—

Eco-Emballages SA, atstovaujamos advokato L. Koehler-Magne,

—

Délipapier SAS, Gopack SAS, Industrie Cartarie Tronchetti SpA, Industrie Cartarie Tronchetti Ibérica SL, Industrie Cartarie Tronchetti France SAS, Kimberly-Clark SAS, Wepa France SAS, buvusios Lucart France, Paul Hartmann SA, SCA Hygiène Products SAS, SCA Tissue France SAS, CMC France SARL ir Group’Hygiène syndicat professionnel, atstovaujamų advokatų N. Chahid-Nouraï, J.‑M. Leprêtre ir C. Boillot,

—

Melitta France SAS ir Cofresco Frischhalteprodukte GmbH & Co. KG, atstovaujamų advokatų H. Weil ir A. de Lalande,

—

Système U Centrale Nationale SAS, atstovaujamos advokato A. Gossement,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, J. Traband ir S. Ghiandoni,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos E. Sanfrutos Cano, F. Simonetti, S. Petrova ir C. Zadra,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 13 sk., 13 t., p. 349), iš dalies pakeistos 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/12/EB (OL L 47, 2004 p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 3; toliau – Direktyva 94/62), 3 straipsnio išaiškinimo ir 2013 m. vasario 7 d. Komisijos direktyvos 2013/2/ES, kuria iš dalies keičiamas Direktyvos 94/62 I priedas (OL L 37, 2013, p. 10, toliau – Direktyva 2013/2), galiojimo.

2

Prašymas byloje C‑313/15 buvo pateiktas nagrinėjant Eco-Emballages SA ginčą su Sphère France SAS, Carrefour Import SAS, SCA Tissue France SAS, Melitta France SAS, SCA Hygiène Products SAS, Wepa France SAS, buvusia Wepa Troyes SAS, Industrie Cartarie Tronchetti SpA, Industrie Cartarie Tronchetti Ibérica SL, Cofresco Frischhalteprodukte GmbH & Co. KG, Kimberly-Clark SAS, Gopack SAS, Délipapier SAS, Scamark SAS, CMC France SARL, Schweitzer SAS, Paul Hartmann SA, Wepa France SAS, buvusia Wepa Lille SAS, Système U Centrale Nationale SA, Industrie Cartarie Tronchetti France SAS dėl to, kad pastarosios atsisakė mokėti finansinį įnašą, mokėtiną už gaminių, kuriuos jos pateikė į rinką nuo 2007 m. sausio 1 d. ir kuriuos Eco-Emballages laiko pakuočių produktais, perdirbimą.

3

Prašymas byloje C‑530/15 buvo pateiktas nagrinėjant įgaliojimų viršijimu grindžiamą Melitta France SAS, Cofresco Frischhalteprodukte GmbH & Co. KG, Délipapier SAS, Gopack SAS, Industrie Cartarie Tronchetti SpA, Industrie Cartarie Tronchetti Ibérica SL, Kimberly-Clark SAS, Wepa France SAS, Paul Hartmann SA, SCA Hygiène Products SAS, SCA Tissue France SAS ir profesinės organizacijos Group Hygiène ieškinį dėl 2013 m. rugpjūčio 6 d.ministre de l’Écologie, du Développement durable et de l’Énergie (ekologijos, tvaraus vystymosi ir energetikos ministras) įsakymo, kuriuo iš dalies pakeistas 2012 m. vasario 7 d. Įsakymas dėl sąvoką „pakuotė“ apibrėžiančių kriterijų, nurodytų Aplinkos kodekso R. 543-43 straipsnyje, taikymo pavyzdžių (JORF Nr. 198, 2013 m. rugpjūčio 27 d., p. 14487, toliau – 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas).

4

Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkte nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

5

Direktyvos 2013/2 2 ir 4 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

6

Direktyvos 94/62, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/2, I priede „3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams paaiškinti skirti pavyzdžiai“ nustatyta:

„i kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai

Pakuotė

<…>

Ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga (pvz., plastikine plėvele, aliuminio folija, popieriumi), išskyrus ritinius, vamzdelius ir cilindrus, kurie skirti naudoti gamybos įrangoje ir nenaudojami pateikiant produktą kaip pardavimo vienetą

<…>“

7

Aplinkos kodekso (Code de l’environnement) L. 541-10-II straipsnyje nurodyta:

„Pagal išplėstinės gamintojo atsakomybės principą [produktų, dėl kurių gali susidaryti atliekų] ar jų gamyboje naudojamų elementų ir medžiagų gamintojai, importuotojai ir platintojai gali būti įpareigoti prisidėti prie dėl to atsirandančių atliekų prevencijos ir tvarkymo.

Gamintojai, importuotojai ir platintojai, kuriems minėta pareiga nustatyta šio skirsnio nuostatomis, laikydamiesi šių nuostatų turi vykdyti savo pareigą sukurdami individualias atliekų, susidarančių dėl jų produktų, rinkimo ir tvarkymo sistemas arba kolektyviai įsteigdami ekologines organizacijas, kurioms jie moka finansinius įnašus ir perduoda savo pareigą ir kurių valdymą jie užtikrina. Tuo atveju, kai gamintojas, importuotojas ar platintojas, sukūręs patvirtintą individualią atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą arba įsteigęs patvirtintą ekologinę organizaciją, prisideda prie atliekų tvarkymo pagal šio straipsnio II dalį, jis yra šių atliekų turėtojas, kaip tai suprantama pagal šį skyrių.

<…>

Valstybė patvirtina ekologines organizacijas ne ilgesniam kaip šešerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, jei įrodo, kad turi techninių ir finansinių pajėgumų tarpministeriniu nutarimu nustatytose specifikacijose nurodytiems reikalavimams įvykdyti, išklausiusi šalims, kurios yra savininkės, atstovaujančios organizacijos nuomonės.

<…>“

8

Šio kodekso L. 543-56 straipsnyje numatyta:

„Kiekvienas gamintojas ar importuotojas, kurio prekės yra parduodamos tokiose pakuotėse, kokios paminėtos R. 543-55 straipsnyje, arba, jei gamintojas ar importuotojas negali būti identifikuotas, asmuo, atsakingas už pirmąjį šių prekių pateikimą į rinką, turi prisidėti prie visų savo pakuočių atliekų tvarkymo, laikydamasis code général des collectivités territoriales (Kolektyvinių organizacijų bendrasis kodeksas) L. 2224-13–L. 2224-16 straipsnių nuostatų.“

9

Aplinkos kodekso R. 543‑43 straipsnyje numatyta:

Sąvokos „pakuotė“ apibrėžtis, be kita ko, grindžiama šiais kriterijais:

<…>

Šių kriterijų taikymo pavyzdžiai pateikiami Aplinkos ministro įsakyme.“

10

2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo, kuriuo iš dalies pakeistas 2012 m. vasario 7 d. Įsakymo dėl sąvoką „pakuotė“ apibrėžiančių kriterijų, nurodytų Aplinkos kodekso R. 543-43 straipsnyje, taikymo pavyzdžių, 1 straipsnyje numatyta:

„Pagal Aplinkos kodekso R. 543-43 straipsnio I punkto i kriterijų pakuote laikomi:

11

Bendrovė Eco-emballages yra valstybės patvirtinta ekologinė organizacija, įgaliota su įmonėmis, kurios į Prancūzijos rinką tiekia pakuotes, sudaryti sutartis, kuriomis ji padeda šioms įvykdyti pareigą prisidėti prie namų ūkių pakuočių atliekų šalinimo, sumokant įmoką, apskaičiuojamą atsižvelgiant į išplatintų pakuočių skaičių ir jas sudarančių medžiagų svorį.

12

2013 m. sausio mėn. Eco-emballages padavė į teismą įmones, kurios yra atsakovės pagrindinėje byloje, siekdama, kad pagal Aplinkos kodekso R. 543-43 straipsnį, kuriuo į Prancūzijos teisę perkeliama Direktyva 94/62, jos sumokėtų įmokas už vartotojams parduodamas ritinių vamzdelių ir cilindrų formos tūteles, apvyniotas tam tikrais lanksčiais produktais, kaip antai plastikine plėvele, aliuminio folija ar higieniniu arba sugeriamuoju popieriumi (toliau – tūtelės), kuriais jos prekiavo nuo 2007 m. sausio 1 d.

13

Vis dėlto atsakovės pagrindinėje byloje teigė, kad šios tūtelės neatitinka sąvokos „pakuotė“ apibrėžimo, pateikto Direktyvos 94/62 3 straipsnyje. Jos ypač pabrėžė tai, kad, pirma, pati sąvoka „pakuotė“ būtinai reiškia jei ne kažką, kuo produktas apvyniotas, tai bent esantį jo išorėje ir, antra, produktas nėra tokios tūtelės viduje ir ji jo neapsaugo, nes ji yra ne išorinis apvalkalas, o vidinė jo dalis. Jos pabrėžė, kad, trečia, iki šiol niekada nebuvo laikoma, kad tūtelė gali būti pakuotė, nes ja nėra apvyniojamas produktas, kaip matyti, be kita ko, iš parlamentinių debatų, susijusių su Direktyvos 2004/12 priėmimu. Bet kuriuo atveju Direktyva 2013/2, kurios, kaip priminta jos preambulėje, nepatvirtino nei Europos Parlamentas, nei Europos Sąjungos Taryba, yra tik gairė, kurią priėmė vien Komisija.

14

Padariusios išvadą, kad nėra vieningo sutarimo dėl tokių tūtelių kvalifikavimo kaip pakuočių, tam tikros šalys, atsakovės pagrindinėje byloje, paprašė prašymą tribunal de commerce de Paris (Prancūzija) pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą siekiant nustatyti, ar Direktyvos 94/62 3 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis apima minėtas tūteles.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, priminęs Direktyvos 94/62 3 straipsnio nuostatas, paskui konstatavęs, kad Direktyvą 2013/2, kuria buvo iš dalies pakeistas tik Direktyvos 94/62 I priedas, patvirtino vien Komisija, nes Direktyvos 94/62 21 straipsnyje numatytas komitetas nepateikė savo nuomonės, o Taryba jos nepareiškė dėl Komisijos pasiūlymo, padarė išvadą, kad ji yra tik pavyzdinio pobūdžio ir kad joje nėra galutinių straipsnių, taigi ja nebuvo pakeistas bendras pakuotės apibrėžimas.

16

Šiomis aplinkybėmis tribunal de commerce de Paris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos [94/62] 3 straipsnyje apibrėžta sąvoka „pakuotė“ apima vartotojams parduodamas „tūteles“ (ritiniai, vamzdeliai, cilindrai), apvyniotas lanksčiais produktais, kaip antai popieriumi ar plastikine plėvele?“

17

2013 m. spalio 28 d. užregistruotas ieškinys dėl įgaliojimų viršijimo, juo ieškovės pagrindinėje byloje kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą (Conseil d’État (Prancūzija)) prašydamos panaikinti 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu į Prancūzijos teisę perkeliama Direktyva 2013/2, į pakuočių pavyzdžių sąrašą įtraukiant toje direktyvoje apibrėžtas tūteles, kad bendrovė Eco-Emballages 2013 m. sausio mėn. padavė į tribunal de commerce de Paris įvairias bendroves, įskaitant ieškoves pagrindinėje byloje, siekdama, kad būtų pripažinti skoliniai įsipareigojimai, susidarę dėl įmokų, mokėtinų už tūteles (tokios pačios rūšies kaip nagrinėjamos byloje C‑313/15), naudojamas tam tikrose prekėse, kuriomis jos prekiauja, ir kad tas teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu pateikė Teisingumo Teismui šio sprendimo 16 punkte nurodytą prejudicinį klausimą dėl Direktyvos 94/62 3 straipsnio išaiškinimo.

19

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jei Teisingumo Teismas neigiamai atsakytų į tribunal de commerce de Paris byloje C‑313/15 pateiktą klausimą, bendrovės ieškovės ginčija Direktyvos 2013/2 galiojimą, teigdamos, kad įtraukus tokias tūteles į pakuočių pavyzdžių sąrašą šioje direktyvoje buvo nepaisoma sąvokos „pakuotė“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnį, ir kad Komisija, naudodamasi įgyvendinimo įgaliojimais, juos viršijo.

20

Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar vartotojams parduodamas „tūteles“ (ritiniai, vamzdeliai, cilindrai), apvyniotas lanksčiais produktais, kaip antai popieriumi ar plastikine plėvele, laikant pakuočių pavyzdžiais, Direktyvoje [2013/2] buvo nepaisyta Direktyvos [94/62] 3 straipsnyje apibrėžtos pakuotės sąvokos ir ar Komisija, naudodamasi įgyvendinimo įgaliojimais, juos viršijo?“

21

2015 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑313/15 ir C‑530/15 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas teismo sprendimas.

22

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad vartotojams parduodamos ritinių, vamzdelių ar cilindrų formos tūtelės, apvyniotos lanksčiais produktais, yra „pakuotės“, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

23

Šiuo aspektu iš pradžių reikia pažymėti, kad remiantis Direktyvos 94/62 1 straipsniu, šia direktyva siekiama, be kita ko, užkirsti kelią pakuočių ir atliekų daromam poveikiui valstybių narių ir trečiųjų šalių aplinkai ir jį sumažinti, taip pat užtikrinti aukštą aplinkosaugos lygį, visų pirma įpareigojant valstybes nares sukurti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir panaudojimo sistemą. Remiantis Direktyvos 94/62 5 konstatuojamąja dalimi ir 2 straipsnio 1 dalimi, ši direktyva taikoma visoms Europos Sąjungos rinkai pateiktoms pakuotėms ir pakuočių atliekoms.

24

Vadinasi, kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, sąvoką „pakuotė“ reikia aiškinti plačiai (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Plato Plastik Robert Frank, C‑341/01, EU:C:2004:254, 56 ir 57 punktus).

25

Toliau reikia priminti, jog tam, kad gaminys būtų pakuotė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktą, jis turi, pirma, tenkinti Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto pirmoje ir antroje pastraipose numatytas dvi sąlygas (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Plato Plastik Robert Frank, C‑341/01, EU:C:2004:254, 47 punktą) ir, antra, atitikti tos direktyvos 3 straipsnio 1 punkto trečioje pastraipoje išvardytus kriterijus.

26

Taigi, pirma, kad produktas būtų „pakuotė“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 94/62, jis turi, viena vertus, būti skirtas, kaip numatyta šios direktyvos 3 straipsnio 1 punkto pirmoje pastraipoje, konkrečioms prekėms laikyti ir apsaugoti, jas paruošti, gabenti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui ir užtikrinti jų pateikimą. Be to, antrame šios nuostatos sakinyje pažymima, kad tais pačiais tikslais naudojami „vienkartiniai“ gaminiai turi būti laikomi pakuotėmis.

27

Kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, galimų pakuotės funkcijų išvardijimas Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto pirmoje pastraipoje nėra kumuliacinis (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Plato Plastik Robert Frank, C‑341/01, EU:C:2004:254, 49 punktas).

28

Kita vertus, toks produktas turi būti priskirtas prie vienos iš trijų Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto antros pastraipos a–c punktuose išvardytų ir apibrėžtų pakuočių kategorijų, t. y. prie prekinės pakuotės, grupinės pakuotės ar transporto pakuotės.

29

Antra, remiantis Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto trečios pastraipos i papunkčiu, gaminį, atitinkantį sąvokos „pakuotė“ apibrėžimą, pateiktą to paties 3 straipsnio 1 punkto pirmoje ir antroje pastraipose, reikia laikyti pakuote, nebent gaminys yra neatskiriama produkto dalis, yra būtinas tam produktui laikyti, išlaikyti arba išsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį, ir visi elementai yra skirti kartu naudoti, vartoti ar pašalinti.

30

Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad iš pačios šios nuostatos formuluotės matyti, jog trys joje išvardyti kriterijai yra kumuliaciniai. Todėl tik gaminiai, kurie atitinka pakuotės apibrėžimą, tačiau kartu netenkina šių trijų kriterijų, nėra laikomi pakuotėmis, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 94/62.

31

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tūtelės, kurios yra gaminiai, apvynioti lanksčiais produktais, kaip antai plastikine plėvele, aliuminio folija ar higieniniu arba sugeriamuoju popieriumi, atitinka sąvokos „pakuotė“ apibrėžimą, pateiktą Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto pirmoje ir antroje pastraipose, ir kad jos neatitinka šios sąvokos apibrėžimo kriterijų, nurodytų to paties straipsnio trečios pastraipos i papunktyje.

32

Pirma, nors tiesa, kad tokios tūtelės nėra skirtos tam, kad jų viduje būtų laikomi minėti produktai, vis dėlto jos atlieka tiek šių lanksčių produktų atramos, tiek jų ritinio funkcijas, taigi jų apsaugos ir pateikimo funkcijas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto pirmą pastraipą.

33

Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 42–44 punktuose, tūtelė užtikrina lankstaus produkto, kuriuo ji apvyniota, apsaugą iš vidaus, leidžiančią užtikrinti jo pateikimą, kartu palengvinant jo transportavimą ir naudojimą. Be to, tūtelė yra „vienkartinis“ gaminys, kaip tai suprantama pagal minėto 3 straipsnio 1 punkto pirmos pastraipos antrą sakinį, kuris išmetamas, kai sunaudojamas apie jį apvyniotas lankstus produktas.

34

Taip pat, kadangi tūtelė yra padaryta taip, kad su apie ją apvyniotu lanksčiu produktu sudarytų vieną vienetą vartotojui pardavimo vietoje, ji atitinka pirminės pakuotės sąvokos apibrėžimą, pateiktą Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto antros pastraipos a papunktyje.

35

Antra, nors tiesa, kad tokios tūtelės, atsižvelgiant į jų kaip apie jas apvyniotų lanksčių produktų atramos ir ritinio funkcijas, yra būtinos šiems produktams palaikyti visą jų gyvavimo laikotarpį, vis dėlto jos neatitinka apibrėžimo kriterijų, pateiktų Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto trečios pastraipos i papunktyje. Priešingai nei arbatos maišelių ar kavos kapsulių, paminėtų Direktyvos 94/62 I priede kaip gaminių, kurie nėra pakuotės, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, pavyzdžiai, atveju, tūtelė nėra neatsiejama apie ją apvynioto lankstaus produkto, kurio atramos ir ritinio funkcijas ji atlieka, dalis ir nėra skirta būti suvartota ar pašalinta kartu su juo, bet priešingai – išlieka ir turi būti išmesta, kai tas produktas sunaudojamas.

36

Galiausiai reikia pažymėti, kad aiškinimą, jog tūtelės yra pakuotės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktą, patvirtina Komisijos priimta Direktyva 2013/2, kuria iš dalies pakeistas Direktyvos 94/62 I priedas, kur nuo šiol „ritiniai, vamzdeliai ar cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga“ yra įtraukti į pakuočių pavyzdžių, atitinkančių Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto trečios pastraipos i papunktyje apibrėžtą kriterijų, sąrašą.

37

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ar Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad vartotojams parduodamos ritinių, vamzdelių ar cilindrų formos tūtelės, apvyniotos lanksčiais produktais, yra pakuotės, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

38

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas subsidiariai, jei Teisingumo Teismas neigiamai atsakytų į byloje C‑313/15 pateiktą klausimą, siekia išsiaiškinti, ar priimdama Direktyvą 2013/2, kuria tūtelės įtraukiamos į pakuotės pavyzdžių, pateiktų Direktyvos 94/62 I priede, sąrašą, Komisija nepaisė sąvokos „pakuotė“, apibrėžtos pastarosios direktyvos 3 straipsnyje, ir ar ji, naudodamasi įgyvendinimo įgaliojimais, juos viršijo.

39

Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo Teismas teigiamai atsakė į byloje C‑313/15 pateiktą klausimą, nėra reikalo atsakyti į klausimą, pateiktą byloje C‑530/15.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, iš dalies pakeistos 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/12/EB, 3 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad vartotojams parduodamos ritinių, vamzdelių ar cilindrų formos tūtelės, apvyniotos lanksčiais produktais, yra „pakuotės“, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.