7.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 406/17

1.

Ar Europos teisės aktų nuostatos, pirmiausia Direktyvos 2001/14/EB (1) 30 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys, 2 dalis, 3 dalis, 5 dalies pirma pastraipa, 6 dalis turi būti aiškinamos taip, kad reikalavimai grąžinti mokesčius už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra, dėl kurių pamatiniame susitarime susitarė arba kuriuos nustatė infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas, neteikiami, jei jie pareikšti ne procedūrose, numatytose iki nacionalinės reguliavimo institucijos įsikišimo, ir atitinkamuose teismo procesuose, per kuriuos buvo patikrinti šie reguliavimo institucijos sprendimai?

2.

Ar Europos teisės aktų nuostatos, pirmiausia Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys, 2 dalis, 3 dalis, 5 dalies pirma pastraipa, 6 dalis, turi būti aiškinamos taip, kad reikalavimai grąžinti mokesčius už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra, dėl kurių pamatiniame susitarime susitarė arba kuriuos nustatė infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas, neteikiami, jei prieš tai nacionalinė reguliavimo institucija nebuvo nagrinėjusi ginčytinų mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra?

3.

Ar civiliniame procese atliekama mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra teisingumo patikra, grindžiama nacionalinės civilinės teisės norma, pagal kurią teismams tuo atveju, kai viena šalis vienašališkai nustato mokestį, leidžiama tikrinti šio mokesčio nustatymo teisingumą ir prireikus mokestį nustatyti paties teismo sprendimu ex aequo et bono, suderinama su Sąjungos teisės reikalavimais, kad infrastruktūros valdytojai privalo laikytis pagrindinių reikalavimų mokesčiams nustatyti, kaip antai reikalavimo padengti išlaidas (Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio 1 dalis), arba reikalavimo atsižvelgti į rinkos pajėgumo kriterijus (Direktyvos 2001/14/EB 8 straipsnio 1 dalis)?

4.

Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar civilinis teismas, naudodamasis savo diskrecija, turi atsižvelgti į Direktyvoje 2001/14/EB nurodytus mokesčių už naudojimąsi geležinkeliais nustatymo kriterijus, ir, jei taip, į kuriuos?

5.

Ar civilinio teismo atliekama mokesčių teisingumo patikra remiantis 3 punkte minėta nacionalinės teisės norma suderinama su Europos teise, jei civiliniai teismai, nukrypdami nuo geležinkelių infrastruktūros valdytojo taikomų bendrųjų mokesčių principų ir dydžių, gali nustatyti mokestį, nors geležinkelių infrastruktūros valdytojas <...> pagal Sąjungos teisės nuostatas privalo laikytis nediskriminuojančio vienodo požiūrio į visus teisę į prieigą turinčius subjektus (Direktyvos 2001/14/EB 4 straipsnio 5 dalis)?

6.

Ar civilinio teismo atliekama infrastruktūros valdytojo mokesčių teisingumo patikra suderinama su Sąjungos teise tuo aspektu, kad Sąjungos teisė grindžiama reguliavimo institucijos kompetencija spręsti infrastruktūros valdytojo ir teisę į prieigą turinčių subjektų nesutarimus dėl mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra arba dėl mokesčių, kuriuos turi ar turėtų mokėti teisę į prieigą turintys subjektai už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra, dydžio arba struktūros (Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa), ir kad reguliavimo institucija dėl galimo didelio ginčų, kuriuos nagrinėja įvairūs civiliniai teismai, skaičiaus nebegalėtų užtikrinti vienodo geležinkelių infrastruktūrą reglamentuojančių teisės aktų taikymo (Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 3 dalis)?

7.

Ar su Sąjungos teise, pirmiausia Direktyvos 2001/14/EB 4 straipsnio 1 dalimi, suderinama tai, kad nacionalinės teisės aktuose reikalaujama visus infrastruktūros valdytojo taikomus mokesčius už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra apskaičiuoti tik remiantis tiesioginėmis išlaidomis?