1. 

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios Direktyvą 74/150/EEB ( 2 ), iš dalies pakeistos 2014 m. kovo 18 d. Komisijos direktyva ( 3 ), išaiškinimo.

2. 

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant UAB „Agrodetalė“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Vilniaus savivaldybė) ginčą dėl pastarosios atsisakymo nacionaliniame traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre registruoti iš Baltarusijos importuotus naudotus traktorius.

3. 

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimais iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar šios naudotos transporto priemonės, importuotos į Sąjungą iš trečiosios šalies, tam, kad galėtų būti įregistruotos valstybėje narėje, turi atitikti Direktyvoje 2003/37 nustatytus suderintus techninius reikalavimus.

4. 

Šioje išvadoje teigsiu, kad Direktyvą 2003/37 reikia aiškinti taip, jog tam, kad valstybėje narėje galėtų būti įregistruotos naudotos transporto priemonės, importuotos į šią valstybę narę iš trečiųjų šalių ir priklausančios kategorijoms, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį, šios transporto priemonės, prieš pirmą kartą jas pradedant eksploatuoti Sąjungoje nuo 2009 m. liepos 1 d., turi atitikti šioje direktyvoje nustatytus techninius reikalavimus.

5.

Kaip matyti iš 1974 m. kovo 4 d. Tarybos direktyvos 74/150/EEB ( 4 ) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių tipo patvirtinimą, suderinimo pirmos konstatuojamosios dalies, Sąjungos teisės aktų leidėjas rėmėsi teiginiu, kad „kiekvienoje valstybėje narėje traktoriai turi atitikti tam tikrus privalomus techninius reikalavimus; <.. > šie reikalavimai pavienėse valstybėse narėse skiriasi ir todėl trukdo prekybai Europos ekonominėje bendrijoje“.

6.

Atsižvelgdamas į šį teiginį teisės aktų leidėjas, kaip matyti iš šios direktyvos antros konstatuojamosios dalies, buvo tos nuomonės, kad „šias kliūtis bendrosios rinkos sukūrimui ir deramam jos veikimui galima sumažinti ir netgi pašalinti, jeigu visos valstybės narės nustatytų vienodus reikalavimus arba papildydamos jose galiojančias taisykles, arba pakeisdamos jas naujomis“.

7.

Direktyvos 74/150 trečioje konstatuojamojoje dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodo, kad „šios direktyvos reikalavimai taikomi traktoriams su pneumatinėmis padangomis, kurių didžiausias projektinis greitis ne mažesnis kaip 6 km/h ir ne didesnis kaip 25 km/h[,] [ir] šie reikalavimai iš esmės skirti pagerinti saug[ai] keliuose ir darbe tiek, kiek ji susijusi su šių transporto priemonių konstrukcija“.

8.

Direktyvos 74/150 ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje pažymėjęs, kad „pagal valstybėse narėse įsigalėjusią tvarką traktorius, prieš juos pateikiant į rinką, būtina patikrinti, ar jie atitinka tam tikrus techninius reikalavimus[,] [ir] šiuo patikrinimu įvertinamas traktoriaus tipas“, Sąjungos teisės leidėjas šios direktyvos šeštoje konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad „kiekvienam traktoriaus tipui privalu nustatyti tipo patvirtinimo tvarką Bendrijoje, kad būtų galima patikrinti, ar [suderintų techninių reikalavimų] laikomasi, ir kad kiekviena valstybė narė galėtų pripažinti kitos valstybės narės atliktus patikrinimus“.

9.

Pagal Direktyvos 74/150 septintą konstatuojamąją dalį „pirmiau nurodyta tvarka kiekvienai valstybei narei privalo suteikti galimybę nustatyti, ar traktoriaus tipui yra atlikti specialiose direktyvose nurodyti patikrinimai ir ar jie išvardyti tipo patvirtinimo sertifikate; <…> anksčiau nurodyta tvarka gamintojams privalo suteikti galimybę atitikties sertifikatą užpildyti visiems traktoriams, atitinkantiems patvirtintą tipą; <…> traktorius, kuriems išduoti tokie sertifikatai, visos valstybės narės privalo laikyti atitinkančiais jų nacionalinių įstatymų nuostatas“.

10.

Direktyva 74/150 nuo 2005 m. liepos 1 d. buvo panaikinta Direktyva 2003/37 ( 5 ).

11.

Direktyvos 2003/3 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Šią direktyvą grindžiant visiško suderinimo principu, laikotarpis[,] iki EB tipo patvirtinimas taps privalomas, turėtų būti pakankamai ilgas, kad tų transporto priemonių gamintojai galėtų prisitaikyti prie naujos suderintos tvarkos.“

12.

Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Ši direktyva taikoma vienu ar daugiau etapų pagamintų transporto priemonių tipo patvirtinimui. Ji taikoma 2 straipsnio d punkte apibrėžtoms transporto priemonėms, kurių maksimalus konstrukcinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km/h.

Ši direktyva taip pat taikoma sistemoms, sudėtinėms dalims ir atskiriems techniniams mazgams, skirtiems naudoti tokiose transporto priemonėse.

2.   Ši direktyva netaikoma:

13.

Minėtos direktyvos 2 straipsnyje numatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

<…>

<…>

14.

Direktyvos 2003/37 3 straipsnyje nurodyta:

„.1.   Gamintojas pateikia transporto priemonės EB tipo patvirtinimo paraišką valstybės narės [EB tipo] [pa]tvirtinimo institucijai. Kartu su ja pateikiamas informacinis aplankas, kuriame yra I priede reikalaujama informacija.

<…>

4.   Transporto priemonių, sistemų, sudėtinių dalių ar atskirų techninių mazgų <…> EB tipo patvirtinimo paraiškos gali būti pateikiam[o]s tik vienai valstybei narei. Kiekvienam norimam patvirtinti tipui teikiama atskira paraiška.“

15.

Šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kiekviena valstybė narė suteikia:

<…>

3.   Kiekvienam transporto priemonių tipui, kuriam suteikė, atsisakė suteikti arba panaikino EB tipo patvirtinimą, kiekvienos valstybės narės [EB tipo] patvirtinimo institucija per vieną mėnesį išsiunčia kitų valstybių narių tipo patvirtinimo institucijoms EB tipo patvirtinimo liudijimo kopiją su priedais, nurodytais II priedo C skyriuje.“

16.

Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„1. Kaip EB tipo patvirtinimo liudijimo turėtojas[,] gamintojas išduoda atitikties liudijimą.

Tokį liudijimą, kurio pavyzdys pateikiamas III priede, turi turėti kiekviena komplektinė ar nekomplektinė transporto priemonė, pagaminta pagal patvirtintą transporto priemonių tipą.“

17.

Direktyvos 2003/37 7 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:

„Kiekviena valstybė narė registruoja naujas patvirtinto tipo transporto priemones, leidžia prekiauti jomis ar pradėti eksploatuoti dėl su jų konstrukcija ir veikimu susijusių priežasčių tik tuomet, jei jos turi galiojantį atitikties liudijimą.“

18.

Šios direktyvos 12 straipsnyje įtvirtinta:

„1.   Kvalifikuot[ąj]a balsų dauguma Komisijos pasiūlymu Taryba gali pripažinti šia direktyva kartu su atskirosiomis direktyvomis nustatytų transporto priemonių, sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų EB tipo patvirtinimo sąlygų ar nuostatų ir tarptautinių nuostatų ar trečiųjų šalių nuostatų pagal daugiašalius ar dvišalius susitarimus tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių lygiavertiškumą.

<…>

3.   Pripažįstamas tipo patvirtinimų, išduotų remiantis JT/EEK reglamentais, pridedamais prie persvarstyto 1958 m. Susitarimo, nurodytais šios direktyvos II priedo B skyriaus II‑B dalyje[,] lygiavertiškumas.

<…>“

19.

Direktyvos 2003/37 23 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„1.   T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėms valstybės narės taiko šią direktyvą taip:

20.

Remiantis Direktyvos 2003/37 25 straipsniu, ji įsigalioja paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, t. y. 2003 m. liepos 9 d.

21.

2014 m. liepos 1 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D‑396 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. Įsakymo Nr. 3D‑384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ( 6 ) 1 punktu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Įsakymu Nr. 3D‑384, buvo papildytos 191 punktu; jis suformuluotas taip:

„Naudoti ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruoti ES šalyse, pagal šias taisykles įregistruojami, jeigu jie buvo pagaminti pagal [Direktyvos 2003/37] reikalavimus“.

22.

2014 m. liepos 1 d. ir spalio 8 d.„Agrodetalė“ Vilniaus savivaldybei pateikė prašymus nacionaliniame traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre įregistruoti naudotus traktorius, pagamintus Baltarusijoje po 2009 m. liepos 1 d.

23.

2014 m. liepos 4 d. ir spalio 13 d. sprendimais Vilniaus savivaldybė atsisakė patenkinti bendrovės „Agrodetalė“ prašymus, motyvuodama tuo, kad ši nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog minėti traktoriai atitinka Įsakymo Nr. 3D‑396 1 punkte nustatytus reikalavimus.

24.

Prašydama panaikinti šiuos sprendimus „Agrodetalė“ pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuva); šis 2015 m. vasario 17 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (Lietuva) su prašymu ištirti minėto įsakymo 1 punkto atitiktį aukštesnės teisinės galios nacionalinės teisės aktams.

25.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teigimu, Direktyvoje 2003/37 įtvirtinti techniniai reikalavimai taikytini tik naujų transporto priemonių registravimui iki jų eksploatacijos pradžios. Todėl, šio teismo manymu, šios direktyvos nuostatos nenustato naudotų transporto priemonių techninių reikalavimų, taigi ir nedraudžia valstybėms narėms registruoti naudotų transporto priemonių, neturinčių EB tipo patvirtinimo ir gamintojo išduoto atitikties liudijimo.

26.

Žemės ūkio ministerija (Lietuva), priešingai, teigia, kad šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai taikomi visiems traktoriams, pagamintiems po 2009 m. liepos 1 d., įskaitant naudotus traktorius.

27.

Atsižvelgiant į šias skirtingas nuomones, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Žemės ūkio ministerija Įsakymu Nr. 3D‑384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 191 punkte, įterptame Įsakymo Nr. 3D‑396 1 punktu, naudotiems traktoriams registruoti pagrįstai nustatė minėtoje direktyvoje nurodytų reikalavimų laikymosi sąlygą.

28.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, galima manyti, kad Direktyvoje 2003/37 nurodyti techniniai reikalavimai taikytini tik naujų transporto priemonių registravimui iki jų eksploatacijos pradžios, t. y. kad pagal šios direktyvos nuostatas nėra nustatyta naudotų transporto priemonių techninių reikalavimų, taip pat nėra draudžiama valstybėms narėms registruoti tokių transporto priemonių, neturinčių EB tipo patvirtinimo ir gamintojo išduoto atitikties liudijimo. Be to, minėtas teismas pabrėžia, kad šioje direktyvoje nėra patikslinta, ar jos nuostatų taikymui turi reikšmės transporto priemonių pagaminimo vieta, pirmiausia tuo atveju, jeigu jos pagamintos ne Sąjungoje.

29.

Manydamas, kad jo nagrinėjamoje byloje kyla Sąjungos teisės aiškinimo klausimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

30.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės prašo nuspręsti, ar Direktyvą 2003/37 reikia aiškinti taip, jog tam, kad valstybėje narėje galėtų būti įregistruotos naudotos transporto priemonės, importuotos į šią valstybę narę iš trečiųjų šalių, šios transporto priemonės turi atitikti šioje direktyvoje nustatytus techninius reikalavimus.

31.

Atsakymui į šį klausimą pateikiami du priešingi teiginiai.

32.

Pagal pirmąjį teiginį, kurį gina „Agrodetalė“, Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija, žemės ūkio traktorių EB tipo patvirtinimo sistema, nustatyta minėtoje direktyvoje, gali būti taikoma tik naujoms transporto priemonėms, t. y. tokioms, kurios dar niekada nebuvo įregistruotos ar pradėtos eksploatuoti. Tai reiškia, kad naudotoms transporto priemonėms, kurios importuotos į Sąjungą iš trečiųjų šalių, neturi būti taikomas EB tipo patvirtinimas, taigi joms neturi būti taikoma ir atitikties šioje direktyvoje nustatytiems techniniams reikalavimams sąlyga pagal Sąjungos teisę. Todėl valstybės narės gali nustatyti tokių transporto priemonių registravimui taikytinus specialius nacionalinius reikalavimus. „Agrodetalė“ teigia, kad šiais nacionaliniais reikalavimais neturi būti pažeidžiami proporcingumo ir nediskriminavimo principai. Ispanijos vyriausybė ir Komisija, kitaip nei „Agrodetalė“, mano, kad įgyvendindamos teisėkūros įgaliojimus valstybės narės gali išplėsti Direktyvoje 2003/37 nustatytų techninių reikalavimų taikymo sritį, įtraukdamos į ją iš trečiųjų šalių importuotas naudotas transporto priemones.

33.

Antrasis teiginys, kurį pateikia Lietuvos vyriausybė, priešingai, grindžiamas mintimi, kad atitikties šioje direktyvoje nustatytiems techniniams reikalavimams sąlyga yra privaloma naudotoms transporto priemonėms, importuotoms į Sąjungą iš trečiųjų šalių.

34.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti: kadangi minėtoje direktyvoje ne kartą vartojama sąvoka „naujos transporto priemonės“ ( 7 ), valstybės narės pačios turi apibrėžti techninius reikalavimus, taikytinus naudotoms transporto priemonėms, importuotoms į jų teritorijas iš trečiųjų šalių. Taigi valstybės narės tik gali, o ne privalo priderinti šiuos reikalavimus prie nurodytųjų Direktyvoje 2003/37.

35.

Vis dėlto pritariu Lietuvos vyriausybės požiūriui, pagal kurį naudotoms transporto priemonėms, importuotoms į Sąjungą iš trečiųjų šalių, privaloma taikyti suderintus techninius reikalavimus ir kuris, manau, yra vienintelis, galintis užtikrinti šios direktyvos veiksmingumą.

36.

Primintina, kad pagal Direktyvos 2003/37 2 straipsnio a punktą EB tipo patvirtinimas – tai tvarka, kuria valstybė narė patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalies ar atskiro techninio mazgo tipas atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

37.

Su EB tipo patvirtinimu susijusi sistema pagrįsta principu, pagal kurį visos naujos transporto priemonės, pagamintos pagal valstybės narės patvirtintos transporto priemonės tipą, gali būti laisvai parduodamos ir registruojamos kitose valstybėse narėse.

38.

Kaip pažymėta Direktyvos 2003/37 4 konstatuojamojoje dalyje, ši direktyva grindžiama visiško suderinimo principu. Todėl priėmus šią direktyvą tapo privaloma EB tipo patvirtinimo tvarką taikyti žemės ar miškų ūkio traktoriams, priskiriamiems prie kurios nors iš šia direktyva apimamos kategorijos, nors anksčiau šios tvarkos taikymas nebuvo privalomas. Taigi pagal Direktyvos 2003/37 23 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi taikyti šią direktyvą T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėms, viena vertus, naujiems transporto priemonių tipams – nuo 2005 m. liepos 5 d. ir, kita vertus, visoms pradėtoms eksploatuoti naujoms transporto priemonėms – nuo 2009 m. liepos 1 d. Visiškas suderinimas taip pat reiškia, kad dėl EB tipo patvirtinimo su transporto priemonių gamyba ir veikimu susiję techniniai reikalavimai yra nustatyti Sąjungos teisėje.

39.

Pagal Direktyvos 2003/37 3 straipsnio 1 dalį gamintojas pateikia transporto priemonės EB tipo patvirtinimo paraišką valstybės narės EB tipo patvirtinimo institucijai. Kartu su šia paraiška pateikiamas informacinis aplankas, kuriame yra šios direktyvos I priede reikalaujama informacija.

40.

Iš Direktyvos 2003/37 4 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad EB tipo patvirtinimas suteikiamas transporto priemonių tipams, kurie atitinka informacinio aplanko duomenis ir savo kategorijai taikomus visų šios direktyvos II priedo B skyriuje nurodytų atskirųjų direktyvų techninius reikalavimus.

41.

Pagal Direktyvos 2003/37 4 straipsnio 3 dalį šios valstybės narės EB tipo patvirtinimo institucija dėl kiekvieno transporto priemonės tipo, dėl kurio suteikė, atsisakė suteikti ar panaikino EB tipo patvirtinimą, kitų valstybių narių EB tipo patvirtinimo institucijoms išsiunčia EB tipo patvirtinimo liudijimo kopiją.

42.

Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamintojas, kaip EB tipo patvirtinimo liudijimo turėtojas, išduoda atitikties liudijimą, kuriame pažymima, kad atitinkama transporto priemonė yra pagaminta pagal patvirtintą transporto priemonių tipą. Tokį liudijimą privalo turėti kiekviena nauja transporto priemonė, kuriai buvo suteiktas EB tipo patvirtinimas.

43.

Dėl naujų transporto priemonių, kurioms suteiktas EB tipo patvirtinimas ir kurios turi galiojantį atitikties liudijimą, negali būti reikalaujama nei naujo jų techninių charakteristikų patvirtinimo, nei atitikties papildomiems techniniams reikalavimams, susijusiems su jų konstrukcija ir veikimu, nebent jos būtų akivaizdžiai pakeistos po to, kai buvo išvežtos iš gamyklos. Todėl draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos galiojantį EB tipo atitikties liudijimą turinčių transporto priemonių registravimas susiejamas su nacionalinio liudijimo, kuriuo patvirtinama jų atitiktis nacionalinės teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, pateikimu ( 8 ).

44.

Transporto priemonėmis, kurios buvo patvirtintos kurioje nors iš valstybių narių laikantis šių suderintų taisyklių, gali būti teisėtai prekiaujama visoje Sąjungoje.

45.

Taigi Sąjungos lygmeniu kuriant tipo patvirtinimo tvarką buvo nustatyta atitikties Direktyvoje 2003/37 ir atskirosiose direktyvose nurodytiems reikalavimams patikros, kurią įvairiose valstybėse narėse atlieka patvirtinimo institucijos, tarpusavio pripažinimo sistema ( 9 ).

46.

Šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[k]iekviena valstybė narė registruoja naujas patvirtinto tipo transporto priemones, leidžia prekiauti jomis ar pradėti eksploatuoti dėl su jų konstrukcija susijusių priežasčių tik tuomet, jei jos turi galiojantį atitikties liudijimą“. Laikantis tos pačios logikos Reglamento (ES) Nr. 167/2013 ( 10 ) 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „[v]alstybės narės leidžia pateikti rinkai, registruoti arba pradėti eksploatuoti tik tokias transporto priemones<…>, kuri[os] atitinka šio reglamento reikalavimus“. Be to, pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį „[d]ėl priežasčių, susijusių su jų gamybos ir veikimo aspektais, kuriuos reglamentuoja šis reglamentas, valstybės narės nedraudžia, neriboja ar nesudaro kliūčių pateikti rinkai, registruoti ar pradėti eksploatuoti transporto priemones <…>, jei j[os] atitinka šio reglamento reikalavimus“.

47.

Dėl to, kad tipo patvirtinimo tvarka skirta taikyti transporto priemonių tipui iki jo serijinės gamybos, mano nuomone, neatmestina, kad valstybė narė gali daryti išvadas iš to, kad iš trečiosios šalies importuota naudota transporto priemonė neturi atitikties liudijimo, kaip ir yra pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju.

48.

Kaip savo rašytinėse pastabose pažymi „Agrodetalė“, pagrindinėje byloje aptariami traktoriai turi atitikties sertifikatus arba patvirtinimus, kurie saugomi Valstybinėje mašinų bandymo stotyje. Kaip teigia „Agrodetalė“, vienintelė priežastis, dėl kurios jie neturi atitikties liudijimo, yra ta, kad jų taršos emisija vos keliomis dešimtosiomis procentinių punktų neatitinka reikalavimų, nustatytų dėl transporto priemonių EB tipo patvirtinimo.

49.

Atsižvelgiant į šią informaciją atrodo, kad pagrindinėje byloje aptariami traktoriai neturi atitikties liudijimo, nes neatitinka techninių reikalavimų, nustatytų 2000 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/22/EB dėl veiksmų, kurių būtina imtis dėl variklių, skirtų žemės ūkio ar miškų ūkio traktoriams, išmetamų dujinių teršalų ir kietųjų detalių, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 74/150/EEB ( 11 ).

50.

Pažymėtina, kad iš trečiosios šalies į valstybę narę importuota nauja transporto priemonė negali būti įregistruota šioje valstybėje, jei priklauso transporto priemonių kategorijai, kuriai taikoma Direktyva 2003/37, ir nepriskiriama prie transporto priemonių tipo, kuriam suteiktas EB tipo patvirtinimas.

51.

Šiuo atžvilgiu transporto priemonės pagaminimo vieta neturi reikšmės. Kaip teisingai pažymi Komisija, EB tipo patvirtinimo suteikimas nėra siejamas su naujos transporto priemonės pagaminimo vieta. Taigi Direktyva 2003/37 turi būti taikoma vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar nauja transporto priemonė pagaminta Sąjungoje, ar už jos ribų.

52.

Be to, pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo Komisija Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros pasiūlyme ( 12 ), teisė visas naujas pagal vienos valstybės narės patvirtintą transporto priemonės tipą pagamintas transporto priemones laisvai parduoti ir registruoti kitose valstybėse narėse „taikoma visoms tokioms transporto priemonėms, kad ir kur jos būtų pagamintos. Taigi <…> ne [Sąjungoje] pagamintos transporto priemonės gali būti laisvai importuojamos į [Sąjungą], jei jų gamintojas yra patvirtinęs, kad jos pagamintos pagal vienoje iš [Sąjungos] valstybių narių patvirtintą transporto priemonės tipą“ ( 13 ).

53.

Taigi reikalavimas turėti galiojantį atitikties liudijimą, nustatytas Direktyvos 2003/37 7 straipsnio 1 dalyje, taikomas ne tik naujoms transporto priemonėms, pagamintoms Sąjungoje, bet ir naujoms transporto priemonėms, pagamintoms ne Sąjungoje ir importuotoms į ją iš trečiųjų šalių.

54.

Mano nuomone, būtų paradoksalu ir galėtų būti sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui, jei būtų pripažinta, kad naudota transporto priemonė, importuota į Sąjungą iš trečiosios šalies, gali būti įregistruota, nors neturi atitikties liudijimo. Todėl valstybė narė, į kurią importuota ši transporto priemonė, mano manymu, remdamasi Direktyvos 20003/37 7 straipsnio 1 dalimi pagrįstai gali atsisakyti ją registruoti.

55.

Iš tikrųjų manau, kad tokiu atveju iš trečiosios šalies importuota transporto priemonė, kuriai nėra suteiktas EB tipo patvirtinimas ir kuri skirta pirmą kartą panaudoti Sąjungoje, laikytina nauja transporto priemone, taigi jai taikoma ta pati teisinė sistema pagal Direktyvą 2003/37.

56.

Sąvoka „naujos transporto priemonės“ vartojama keliose šios direktyvos nuostatose (7 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalies b punkte), bet jose nėra apibrėžta.

57.

Vis dėlto šios sąvokos apibrėžtis pateikiama Reglamento Nr. 167/2013 3 straipsnio 37 punkte. Šioje nuostatoje apibrėžta, kad „nauja transporto priemone“ laikytina „transporto priemonė, kuri anksčiau niekada nebuvo įregistruota arba pradėta eksploatuoti“. Ir Direktyvos 2003/37 2 straipsnio q punkte, ir Reglamento Nr. 167/2013 3 straipsnio 40 punkte nurodyta, kad eksploatacijos pradžia turi būti suprantama kaip pirmasis transporto priemonės panaudojimas Sąjungoje.

58.

Šiomis aplinkybėmis, mano nuomone, galima manyti, kad Direktyva 2003/37 taikoma iš trečiųjų šalių importuotoms naudotoms priemonėms, kurios pirmą kartą panaudojamos Sąjungoje.

59.

Be to, manau, pagal analogiją reikia laikytis požiūrio, kurį Komisija išdėstė Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo vadovo ( 14 ) 72 punkte. Šioje nuostatoje Komisija pažymi, kad „Mašinų direktyva paprastai netaikoma naudotų ar nenaujų mašinų tiekimui rinkai“ ir kad „[y]ra viena išimtis iš šios bendrosios taisyklės“. Iš tikrųjų „Mašinų direktyva taikoma naudotoms arba nenaujoms mašinoms, kurios pirmą kartą buvo pateiktos siekiant platinti arba naudoti ne [Sąjungoje], kai jos po to pirmą kartą patiektos rinkai ar pradėtos naudoti [Sąjungoje]“ ( 15 ).

60.

Kaip iš esmės teigia Lietuvos vyriausybė, Direktyvos 2003/37 7 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į „naujas transporto priemones“ paaiškinama tuo, kad, negavus EB tipo patvirtinimo, transporto priemonių, kurioms taikoma ši direktyva ir kurios pagamintos Sąjungoje, negalima pradėti eksploatuoti vidaus rinkoje, o tai reiškia, kad iki tol jos negali būti pradėtos naudoti, taigi yra naujos. Analogiškai, jei į Sąjungą importuojamos naujos transporto priemonės, pagamintos trečiojoje šalyje, prieš pradedant jomis prekiauti reikia gauti EB tipo patvirtinimą.

61.

Kai tik Direktyvoje 2003/37 nustatyti formalumai yra atlikti, transporto priemonės gali laisvai judėti visose Sąjungos valstybėse narėse ir iš esmės joms neturi būti pakartotinai taikomi šioje direktyvoje nurodyti reikalavimai. Todėl visos naudotos transporto priemonės, kurios, kai buvo naujos, priklausė vienai iš kategorijų, patenkančių į Sąjungos antrinės teisės taikymo sritį, ir kurios buvo pradėtos eksploatuoti Sąjungoje, priskiriamos prie transporto priemonių kategorijų, kurioms suteiktas EB tipo patvirtinimas. Taigi, remiantis SESV 28 straipsniu, paskui valstybių narių tarpusavio prekyba jomis neturi būti varžoma.

62.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Direktyva 2003/37 iš esmės yra skirta užtikrinti, kad į Sąjungos rinką pirmą kartą patenkančios transporto priemonės atitiktų Sąjungos lygmeniu suderintus techninius reikalavimus, o paskesnis tokių patvirtinto tipo transporto priemonių judėjimas tarp valstybių narių yra reglamentuojamas pagal Sąjungos pirminę teisę.

63.

Vis dėlto, kaip pažymi Lietuvos vyriausybė, šioje byloje nagrinėjama situacija, kai iš trečiosios šalies į Sąjungą buvo importuotos nenaujos transporto priemonės, kurioms niekada nebuvo taikyta EB tipo patvirtinimo procedūra, t. y. kurios niekada nebuvo pradėtos eksploatuoti Sąjungos valstybėse narėse. Kaip ir Lietuvos vyriausybė, manau, kad tokios pirmą kartą į Sąjungos rinką patenkančios transporto priemonės turi būti laikomos naujomis, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2003/37.

64.

Taigi laisvas traktorių judėjimas Sąjungoje grindžiamas teiginiu, kad jiems, kai buvo nauji, t. y. prieš tai, kai pirmą kartą pradėti eksploatuoti, buvo suteiktas EB tipo patvirtinimas.

65.

Mano nuomone, naudotiems traktoriams, kurie importuojami iš trečiųjų šalių ir pirmą kartą panaudojami Sąjungoje, turi būti taikomi tokie pat griežti reikalavimai.

66.

Šią išvadą patvirtina Direktyvoje 2003/37 nustatyta sistema, kuri grindžiama principu, kad visoms transporto priemonėms, kurios priklauso apibrėžtoms kategorijoms, prieš pirmą kartą pateikiant jas Sąjungos rinkai turi būti taikomi vienodi techniniai reikalavimai.

67.

Pridurtina, kad, kaip iš esmės pažymi Lietuvos vyriausybė, jei būtų pritarta aiškinimui, pagal kurį į Sąjungą iš trečiųjų šalių importuojamoms naudotoms transporto priemonėms netaikytini suderinti techniniai reikalavimai, kiltų šių reikalavimų nesilaikymo rizika. Importuotojui ar platintojui pakaktų pasakyti, kad jis importuoja naudotas transporto priemones, ir nereikėtų laikytis minėtų reikalavimų. Be to, jeigu į Sąjungos rinką pirmą kartą patenkančioms naudotoms transporto priemonėms nebūtų taikomi Direktyvoje 2003/37 nustatyti techniniai reikalavimai, šių transporto priemonių importuotojai ir platintojai įgytų konkurencinį pranašumą, palyginti su transporto priemonių, kurios niekada nebuvo pradėtos naudoti, gamintojais, importuotojais ir platintojais.

68.

Toks aiškinimas taip pat prieštarautų tikslui stiprinti vidaus rinką, kurio buvo siekta Direktyva 74/150, vėliau Direktyva 2003/37, o dabar siekiama Reglamentu Nr. 167/2013. Sukūrus spragą traktoriams taikomų techninių reikalavimų suderintoje sistemoje, taip pat būtų kliudoma siekti tikslo užtikrinti kelių eismo saugą, darbo saugą ir aplinkos apsaugą.

69.

Jei kiekviena valstybė narė galėtų pati nustatyti techninius reikalavimus, taikytinus naudotoms transporto priemonėms, importuojamoms į Sąjungą iš trečiųjų šalių, susidarytų skirtumų tarp valstybių narių, kurie galėtų kliudyti iš trečiųjų šalių importuotoms naudotoms transporto priemonėms laisvai judėti Sąjungoje. Tai lemtų vidaus rinkos suskaldymą, kuris nesuderinamas ne tik su minėtu tikslu stiprinti vidaus rinką, bet ir su principu, nurodytu Direktyvos 2003/37 4 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią ši direktyva grindžiama visiško suderinimo principu.

70.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šioje byloje gali būti taikoma šios direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje numatyta tipo patvirtinimų lygiavertiškumo pripažinimo sistema. Iš tikrųjų pagal šią nuostatą „[p]ripažįstamas tipo patvirtinimų, išduotų remiantis JT/EKK reglamentais, pridedamais prie persvarstyto 1958 m. Susitarimo, nurodytais šios direktyvos II priedo B skyriaus II‑B dalyje[,] lygiavertiškumas“. Taikant šią sistemą gal ir būtų galima ginčyti atsisakymą įregistruoti bendrovės „Agrodetalė“ importuotus naudotus traktorius.

71.

Galiausiai atsakant į antrąjį klausimą reikia pažymėti, kad atlikta analizė patvirtina, jog Sąjungoje pirmą kartą pradedant eksploatuoti naujas transporto priemones ir naudotas transporto priemones, importuojamas į Sąjungą iš trečiųjų šalių, turėtų būti taikomos vienodos sąlygos. Taigi, pagal Direktyvos 2003/37 23 straipsnio 1 dalies b punktą, kalbant apie naudotas transporto priemones, importuojamas į Sąjungą iš trečiųjų šalių, šioje direktyvoje nustatyti techniniai reikalavimai taikomi tokioms transporto priemonėms, pirmą kartą pradedamoms eksploatuoti Sąjungoje nuo 2009 m. liepos 1 d.

72.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsakyti taip: