurisprudencijos matyti, jog pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus – be papildomos informacijos (žr. 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Insula / Komisija, T‑246/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:287, 221 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Iš to matyti, kad pagrindo, kuriuo grindžiamas ieškinys, prasmė ir apimtis turi aiškiai išplaukti iš ieškinio (2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Insula / Komisija, T‑246/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:287, 262 straipsnis).

21

Šiuo atveju ieškovė ieškinį aiškiai grindžia abiem šio sprendimo 17 punkte nurodytais pagrindais. Be to, pažymėtina, kad ieškinio 21 punkte ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl pakeisto ginčijamo dizaino apsaugos objekto, „nors šis klausimas jai nebuvo pateiktas“. Be kita ko, ieškinio 19 punkte ieškovė nusprendė, jog Apeliacinės tarybos pastabos dėl ginčijamo dizaino registruotino pobūdžio pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą yra nesvarbios, nes šalys negalėjo išreikšti pozicijos šiuo klausimu, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio antrą sakinį. Tačiau šie tvirtinimai neleidžia daryti išvados, kad ieškovė pateikia atskirą pagrindą, susijusį su jos teisių į gynybą pažeidimu. Šiuo pagrindu nėra aiškiai remiamasi, kaip ieškovė pripažino per posėdį, ir jis nėra pakankamai išplėtotas. Nei ieškinio struktūra, nei antraštės, nei dalis, pavadinta „Pagrindų, kuriais grindžiamas ieškinys, santrauka“, nei likusi jo turinio dalis neįrodo, kad ieškovė pateikė atskirą pagrindą, susijusį su jos teisių į gynybą pažeidimu. Konkrečiai pažymėtina, kad ieškinio 19 ir 21 punktai yra dalyje „Obiter dictum dėl Reglamento (Nr. 6/2002) 3 straipsnio a punkto“ ir kad iš šios ieškinio dalies aiškiai išplaukia du argumentai: pirmasis susijęs su tuo, jog Apeliacinės tarybos vertinimai dėl ginčijamo dizaino registruotino pobūdžio yra nesvarbūs, o antrasis susijęs su tuo, kad Apeliacinė taryba klaidingai nustatė minėto dizaino apsaugos objektą. Be kita ko, nei EUIPO, nei įstojusi į bylą šalis nesuprato, kad ieškinio 19 ir 21 punktuose pateikti tvirtinimai apima pagrindą, susijusį su teisių į gynybą pažeidimu, todėl savo rašytiniuose dokumentuose jos nepateikė jokių atsiliepimų į jį.

22

Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pagrindas, susijęs su teisių į gynybą pažeidimu, tariamai pateiktas ieškinyje, neatitinka 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento, aiškinamo jurisprudencijoje, 44 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų, todėl jį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

23

Ieškovė nurodo, kad Apeliacinės tarybos tvirtinimas, pateiktas ginčijamo sprendimo 34 punkte, pagal kurį informuotas vartotojas žino įprastą gėrimų skardinių talpą ir nesureikšmina su ja susijusių dydžių skirtumų, yra nemotyvuotas, nes nepateiktas nė vienas jį pagrindžiantis argumentas. Jos nuomone, šis tvirtinimas buvo lemiamas ginčijamo sprendimo struktūrai, nes dėl jo Apeliacinė taryba pripažino ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia, todėl motyvų šiuo klausimu nepateikimas yra Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmame sakinyje įtvirtintos pareigos motyvuoti pažeidimas.

24

Per posėdį ieškovė priekaištavo Apeliacinei tarybai ir dėl to, kad šioji „neatsižvelgė“ į specializuoto žurnalo straipsnį ir kitus per administracinę procedūrą pateiktus dokumentus, kuriais įrodoma, kad informuotam vartotojui svarbūs gėrimų skardinių dydžių skirtumai. „Neatsižvelgimas“ į šiuos įrodymus taip pat laikytinas nepakankamu motyvavimu.

25

EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šio pagrindo pagrįstumą.

26

Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmą sakinį EUIPO sprendimai turi būti motyvuoti. Ši motyvavimo pareiga savo apimtimi atitinka SESV 296 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą motyvuoti, pagal kurį motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti akto autoriaus argumentus ir kuris turi dvejopą tikslą: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis, kad jie galėtų apginti savo teises, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo priežiūrą. Tačiau negalima reikalauti, kad apeliacinės tarybos pateiktų išsamų atsakymą į kiekvieną procedūros šalių nurodytą argumentą. Motyvavimas gali būti numanomas su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti Apeliacinės tarybos sprendimo priėmimo priežastis ir suteikia kompetentingam teismui pakankamai informacijos, kad šis galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę (2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Bell & Ross / VRDT – KIN (Rankinio laikrodžio korpusas), T‑80/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:214, 37 punktas ir 2015 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Liu / VRDT – DSN Marketing (Nešiojamojo kompiuterio dėklas), T‑813/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:868, 15 punktas).

27

Be to, reikia priminti, kad pareiga motyvuoti sprendimus yra esminis formos reikalavimas, kuris turi būti atskiriamas nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Iš tikrųjų sprendimas motyvuojamas formaliai išdėstant motyvus, kuriais jis grindžiamas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia sprendimo neteisėtumą iš esmės, bet ne jo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti net jei pateikiama klaidingų motyvų (žr. 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Rankinio laikrodžio korpusas, T‑80/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:214, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 34 punkte vertindama bendrą įspūdį, kurį ginčijamas dizainas sukelia informuotam vartotojui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalį, Apeliacinė taryba nurodė:

„Savininkės nurodyti proporcijų skirtumai nepastebimi. Dizainų, kuriuos reikia palyginti, aukščio ir pločio santykis yra beveik identiškas. Net jeigu informuotas vartotojas pastebėtų proporcijų skirtumus, jie nedarytų įtakos bendram įspūdžiui. Net ginčijamo dizaino pavaizdavimas trimis skirtingais dydžiais nepagrindžia svarbaus skirtumo. Informuotas vartotojas žino įprastas gėrimų skardinių talpas ir nesureikšmina su tuo susijusių dydžių skirtumų bendrame įspūdyje.“

29

Argumentai, pateikti ginčijamo sprendimo 34 punkto paskutiniame sakinyje, atsižvelgiant į šio sprendimo kontekstą, nėra nepakankamai motyvuoti.

30

Ginčijamo sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba informuotą vartotoją apibrėžė kaip asmenį, kuris gėrimų pramonėje atsakingas už gėrimų supilstymą į tarą ir kuris apie svarbius pasiūlymus sužino, be kita ko, iš specializuotų žurnalų.

31

Ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad gėrimams skirtų skardinių talpa paprastai neviršija 500 ml, kad tokia talpa atitinka kiekį, kuris paprastai naudojami prekyboje gėrimais, ir kad minėta talpa lemia skardinių dydį.

32

Pagaliau ginčijamo sprendimo 37 punkte Apeliacinė taryba patikslino, kad nei konkretūs matmenys, nei talpa neišplaukia iš ginčijamo dizaino ir kad, vertinant individualias savybes, svarbus tik lyginamų dizainų sukuriamas bendras įspūdis.

33

Atsižvelgiant, pirma, į tvirtinimą dėl gėrimams skirtų skardinių standartizavimo, antra, į tai, kad talpa lemia skardinių dydį, trečia, į tai, kad šiuo atveju informuotas vartotojas buvo apibrėžtas kaip pilstytojas į tarą, ketvirta, į tvirtinimus, jog iš ginčijamo dizaino neišplaukia nei konkretūs matmenys nei talpa ir svarbus yra tik bendras įspūdis, Apeliacinės tarybos tvirtinimas, pateiktas ginčijamo sprendimo 34 punkto paskutiniame sakinyje, pagal kurį informuotas vartotojas žino įprastas gėrimams skirtų skardinių talpas ir nesureikšmina su tuo susijusių skirtingų dydžių sudarant bendrą įspūdį, teisiniu požiūriu yra pakankamai motyvuotas.

34

Be kita ko, priešingai, nei tvirtina ieškovė, ginčijamo sprendimo 34 punkte pateikti argumentai yra bendro pobūdžio ir nelėmė išvados, kurią padarė Apeliacinė taryba. Ši išvada buvo pagrįsta tvirtinimu, kad bendras įspūdis, kurį ginčijamas dizainas sukuria informuotam vartotojui, nesiskiria nuo bendro įspūdžio, kurį tam pačiam vartotojui sukuria ankstesni dizainai, kadangi Apeliacinė taryba iš anksto konstatavo, be kita ko, kad skardinių kaklelio ir dugno skirtumai nedideli (ginčijamo sprendimo 33 punktas), kad ieškovės nurodyti proporcijų skirtumai nepastebimi, kad aukščio ir pločio santykis yra beveik identiškas (ginčijamo sprendimo 34 punktas) ir kad iš ginčijamo dizaino neišplaukia nei konkretūs matmenys, nei talpa (ginčijamo sprendimo 37 punktas).

35

Kadangi ieškovė tvirtina ir tai, jog ginčijamo sprendimo 34 punkte pateikti tvirtinimai yra klaidingi, reikia pažymėti, jog šis priekaištas susijęs ne su motyvais, bet su ginčo esme ir bus nagrinėjamas vertinant antrąjį pagrindą.

36

Pagaliau reikia atmesti per posėdį pateiktą ieškovės priekaištą, kad Apeliacinė taryba „neatsižvelgė“ į tam tikrus per administracinę procedūrą pateiktus dokumentus (žr. šio sprendimo 24 punktą). Iš tikrųjų, kalbant apie specializuoto žurnalo straipsnį, kurį ieškovė nurodė savo argumentuose, reikia konstatuoti, jog Apeliacinė taryba šį straipsnį aiškiai mini ginčijamo sprendimo 6 punkto antroje įtraukoje, pateikdama per administracinę procedūrą ieškovės išdėstytus argumentus. Be to, kadangi minėtame straipsnyje pabrėžiamas ieškovės į rinką išleistos „sleek“ („glotnios“) skardinės ir ankstesnių skardinių diametro skirtumas, tam, kad būtų motyvuotas ginčijamas sprendimas, nebūtini papildomi su šiuo straipsniu susiję argumentai, atsižvelgiant, be kita ko, į minėto sprendimo 34 punkte pateiktą tvirtinimą, jog šie lyginamų dizainų proporcijų skirtumai nepastebimi, ir į to paties sprendimo 37 punkte pateiktą tvirtinimą, kad iš ginčijamo dizaino neišplaukia nei konkretūs matmenys, nei talpa.

37

Remiantis pateiktais paaiškinimais reikia atmesti šį pagrindą kaip nepagrįstą.

38

Šį ieškinio pagrindą iš esmės galima padalyti į dvi dalis.

39

Pirmoji dalis susijusi su tuo, jog Apeliacinė taryba klaidingai vertino suteiktą ginčijamo dizaino apsaugos apimtį, nes ji atsisakė pripažinti, jog jį sudaro trijų skirtingų dydžių skardinių grupė, t. y. vienas objektas.

40

Antroji dalis susijusi su tuo, jog Apeliacinė taryba klaidingai vertino ginčijamo dizaino individualias savybes.

41

Primintina, jog ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba pirmiausia apibrėžė ginčijamo dizaino apsaugos objektą. Ji patikslino, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą dizaino objektas gali būti tik vienas daiktas ir kad kelių tarpusavyje nesusijusių gaminių kombinacija gali būti laikoma vienu daiktu tik su sąlyga, kad šie gaminiai dera estetiniu požiūriu, juos sieja funkcinis ryšys ir paprastai jie parduodami kaip vienas gaminys. Kaip pavyzdžius ji nurodė stalo įrankius, kuriuos sudaro peilis, šakutė ir šaukštas, ir rinkinį, kurį sudaro šachmatų lenta ir šachmatų figūrėlės.

42

Apeliacinė taryba manė, kad šiuo atveju ginčijamas dizainas neatitinka šių sąlygų ir negali būti laikomas vienu objektu, kurį sudaro trys skardinės, tačiau, vertinant jo naujumą ir individualias savybes, reikia remtis atskiros skardinės, vaizduojamos trijų skirtingų dydžių, vaizdu.

43

Be kita ko, Apeliacinė taryba, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 98 straipsnio 1 dalimi, atsisakė atsižvelgti į registracijos paraiškoje pateiktą ginčijamo dizaino aprašymą anglų kalba ir nurodė, jog šis aprašymas nebuvo pateiktas ieškovės pasirinkta kalba.

44

Ieškovė pateikia tris priekaištus dėl nagrinėjamos Apeliacinės tarybos analizės.

45

Pirma, ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą atsisakius suteikti apsaugą ginčijamam dizainui kaip skardinių grupei, nors jis toks buvo įregistruotas.

46

Antra, ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, pagal kurį ginčijamas dizainas nėra „gaminys“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą.

47

Trečia, ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą neatsižvelgus į ginčijamo dizaino aprašymą anglų kalba.

48

VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija šių priekaištų pagrįstumą.

49

Dėl pirmojo ieškovės nurodyto priekaišto pažymėtina, kad pirmiausia reikia išanalizuoti jos argumentuose padarytą prielaidą, kad ginčijamas dizainas buvo įregistruotas kaip skardinių grupė. Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad iš jos ir EUIPO susirašinėjimo per ginčijamo dizaino registracijos procedūrą matyti, jog EUIPO sutiko įregistruoti šį dizainą kaip skardinių grupę.

50

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2004 m. lapkričio 18 d. laišku, vykstant registracijos procedūrai, EUIPO pranešė ieškovei, kad registracijos paraiškoje ginčijamas dizainas apima daugiau nei vieną dizainą. EUIPO paragino ieškovę ištaisyti šiuos trūkumus iki 2005 m. sausio 18 d. ir nurodė, kad to nepadarius registracijos paraiška bus atmesta.

51

2004 m. gruodžio 14 d. laišku ieškovė paprašė, kad EUIPO atsiimtų tokį reikalavimą, nes ginčijamame dizaine pavaizduotos trys skardinės sudaro grupę ir todėl laikytinos vienu dizainu.

52

Po šio laiško ginčijamas dizainas buvo įregistruotas kaip „[gėrimų] skardinės“, kaip matyti iš registracijos pažymėjimo.

53

Iš šių faktinių aplinkybių matyti, jog galimai buvo atsižvelgta į ieškovės prašymą, susijusį su ginčijamo dizaino, t. y. skardinių grupės, registracija, tačiau tai nėra visiškai aišku.

54

Vis dėlto, net jeigu EUIPO nusprendė per registracijos procedūrą įregistruoti ginčijamą dizainą kaip skardinių grupę, šios pozicijos Apeliacinė taryba neprivalo laikytis nagrinėdama prašymą pripažinti minėto dizaino registraciją negaliojančia.

55

Svarbu pažymėti, kad Reglamentu Nr. 6/2002 įtvirtinta Bendrijos dizainų registracijos procedūra yra greitas, iš esmės formalus patikrinimas, kuriuo, kaip nurodyta reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, iš esmės nereikalaujama iki registracijos atlikti išsamaus apsaugos reikalavimų atitikties nagrinėjimo ir, kitaip nei vykstant registracijos procedūrai pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), nenumatomas etapas, per kurį anksčiau įregistruoto dizaino savininkas galėtų paduoti protestą dėl registracijos (2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Celaya Emparanza ir Galdos International, C‑488/10, EU:C:2012:88, 41 ir 43 punktai ir 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo Beifa Group / VRDT – Schwan-Stabilo Schwanhäußer (Rašymo priemonės), T‑608/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:334, 77 punktas).

56

Šiuo atveju Apeliacinės tarybos buvo prašoma iš esmės išnagrinėti ginčijamo dizaino registraciją siekiant nustatyti, ar dizainas atitinka individualių savybių reikalavimą, įtvirtintą Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnyje. Atlikdama šį tikrinimą Apeliacinė taryba turėjo įvertinti, kokį bendrą įspūdį informuotam vartotojui sukuria lyginami dizainai. Ginčijamo dizaino apsaugos objekto apibrėžimo klausimas buvo išankstinis klausimas, kuris turėjo būti išspręstas, nes jis neginčijamai susijęs su bendro įspūdžio ir individualių savybių vertinimu. Kadangi ginčijamo dizaino apsaugos objekto apibrėžimas buvo nagrinėjamas iš esmės registruojant minėtą dizainą, EUIPO pozicija šiuo klausimu, kuri galėjo būti išreikšta per registracijos procedūrą, negali saistyti Apeliacinės tarybos, atsižvelgiant į tai, kad per registracijos procedūrą EUIPO atliekama kontrolė yra greita ir iš esmės formali.

57

Be kita ko, pažymėtina, kad dėl Apeliacinės tarybos atsisakymo apibrėžti ginčijamo dizaino apsaugos objektą kaip grupę skardinių nebuvo neteisėtai paneigtas ginčijamo dizaino registracijos galiojimas, kaip nurodo ieškovė. Ginčijamo sprendimo 19 punkte Apeliacinė taryba, manydama, kad ginčijamas dizainas neatitinka Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkte nurodytų reikalavimų, nes nėra vienas objektas, paaiškino, jog kadangi įstojusi į bylą šalis nenurodė registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindo, įtvirtinto Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a punkte, ši aplinkybė (t. y. Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkte nustatytų reikalavimų neatitikimas) negali pagrįsti ginčijamo dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia.

58

Iš to matyti, kad pirmąjį ieškovės priekaištą reikia atmesti kaip nepagrįstą, nes net jeigu EUIPO sutiko įregistruoti ginčijamą dizainą kaip skardinių grupę, Apeliacinė taryba neprivalo laikytis tokios pozicijos.

59

Dėl ieškovės nurodyto antrojo priekaišto pažymėtina, kad reikia įvertinti Apeliacinės tarybos atsisakymo apibrėžti ginčijamą dizainą kaip skardinių grupę arba, kitaip tariant, suvokti ginčijamame dizaine vaizduojamas tris skirtingų dydžių skardines kaip vieną objektą pagrįstumą. Ieškovė suinteresuota tuo, kad ginčijamas dizainas būtų apibrėžtas kaip skardinių grupė, nes ankstesniuose dizainuose, kuriais remiasi įstojusi į bylą šalis, vaizduojamos ne skardinių grupės, bet tik viena skardinė. Todėl ginčijamo dizaino apibrėžimas kaip skardinių grupės jį atskirtų nuo ankstesnių dizainų, kaip Apeliacinė taryba nurodė 2012 m. birželio 8 d. sprendimo 17 punkte.

60

Kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 18 punkte, dizaino dalykas gali būti tik vienas objektas, nes Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkte aiškiai nurodytas „gaminio“ vaizdas. Be kita ko, Apeliacinė taryba nesuklydo, kai ginčijamo sprendimo 18 punkte paaiškino, jog gaminių visuma gali sudaryti „gaminį“, kaip jis suprantamas pagal nurodytą nuostatą, jei jie dera estetiniu požiūriu, juos sieja funkcinis ryšys ir jie paprastai parduodami kaip vienas gaminys.

61

Remdamasi šiomis prielaidomis, kurių šalys neginčijo, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 19 punkte nusprendė, kad ginčijamas dizainas neatitinka šio sprendimo 60 punkte nurodytų reikalavimų ir todėl negali būti laikomas vienu objektu. Jos nuomone, kai siūlomos gėrimams skirtos skardinės, visuomet kalbama apie to paties dydžio skardines, nes tai svarbu jas gabenant ir sandėliuojant.

62

Apeliacinės tarybos išvada, kad šiuo atveju nėra vieno objekto, nėra klaidinga. Neatsižvelgiant į tai, kaip prekiaujama gėrimų skardinėmis, akivaizdu, jog ginčijamame dizaine vaizduojamos trys skardinės neatlieka vienos joms bendros funkcijos, nes visos kartu jos neatlieka funkcijos, kuri negali būti atlikta kiekvienos iš jų atskirai, kaip būtų, pavyzdžiui, stalo įrankių arba šachmatų lentos ir šachmatų figūrėlių atvejais, kuriais rėmėsi Apeliacinė taryba (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Merlin ir kt. / VRDT – Dusyma (Žaidimai), T‑231/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:560, 32 punktą).

63

Iš šio sprendimo 59–62 punktuose pateiktų argumentų matyti, jog antrąjį ieškovės priekaištą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

64

Reikia priminti, kad pateikdama trečiąjį priekaištą ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą ginčijamo sprendimo 20 punkte atsisakius atsižvelgti į ginčijamo dizaino aprašymą anglų kalba, nes jis nebuvo pateiktas ieškovės pasirinkta registracijos paraiškos kalba, t. y. vokiečių kalba. Dėl šios klaidos ginčijamas sprendimas yra neteisingas, nes neatsižvelgdama į šį aprašymą Apeliacinė taryba netiksliai apibrėžė ginčijamą dizainą kaip atskirą skardinę, kuri pavaizduota trijų dydžių, o ne kaip skardinių grupę.

65

Manau, kad šį kaltinimą reikia atmesti kaip nesvarbų.

66

Pirma, iš Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 3 dalies a punkto matyti, kad aprašymo, kuris gali būti pateiktas dizaino registracijos paraiškoje, funkcija yra paaiškinti vaizdą arba modelį, ir, antra, iš minėto reglamento 36 straipsnio 6 dalies matyti, kad šis aprašymas negali neigiamai paveikti dizaino apsaugos apimties. Šio reglamento 10 straipsnio „Apsaugos apimtis“ 1 dalyje paaiškinama, kad Bendrijos dizaino teikiama apsauga saugo bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio.

67

Iš to matyti, kad aprašymas, kuris gali būti pateiktas registracijos paraiškoje, negali daryti įtakos esminiams vertinimams, susijusiems su ginčijamo dizaino naujumu arba individualiomis savybėmis. Tai, be kita ko, patvirtina 2002 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2245/2002, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 341, 2002, p. 28), 1 straipsnio 2 dalies a punktas, kuriame numatyta, kad aprašymas turi būti susijęs tik su tomis dizaino savybėmis, kurios pasikartoja atgaminant dizainą arba pavyzdį, ir kad jame neturi būti pareiškimų apie tariamą dizaino naujumą ar individualias jo savybes arba techninę vertę.

68

Be to, iš to matyti, kad šis aprašymas negali daryti įtakos klausimui, koks yra nagrinėjamo dizaino apsaugos dalykas, kuris neginčijamai susijęs su naujumo arba individualių savybių vertinimu (žr. šio sprendimo 56 punktą).

69

Šiuo atveju, kaip jau buvo konstatuota, Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai ginčijamo dizaino apsaugos objektą apibrėžė kaip tokį, kurį sudaro atskiros skardinės, pavaizduotos trijų skirtingų dydžių, forma, ir atsisakė šį objektą apibrėžti kaip tokį, kurį sudaro skardinių grupė. Iš šio sprendimo 66–68 punktuose pateiktų argumentų matyti, kad bet kuriuo atveju, jeigu Apeliacinė taryba būtų atsižvelgusi į ginčijamo dizaino aprašymą anglų kalba, ji nebūtų pateikusi kitokio ginčijamo dizaino apsaugos objekto apibrėžimo. Dėl tokio atsižvelgimo nebūtų paneigti ir kiti Apeliacinės tarybos atlikti individualių savybių vertinimai. Taigi šį priekaištą reikia atmesti kaip nesvarbų.

70

Ieškovė netiesiogiai priekaištauja Apeliacinei tarybai neatsižvelgus į vokiškų dizainų, kurių prioriteto buvo prašoma, apibrėžimą (žr. šio sprendimo 2 punktą); šį priekaištą reikia atmeti kaip nepagrįstą, nes nėra jokios teisinės nuostatos, pagal kurią šiuo atveju Apeliacinė taryba privalėtų atsižvelgti į minėtus aprašymus. Bet kuriuo atveju šis priekaištas yra nepagrįstas dėl priežasčių, kurios identiškos nurodytosioms šio sprendimo 66–69 punktuose.

71

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti šio pagrindo pirmą dalį.

72

Iš esmės ieškovė pateikia du priekaištus dėl Apeliacinės tarybos išvados, susijusios su ginčijamo dizaino individualių savybių nebuvimu.

73

Pirma, ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos tvirtinimą, pateiktą ginčijamo sprendimo 34 punkte, pagal kurį dizainų, kuriuos reikia palyginti, aukščio ir pločio santykis (proporcijos) yra beveik identiškas. Taip konstatuodama Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad ginčijamame dizaine vaizduojama trijų skardinių, kurių proporcijos skirtingos, grupė, ir akivaizdu, jog ankstesni dizainai negali tuo pat metu sukurti to paties bendro įspūdžio kiekvienos iš šių trijų skardinių atžvilgiu.

74

Antra, ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai, nes ši ginčijamo sprendimo 34 punkte nusprendė, kad informuotas vartotojas nesureikšmintų gėrimų skardinių dydžių skirtumų, ir neatsižvelgė į tokio informuoto vartotojo žinių lygį.

75

Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą individualios savybės registruoto Bendrijos dizaino atveju turi būti vertinamos atsižvelgiant į informuotam vartotojui sukuriamą bendrą įspūdį. Toks įspūdis turi skirtis nuo įspūdžio, kuriamo bet kurio dizaino, kuris visuomenei tapo prieinamas iki registracijos paraiškos pateikimo dienos arba, jei prašoma prioriteto, iki prioriteto datos.

76

Nurodytas bendras įspūdis susijęs su bendru vizualiu įspūdžiu, kurį sukuria ginčijamo dizaino matomos savybės. Šis tvirtinimas išplaukia iš Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkto, kuriame „dizainas“ apibrėžiamas kaip „viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių“. Toks tvirtinimas išplaukia ir iš Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnio 1 dalies, kurios visose kalbinėse versijose nurodomas bendras įspūdis, kuris, kaip patvirtino Bendrasis Teismas, gali būti tik vizualus (žr. 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Grupo Promer Mon Graphic / VRDT – PepsiCo (Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas), T‑9/07, EU:T:2010:96, 50 punktą).

77

Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad atliekant šį vertinimą turi būti atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.

78

Pagal jurisprudenciją informuoto vartotojo atveju dizaino individualios savybės išplaukia iš bendro įspūdžio, kurį sukuria skirtumai arba „déjà vu“ nebuvimas atsižvelgiant į visus ankstesnius dizainus, nekreipiant dėmesio į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nors ir esant daug nereikšmingų detalių, tačiau atsižvelgiant į skirtumus, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą visumos įspūdį (2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Budziewska / VRDT – Puma (Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas), T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584, 29 punktas ir 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Roca Sanitario / VRDT – Villeroy & Boch (Vienos svirties vandens maišytuvas), T‑334/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:817, 16 punktas).

79

Dizainų sukuriamų bendrų įspūdžių palyginimas turi būti apibendrinantis ir apimti ne tik išvardytų panašumų ir skirtumų analitinį palyginimą. Šis palyginimas turi būti susijęs tik su realiai saugomais elementais ir neturi būti atsižvelgiama į savybes, kurioms apsauga netaikoma (2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas, T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584, 30 punktas).

80

Vertinant dizaino individualias savybes reikia atsižvelgti ir į informuoto vartotojo požiūrį. Pagal jurisprudenciją sąvoka „informuotas vartotojas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį, nenurodo nei gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti nagrinėjamą dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti, gamintojo, nei prekiautojo jais. Informuotas vartotojas yra ypač pastabus ir turi tam tikrų žinių apie ankstesnius technologinius sprendimus, t. y. apie su nagrinėjamu gaminiu susijusius ankstesnius dizainus, kurie buvo prieinami paraiškos registruoti atitinkamą dizainą pateikimo dieną (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas, T‑9/07, EU:T:2010:96, 62 punktas ir 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Vienos svirties vandens maišytuvas, T‑334/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:817, 18 ir 23 punktai).

81

Dėl informuoto vartojo pastabumo lygio pažymėtina, kad Sąjungos teismas patikslino, jog nors informuotas vartotojas nėra vidutinis pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas, kuris dažniausiai dizainą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių, jis taip pat nėra ekspertas ar specialistas, galintis pastebėti galimus minimalius dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus. Taigi apibūdinimas „informuotas“ leidžia manyti, kad naudotojas, kuris nėra dizaineris ar technologijų ekspertas, žino įvairių atitinkamame sektoriuje esančių dizainų, turi tam tikrų žinių apie tokiems dizainams paprastai būdingus elementus ir kad dėl domėjimosi atitinkamais gaminiais jo pastabumas, kai juos naudoja, yra santykinai didelis (2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 59 punktas).

82

Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia įvertini ginčijamo sprendimo teisėtumą.

83

Pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba informuotą vartotoją apibrėžė kaip asmenį, kuris gėrimų pramonėje atsakingas už gėrimų supilstymą į tarą ir kuris apie svarbius pasiūlymus sužino iš specializuotų žurnalų, katalogų ir lankydamasis specializuotuose renginiuose. Šalys neginčijo šio informuoto vartotojo apibrėžimo, o iš bylos medžiagos nematyti, kad toks apibrėžimas klaidingas.

84

Antra, ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad, kalbant apie gėrimų skardines, dizainerio laisvės mastas ribojamas tik tiek, kad bazinė cilindro forma yra standartinė, o apvalią dangtelio ir dugno formą lemia ši bazinė forma. Be to, ji konstatavo, kad skardinių dydžio ribojimus lemia talpa, kuri paprastai neviršija 500 ml ir atitinka paprastai prekyboje gėrimais naudojamą kiekį. Jos nuomone, kitų ribojimų nėra, o ir ieškovė kitų ribojimų nenurodė. Ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad dizainerio laisvės mastas neribojamas, kiek jis susijęs su bazine cilindro forma, skardinės kakleliu ir dugnu. Šiais išvadai pagrįsti ji nurodė įstojusios į bylą šalies pateiktą „Heineken“ prekių ženklo alui naudojamos skardinės kopiją.

85

Reikia pritarti šiems Apeliacinės tarybos argumentams, kurių šalys neginčijo.

86

Trečia, Apeliacinė taryba palygino ginčijamą dizainą su ankstesniais dizainais.

87

Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 29 punkte Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad ginčijamame dizaine vaizduojamos trys juodos ir baltos spalvų gėrimų skardinės be užrašų ir kad iš vaizdo neįmanoma aiškiai nustatyti, ar skardinės su dangteliu. Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad kadangi lyginant galima remtis tik matomomis ginčijamo dizaino savybėmis, vertinant bendrą įspūdį negali būti atsižvelgiama į skardinės dangtelio kontūrus.

88

Ginčijamo sprendimo 32 punkte Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad visi lyginami dizainai vaizduoja cilindro formos skardinę lygiomis sienelėmis, kurį šiek tiek nusklembta ties dugnu ir dangteliu, todėl skardinės dugno ir kaklelio diametras šiek tiek mažesnis.

89

Ginčijamo sprendimo 33 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovės nurodyti skardinės kaklelio ir dugno skirtumai yra labai nedideli ir plika akimi nepastebimi. Jos nuomone, net jeigu lyginamuose dizainuose dugnas skiriasi, šie skirtumai neturi įtakos bendram įspūdžiui.

90

Ginčijamo sprendimo 34 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovės nurodyti skardinių proporcijų skirtumai nepastebimi ir kad aukščio ir pločio santykis lyginamuose dizainuose yra beveik identiškas. Jos nuomone, net jeigu informuotas vartotojas pastebėtų proporcijų skirtumų, tai nedarytų įtakos bendram įspūdžiui. Be to, ji manė, jog trijų skirtingų dydžių ginčijamo dizaino vaizdas neįrodo, kad skirtumas yra svarbus, nes informuotas vartotojas žino įprastas gėrimų skardinių talpas ir nesureikšmina su tuo susijusių dydžių skirtumų sudarant bendrą įspūdį.

91

Todėl ginčijamo sprendimo 35 punkte ji priėjo prie išvados, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių.

92

Nagrinėjami Apeliacinės tarybos vertinimai ir išvada nėra klaidingi. Jų, be kita ko, nepaneigia du ieškovės pateikti priekaištai.

93

Dėl pirmojo kaltinimo (žr. šio sprendimo 73 punktą) pirmiausia reikia pažymėti, kad svarbus yra ne trijų skirtingų dydžių (t. y. talpų) skardinių, pavaizduotų ginčijamame dizaine, palyginimas, bet šių trijų skardinių ir ankstesniuose dizainuose pavaizduotų skardinių palyginimas. Be to, reikia nurodyti, kad turi būti lyginamas ginčijamame dizaine pavaizduotų trijų skardinių sukuriamas bendras įspūdis su ankstesniuose dizainuose pavaizduotų skardinių sukuriamu bendru įspūdžių ir neturi būti lyginamos atskiros savybės. Be to, reikia konstatuoti, kad, kaip ginčijamo sprendimo 37 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, iš ginčijamame dizaine esančio skardinių vaizdo neišplaukia nei konkretūs matmenys, nei konkrečios talpos.

94

Tokiomis aplinkybėmis pirmasis ieškovės priekaištas nepagrįstas, nes net darant prielaidą, kad aukščio ir pločio santykis nėra beveik identiškas lyginamuose dizainuose, kaip Apeliacinė taryba tvirtino ginčijamo sprendimo 34 punkte, ši aplinkybė neįrodo, kad įspūdis, sukuriamas informuotam vartotojui, skiriasi. Apeliacinė taryba pati nurodė šio argumento nepagrįstumą, kai ginčijamo sprendimo 34 punkte tvirtino, jog net jeigu informuotas vartotojas pastebėtų proporcijų skirtumų, (t. y. aukščio ir pločio proporcijų skirtumų), tai nedarytų įtakos bendram įspūdžiui. Šiam tvirtinimui reikia pritarti atsižvelgiant, be kita ko, į ginčijamo sprendimo 32 ir 33 punktuose pateiktus Apeliacinės tarybos argumentus, kurie nėra klaidingi.

95

Antrąjį ieškovės priekaištą (žr. šio sprendimo 74 punktą) taip pat reikia atmesti.

96

Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo 34 punktas, kuriame Apeliacinė taryba tvirtina, kad informuotas vartotojas žino įprastas gėrimų skardinių talpas ir nesureikšmina su tuo susijusių dydžio skirtumų sudarant bendrą įspūdį, turi būti siejamas su minėto sprendimo 27 punktu, kuriame Apeliacinė taryba tvirtina, ir niekas to neginčija, kad gėrimų skardinių talpa, kuri nulemia jų dydį, paprastai neviršija 500 ml ir atitinka paprastai prekyboje gėrimais naudojamus kiekius. Be to, reikia priminti, kad lemiamas ginčijamo dizaino individualių savybių vertinimo kriterijus yra bendras vizualus įspūdis, kurį jis sukuria informuotam vartotojui, palygintas su bendru vizualiu įspūdžiu, kurį informuotam vartotojui sukuria ankstesni dizainai, ir kad šis bendras įspūdis išplaukia iš visų dizaino savybių, o ne iš vienos atskiros savybės.

97

Tokiomis aplinkybės, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 27 punkte, taip pat jo 32 ir 33 punktuose pateiktus Apeliacinės tarybos paaiškinimus, reikia atmesti ieškovės antrąjį priekaištą. Nors pilstytojas į tarą, kuris šiuo atveju yra informuotas vartotojas, vykdydamas savo veiklą atsižvelgia į skardinės dydį, t. y. talpą, toks atsižvelgimas šiuo atveju nedaro įtakos lyginamų dizainų sukuriamų bendrų įspūdžių palyginimui, atsižvelgiant į tai, kad visoms skardinėms būdingos panašios savybės, kaip matyti iš šio sprendimo 32 ir 33 punktų, ir kad skardinių talpa (kuri nulemia jų dydį) iš dalies yra standartizuota, kaip matyti iš to paties sprendimo 27 punkto.

98

Kad paneigtų ginčijamo sprendimo 34 punkte patektus Apeliacinės tarybos argumentus, ieškovė iš esmės remiasi specializuoto žurnalo straipsniu. Jos nuomone, šis straipsnis rodo, kad prieš atsirandant ginčijamame dizaine pavaizduotai „sleek (glotni) skardinei“ egzistavo tik „standard (standartinės) skardinės“ ir „slim (siauros) skardinės“, todėl toks atsiradimas laikytinas naujove. Minėtas straipsnis įrodo ir tai, kad skardinės dydis ir forma yra ypač svarbūs informuotam vartotojui.

99

Nagrinėjamame straipsnyje aprašomas „sleek“ (glotnios) skardinės atsiradimas ir nurodomas šios skardinės ir rinkoje jau buvusių skardinių, t. y. „standard“ (standartinių) ir „slim“ (siaurų), diametro skirtumas. Tačiau minėtame straipsnyje nepaneigiamas ginčijamo sprendimo 34 punkte pateiktas Apeliacinės tarybos tvirtinimas, kad informuotas vartotojas žino įprastas gėrimų skardinių talpas ir nesureikšmina su tuo susijusių dydžio skirtumų sudarant bendrą įspūdį. Be to, kadangi šiame straipsnyje pabrėžiamas diametro skirtumas, dėl kurio „sleek“ (glotni) skardinė skiriasi nuo „standard“ (standartinės) skardinės ir „slim“ (siauros) skardinės, reikia priminti, kad nepagrįstas yra ieškovės priekaištas, susijęs su lyginamų skardinių proporcijų skirtumais (žr. šio sprendimo 94 punktą). Net jeigu minėtos skardinės būtų skirtingų diametrų, o tai neišplaukia iš jų vaizdo, ši aplinkybė nereikštų, kad informuotam vartotojui būtų sukuriamas skirtingas bendras įspūdis. Nors ieškovė savo argumentuose pabrėžia ginčijamame dizaine pavaizduotų skardinių „sleek“ (glotnų) pobūdį, ši savybė neišplaukia iš šių skardinių vaizdo ir yra veikiau marketingo tikslais pagrįsta idėja, kaip matyti iš aptariama straipsnio. Iš to matyti, kad šis „sleek“ (glotnus) pobūdis taip pat nėra savybė, kuri prisidėtų prie bendro įspūdžio vartotojui kūrimo.

100

Remiantis pateiktais paaiškinimais reikia atmesti šio pagrindo antrą dalį ir visą pagrindą. Vadinasi, ieškinį reikia atmesti.

101

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, o EUIPO ir įstojusi į bylą šalis reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

102

Be to, įstojusi į bylą šalis reikalavo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė per procedūrą Anuliavimo skyriuje ir per procedūrą Apeliacinėje taryboje. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 190 straipsnio 2 dalį šalių patirtos būtinosios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Apeliacinėje taryboje, laikomos atlygintinomis. Tačiau tai negalioja bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms vykstant procedūrai Anuliavimo skyriuje (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Rankinio laikrodžio korpusas, T‑80/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:214, 164 punktą). Todėl įstojusios į bylą šalies reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė per procedūrą EUIPO, galima patenkinti tik dėl būtinųjų išlaidų, patirtų per procedūrą Apeliacinėje taryboje.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia: