—

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos I. Kalniņš ir A. Bogdanova,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Caeiros ir I. Rubene,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas siekiant, kad būtų išaiškinta Kombinuotoji nomenklatūra (toliau – KN), pateikta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) priede, vėliau iš dalies pakeistame 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1031/2008 (OL L 291, 2008, p. 1) ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 948/2009 (OL L 287, 2009, p. 1), ypač šio priedo 2711 pozicija, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), 218 straipsnio 1 dalies d punktas.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Valsts Ieņēmumu dienests (Latvijos mokesčių administratorius) ir SIA „Latvijas propāna gāze“ ginčą dėl mokėtinų muitų importavus iš Rusijos į Latviją suskystintas naftos dujas (toliau – SND).

3

Iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos su 2008 ir 2009 m. susijusios KN redakcijos, priimtos reglamentais Nr. 1031/2008 ir Nr. 948/2009. Tiesa, pagrindinėje byloje taikomos KN nuostatos abiejose redakcijose yra identiškos.

4

KN pirmos dalies „Preliminariosios nuostatos“ I skyriaus „Bendrosios taisyklės“ A poskyryje „Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės“, be kita ko, nustatyta:

„Klasifikuojant prekes pagal (KN), turi būti vadovaujamasi šiais principais:

<…>

5

KN antros dalies „Muitų sąrašas“ V skyriui „Mineraliniai produktai“ priklauso, be kita ko, KN 27 skirsnis „Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai“.

6

Šio skirsnio 2711 pozicija išdėstyta taip:

7

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Kartu su [muitinės] deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.“

8

Pagal Reglamento Nr. 2454/93 218 straipsnio 1 dalį:

„Kartu su muitinės deklaracija prekių išleidimui į laisvą apyvartą įforminti turi būti pateikti šie dokumentai:

<…>

9

Iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Latvijas propāna gāze iš Rusijos į Latviją 2009 m. kovo 20 d.–2010 m. sausio 15 d. laikotarpiu importuotas SND priskyrė prie 2711 19 00 tarifinės subpozicijos ir dėl to joms taikė importo muito mokestį, kurio tarifas buvo 0 % prekės muitinės vertės. Tačiau mokesčių administratorius, remdamasis šios bendrovės dokumentuose esama informacija, nusprendė, kad šių SND pagrindinės sudedamosios dalys buvo propanas ir butanas; kadangi propano šiose SND buvo daugiausia, jis jas priskyrė prie 2711 12 97 tarifinės subpozicijos.

10

Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinėje byloje nagrinėjamose SND yra metano, etano, etileno, propano, propeno, butano ir buteno. Tačiau šių SND kokybės sertifikate (toliau – kokybės sertifikatas), kurį išdavė gamintojas, t. y. AAS „Gazprom“, įsteigta Orenburge (Rusija), nurodytas ne kiekvienos šios sudedamosios dalies procentinis dydis atskirai (kalbant apie tankį), bet bendras metano, etano ir etileno kiekis (0,32 % šių SND tankio), bendras propano ir propeno kiekis (58,32 %) ir bendras butano ir buteno kiekis (ne daugiau kaip 39,99 %).

11

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagrindinėje byloje Rygos technikos universitetas (Latvija) pateikė nuomonę, kad, atsižvelgiant į kokybės sertifikatą, buvo neįmanoma nustatyti, kad tik viena iš pagrindinėje byloje nagrinėjamų SND sudarančių medžiagų lemia šių dujų, kaip energijos šaltinio, esminį pobūdį, t. y. jos šilumingumą ir perteklinį slėgį. Remiantis šia nuomone, propanas ir propenas sukuria šių SND perteklinį slėgį mišinyje, tačiau jų šilumingumą kartu lemia visi šių dujų komponentai.

12

Mokesčių administratorius nusprendė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos SND turėjo būti klasifikuojamos taikant Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės b punktą, 3 taisyklės b punktą ir 6 taisyklę pagal medžiagą, lemiančią jų esminį požymį.

13

Mokesčių administratorius nusprendė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis medžiaga, kuri nulemia prekės esminį požymį, yra ta, kurios procentinis kiekis sudaro didžiausią tankio dalį. Tada pažymėjęs, kad atsižvelgiant į kokybės sertifikatą pagrindinėje byloje nagrinėjamos SND prilygo CΠБT tipo suskystintoms dujoms (SPBT) ir kad, vadovaujantis Rusijos nacionalinio standartu ΓOCT 20448-90 (GOST 20448-90), CΠБT (SPBT) tipo suskystintomis dujomis gali būti laikomos dujos, kurių pagrindiniai komponentai yra propanas ir butanas, šis administratorius padarė išvadą, kad šios dvi medžiagos lėmė šių SND esminį požymį ir kad kiti komponentai, t. y. metanas, etanas, etilenas, propenas ir butenas, negalėjo pakeisti šio esminio požymio.

14

Latvijas propāna gāze dėl šio mokesčių administratoriaus sprendimo pateikė ieškinį Administratīvā apgabaltiesa (Apygardos administracinis teismas, Latvija).

15

2014 m. balandžio 10 d. sprendime šis teismas visų pirma rėmėsi Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią, siekiant atlikti prekės tarifinį klasifikavimą, būtina nustatyti, kuri iš ją sudarančių medžiagų suteikia jai esminį pobūdį, o tai galima padaryti užduodant klausimą, ar prekė, pašalinus vieną ar kitą jos sudedamąją dalį, išsaugotų jai būdingas savybes. Esminį pobūdį lemiantis faktorius, atsižvelgiant į prekės rūšį, gali būti nustatomas pagal, pavyzdžiui, sudedamąsias medžiagas ar dalis, jų apimtį, kiekį, svorį ar vertę arba pagal sudedamosios medžiagos svarbą šios prekės panaudojimui (2009 m. birželio 18 d. Sprendimo Kloosterboer Services, C‑173/08, EU:C:2009:382, 31 ir 32 punktai).

16

Taigi vadovaudamasis šiais samprotavimais pagrindinėje byloje Administratīvā apgabaltiesa (Apygardos administracinis teismas) pažymėjo, kad mokesčių administratorius nenurodė, kuris pagrindinėje byloje nagrinėjamų SND požymis buvo esminis, ir neįrodė, kad propanas ar butanas turėjo būti laikomas medžiaga, lemiančia jų tokį požymį. Tuo tikslu šis teismas iš pradžių pabrėžė, kad kokybės sertifikate atskirai nenurodyti atitinkami propano ir butano, kurie yra šių SND sudedamosios dalys, procentiniai dydžiai, o toliau rėmėsi Rygos technikos universiteto nuomone, kad buvo neįmanoma nustatyti, kuri iš šių SND sudedamųjų dalių pati viena gali lemti jų esminį požymį. Galiausiai šis teismas, išnagrinėjęs Latvijas propāna gāze pateiktus SND, kurių tam tikrais atvejais buvo įsigyta Lietuvoje, kokybės sertifikatus, padarė išvadą, kad galėjo pasitaikyti atvejų, kai SND sudėtyje propeno buvo daugiau nei propano.

17

Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuriam mokesčių administratorius pateikė kasacinį skundą, iš pagrindinės bylos aplinkybių matyti, kad, net darant prielaidą, jog propanas yra (kalbant apie tankį) sudedamoji dalis, kurios SND yra daugiausia, būtent skirtingi šių SND komponentai bendrai lemia šių dujų, kaip energijos šaltinio, šilumingumą. Todėl šis teismas abejoja dėl to, ar pagrįsti Latvijos mokesčių administratoriaus argumentai, kad medžiaga, kurios proporcija pagal procentinį dydį yra didžiausia, lemia atitinkamų SND esminį požymį, ir priduria, kad, jei tokie argumentai būtų atmesti, SND, kurių sudėtyje daugiausia yra propano ar butano, visada turėtų būti priskiriamos prie 2711 19 00 tarifinės subpozicijos, kurios atveju taikomas importo mokesčio tarifas, kurį sudaro 0 % muitinės vertės.

18

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, iš Reglamento Nr. 2454/93 218 straipsnio 1 dalies d punkto matyti, kad jei asmuo pageidauja importuoti SND ir jas klasifikuoti taip, kad jam būtų taikomas palankesnis importo muito tarifas, jis importuodamas privalo atitinkamai muitinei pateikti įrodymų, kurie išsklaidytų abejones dėl tokio klasifikavimo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju šis teismas pabrėžia, kad svarbu išsiaiškinti, ar pagal minėtą nuostatą SND, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, importuotojas turi pareigą tiksliai nurodyti medžiagos, kurios šiose SND yra daugiausia, procentinį kiekį.

19

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad nebeįmanoma paimti pagrindinėje byloje nagrinėjamų SND mėginių ir taip Latvijos mokesčių administratoriaus muitų laboratorijoje atlikti šių SND analizės siekiant nustatyti jų sudėtį. Todėl, siekiant teisingai nustatyti taikytiną tarifinę poziciją, būtina atsižvelgti į faktines aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos pagrindinėje byloje.

20

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Augstākās tiesa, Administratīvo lietu departaments (Aukščiausiasis Teismas, Administracinių bylų skyrius, Latvija) nutarė sustabdyti bylą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

Visų pirma reikia atsakyti į pirmąjį klausimą, tada – į trečiąjį ir galiausiai į antrąjį klausimus.

22

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės b punktas ir 3 taisyklės b punktas turi būti aiškinami taip, kad jei SDN esminį požymį nulemia visi jų komponentai ir jei nė vienas iš jų atskirai negali nulemti šių dujų esminio požymio, reikia preziumuoti, kad komponentas, nulemiantis šių SND esminį požymį, kaip tai suprantama pagal minėtos 3 taisyklės b punktą, yra tas, kurio procentinis kiekis sudaro didžiausią SND tankio dalį.

23

Reikia priminti, kad pagal Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 3 taisyklės b punktą „mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į <...> rinkinius, <...> turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudedamųjų dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti“.

24

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamose SND yra metano, etano, etileno, propano, propeno, butano ir buteno. Remiantis Rygos technikos universiteto nuomone, kuria prašyme priimti prejudicinį sprendimą remiasi jį pateikęs teismas, buvo neįmanoma nustatyti, kad tik viena iš šių sudedamųjų dalių lemia šio produkto esminį pobūdį, t. y. jo šilumingumą ar perteklinį slėgį. Priešingai, iš šios nuomonės matyti, kad šio produkto šilumingumą lemia visi šių dujų mišinio komponentai kartu, o ne vienas atskiras komponentas.

25

Jeigu į šią mokslinę nuomonę būtų galima atsižvelgti, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ja remiantis būtų galima daryti išvadą, kad taikant Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 3 taisyklės b punktą neįmanoma nustatyti, kuri SND sudaranti medžiaga lemia jų fizikines ir chemines savybes ir būtent jų šilumingumą.

26

Bet kuriuo atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad neįmanoma nustatyti tikslaus kiekvieno nagrinėjamų SND komponento kiekio, nes prekių kokybės sertifikate SND esančių dujų procentinis kiekis nurodytas pagal dujų grupes: pirmąją grupę sudaro metanas, etanas ir metilenas, antrąją – propanas ir propenas, trečiąją – butanas ir butenas.

27

Be to, atsižvelgiant į rašytinius įrodymus, susijusius su kitos kilmės SND įsigijimu, kuriuos aprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, kad grupėje, kurią sudaro propanas ir propenas, propeno kiekis gali būti didesnis už propano. Todėl negalima daryti prielaidos, kad, kai dujų grupę daugiausia sudaro propanas ir propenas, turėtų būti laikoma, kad propanas yra dominuojantis mišinio elementas.

28

Galiausiai viena iš Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių yra 3 taisyklės c punktas, taikomas, kai prekės negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a arba b punktus; tokios prekės turi būti priskiriamos prie pozicijos, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė.

29

Tuo remiantis darytina išvada, kad nebūtina remtis prielaida, kuria siekiama nustatyti medžiagą, nulemiančią mišinio esminį požymį.

30

Atsižvelgiant į visa tai, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės b punktas ir 3 taisyklės b punktas turi būti aiškinami taip, kad jei dujų mišinio, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamų SDN, esminį požymį nulemia visi šio dujų mišinio komponentai ir dėl to neįmanoma nustatyti komponento, nulemiančio jo esminį požymį, ir bet kuriuo atveju neįmanoma nustatyti kiekvieno šių nagrinėjamų SND komponento tikslaus kiekio, negalima remtis prielaida, kad medžiaga, kuri nulemia prekės esminį požymį, kaip tai suprantama pagal šių taisyklių 3 taisyklės b punktą, yra ta, kurios procentinis kiekis mišinyje yra didžiausias.

31

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar tuo atveju, jeigu prekę muitinei deklaruojantis asmuo tiksliai nenurodo medžiagos, kurios SND, kaip antai nagrinėjamose pagrindinėje byloje, kurių sudėtyje bendras metano, etano ir etileno kiekis yra 0,32 %, bendras propano ir propeno kiekis –58,32 % ir bendras butano ir buteno kiekis – ne daugiau kaip 39,99 %, yra daugiausia, procentinio kiekio, ar KN turi būti aiškinama taip, kad šios SND turi būti priskiriamos prie 2711 19 00 subpozicijos kaip „Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai, suskystinti, kiti“, ar prie 2711 12 97 pozicijos kaip „Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai, suskystinti, propanas, kitas, skirtas kitiems tikslams: kiti“.

32

Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir palengvinti patikrinimus, lemiamas prekių tarifinio klasifikavimo kriterijus paprastai turi būti nustatomas pagal šių prekių objektyvias charakteristikas ir savybes, kaip jos apibrėžtos KN pozicijose ir skyriaus ar skirsnio pastabose (1982 m. liepos 1 d. Sprendimo Wünsche, 145/81, EU:C:1982:254, 12 punktas; 1997 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Wiener SI, C‑338/95, EU:C:1997:552, 10 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Intermodal Transports, C‑495/03, EU:C:2005:552, 47 punktas; 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Heuschen & Schrouff Oriëntal Foods Trading, C‑375/07, EU:C:2008:645, 43 punktas ir 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo TSI, C‑183/15, EU:C:2015:808, 24 punktas).

33

Šias objektyvias gaminių charakteristikas ir savybes turi būti įmanoma patikrinti atliekant muitinės formalumus (1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Foods Import, C‑38/95, EU:C:1996:488, 17 punktas; 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Medion ir Canon Deutschland, C‑208/06 ir C‑209/06, EU:C:2007:553, 36 punktas ir 2015 m. balandžio 23 d. Sprendimo ALKA, C‑635/13, EU:C:2015:268, 37 punktas).

34

Nagrinėjamu atveju KN 2711 12 subpozicijoje numatytas propanas. Vis dėlto, kaip matyti iš atsakymo į pirmąjį klausimą, net jei propanas yra dujos, kurių procentinis kiekis yra didžiausias prašymą priimti prejudicinį sprendimą aprašytose SND, negalima preziumuoti, kad šios dujos nulemia esminį SND požymį.

35

Tai galioja ir kitoms šias SND sudarančioms dujoms, dėl to jų negalima priskirti nei prie 2711 13 subpozicijos („Butanas“), nei prie 2711 14 00 subpozicijos („Etilenas (etenas), propenas, butenas ir butadienas“).

36

Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo apibūdinto SND mišinio negalima klasifikuoti taikant Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 3 taisyklės b punktą, reikia taikyti šių taisyklių 3 taisyklės c punktą (jis primintas šio sprendimo 28 punkte), pagal kurį prekė turi būti klasifikuojama pozicijoje, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė, t. y. nagrinėjamu atveju, kaip siūlo Komisija, priskiriant prie KN 2711 19 00 subpozicijos kaip „kitas suskystintas naftos dujas“.

37

Todėl į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad KN turi būti aiškinama taip, kad SND, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurių sudėtyje bendras metano, etano ir etileno kiekis yra 0,32 %, bendras propano ir propeno kiekis –58,32 % ir bendras butano ir buteno kiekis – ne daugiau kaip 39,99 % ir iš kurių sudedamųjų medžiagų neįmanoma nustatyti komponento, nulemiančio jų esminį požymį, priskirtinos prie 2711 19 00 subpozicijos kaip „Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai, suskystinti, kiti“.

38

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 2454/93 218 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį SND, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, deklaruojančiam asmeniui kyla pareiga tiksliai nurodyti medžiagos, kurios šiose SND yra daugiausia, procentinį kiekį.

39

Kaip matyti iš atsakymo į pirmąjį klausimą, kad kai SND, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, sudaro kelios medžiagos, negalima daryti prielaidos, jog ta, kurios procentinis dydis yra didžiausias, nulemia šių SND esminį požymį.

40

Be to, kaip matyti iš atsakymo į trečiąjį klausimą ir kaip siūlo Komisija, tai, kad konkrečiai nenurodytas SND, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, procentinis kiekis, netrukdo taikyti tarifinio klasifikavimo taisyklių.

41

Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 2454/93 218 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį SND, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, deklaruojančiam asmeniui nekyla pareigos tiksliai nurodyti medžiagos, kurios šiose SND yra daugiausia, procentinio kiekio.

42

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: