1

Apeliaciniu skundu Société nationale maritime Corse Méditerranée (SNCM) darbo taryba (toliau – darbo taryba) prašo panaikinti 2015 m. liepos 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį SNCM / Komisija (T‑1/15, EU:T:2015:488, toliau – skundžiama nutartis) atmesti jos prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti reikalavimų, atsakovės pirmojoje instancijoje pateiktų byloje T‑1/15, kuriais siekiama, kad būtų panaikintas 2013 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas 2014/882/ES dėl valstybės pagalbos Nr. SA 16237 (C 58/02) (buvęs N 118/02), kurią Prancūzija suteikė bendrovei SNCM (OL L 357, 2014, p. 1, toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Be to, darbo taryba prašo Teisingumo Teismo patenkinti jos prašymą leisti įstoti į bylą.

3

2015 m. rugsėjo 7 d. Europos Komisija pateikė savo pastabas dėl apeliacinio skundo.

4

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą kiekvienas asmuo gali įstoti į bylą Europos Sąjungos teismuose, jeigu gali įrodyti savo suinteresuotumą vienam iš šių teismų pateiktos bylos baigtimi.

5

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką „suinteresuotumo bylos baigtimi“ sąvoka pagal minėto 40 straipsnio antrą pastraipą turi būti apibrėžta atsižvelgiant į patį bylos dalyką ir suprantama kaip tiesioginis ir realus suinteresuotumas pačiais reikalavimais, o ne kaip suinteresuotumas dėl teisinių pagrindų ar iškeltų argumentų. Iš tikrųjų terminas „bylos baigtis“ reiškia prašomą galutinį sprendimą, nurodomą sprendimo, kuris bus priimtas, rezoliucinėje dalyje (žr. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2013:83, 7 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

6

Šiuo atžvilgiu reikia, be kita ko, patikrinti, ar skundžiamas teisės aktas turi tiesioginį poveikį prašymą leisti įstoti į bylą pateikusiam asmeniui ir ar šis asmuo iš tikrųjų suinteresuotas bylos baigtimi (žr. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:135, 7 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Iš principo suinteresuotumas bylos baigtimi turėtų būti laikomas pakankamai tiesioginiu, tik jei ši baigtis gali pakeisti prašymą leisti įstoti į bylą pateikusio asmens teisinę padėtį (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties National Power ir PowerGen / Komisija, C‑151/97 P(I) ir C‑157/97 P(I), EU:C:1997:307, 61 punktą; Nutarties Schenker / Air France ir Komisija, C‑589/11 P(I), EU:C:2012:332, 14 ir 15 punktus ir Nutarties Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:135, 4 ir 11 punktus).

7

Savo apeliaciniu skundu darbo taryba kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis klaidingai aiškino Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą. Šiame apeliaciniame skunde nurodyti keturi pagrindai, atitinkamai susiję su:

8

Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį apeliacinio skundo pagrindą.

9

Remdamasi šiuo pagrindu darbo taryba tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 14 punkte iš esmės nusprendė, jog aplinkybės, kad darbo taryba gali būti laikoma suinteresuotąja šalimi pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, nepakanka tiesioginiam ir realiam suinteresuotumui Bendrajam Teismui pateiktos bylos baigtimi, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą, pagrįsti. Be kita ko, iš darbo tarybos buvo atimta galimybė dalyvauti per administracinę procedūrą, nes po to, kai Bendrasis Teismas Sprendimu Corsica Ferries France / Komisija (T‑565/08, EU:T:2012:415) panaikino 2008 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimą 2009/611/EB dėl priemonių C 58/02 (buvęs N 118/02), kurių Prancūzija ėmėsi bendrovės [SNCM] naudai (OL L 225, 2009, p. 180), prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija nepradėjo iš naujo SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

10

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad suinteresuotoji šalis, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, gali pateikti prašymą panaikinti Komisijos sprendimą, susijusį su valstybės pagalba, jeigu ši šalis, pateikdama ieškinį dėl tokio sprendimo panaikinimo, siekia išsaugoti šia nuostata jai suteikiamas procesines teises (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

11

Taigi suinteresuotoji šalis pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, kuri tuo metu, kai nagrinėjamas toks ieškinys dėl panaikinimo, siekia įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų, pagrindžia suinteresuotumą bylos baigtimi, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą. Iš tikrųjų prašomas priimti galutinis sprendimas, nurodomas sprendimo, kuris bus priimtas, rezoliucinėje dalyje, gali pakeisti tokio prašymą leisti įstoti į bylą pateikusio asmens teisinę padėtį dėl to, kad, pirma, juo Komisija būtų įpareigota pradėti, prireikus – iš naujo, formalią patikrinimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ir, antra, tam pačiam prašymą pateikusiam asmeniui, kaip suinteresuotajai šaliai, būtų suteikta teisė dalyvauti per minėtą formalią patikrinimo procedūrą.

12

Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties 13 punkto matyti, kad darbo taryba atstovauja kolektyviniams visų SNCM darbuotojų interesams. Kadangi vertindama valstybės pagalbos jūrinio transporto srityje suderinamumą Komisija turi galimybę atsižvelgti į daug įvairių kriterijų, be kita ko, susijusių su konkurencijos apsauga, Sąjungos jūrų politika, Sąjungos jūrinio transporto ar darbo vietų kūrimo skatinimu, negalima atmesti, kad darbo taryba gali pateikti Komisijai pastabas dėl socialinio pobūdžio vertinimų, į kuriuos prireikus ši gali atsižvelgti vykstant formaliai patikrinimo procedūrai, numatytai SESV 108 straipsnio 2 dalyje (šiuo klausimu žr. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 64 ir 70 punktus).

13

Tokiomis aplinkybėmis darbo taryba laikytina suinteresuotąja šalimi pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

14

Pažymėtina, kad ieškinyje SNCM rėmėsi pagrindu, susijusiu su pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį jai suteiktų procesinių teisių pažeidimu dėl to, kad Komisija nepradėjo iš naujo formalios patikrinimo procedūros po to, kai Bendrasis Teismas panaikino Sprendimą 2009/611.

15

Dėl šios nutarties 11 punkte nurodytų priežasčių reikia manyti, kad darbo taryba, kuri yra suinteresuotoji šalis pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ir kuri siekia palaikyti kitos suinteresuotosios šalies, besiremiančios pagal minėtą nuostatą jai suteiktų procesinių teisių pažeidimu, reikalavimus, pagrindžia tiesioginį ir realų suinteresuotumą Bendrajam Teismui pateiktos bylos baigtimi pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą.

16

Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 19 punkte nusprendė, kad reikia atmesti darbo tarybos prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti SNCM reikalavimų.

17

Todėl, nesant reikalingumo nagrinėti kitų apeliacinio skundo pagrindų, reikia patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį.

18

Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą panaikindamas Bendrojo Teismo sprendimą Teisingumo Teismas gali pats galutinai išspręsti ginčą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

19

Šiuo atveju Teisingumo Teismas turi informacijos, kuri būtina galutiniam sprendimui dėl darbo tarybos prašymo leisti įstoti į bylą priimti.

20

Taigi, kaip matyti iš šios nutarties 12–15 punktų, darbo taryba pagrindžia tiesioginį ir realų suinteresuotumą Bendrajam Teismui pateiktos bylos baigtimi pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą.

21

Todėl reikia patenkinti jos prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti reikalavimų, kuriuos SNCM pateikė byloje T‑1/15.

22

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Vis dėlto darbo taryba nereikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nutaria: