—

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos R.H. Radu ir M. Bejenar,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos M. França ir G.-D. Balan,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2013 m. sausio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 21/2013, kuriuo galutinio antidempingo muito, nustatyto Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 791/2011 tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, taikymo sritis išplečiama tam tikriems iš Taivano ir Tailando siunčiamiems importuojamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Taivano ir Tailando kilmės (OL L 11, 2013, p. 1, toliau – reglamentas, kuriuo išplečiama taikymo sritis), priimto atlikus tyrimą pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51, ir klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22, toliau – pagrindinis reglamentas), 1 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Selena România SRL ir Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice București (DGRFP) (Bukarešto regioninis generalinis viešųjų finansų direktoratas, Rumunija) dėl pastarosios institucijos priimto tikslinamojo sprendimo, kuriuo nurodoma Selena România sumokėti antidempingo muitą.

3

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p.. 307), iš dalies pakeisto 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1186/2009 (OL L 324, 2009, p. 23) (toliau – Muitinės kodeksas), 26 straipsnyje nustatyta:

„1.   Muitų teisės aktai arba kiti konkrečių sričių dalykus reglamentuojantys [Sąjungos] teisės aktai gali nustatyti, kada privaloma pateikti prekių kilmę įrodantį dokumentą.

2.   Nepaisant to, kad pateiktas toks dokumentas, muitinė turi teisę, kilus rimtoms abejonėms, reikalauti, kad būtų pateiktas bet kuris papildomas įrodymas, liudijantis, kad nurodyta prekių kilmė [atitinka] atitinkamų [Sąjungos] teisės aktų nustatytų taisyklių reikalavimus.“

4

Muitinės kodekso VII antraštinės dalies 3 skirsnis pavadintas „Skolos muitinei išieškojimas“. Jis apima, be kita ko, 217–221 šio kodekso straipsnius.

5

Pagrindinio reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„<...> būtina, kad [Sąjungos] teisės aktuose būtų nuostatų, reglamentuojančių tokią veiklą, net jei tai tebūtų produktų surinkimas [Europos Sąjungoje] ar trečiojoje valstybėje, kai tokios veiklos pagrindinis tikslas – vengti antidempingo priemonių.“

6

Šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Laikinosios priemonės ir galutiniai antidempingo muitai taikomi tik tiems produktams, kurie išleidžiami į laisvą apyvartą po to, kai įsigalioja pagal 7 straipsnio 1 dalį arba – priklausomai nuo aplinkybių – pagal 9 straipsnio 4 dalį priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, numatytus šiame reglamente.“

7

Minėto reglamento 13 straipsnis „Vengimas“ suformuluotas taip:

„1.   Kai galiojančių priemonių yra vengiama, pagal šį reglamentą nustatyti antidempingo muitai gali būti išplečiami panašaus produkto, kuris gali būti ir nežymiai pakeistas, ir nepakeistas, importui iš trečiųjų valstybių; arba nežymiai pakeisto panašaus produkto importui iš valstybės, kuriai taikoma priemonė; arba šių prekių sudėtinėms dalims. Kai galiojančių priemonių vengiama, antidempingo muitai, neviršijantys pagal 9 straipsnio 5 dalį nustatyto likutinio antidempingo muito, gali būti išplečiami importui iš bendrovių, kurios turi naudos individualiais muitais valstybėse, kurioms taikomos priemonės. Jei būtina pagal 2 straipsnio nuostatas, apėjimas apibrėžiamas kaip prekybos tarp trečiųjų šalių ir [Sąjungos] arba individualių kompanijų šalyje, kuriai nustatytos priemonės, ir [Sąjungos] būdo pokytis, atsiradęs dėl veiksmų, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokiomis kitomis pagrįstomis priežastimis ar ekonominiu pagrindimu, kaip tik antidempingo muito nustatymu, ir kai yra įrodymų dėl žalos arba kad ištaisantysis muito poveikis yra mažinamas panašios prekės kainų ir (arba) kiekių prasme, bei yra dempingo įrodymų, lyginant su anksčiau panašiai prekei nustatytomis normaliosiomis vertėmis.

Pirmoje pastraipoje minimi veiksmai, procesas ar veikla, inter alia, apima nežymius nagrinėjamojo produkto pakeitimus, siekiant jam pritaikyti muitinės kodus, kuriems paprastai netaikomos priemonės, su sąlyga, kad modifikavimas nepakeičia esminių produkto savybių; produkto, kuriam taikomos priemonės, gabenimą per trečiąsias valstybes; eksportuotojo ar gamintojo pardavimo būdų ar kanalų pertvarkymą valstybėje, kuriai taikomos priemonės, siekiant galiausiai eksportuoti savo prekes į [Sąjungą] per gamintojus, kurie naudojasi individualių muitų tarifais, žemesniais už tuos, kurie taikomi gamintojo produktams; ir, esant 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dalių surinkimui surinkimo operacijomis [Sąjungoje] ar trečiojoje valstybėje.

<...>

3.   Pagal šį straipsnį tyrimai pradedami [Europos] Komisijos iniciatyva arba valstybės narės ar kurios nors suinteresuotos šalies prašymu, kai pateikiama pakankamai įrodymų dėl 1 dalyje nurodytų veiksnių. Tyrimas pradedamas, Komisijai pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu ir priėmus reglamentą, kuriame taip pat gali būti nurodoma muitinių institucijoms registruoti importą pagal 14 straipsnio 5 dalį arba reikalauti garantijų. Tyrimus atlieka Komisija, kuriai gali padėti muitinių institucijos, ir užbaigia juos per devynis mėnesius. Kai galutinai patvirtinti faktai pateisina priemonių išplėtimą, [Europos Sąjungos] Taryba, remdamasi Komisijos, pasikonsultavusios su Patariamuoju komitetu, pasiūlymu, priemones išplečia. Pasiūlymą priima Taryba, jeigu ji paprastąja balsų dauguma nenusprendžia atmesti pasiūlymo per vieną mėnesį, kai jį pateikia Komisija. Išplėtimas įsigalioja tą dieną, kurią buvo nustatyta registracija pagal 14 straipsnio 5 dalį arba kurią buvo pareikalauta garantijų. Atitinkamos procedūrinės šio reglamento nuostatos dėl tyrimų inicijavimo ir atlikimo taikomos remiantis šiuo straipsniu.

<...>“

8

Pagal to paties reglamento 14 straipsnio 5 dalį:

„Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, gali nurodyti muitinių institucijoms imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones nuo registracijos datos. Importas pradedamas registruoti, kai [Sąjungos] pramonė pareikalauja ir pateikia pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti. Registracija įvedama reglamentu, kuriame nurodomas tokio veiksmo tikslas ir, jei reikia, galimos turtinės prievolės suma. Registruoti importą privaloma ne ilgesnį kaip devynių mėnesių laikotarpį.“

9

Komisijai gavus Europos tinklinių stiklo pluošto audinių gamintojų skundą buvo priimtas 2011 m. rugpjūčio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 791/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, galutinis surinkimas (OL L 204, 2011, p. 1, toliau – pirminis reglamentas).

10

Pagal pirminio reglamento 1 straipsnį importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, kurių akutės ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2 ir kurių KN, įtvirtintos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priede, kodai yra ex 7019 51 00 ir ex 7019 59 00 (TARIC kodai 7019 51 00 10 ir 7019 59 00 10), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

11

Pagal pirminio reglamento 4 straipsnį jis įsigalioja nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d., t. y. kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12

Gavusi keturių Europos tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių gamintojų prašymą, remdamasi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, Komisija priėmė 2012 m. gegužės 23 d. Reglamentą (ES) Nr. 437/2012 dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Tarybos įgyvendinimo reglamentu Nr. 791/2011, ir įpareigojimo registruoti tokius importuojamus produktus (OL L 134, 2012, p. 12, toliau – reglamentas dėl tyrimo inicijavimo).

13

Remiantis reglamento dėl tyrimo inicijavimo 1 straipsniu pagal minėtą reglamentą inicijuojamas tyrimas apima tinklinių stiklo pluošto audinių, kurių akutės ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, išskyrus stiklo pluošto diskus, siunčiamų iš Taivano ir Tailando deklaruojant kaip Taivano ir Tailando kilmės arba ne, ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 51 00 ir ex 7019 59 00 (TARIC kodai 7019510012, 7019510013, 7019590012 ir 7019590013), importą į Sąjungą.

14

Reglamento dėl tyrimo inicijavimo 2 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį muitinėms nurodoma imtis reikiamų veiksmų, kad būtų registruojamas reglamento dėl tyrimo inicijavimo 1 straipsnyje nurodytas į Sąjungą importuojamas produktas.

15

Pagal reglamento dėl tyrimo inicijavimo 4 straipsnį šis reglamentas įsigaliojo 2012 m. gegužės 25 d., t. y. kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16

Pasibaigus reglamente dėl tyrimo inicijavimo nurodytam tyrimui Taryba priėmė reglamentą, kuriuo išplečiama taikymo sritis.

17

Reglamento, kuriuo išplečiama taikymo sritis, 1 straipsnio 1 dalyje numatyta galutinio antidempingo muito, nustatyto pirminio reglamento 1 straipsnio 2 dalimi importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, kurių akutės ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, taikymą išplėsti iš Taivano ir Tailando siunčiamiems importuojamiems tiems patiems produktams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Taivano ir Tailando kilmės.

18

Pagal reglamento, kuriuo išplečiama taikymo sritis, 1 straipsnio 2 dalį muitai, kurių taikymas išplėstas šio straipsnio 1 dalimi, yra mokėtini už iš Taivano ir Tailando išsiųstus importuotus tinklinius stiklo pluošto audinius, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Taivano ar Tailando kilmės, užregistruotus pagal reglamento dėl tyrimo inicijavimo 2 straipsnį ir pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį.

19

Pagal reglamento, kuriuo išplečiama taikymo sritis, 4 straipsnį šis reglamentas įsigaliojo 2013 m. sausio 17 d., t. y. kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

20

Nuo 2012 m. kovo 12 d. iki gegužės 18 d. Rumunijoje įsteigta bendrovė Selena România į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje išleido tinklinių stiklo pluošto audinių, kurių akutės ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, importuotų iš Taivane įsteigto tiekėjo (toliau – nagrinėjamas importas).

21

2014 m. vasario 5 d. DGRFP tikslinamuoju sprendimu pareikalavo iš Selena România sumokėti 1151748 Rumunijos lėjų (RON) (apie 257970 EUR) sumą, kurią sudaro antidempingo muitai ir pridėtinės vertės mokestis, kurių minėta bendrovė nesumokėjo į laisvą apyvartą išleisdama minėtas prekes, kartu su palūkanomis ir delspinigiais, nes atlikus a posteriori Selena România kontrolę ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) baigus tyrimą buvo konstatuota, kad nagrinėjamo importo kilmės šalis iš tikrųjų yra Kinijos Liaudies Respublika, todėl jam turėjo būti taikomi pirminiame reglamente ir reglamente, kuriuo išplečiama taikymo sritis, nustatyti antidempingo muitai. DGRFP konstatavo, kad OLAF tyrimo ataskaitoje buvo nustatyta, jog stiklo pluošto audinio nagrinėjamo importo siuntos buvo išsiųstos iš Kinijos Liaudies Respublikos į Taivaną ir, ten neatlikus jokių šių produktų pakeitimų ar patobulinimų, buvo išsiųstos į Sąjungą, todėl turėjo būti palikta šių siuntų nelengvatinė Kinijos kilmė.

22

Selena România dėl šio tikslinamojo sprendimo pateikė administracinį skundą Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice București (Bukarešto regioninis generalinis viešųjų finansų direktoratas, Rumunija) ir šis patvirtino minėtą sprendimą.

23

2014 m. liepos 22 d.Selena România dėl tikslinamojo sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pareiškė ieškinį dėl panaikinimo. Grįsdama savo ieškinį ji, be kita ko, nurodė pagrindą, susijusį su tuo, kad DGRFP nepagrįstai atgaline data taikė reglamentą dėl tyrimo inicijavimo ir reglamentą, kuriuo išplečiama taikymo sritis. Iš tikrųjų, kai buvo įvykdytas nagrinėjamas importas, nė vienas iš šių reglamentų negaliojo.

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti dėl reglamento, kuriuo išplečiama taikymo sritis, taikymo laiko atžvilgiu srities. Konkrečiai jis klausia, ar reglamento, kuriuo išplečiama taikymo sritis, 1 straipsnyje nustatytas galutinis antidempingo muitas taikomas tokiam importui iš Taivano į Sąjungą, kaip nagrinėjamas importas, įvykdytam iki šio reglamento įsigaliojimo, tačiau po pirminio reglamento įsigaliojimo.

25

Šis teismas šiuo klausimu nurodo, kad Sąjungos aktų negaliojimo atgal principas buvo įtvirtintas teismų praktikoje, o konkrečiai viskas prasidėjo nuo 1964 m. birželio 9 d. Sprendimo Capitaine / Komisija (69/63, EU:C:1964:38) ir 1965 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Singer (44/65, EU:C:1965:122), tačiau šis principas turi tam tikrų išimčių.

26

Tokiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Oradea (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

27

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, ar reglamento, kuriuo išplečiama taikymo sritis, 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad galutinis antidempingo muitas, kurio taikymo sritį ši nuostata išplečia, atgaline data taikomas ir iš Taivano išsiųstiems produktams, išleistiems į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje po pirminio reglamento įsigaliojimo datos, tačiau prieš įsigaliojant reglamentui dėl tyrimo inicijavimo.

28

Kadangi reglamentas, kuriuo išplečiama taikymo sritis, buvo priimtas remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsniu, reikia pažymėti, kad pagal šios nuostatos 1 dalį, kai galiojančių priemonių yra vengiama, pagal šį reglamentą nustatyti antidempingo muitai gali būti išplečiami panašaus produkto importui iš trečiųjų valstybių arba šių produktų sudedamosioms dalims. Pagal minėto 13 straipsnio 3 dalį tyrimas pradedamas Komisijos reglamentu, priimtu pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, kuriame taip pat gali būti nurodyta muitinių institucijoms registruoti importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

29

Konkrečiau kalbant, iš pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies išplaukia, kad vengimo atveju galutinių priemonių taikymo išplėtimas įsigalioja tą dieną, kurią buvo pradėtas registruoti importas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį (2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Paltrade, C‑667/11, EU:C:2013:368, 26 punktas).

30

Nors pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas antidempingo priemonių negaliojimo atgal principas, t. y. šios priemonės iš principo gali būti taikomos tik tiems produktams, kurie išleidžiami į laisvą apyvartą po to, kai įsigalioja reglamentas, kuriuo šios priemonės nustatomos, daug pagrindinio reglamento nuostatų nukrypsta nuo šio principo. Pagal šias nuostatas leidžiama taikyti antidempingo priemones produktams, išleistiems į laisvą apyvartą prieš įsigaliojant reglamentui, kuriuo tos priemonės nustatytos, su sąlyga, kad atitinkamas importas užregistruotas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį (2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo APEX, C‑371/14, EU:C:2015:828, 48 punktas).

31

Dėl reglamento, kuriuo išplečiama taikymo sritis, jo 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad muitai, kurių taikymas išplėstas šio straipsnio 1 dalimi, mokėtini už iš Taivano išsiųstus importuotus tinklinius stiklo pluošto audinius, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Taivano kilmės, užregistruotus pagal reglamento dėl tyrimo inicijavimo 2 straipsnį ir pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį.

32

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nagrinėjamas importas buvo įvykdytas prieš įsigaliojant reglamentui dėl tyrimo inicijavimo 2012 m. gegužės 25 d., t. y. prieš tai, kai jį buvo galima užregistruoti pagal šio reglamento 2 straipsnį.

33

Todėl iš to, kas išdėstyta, matyti, kad antidempingo muitas, kurio taikymas išplėstas pagal reglamento, kuriuo išplečiama taikymo sritis, 1 straipsnio 1 dalį, netaikomas atgaline data tokiam importui, kaip nagrinėjamas importas, kuris buvo įvykdytas prieš įsigaliojant reglamentui dėl tyrimo inicijavimo.

34

Norint pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą vis dėlto reikia pažymėti, kad, kaip savo rašytinėse pastabose nurodė Rumunijos vyriausybė ir Komisija, toks aiškinimas netrukdo tam, kad pirminio reglamento 1 straipsnio 1 dalimi nustatytas galutinis antidempingo muitas būtų taikomas tokiam importui, jei per a posteriori kontrolę nustatoma, kad minėtas importas iš tikrųjų yra iš Kinijos Liaudies Respublikos.

35

Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad pagal pirminio reglamento 1 straipsnio 1 dalį galutinis antidempingo muitas nustatomas šioje nuostatoje nurodytam tinklinių stiklo pluošto audinių importui iš Kinijos Liaudies Respublikos.

36

Kaip matyti iš Muitinės kodekso 26 straipsnio, nors Sąjungos teisės aktai numato, kad prekių kilmė turi būti patvirtinta pateikiant įrodomąjį dokumentą, tokio dokumento pateikimas netrukdo muitinei kilus rimtų abejonių reikalauti, kad būtų pateiktas bet kuris papildomas įrodymas, liudijantis, kad nurodyta prekių kilmė atitinka atitinkamų Sąjungos teisės aktų nustatytų taisyklių reikalavimus. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad a posteriori kontrolės tikslas yra patikrinti kilmės sertifikate nurodytos kilmės teisingumą (žr. pagal analogiją 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Lagura Vermögensverwaltung, C‑438/11, EU:C:2012:703, 17 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

37

Iš to matyti, jog tai, kad prekė turi kilmės sertifikatą, nėra aplinkybė, kuria galima remtis ginčijant už šių prekių importą mokėtinų muitų išieškojimą, jei po šio importo buvo nustatyta, kad minėti sertifikatai neteisingi (šiuo klausimu žr. 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Pascoal & Filhos, C‑97/95, EU:C:1997:370, 55–57 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).

38

Dėl nagrinėjamo importo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išsiaiškinti, ar dėl visų į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje išleistų tinklinių stiklo pluošto audinių siuntų muitinė turi pakankamų įrodymų, kad nuspręstų, jog, nors išsiųstos iš Taivano ir deklaruotos kaip Taivano kilmės, šios siuntos turi būti laikomos iš tikrųjų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės, o tokiu atveju joms būtų taikomas pirminio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas antidempingo muitas. Tokiu atveju, kaip savo raštu pateiktose pastabose pažymėjo Komisija, šis muitas a posteriori turi būti išieškomas remiantis Muitinės kodekse įtvirtintomis išieškojimo taisyklėmis.

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: reglamento, kuriuo išplečiama taikymo sritis, 1 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad galutinis antidempingo muitas, kurio taikymo sritį ši nuostata išplečia, atgaline data netaikomas iš Taivano išsiųstiems produktams, išleistiems į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje po pirminio reglamento įsigaliojimo datos, tačiau prieš įsigaliojant reglamentui dėl tyrimo inicijavimo. Vis dėlto pirminio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas antidempingo muitas taikomas tokių produktų importui, jei nustatoma, kad, nors šie produktai buvo išsiųsti iš Taivano ir deklaruoti kaip Taivano kilmės, iš tikrųjų jie yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. sausio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 21/2013, kuriuo galutinio antidempingo muito, nustatyto Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 791/2011 tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, taikymo sritis išplečiama tam tikriems iš Taivano ir Tailando siunčiamiems importuojamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Taivano ir Tailando kilmės, 1 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad galutinis antidempingo muitas, kurio taikymo sritį ši nuostata išplečia, atgaline data netaikomas iš Taivano išsiųstiems produktams, išleistiems į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje įsigaliojus 2011 m. rugpjūčio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentui (ES) Nr. 791/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, galutinis surinkimas, tačiau prieš įsigaliojant 2012 m. gegužės 23 d. Komisijos reglamentui (ES) Nr. 437/2012 dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Tarybos įgyvendinimo reglamentu Nr. 791/2011, ir įpareigojimo registruoti tokius importuojamus produktus. Vis dėlto Reglamento Nr. 791/2011 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas antidempingo muitas taikomas tokių produktų importui, jei nustatoma, kad, nors šie produktai buvo išsiųsti iš Taivano ir deklaruoti kaip Taivano kilmės, iš tikrųjų jie yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės.