1

Šiuo apeliaciniu skundu Schniga GmbH prašo panaikinti 2015 m. rugsėjo 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Schniga / BAVT – Elaris ir Brookfield New Zealand (Gala Schnitzer) (T‑91/14 ir T‑92/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:624, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas atmetė jos ieškinius dėl dviejų 2013 m. rugsėjo 20 d. Bendrijos augalų veislių tarnybos (BAVT) apeliacinės tarybos sprendimų suteikti obuolių veislei ‘Gala Schnitzer’ augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje (bylos A 003/2007 ir A 004/2007, toliau – ginčijami sprendimai) panaikinimo.

2

Pagal 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390; toliau – pagrindinis reglamentas) 6 straipsnį augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje suteikiama veislėms, kurios yra išskirtinės, vienodos, stabilios ir naujos.

3

Pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį veislė yra laikoma išskirtine, jei ji dėl tam tikro genotipo ar genotipų kombinacijos savo požymiais aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos iki paraiškos pateikimo datos visuotinai žinomos veislės.

4

Vienodumo, stabilumo ir naujumo kriterijai atitinkamai apibrėžti minėto reglamento 8, 9 ir 10 straipsniuose.

5

To paties reglamento 50 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad paraiškoje suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje turi būti pateiktas techninis veislės aprašymas.

6

Klausimas, ar konkrečiu atveju tenkinami išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo kriterijai (toliau – IVS kriterijai), nagrinėjamas pagal pagrindinio reglamento 55 ir 56 straipsnius atliekant techninę ekspertizę.

7

Šio reglamento 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„[BAVT] neradus jokių kliūčių suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje remiantis pagal 53 ir 54 straipsnius atlikta ekspertize, ji organizuoja techninę [IVS kriterijų] laikymosi ekspertizę, kurią gali atlikti kompetentinga tarnyba ar tarnybos bent vienoje iš valstybių narių, kurioms [BAVT] Administracinė taryba yra patikėjusi tos rūšies veislių techninę ekspertizę, toliau vadinamoms „ekspertizės tarnyba ar tarnybomis“.“

8

Pagal minėto reglamento 56 straipsnio 2 dalį techninė ekspertizė atliekama pagal BAVT administracinės tarybos (toliau – Administracinė taryba) parengtas tyrimų gaires ir BAVT nurodymus. Šiose gairėse, be kita ko, aprašyta techninei ekspertizei reikalinga augalų medžiaga, tyrimų tvarka, taikytini metodai, teiktinos pastabos, veislių grupė, kurios tyrimai atliekami, taip pat nagrinėtinų požymių lentelė. Atliekant techninę ekspertizę atitinkamos veislės augalai auginami šalia augalų, kurių veisles BAVT ir paskirtas ekspertizės centras laiko artimiausiomis prašomai apsaugoti veislei, remiantis šios veislės aprašymu, pridedamu prie paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje.

9

To paties reglamento 59 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta:

„Protestai [dėl teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo] gali būti grindžiami tiktai argumentu, kad:

<…>“

10

Pagrindinio reglamento 72 straipsnyje nustatyta:

„Apeliacinė taryba sprendimą dėl apeliacijos priima remdamasi pagal 71 straipsnį atliktu nagrinėjimu. Apeliacinė taryba gali naudotis visais [BAVT] suteiktais įgaliojimais arba pasiųsti bylą kompetentingam [BAVT] padaliniui tirti. Nustačius tuos pačius faktus, šis negali prieštarauti dėl apeliacinės tarybos ratio decidendi.“

11

Pagal 1995 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1239/95, nustatančio įgyvendinimo taisykles Reglamentui Nr. 2100/94 taikyti dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos atliekamų procedūrų (OL L 121, 1995, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 17 t., p. 327; toliau – įgyvendinimo reglamentas), 19 straipsnio 2 dalies c punktą paraiškoje suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje, be kitos informacijos, nurodomos veislės ypatybės, kurios, pareiškėjo nuomone, aiškiai skiriasi nuo kitų veislių, nurodant tokias veisles (prireikus) kaip kontrolines veislės patikrai atlikti.

12

Šio reglamento 22 straipsnyje „Sprendimas dėl tyrimų gairių“ nustatyta:

„1.   [BAVT] pirmininkui pasiūlius, Administracinė taryba priima sprendimą dėl tyrimų gairių. Sprendimo data ir konkreti rūšis paskelbiami Oficialiajame biuletenyje, nurodytame šio reglamento 87 straipsnyje.

2.   Kol Administracinė taryba nepriima sprendimo dėl tyrimų gairių, [BAVT] pirmininkas gali priimti laikiną sprendimą. Laikinasis sprendimas nustoja galioti, kai sprendimą priima Administracinė taryba. Jei laikinas [BAVT] pirmininko sprendimas neatitinka Administracinės tarybos sprendimo, tai neturi įtakos iki Administracinės tarybos sprendimo pradėtai techninei ekspertizei; Administracinė taryba gali nuspręsti kitaip, jei to reikalauja aplinkybės.“

13

Minėto reglamento 23 straipsnyje „[BAVT] pirmininko teisės“ nurodyta:

„1.   Kai Administracinė taryba priima sprendimą dėl tyrimų gairių, ji nurodo įgaliojimus, kuriais remdamasis [BAVT] pirmininkas gali įrašyti papildomas veislės savybes ir jų apibūdinimus.

2.   Jei [BAVT] pirmininkas naudojasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais, mutatis mutandis taikoma šio reglamento 22 straipsnio 2 dalis.“

14

2003 m. kovo 27 d. BAVT protokole TP/14/1 dėl išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimų (obuolys) (toliau – BAVT protokolas TP/14/1) nustatytos gairės dėl rūšies ‘Malus Mill’ obuolių veislių techninės ekspertizės. Prieš jį priimant dėl minėtų veislų nebuvo nustatyta jokių gairių ar bendrųjų nurodymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinį reglamentą. Vadovaudamasi nusistovėjusia techninių ekspertizių praktika BAVT įvertino aptariamų veislių IVS kriterijus pagal bendrąsias Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) – 1961 m. gruodžio 2 d. Paryžiuje (Prancūzija) priimta Tarptautine konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos (toliau – UPOV konvencija) sukurtos tarpvyriausybinės organizacijos – gaires ir technikas.

15

Pagal BAVT protokolo TP/14/1 III.3 punktą „atliekant IVS tyrimus ir rengiant aprašymus naudojami 1 priede minimi požymiai.“

16

BAVT protokolo TP/14/1 III.5 punkte nurodyta, kad „[m]ažiausia tyrimų trukmė (nepriklausomi vegetacijos ciklai) paprastai atitinka mažiausiai du pakankamus vaisių derlius“. Minėto protokolo IV punkte pridėta, kad „prašoma apsaugoti veislė gali atitikti IVS kriterijus po dviejų vaisių prinokimo laikotarpių, bet kai kuriais atvejais būtini trys laikotarpiai“.

17

BAVT protokolo TP/14/1 III.6 punkte nustatyta:

„<…> pareiškėjai techniniame klausimyne arba vykstant tyrimams gali tvirtinti, jog prašoma apsaugoti veislė turi požymių, kurie gali būti naudingi nustatant skirtumus. Pateikus tokį tvirtinimą ir jį pagrindžiančius patikimus techninius duomenis, gali būti atliekamas tyrimas, jeigu galima parengti techniškai priimtiną tyrimų procedūrą. Be to, jeigu mažai tikėtina, kad tik pagal protokole išvardytus požymius bus įrodyti skirtumai, pritarus BAVT pirmininkui, atliekami specialūs tyrimai.“

18

UPOV, kurios nare Europos bendrija tapo 2005 m. liepos 29 d., protokoluose yra nustačiusi tam tikrų gairių, reikšmingų nagrinėjant šį ginčą.

19

Visų pirma tai yra 1995 m. spalio 20 d. Išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimo gairės TG/14/8, kurias UPOV nustatė dėl rūšies ‘Malus Mill’ obuolių veislių (toliau – UPOV protokolas TG/14/8).

20

Antra, kalbama apie 2002 m. balandžio 19 d. UPOV parengtą dokumentą UPOV TG/1/3 „Bendrasis įvadas atliekant augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimą ir rengiant suderintus augalų veislių aprašymus“ (toliau – Protokolas UPOV TG/1/3); šis dokumentas yra visų UPOV gairių dėl IVS kriterijų vertinimo (toliau – IVS vertinimas) pagrindas.

21

Pagal UPOV protokolo 1.3 punktą „[v]ieninteliai privalomi Sąjungos valstybių narių įpareigojimai išdėstyti UPOV konvencijos tekste ir šis dokumentas neturi būti aiškinamas kaip nesuderinamas su atitinkamai [UPOV] narei taikomu teisės aktu“. Šiame protokole siekiama „nustatyti principus, kuriais grindžiamas IVS vertinimas“, ir nurodyta, kad „naujų augalų veislių tyrimas gali būti suderintas visose [UPOV] narėse“.

22

UPOV protokolo TG/1/3 4.2.3 punkte išdėstyta: „Požymiai, įtraukti į atskiras tyrimų gaires, nebūtinai yra baigtiniai ir prireikus ir laikantis anksčiau išdėstytų sąlygų, galima įtraukti papildomų požymių.“

23

UPOV protokolo TG/1/3 5.3.3.1.1 punkte nustatyta:

„Vienas iš būdų įsitikinti, kad požymių skirtumas, pastebėtas per kultūros auginimą, yra pakankamai pastovus, yra patikrinti požymį bent jau dviejose atskirose situacijose. Tai gali būti atlikta, kalbant apie metines arba daugiametes augalų veisles, ant sodinių pateikiant pastabas per du skirtingus sezonus arba, kalbant apie kitų daugiamečių augalų veisles, pateikiant pastabas per du skirtingus sezonus po vieno sodinimo. Gairės dėl galimybės taikyti kitus metodus, pavyzdžiui, atlikti bandymus dviejose skirtingose terpėse tais pačiais metais, yra pateiktos dokumente TGP/9 „Išskirtinumo tyrimas“.

24

UPOV protokolo TG/1/3 6.2 punkte nurodyta:

„<…> Į svarbius veislės požymius įtraukiami bent jau visi IVS vertinimo metu naudojami požymiai arba veislės apraše šios veislės apsaugos suteikimo dieną nurodyti požymiai. Todėl bet kokie akivaizdūs požymiai gali būti laikomi svarbiais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pateikti tyrimų gairėse, ar ne.“

25

UPOV protokolo TG/1/3 7.2 punkte pridurta:

„Į svarbius arba esminius požymius įtraukiami bent jau visi atliekant IVS vertinimą naudojami požymiai arba veislės apraše šios veislės apsaugos suteikimo dieną nurodyti požymiai. Todėl bet kokie akivaizdūs požymiai gali būti laikomi svarbiais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pateikti tyrimų gairėse, ar ne.“

26

Galiausiai UPOV 2005 m. balandžio 6 d. dokumente TG/14/9 patvirtino naujas obuolių vaisių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimo gaires (toliau – UPOV protokolas TG/14/9). UPOV protokolo TG/14/9 pateiktoje požymių lentelėje yra požymis Nr. 40 pavadinimu „Vaisius: juostelių plotis“, kuris nebuvo pateiktas požymių lentelėje, pridėtoje prie UPOV protokolo TG/14/8.

27

Skundžiamo sprendimo 22–43 punktuose Bendrasis Teismas ginčo aplinkybes apibendrino taip:

28

2014 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo du Schniga ieškinius dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo.

29

Grįsdama savo ieškinius Schniga nurodė vienintelį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys: pirma dalis grindžiama tuo, kad, priešingai, nei nusprendė Apeliacinė taryba, BAVT galėjo remtis ginčijamu papildomu požymiu atlikdama techninę ekspertizę, o antra dalis – tuo, kad Apeliacinė taryba klaidingai manė, jog šios techninės ekspertizės rezultatai yra netinkami vien dėl to, kad, kiek tai susiję su šiuo ginčijamu papildomu požymiu, ši ekspertizė buvo atlikta tik dėl vieno auginimo ciklo pažeidžiant taikomas gaires.

30

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškinius.

31

Nagrinėdamas vienintelio ieškinio pagrindo pirmą dalį Bendrasis Teismas visų pirma skundžiamo sprendimo 76 punkte nusprendė, kad BAVT protokolo TP/14/1 procedūrinės normos taikomos paraiškai suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje prašomai apsaugoti veislei. Paskui minėto sprendimo 80 punkte Bendrasis Teismas pripažino BAVT priimtų protokolų viršenybę prieš UPOV priimtus protokolus.

32

Skundžiamo sprendimo 81 ir 82 punktuose Bendrasis Teismas taip pat priminė, kad BAVT turi plačią diskreciją atlikdama techninę veislės ekspertizę ir ypač kad įgyvendinimo reglamentu BAVT pirmininkui suteikti įgaliojimai pridėti naujus veislės požymius ir jų apibūdinimus, kai Administracinė taryba priima sprendimą dėl gairių. Minėto sprendimo 83 punkte Bendrasis Teismas iš esmės pridūrė, kad šią diskreciją riboja Administracinės tarybos priimti protokolai ir tyrimų gairės, kurie jam yra privalomi.

33

Galiausiai skundžiamo sprendimo 86 punkte Bendrasis Teismas iš esmės padarė išvadą, kad BAVT pirmininkas neturi įgaliojimų atliekant techninę veislės ekspertizę leisti atsižvelgti į BAVT protokole TP/14/1 nenumatytą požymį, todėl atmetė vienintelio ieškinio pagrindo pirmą dalį.

34

Kalbant apie vienintelio ieškinio pagrindo antrą dalį, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas pabrėžė, jog pirmas motyvas, kurį ginčijamuose sprendimuose nurodė Apeliacinė taryba, t. y. kad BAVT negalėjo pagrįstai remtis ginčijamu papildomu požymiu atlikdama prašomos apsaugoti veislės techninę ekspertizę, nėra neteisėtas ir jo pakanka šiems sprendimams teisiškai pagrįsti, ir atmetė tą ieškinio pagrindo dalį kaip neveiksmingą. Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ši techninė ekspertizė buvo atliekama tik vienų metų laikotarpiu, t. y. 2005 m., ir taip akivaizdžiai pažeistas BAVT protokolas TP/14/1 ir UPOV protokolas TG/1/3, todėl bet kuriuo atveju ieškinį reikia atmesti.

35

Schniga Teisingumo Teismo prašo:

36

BAVT Teisingumo Teismo prašo:

37

Brookfield New Zealand ir Elaris Teisingumo Teismo prašo:

38

Schniga pateiktas apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu pagrindu, susijusiu su tuo, kad skundžiamu sprendimu pažeisti pagrindinio reglamento 7 ir 56 straipsniai, siejami su įgyvendinimo reglamento 22 ir 23 straipsniais.

39

Nurodydama pirmąjį kaltinimą Schniga, iš esmės palaikoma BAVT, teigia, jog Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad protokolai ir gairės augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo srityje yra privalomi BAVT.

40

Brookfield New Zealand ir Elaris laikosi nuomonės, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad procedūros taisyklės, kurias BAVT nustato sau pačiai, būtinai yra privalomos ir jos turi viršenybę prieš UPOV procedūros taisykles. Elgesio taisyklių, kurias administracinis organas nustato pats sau, privalomasis pobūdis yra dar griežtesnis, kai šis organas naudojasi plačia diskrecija.

41

Nurodydama antrą kaltinimą Schniga teigia, viena vertus, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad BAVT protokolas TP/14/1 yra taikytinas prieš jo įsigaliojimą pateiktai paraiškai suteikti teisinę apsaugą.

42

Kita vertus, kalbėdama apie BAVT pirmininko įgaliojimus pridėti naują veislės požymį, Schniga tvirtina, kad pagrindinio reglamento nuostatos ir įgyvendinimo reglamento nuostatos netrukdo tokiam pridėjimui atlikus techninę ekspertizę.

43

Taigi pagal įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio 1 dalį BAVT pirmininkas turi įgaliojimus atsižvelgti į bet kokį tiriamos veislės išskirtinumo požymį, net jeigu šis požymis nėra nurodytas paraiškoje suteikti teisinę apsaugą.

44

Brookfield New Zealand ir Elaris teigimu, lemiamas momentas nustatant paraiškai suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje taikytiną procedūrinę sistemą, yra ne paraiškos pateikimo data, bet momentas, kai iš tikrųjų buvo pradėta techninė ekspertizė. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą, atliekant IVS vertinimą negali būti atsižvelgiama į išskirtinumo požymius, įtrauktus jau atlikus techninę ekspertizę.

45

Pirmiausia reikia nagrinėti vienintelio apeliacinio skundo pagrindo antrą kaltinimą, būtent argumentą, grindžiamą tuo, jog skundžiamo sprendimo 87–93 punktuose Bendrasis Teismas neteisingai konstatavo, kad BAVT pirmininkas neturi teisės pridėti ginčijamo papildomo požymio dėl prašomos apsaugoti veislės.

46

Iš pradžių reikia, pirma, priminti, kad BAVT užduotis pasižymi paraiškų suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje nagrinėjimo sąlygų moksliniu ir techniniu sudėtingumu, todėl šiai tarnybai turi būti suteikta plati diskrecija vykdant patikėtas funkcijas (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Brookfield New Zealand ir Elaris / BAVT ir Schniga, C‑534/10 P, EU:C:2012:813, 50 punktą). Ši plati diskrecija, be kita ko, apima veislės išskirtinumo, kaip jis suprantamas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, patikrinimą (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Schräder / BAVT, C‑38/09 P, EU:C:2010:196, 77 punktą).

47

Antra, BAVT, kaip Europos Sąjungos įstaigai, taikomas gero administravimo principas, pagal kurį ji turi atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas paraiškos suteikti apsaugą Bendrijoje aplinkybes ir surinkti visus faktinius ir teisinius įrodymus, reikalingus jos diskrecijai įgyvendinti. Be to, ji turi užtikrinti sklandžią jos vykdomų procedūrų eigą ir veiksmingumą (2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Brookfield New Zealand ir Elaris / BAVT ir Schniga, C‑534/10 P, EU:C:2012:813, 51 punktas).

48

Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia vertinti, ar Bendrasis Teismas, kaip tvirtina Schniga ir BAVT, klaidingai aiškino pagrindinio reglamento ir įgyvendinimo reglamento nuostatas, susijusias su BAVT pirmininko įgaliojimais.

49

Pagal pagrindinio reglamento 56 straipsnio 2 dalį bet kuri techninė ekspertizė atliekama pagal Administracinės tarybos nustatytas tyrimų gaires ir bet kuriuos BAVT nurodymus.

50

Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, kad pagal įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 1 dalį Administracinė taryba BAVT pirmininko siūlymu priima sprendimą dėl tyrimų gairių. Šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kol minėta taryba nepriima sprendimo dėl tyrimų gairių, BAVT pirmininkas gali priimti laikiną sprendimą.

51

Be to, pagal įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio 1 dalį, kai Administracinė taryba priima sprendimą dėl tyrimų gairių, ji nurodo įgaliojimus, kuriais remdamasis BAVT pirmininkas gali pridėti naujus veislės požymius ir jų apibūdinimus.

52

Taigi, net darant prielaidą, kad BAVT protokolas TP/14/1 buvo taikytinas ginčijamai procedūrai, BAVT pirmininkas bet kuriuo atveju turėjo teisę pridėti naują požymį, šiuo atveju – „juostelių plotį“, atliekant prašomos apsaugoti veislės techninę ekspertizę.

53

Tik laikantis tokio BAVT pirmininko įgaliojimų, be kita ko, išplaukiančių iš įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio, aiškinimo galima atsižvelgti į augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo tikslo ir procedūros ypatybes.

54

Iš tiesų, kaip iš esmės savo išvados 97 punkte pažymėjo generalinis advokatas, vertinant augalų veislės požymius neišvengiamai yra tam tikra netikėtumo rizika dėl paties objekto, dėl kurio atliekama techninė ekspertizė, t. y. augalų veislės, pobūdžio ir tokiai ekspertizei reikalingo laiko.

55

Tokiomis aplinkybėmis tik lankstumu, kurį suteikia BAVT pirmininkui pripažinta galimybė pagal įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio 1 dalį pridėti naujus veislės požymius, taip pat gali būti užtikrintas teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo procedūros objektyvumas. Taigi paraiška suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje negali būti atmesta remiantis vien tuo, kad tiriamos veislės požymis, kuris nustatytas atliekant techninę ekspertizę ir yra lemiamas vertinant veislės išskirtinumą, palyginti su kitomis veislėmis, nebuvo nurodytas nei pareiškėjo užpildytame techniniame klausimyne, nei atitinkamose gairėse ar protokoluose.

56

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kalbant apie BAVT suteiktą plačią diskreciją, ši tarnyba gali, jeigu mano, kad tai būtina, atsižvelgti į šalių pavėluotai nurodytus faktus ar pateiktus įrodymus (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Brookfield New Zealand ir Elaris / BAVT ir Schniga, C‑534/10 P, EU:C:2012:813, 50 punktą).

57

Tokia galimybė jai turi būti juo labiau pripažįstama, kai, kaip nagrinėjamu atveju, veislės išskirtinumo vertinimui reikšmingos aplinkybės buvo konstatuotos vykdant objektyvią procedūrą, kurią sudaro BAVT pradėta ir nacionalinės ekspertizės tarnybos atlikta techninė ekspertizė.

58

Be to, tokį BAVT pirmininko įgaliojimų supratimą patvirtina UPOV protokolas TG/1/3; šio protokolo 4.2.3 punkte visų pirma nurodyta, kad tyrimų gairėse nurodyti požymiai nėra išsamūs ir prireikus prie jų gali būti pridėti kiti požymiai.

59

Kadangi BAVT pirmininko įgaliojimai nustatyti pagrindiniame reglamente ir įgyvendinimo reglamente, BAVT gairių ir protokolų, priimtų Administracinės tarybos, tikslas ar poveikis taip pat negali būti apriboti šiuos įgaliojimus.

60

Dėl šios priežasties BAVT protokolo TP/14/1 III.6 punkte numatyta procedūra, kurią skundžiamo sprendimo 93 punkte nurodė Bendrasis Teismas ir kuri susijusi su atvejais, kai pareiškėjas dėl teisinės apsaugos Bendrijoje prašo pridėti naują požymį, negali trukdyti BAVT pirmininkui savo iniciatyva pridėti naują požymį atliekant techninę veislės ekspertizę.

61

Dėl momento, kada BAVT pirmininkas gali pasinaudoti jam pagal įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio 1 dalį suteikta teise, nei pagal šio reglamento, nei pagal pagrindinio reglamento nuostatas nedraudžiama, kad naujas požymis būtų pridėtas pasibaigus techninei ekspertizei, jeigu toks požymis buvo nustatytas atliekant šią ekspertizę.

62

Pirma, pagal UPOV protokolo TG/1/3 6.2 ir 7.2 punktus, kuriuos skundžiamo sprendimo 77 punkte nurodė Bendrasis Teismas, reikšmingi požymiai IVS kriterijų vertinimo tikslais nustatomi remiantis veislės aprašu prašomos „apsaugos suteikimo dieną“, o ne veislės aprašu paraiškos pateikimo dieną.

63

Dėl šios priežasties techninis prašomos apsaugoti veislės aprašas, reikalaujamas pagrindinio reglamento 50 straipsnio 1 dalies f punkte ir įgyvendinimo reglamento 19 straipsnio 2 dalies c punkte, BAVT pirmininkui, kuris naudojasi jam pagal įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio 1 dalį suteikta teise, turi tik informacinę vertę.

64

Antra, toks sprendimas nėra nesuderinamas su teisinio saugumo principu.

65

Iš tiesų, nors tretieji asmenys, kuriems priklausanti saugoma veislė buvo pasirinkta kaip kontrolinė atliekant techninę ekspertizę, gali pareikšti prieštaravimus dėl teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo, remiantis pagrindinio reglamento 59 straipsnio 3 dalies a punktu šiais prieštaravimais turi būti siekiama įrodyti, kad IVS kriterijai nėra tenkinami.

66

Taigi dėl to, kad BAVT pirmininkas prideda naują požymį, kurio buvimas buvo nustatytas tik atliekant techninę veislės ekspertizę, negali būti savaime pažeistas trečiųjų asmenų, kuriems priklausanti saugoma veislė buvo pasirinkta kaip kontrolinė atliekant šią ekspertizę, teisinio saugumo principas. Iš tiesų šie asmenys negali remtis teisėtais lūkesčiais dėl minėtos ekspertizės apimties ir tiriamų išskirtinumo požymių pobūdžio.

67

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio 1 dalyje BAVT pirmininkui nesuteiktas įgaliojimas, atlikus techninę veislės ekspertizę, pridėti naują šios veislės požymį, jeigu šis požymis nebuvo nurodytas nei pareiškėjo užpildytame techniniame klausimyne, nei taikomose gairėse ir protokoluose.

68

Todėl reikia pripažinti pagrįstu Schniga argumentą ir, nesant reikalo nagrinėti kitų apeliaciniame skunde nurodytų kaltinimų, panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo buvo patvirtintas Apeliacinės tarybos atliktas BAVT sprendimo panaikinimas remiantis tuo, kad BAVT pirmininkas pridėjo išskirtinumo požymį „juostelių plotis“, kuriuo remtasi.

69

Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį šis Teismas Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo atveju gali pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima padaryti.

70

Šiuo atveju Teisingumo Teismas mano, kad šioje stadijoje gali būti išspręsti Schniga pareikšti ieškiniai dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, todėl reikia dėl jų priimti galutinį sprendimą.

71

Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad skundžiamo sprendimo 103 ir 104 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo Schniga nurodyto vienintelio ieškinio pagrindo antrą dalį tik išsamumo sumetimais, nėra lemiama, nes šalys turėjo galimybę Bendrajam Teismui ir Teisingumo Teismui pateikti išsamius argumentus dėl šios antros dalies.

72

Atsižvelgiant į tai, visų pirma reikia vienintelio ieškinio pagrindo pirmą dalį, kurią ieškovė nurodė grįsdama savo ieškinius, pripažinti pagrįsta dėl šio sprendimo 46–68 išdėstytų priežasčių.

73

Toliau kalbant apie minėto vienintelio ieškinio pagrindo antrą dalį pažymėtina, kad Apeliacinė taryba panaikino sprendimus suteikti teisinę apsaugą ir atmesti prieštaravimus remdamasi tuo, kad techninė ekspertizė dėl ginčijamo papildomo požymio buvo atliekama tik vienų metų laikotarpiu, t. y. 2005 m., o ne per du vienas po kito einančius vegetacijos ciklus.

74

Schniga ir BAVT teigia, kad praktiškai pati BSA konstatavo, kad ginčijamas papildomas požymis buvo nagrinėjamas po 2005 m., t. y. 2006 ir 2007 m. Bet kuriuo atveju, aptikusi procedūrinę klaidą, kurią galima ištaisyti, Apeliacinė taryba turėjo perduoti bylą kompetentingiems BAVT padaliniams, kad šie imtųsi reikiamų priemonių.

75

Brookfield New Zealand ir Elaris tvirtina, kad jokiame procedūros etape Schniga neprašė ištaisyti nustatytų trūkumų.

76

Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu BAVT pirmininkas leido naudoti ginčijamą papildomą požymį, kuris leistų atskirti prašomą apsaugoti veislę nuo kontrolinės veislės, ir kad 2007 m. vasario 26 d. sprendimu BAVT suteikė Schniga prašomos apsaugoti veislės teisinę apsaugą Bendrijoje.

77

Neginčijama, kad sprendimų suteikti teisinę apsaugą ir atmesti prieštaravimus priėmimo dieną, t. y. 2007 m. vasario 26 d., BAVT turėjo tik galutinę ekspertizės ataskaitą, kurią BSA parengė 2005 m. gruodžio 19 d. ir iš dalies pakeitė 2006 m. vasario 9 d.; toje ataskaitoje buvo nurodyta, kad šis požymis buvo nustatytas per 2005 m. vegetacijos ciklą. Ir tik 2008 m. rugpjūčio 8 d. BSA informavo BAVT, kad minėtas požymis taip pat buvo nustatytas per 2006 ir 2007 m. vegetacijos ciklus.

78

Taigi Schniga buvo suteikta prašomos apsaugoti veislės teisinė apsauga Bendrijoje BAVT neturint duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamas papildomas požymis buvo tiriamas per du vegetacijos ciklus; taip buvo pažeisti tiek BAVT protokolas TP/14/1, tiek UPOV protokolas TG/1/3.

79

Šio sprendimo 46 punkte nurodyta plati diskrecija, suteikta BAVT vykdant savo funkcijas, negali leisti jai nesilaikyti techninių taisyklių, reglamentuojančių techninės ekspertizės atlikimą, nepažeidžiant gero administravimo pareigos ir jai tenkančios atidumo ir nešališkumo pareigos. Be to, šių taisyklių privalomumą, įskaitant BAVT atžvilgiu, patvirtina pagrindinio reglamento 56 straipsnio 2 dalis, kurioje reikalaujama, kad techninė ekspertizė būtų atliekama laikantis šių taisyklių.

80

Taigi Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad BAVT suteikė prašomos apsaugoti veislės teisinę apsaugą Bendrijoje remdamasi netinkama technine ekspertize.

81

Remiantis tuo darytina išvada, kad pirmojoje instancijoje nurodyto vienintelio ieškinio pagrindo antra dalis yra nepagrįsta.

82

Todėl ginčijami sprendimai turi būti patvirtinti.

83

Tačiau pagal pagrindinio reglamento 72 straipsnį Apeliacinė taryba gali naudotis visais BAVT suteiktais įgaliojimais arba perduoti bylą kompetentingam BAVT padaliniui tirti.

84

Nors Apeliacinė taryba iš tiesų turi diskreciją nuspręsti, ar reikia pačiai priimti sprendimą dėl paraiškos, ar bylą perduoti kompetentingam BAVT padaliniui, vis dėlto, jeigu ji nusprendžia pasinaudoti BAVT įgaliojimais, ji, kaip nurodyta šio sprendimo 47 punkte, privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas paraiškos suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje aplinkybes ir surinkti visus faktinius ir teisinius įrodymus, reikalingus savo diskrecijai įgyvendinti.

85

Apeliacinė taryba, naudodamasi BAVT įgaliojimais, konstatavo, kad prašomai apsaugoti veislei negali būti suteikta prašoma teisinė apsauga Bendrijoje, nors ji nebuvo įsitikinusi, kad požymis „juostelių plotis“ nėra atkuriamas per du auginimo ciklus.

86

Atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, klaida, dėl kurios Apeliacinė taryba panaikino sprendimus suteikti teisinę apsaugą ir atmesti prieštaravimus, nepriskiriama pareiškėjui ir, kita vertus, šis trūkumas bet kuriuo atveju savaime nelemia paraiškos suteikti teisinę apsaugą pagrįstumo, kreipimasis į kompetentingą BAVT padalinį, kad būtų atlikta techninė ekspertizė siekiant įsitikinti, kad ginčijamas papildomas požymis tenkina atkuriamumo reikalavimą, būtų sudaręs sąlygas BAVT turėti visus reikšmingus duomenis vertinant teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo prašomai apsaugoti veislei pagrįstumą ir taip pat būtų buvęs tinkamesnis siekiant labiau užtikrinti pareiškėjo teises.

87

Aplinkybe, kad Schniga nereikalavo atlikti tokio trūkumų pašalinimo, negalima veiksmingai remtis siekiant pateisinti tai, kad Apeliacinė taryba neperdavė bylos kompetentingam BAVT padaliniui, nes negalima reikalauti, kad pareiškėjas dėl teisinės apsaugos Bendrijoje, kuriam buvo suteikta tokia apsauga, savo iniciatyva ginčytų pačią teisę, kuri jam buvo pripažinta.

88

Taigi reikia panaikinti ginčijamus sprendimus, kiek juose Apeliacinė taryba, viena vertus, konstatavo, kad įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio 1 dalyje BAVT pirmininkui nesuteiktas įgaliojimas, atlikus techninę veislės ekspertizę, pridėti naują šios veislės požymį, jeigu šis požymis nebuvo nurodytas nei pareiškėjo užpildytame techniniame klausimyne, nei taikomose gairėse ir protokoluose, kita vertus, panaikino sprendimus suteikti teisinę apsaugą ir atmesti prieštaravimus, prieš tai pagal pagrindinio reglamento 72 straipsnį neperdavusi bylos kompetentingam BAVT padaliniui, kad turėtų visus reikšmingus duomenis vertinant suteiktos teisinės apsaugos Bendrijoje pagrįstumą.

89

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikytiną apeliaciniam procesui pagal to paties reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Galiausiai Teisingumo Teismo procedūros reglamento 140 straipsnio 3 dalyje, taip pat taikomoje apeliaciniam procesui pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, be kita ko, nurodyta, jog Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nėra valstybė narė ar institucija, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

90

Kadangi šioje byloje Schniga reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš BAVT, o pastaroji pralaimėjo bylą, BAVT, be savo bylinėjimosi išlaidų, turi padengti Schniga bylinėjimosi išlaidas, kiek ginčas kilo dėl BAVT priskirtinos klaidos. Be to, Brookfield New Zealand ir Elaris turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: