1. 

Europos Sąjungos Taryba pateikė apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo byloje T‑400/10 ( 2 ) (toliau – skundžiamas sprendimas), juo buvo panaikinti keli Tarybos sprendimai ir įgyvendinamosios priemonės, pagal kurias siekiant kovoti su terorizmu Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem) buvo įtraukta į asmenų, grupių ir subjektų, kuriems arba kurių naudai draudžiama teikti finansines paslaugas, sąrašą. Bendrasis Teismas panaikino tuos sprendimus ir priemones, be kita ko, todėl, kad jos buvo nepakankamai motyvuotos ir kad Taryba neturėjo pakankamo pagrindo palikti Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem) tame sąraše.

2. 

Taryba teigia, jog skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą:

3.

Šiam apeliaciniam skundui taip pat svarbus bendrasis teisinis pagrindas, išdėstytas mano išvados byloje Taryba / LTTE, C‑599/14 P, pateikiamos tą pačią dieną kaip mano išvada dėl šio apeliacinio skundo, 3–12 punktuose. Čia jo nekartosiu.

4.

Taryba pirmiausia į sąrašą atitinkamuose Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP ( 3 ) ir Tarybos sprendimo 2001/927/EB prieduose įtraukė Hamas-Izz al-Din al-Qassem (teroristinę Hamas frakciją) ( 4 ). Ta grupė vis dar lieka sąraše. Nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. į sąrašą įtraukta grupė yra Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem). Kai ta grupė (Hamas (įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem) pareiškė ieškinį Bendrajam Teismui, ji buvo palikta sąraše remiantis Tarybos sprendimu 2010/386/BUSP ( 5 ) ir Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 610/2010 ( 6 ) (toliau – 2010 m. liepos mėn. Tarybos priemonės).

5.

2010 m. liepos 13 d. Taryba paskelbė pranešimą (toliau – 2010 m. liepos mėn. pranešimas) asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 ( 7 ) 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (toliau – 2 straipsnio 3 dalies sąrašas) ( 8 ). 2010 m. liepos mėn. pranešimu Taryba informavo Reglamente Nr. 610/2010 išvardytus asmenis, grupes ir subjektus, jog mano, kad priežastys palikti juos tame sąraše tebegalioja, todėl nusprendė palikti juos tame sąraše. Taryba taip pat pažymėjo, kad suinteresuotieji asmenys, grupės ir subjektai gali teikti Tarybai prašymą pateikti motyvų pareiškimą ir nurodyti priežastis, dėl kurių jie paliekami sąraše (nebent jie jau gavo tokį pareiškimą). Ji taip pat informavo juos apie teisę bet kada pateikti Tarybai prašymą su patvirtinamaisiais dokumentais, kad sprendimas įtraukti juos į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą ir jame palikti turėtų būti persvarstytas.

6.

Vėliau Hamas buvo palikta 2 straipsnio 3 dalies sąraše remiantis šiomis priemonėmis:

7.

Bendrasis Teismas taip apibūdino motyvų pareiškimo turinį, susijusį su 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos priemonėmis:

8.

2010 m. rugsėjo 12 d.Hamas pareiškė Bendrajam Teismui ieškinį, juo iš esmės apskundė savo įtraukimą į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą. Ji siekė, kad būtų panaikintas 2010 m. liepos mėn. pranešimas ir 2010 m. liepos mėn. Tarybos priemonės, kiek jos buvo susijusios su Hamas, ir Bendrojo Teismo prašė nurodyti Tarybai padengti bylinėjimosi išlaidas. Vėliau Hamas pateikė prašymą iš dalies pakeisti pareikštą reikalavimą, kad būtų įtrauktos ir 2011 m. sausio mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos priemonės. Taigi Bendrasis Teismas nagrinėjo Hamas ieškinį kaip reikalavimą panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą ir 2010 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos priemones (toliau kartu – ginčijamos priemonės), kiek jos buvo susijusios su Hamas, ir nurodyti Tarybai padengti bylinėjimosi išlaidas. Bendrasis Teismas konstatavo, kad Hamas ieškinys susijęs su ginčijamomis priemonėmis, priimtomis iki 2014 m. liepos mėn. Tarybos priemonių ( 30 ). Tačiau jis atmetė Hamas ieškinį kaip nepriimtiną, kiek juo buvo siekiama panaikinti 2010 m. liepos mėn. pranešimą: tas pranešimas nėra ginčytinas aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį ( 31 ).

9.

Taryba Teisingumo Teisme paprašė atmesti ieškinį ir nurodyti ieškovei padengti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų įstojo Europos Komisija.

10.

Hamas pateikė keturis ieškinio pagrindus dėl 2010 m. liepos mėn. ir 2011 m. sausio mėn. Tarybos priemonių panaikinimo. Tie pagrindai atitinkamai susiję su jos teisės į gynybą pažeidimu, akivaizdžia vertinimo klaida, nuosavybės teisės pažeidimu ir pareigos motyvuoti pažeidimu.

11.

Hamas pateikė aštuonis ieškinio pagrindus dėl 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos priemonių panaikinimo. Tie pagrindai buvo susiję su tariamu Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pažeidimu (pirmasis ieškinio pagrindas); nepakankamu atsižvelgimu į „bėgant laikui“ pasikeitusią padėtį (ketvirtasis ieškinio pagrindas); nesikišimo principu (penktasis ieškinio pagrindas); pareigos motyvuoti sprendimus pažeidimu (šeštasis ieškinio pagrindas); Hamas teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimu (septintasis ieškinio pagrindas).

12.

Bendrasis Teismas išnagrinėjo kartu ketvirtąjį ir šeštąjį ieškinio pagrindus dėl 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos priemonių.

13.

Bendrasis Teismas pirmiausia pateikė bendrąsias pastabas ir nurodė teismo praktiką (dėl peržiūros proceso; dėl pareigos motyvuoti pagal SESV 296 straipsnį; dėl Tarybos diskrecijos ribų; dėl sprendimo, priimto pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, teisinių ir faktinių pagrindų), į kurią atsižvelgdamas jis vertins pagrindus, kuriais remdamasi Taryba priėmė 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. priemones ( 32 ). Apibūdinęs su tomis priemonėmis susijusio motyvų pareiškimo turinį ( 33 ), Bendrasis Teismas konstatavo, kad, nors Tarybos sudarytas smurtinių veikų sąrašas po 2004 m. (pirmiausia per 2010 ir 2011 m. laikotarpį) atliko lemiamą vaidmenį nustatant tolesnio Hamas lėšų įšaldymo tikslingumą, nė vienas iš tų veiksmų nebuvo išnagrinėtas 2001 m. JK ir JAV sprendimuose, į kuriuos daroma nuoroda motyvų pareiškime ( 34 ). Tie veiksmai ir negalėjo būti išnagrinėti tuose sprendimuose dėl jų padarymo laiko ( 35 ). Be to, nors motyvų pareiškimuose aiškiai nurodyta, kad tie nacionaliniai sprendimai tebegalioja, juose nenurodyti naujesni nacionaliniai sprendimai ar tų sprendimų motyvai (išskyrus motyvų pareiškimą dėl 2014 m. liepos mėn. Tarybos priemonių, kuriame pirmą kartą paminėtas 2012 m. liepos mėn. JAV sprendimas) ( 36 ). Dėl 2012 m. liepos mėn. JAV sprendimo Bendrasis Teismas konstatavo, jog Taryba nepateikė jokių įrodymų, kaip faktiniai to sprendimo pagrindai susiję su smurtinių veikų sąrašu, pateiktu motyvų pareiškime dėl 2014 m. liepos mėn. Tarybos priemonių ( 37 ). Bendrasis Teismas taip pat atmetė kaip nepriimtinus kitus nacionalinius sprendimus, kurie buvo nurodyti posėdyje (ir nebuvo nurodyti motyvų pareiškime dėl 2014 m. liepos mėn. Tarybos priemonių, priimtų po posėdžio) ( 38 ).

14.

Kalbant apie Tarybos teiginį, jog norint nustatyti, kad Hamas reguliariai prisiimdavo atsakomybę už teroristines veikas, tereikėjo peržiūrėti spaudą, Bendrasis Teismas konstatavo, kad tie argumentai kartu su jokios nuorodos į kompetentingų institucijų sprendimus, kurie būtų naujesni už inkriminuojamas veikas ir kuriuose būtų nuoroda į tas veikas, nepateikimu aiškiai liudija, kad Hamas inkriminuojamas teroristines veikas, į kurias atsižvelgta laikotarpiu po 2004 m., Taryba grindė ne kompetentingų institucijų sprendimuose pateiktais vertinimais, o jos pačios spaudoje rasta informacija ( 39 ). Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Taryba nesilaikė Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos Sąjungos sprendimo įšaldyti lėšas faktinis pagrindas turi būti paremtas kompetentingų nacionalinių institucijų, kaip jos suprantamos pagal tą bendrąją poziciją, konkrečiai išnagrinėtais ir patvirtintais duomenimis ( 40 ). Bendrasis Teismas nurodė, kad Tarybos motyvai yra tokie: Taryba pradėjo nuo iš tikrųjų savo pačios vertinimų, kuriais Hamas kvalifikuojama kaip „teroristė“ ir jai inkriminuojama nemažai smurtinių veikų, kurias Taryba grindė spaudoje ir internete rasta informacija; paskui Taryba konstatavo, kad faktai, kuriuos ji inkriminuoja Hamas, patenka į teroro aktų apibrėžtį ir kad Hamas yra teroristinė grupė, kaip ji suprantama pagal Bendrąją poziciją 2001/931; tik išdėsčiusi šiuos teiginius Taryba nurodė nacionalinių institucijų sprendimus, kurie priimti anksčiau už inkriminuojamas veikas (bent jau kiek tai susiję su 2011 m. liepos mėn.–2014 m. vasario mėn. Tarybos priemonėmis) ( 41 ). Bendrojo Teismo teigimu, Taryba nebesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, kurias buvo anksčiau įvertinusios nacionalinės institucijos. Vietoj to pati Taryba atliko kompetentingos institucijos vaidmenį, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį ( 42 ).

15.

Taigi Tarybos požiūris prieštaravo dviejų pakopų sistemai, sukurtai pagal Bendrąją poziciją 2001/931. Nors prireikus, pasinaudodama savo didele diskrecija, Taryba gali priimti sprendimą palikti asmenį ar grupę 2 straipsnio 3 dalies sąraše, jeigu faktinė padėtis nesikeičia, bet kokia nauja teroristinė veika, kurią Taryba nurodo motyvų pareiškime peržiūrėdama sąrašą, pagal tą sistemą turi būti išnagrinėta ir dėl jos turi būti priimtas kompetentingos institucijos sprendimas ( 43 ).

16.

Bendrasis Teismas taip pat atmetė Tarybos ir Komisijos argumentą, kad dėl nuorodos į konkrečius kompetentingų institucijų sprendimus nebuvimo Hamas galėjo ir privalėjo ginčyti nacionaliniu lygiu jai taikytas ribojamąsias priemones ( 44 ). Jis konstatavo, kad Tarybos argumentas patvirtino jo išvadą, jog ji vadovavosi iš spaudos ir interneto gauta informacija ( 45 ).

17.

Bendrasis Teismas nepritarė Tarybos argumentui, kad bet kuriuo atveju šioje byloje Hamas (savo ieškinyje), atrodo, neginčijo savo dalyvavimo terorizme. Bendrojo Teismo teigimu, Teisingumo Teisme Taryba negali keisti 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. priimtų priemonių motyvų pateikdama vos kelis faktinius duomenis, kuriuos (Tarybos teigimu) Hamas pripažino Teisingumo Teisme. Pats Teisingumo Teismas irgi negali atlikti vertinimo, kurį atlikti kompetentinga tik Taryba ( 46 ).

18.

Remdamasis šiais argumentais, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad priėmusi 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. priemones Taryba pažeidė Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnį ir pareigą motyvuoti ( 47 ). Taigi jis panaikino 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos priemones ir 2010 m. liepos mėn. ir 2011 m. sausio mėn. Tarybos priemones. Dėl antrosios kategorijos priemonių Bendrasis Teismas konstatavo, jog neginčijama, kad tose priemonėse taip pat nebuvo nurodyti kompetentingų institucijų sprendimai dėl ieškovei inkriminuojamų faktų. Tad tos priemonės panaikintos dėl tos pačios pareigos motyvuoti pažeidimo ( 48 ).

19.

Taryba, kurią palaiko Komisija ir Prancūzijos vyriausybė, Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priimant galutinius sprendimus dėl apeliacinio skundo dalyko atmesti ieškinį ir nurodyti Hamas padengti Tarybos bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir šiame apeliaciniame procese. Hamas Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir nurodyti Tarybai padengti Hamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

20.

2016 m. gegužės 3 d. vykusiame posėdyje šios šalys pateikė pastabas žodžiu.

21.

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde Taryba tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, vertindamas Tarybos vadovavimąsi viešai skelbiama informacija atnaujinant sąrašą, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį.

22.

Pirma, Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog Taryba privalo reguliariai teikti naujus motyvus, kodėl asmeniui ar grupei ir toliau turi būti taikomos ribojamosios priemonės. Tas principas prieštarauja Teisingumo Teismo sprendimui Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa ( 49 ) ir Bendrojo Teismo sprendimams People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba ( 50 ) ir Al-Aqsa / Taryba ( 51 ). Pirmojoje byloje iš Tarybos nebuvo reikalaujama pakeisti motyvų pareiškimą beveik per šešerių metų laikotarpį. Vadinasi, Teisingumo Teismas (netiesiogiai) pritarė, kad asmenį ar grupę galima palikti sąraše per tą laikotarpį, jeigu nėra iš kompetentingų institucijų gautos naujos informacijos, dėl kurios būtų galima juos išbraukti iš sąrašo. Kaip ir byloje Stichting Al-Aqsa, dėl Hamas įtraukimo į sąrašą JK Hamas pasidarė itin sunku daryti naujas teroristines veikas, dėl kurių būtų priimami nauji sprendimai, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį. Tas pats pasakytina apie JAV sprendimus. Be to, jeigu Hamas užginčytų savo įtraukimą į sąrašą arba jeigu būtų atlikta tų sprendimų peržiūra ex officio, būtų priimti nauji sprendimai.

23.

Antra, Bendrasis Teismas suklydo nepritaręs, kad Taryba gali naudotis viešai skelbiama informacija. Toks sprendimas taip pat prieštarauja jo paties praktikai, pagal kurią kompetentingos institucijos sprendimas gali būti nepakankamas pagrindas nuspręsti palikti asmenį ar grupę 2 straipsnio 3 dalies sąraše ( 52 ). Net nesant jokių kitų kompetentingos institucijos sprendimų, Taryba turėjo teisę palikti Hamas tame sąraše. Šioje byloje viešai skelbiama informacija, kuria vadovavosi Taryba, buvo naudojama tik tuo vieninteliu tikslu (neatsižvelgiant į tai, kad Taryba galėjo palikti asmenį sąraše remdamasi galiojančiais kompetentingų institucijų sprendimais). Tai atitinka Teisingumo Teismo sprendimą Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa ( 53 ). Taigi faktinė padėtis gali pasikeisti pasikeitus teisiniam pirminio pagal 1 straipsnio 4 dalį priimto sprendimo statusui arba atsiradus naujos informacijos apie į sąrašą įtrauktos grupės veiklą. Jeigu pirminis pagal 1 straipsnio 4 dalį priimtas sprendimas nepanaikintas, vykstant peržiūrai kyla svarbus klausimas, ar yra pagrindas išbraukti suinteresuotąjį asmenį ar grupę iš sąrašo, o ne ar yra pagrindas jį palikti sąraše. Bendrojo Teismo argumentai lemia absurdišką rezultatą, kad, viena vertus, Tarybos sprendimas palikti Hamas 2 straipsnio 3 dalies sąraše galiotų, jeigu Taryba tiesiog būtų rėmusis pirminiu 2 straipsnio 3 dalies sąrašu ir nebūtų nurodžiusi papildomos informacijos, kita vertus, buvo viešai žinoma, kad Hamas įvykdė naujų teroristinių išpuolių (tai faktas, kurį Hamas pripažino pirminiame ieškinyje Bendrajam Teismui).

24.

Trečia, Bendrasis Teismas suklydo pažymėjęs, jog atlikdama peržiūrą Taryba pati nustatė faktines aplinkybes pagal viešai skelbiamą informaciją. Tokia išvada nesuderinama su Teisingumo Teismo sprendimu Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa. Taip pat kyla klausimas, kaip Taryba turi elgtis, jeigu sužino apie aktus, kurie yra aiškiai „teroristiniai“ ir už kuriuos į sąrašą įtrauktas asmuo ar grupė viešai prisiima atsakomybę. Tokiomis aplinkybėmis pagal dviejų lygių sistemą nereikalaujama, kad nacionaliniu lygmeniu būtų pradedamos procedūros.

25.

Ketvirta, Bendrasis Teismas suklydo panaikinęs ginčijamas priemones, remdamasis tuo, kad Taryba nurodė viešai skelbiamą informaciją. Ta informacija buvo svarbi sprendžiant, ar išbraukti Hamas iš 2 straipsnio 3 dalies sąrašo. Nesant pagrindo išbraukti, Taryba turėjo teisę palikti Hamas tame sąraše.

26.

Toliau pateikiamas Hamas atsiliepimas į pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą.

27.

Pirma, Hamas nepritaria Tarybai, jog Bendrasis Teismas reikalavo, kad sprendimai, kaip jie suprantami pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, būtų pagrįsti naujomis priežastimis ar kompetentingų institucijų sprendimais. Bendrasis Teismas tik tvirtino, jog ginčijamos priemonės turėtų būti pagrįstos kompetentingų institucijų išnagrinėtais faktais. Be to, Taryba negalėjo remtis ankstesniais kompetentingų institucijų sprendimais, neišnagrinėjusi faktinių aplinkybių, dėl kurių tie sprendimai buvo priimti. Be to, Hamas negalima kaltinti dėl to, kad ji neapskundė Tarybos faktų inkriminavimo nacionaliniuose teismuose: nebuvo naujų sprendimų, kuriuos būtų galima užginčyti.

28.

Antra, Hamas teigimu, pareiga motyvuoti ir būtinybė remtis pakankamu faktiniu pagrindu taip pat taikytini sprendimams, kuriais Taryba palieka asmenį ar grupę 2 straipsnio 3 dalies sąraše. Atlikdama peržiūrą Taryba negali daryti prielaidos, jog asmuo ar grupė turėtų ir toliau likti sąraše. Šioje byloje Taryba rėmėsi savo pirminiais sprendimais dėl įtraukimo į sąrašą (kurių Hamas neginčijo). Tačiau kai Hamas buvo pirmą kartą įtraukta į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą, dar buvo neįmanoma apskųsti tų sprendimų Bendrajam Teismui tvirtinant, jog Taryba nepakankamai juos motyvavo. Faktiškai Taryba nebuvo pateikusi tikslios informacijos apie bylos medžiagą, iš kurios būtų matyti, jog dėl Hamas buvo priimti sprendimai, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį. Taryba nebuvo pranešusi Hamas ir apie duomenis, kuriais buvo grindžiamas jos įtraukimas į sąrašą. Tai irgi reiškia, kad dabar Sąjungos teismai negali patikrinti, ar faktai, kuriais remdamasi Taryba pirmą kartą įtraukė Hamas į sąrašą, buvo pakankamai patikimi ir išnagrinėti kompetentingos institucijos.

29.

Taryba taip pat klaidingai tvirtina, kad jeigu nebūtų įtraukusi į motyvų pareiškimą naujesnių faktų ir papildomos informacijos, jos sprendimas vis dar būtų laikomas galiojančiu, nes buvo pagrįstas pirminiais kompetentingų institucijų sprendimais. Iš to galima daryti prielaidą, kad Taryba galėjo pagrįstai remtis tik iš tų sprendimų gauta informacija. Nors Taryba vadovavosi keliais tariamais Hamas įvykdytais teroristiniais išpuoliais (ir ginčijamose priemonėse, ir vykstant procesui Teisingumo Teisme), ji nepateikė tų faktinių aplinkybių įrodymų. Taryba taip pat negali tuo tikslu remtis straipsniais spaudoje.

30.

Trečia, Hamas teigimu, Taryba, atrodo, kritikuoja Bendrojo Teismo (logišką) išvadą, kad ji rėmėsi savo pačios faktų vertinimais. Taryba daro klaidingą prielaidą, kad negali būti jokių abejonių dėl teroristinio Hamas veiksmų pobūdžio. Veikdama pagal Bendrąją poziciją 2001/931 ji taip pat neturi kompetencijos taip apibūdinti veiksmų. Tarybos argumentas, kad ji negali prašyti teisminės institucijos įvertinti naujus faktus, yra nesvarbus, nes Bendrasis Teismas tokio reikalavimo Tarybai nekėlė. Bendrasis Teismas taip pat nereikalavo, kad Taryba paprašytų JK ar JAV institucijų vėl įtraukti Hamas į sąrašą. Bendrasis Teismas tik nurodė, kad Tarybai remiantis naujais faktais tuos faktus turi būti įvertinusi kompetentinga institucija.

31.

Ketvirta, Hamas nuomone, nepakanka, kad Taryba tiesiog nurodytų, jog pirminiai nacionaliniai sprendimai tebegalioja. Būtent Taryba turi įvertinti, ar Hamas toliau laikytina teroristine organizacija, taip, kaip numatyta Bendrojoje pozicijoje 2001/931. Nors Įgyvendinimo reglamento Nr. 790/2014 motyvų pareiškime Taryba nurodė 2012 m. liepos 18 d. JAV sprendimą, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog neįrodyta, kad to sprendimo motyvavimas buvo susijęs su aktais, kuriais rėmėsi Taryba. Tiek, kiek Taryba vadovavosi tik pirminiais sprendimais, ginčijamos priemonės laikytinos nepakankamai motyvuotomis.

32.

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde Taryba tvirtina, jog Bendrasis Teismas suklydo, kai nepadarė išvados, kad JAV valdžios institucijų sprendimai yra pakankamas pagrindas įtraukti Hamas į sąrašą.

33.

Pirma, administracinės institucijos sprendimas gali būti sprendimas, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį. Tai patvirtinta Teisingumo Teismo sprendime Al-Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al-Aqsa ( 54 ), taip pat Bendrojo Teismo sprendime People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba ( 55 ).

34.

Antra, pagal Bendrąją poziciją 2001/931 kompetentinga nacionalinė institucija turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kurių priimamas nacionalinis sprendimas. Jei sprendimą priima ne teisminė institucija, teisminė apsauga užtikrinama siūlant suinteresuotajam asmeniui ar grupei galimybę užginčyti tą sprendimą nacionaliniuose teismuose. Bendrasis Teismas suklydo reikalaudamas, kad Tarybai turėtų būti žinomi visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis JAV valstybės sekretorius įtraukė Hamas į sąrašą. Pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį nereikalaujama, kad tokie duomenys būtų teikiami Tarybai. Pati Taryba taip pat negali veikti kaip kompetentinga institucija. Jeigu Bendrojo Teismo pozicijai būtų pritarta, tai reikštų, jog jei asmuo ar grupė tiesiogiai užginčija sprendimą dėl įtraukimo į sąrašą ES teismuose (o ne nacionaliniuose teismuose), įtraukimo į sąrašą motyvus turėtų nagrinėti ES teismai. Be to, nerealu reikalauti, kad informacija, kuria nacionaliniu lygmeniu grindžiamas sprendimas dėl įtraukimo į sąrašą, būtų Tarybos sprendimo taikyti ribojamąsias priemones faktinis pagrindas. Galiausiai, jei JAV institucija tinkamai peržiūrėtų sprendimą, Taryba privalėtų į tai atsižvelgti.

35.

Trečia, šioje byloje JAV teisėje numatyta tvarka, pagal kurią galima užginčyti sprendimą įtraukti Hamas į sąrašą kaip teroristinę organizaciją.

36.

Ketvirta, Hamas neginčijo JAV valdžios institucijų sprendimo įtraukti ją į sąrašą.

37.

Penkta, jei Bendrojo Teismo pozicijai būtų pritarta, tai prieštarautų Bendrojo Teismo sprendimui People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba ( 56 ) ir jame padarytai išvadai, kad „Taryba <...>, kai kompetentingos nacionalinės administracinės institucijos sprendimas, kuriuo grindžiamas Bendrijos sprendimas įšaldyti lėšas, gali būti arba yra pagal vidaus teisę apskųstas teismui, veikė pagrįstai ir atsargiai, iš esmės atsisakydama pareikšti poziciją dėl suinteresuotojo asmens skundui pagrįsti pateiktų argumentų pagrįstumo, kol šis skundas bus išnagrinėtas. Priešingu atveju iš tiesų Tarybos, kaip politinės arba administracinės institucijos, pateiktas faktinių ar teisinių aplinkybių vertinimas galėjo prieštarauti kompetentingos teisminės nacionalinės institucijos vertinimui.“ ( 57 ) Jeigu Bendrojo Teismo pozicijai būtų pritarta, tai taip pat reikštų, kad asmuo ar grupė galėtų blokuoti savo įtraukimą į sąrašą tyčia neginčydamas kompetentingų institucijų sprendimų nacionalinėse teisminėse institucijose ir kad administracinė institucija taptų paskutinės instancijos institucija, turinčia išnagrinėti (faktinius) bylos duomenis. Dėl tokio požiūrio taip pat kyla pavojus, kad bus ieškoma palankiausio teismo.

38.

Hamas teigimu, antrasis apeliacinio skundo pagrindas nepriimtinas, nes Bendrasis Teismas nenustatė, ar JAV sprendimai buvo pakankamas pagrindas įtraukti Hamas į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą. Bendrasis Teismas tik konstatavo, jog Taryba rėmėsi savo pačios spaudoje rastos faktinės informacijos vertinimais, o ne kompetentingų institucijų sprendimais. Be to, Hamas teigimu, antrasis pagrindas taip pat nepriimtinas, kiek juo ginčijamos Bendrojo Teismo faktinės išvados.

39.

Hamas taip pat tvirtina, kad JAV sprendimus priėmė ne kompetentingos institucijos, kaip jos suprantamos pagal Bendrąją poziciją 2001/931, ir jie negalėtų būti pakankamas pagrindas įtraukti Hamas į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą. Šiuo klausimu Hamas teigia, kad nagrinėjamos JAV valdžios institucijos tik parengė teroristinių organizacijų, kurioms turėtų būti taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą. Tokie sprendimai netenkina Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų (išskyrus JT Saugumo Tarybos sprendimus dėl įtraukimo į sąrašą). Be to, konkrečiai dėl trečiųjų valstybių valdžios institucijų sprendimų Hamas pažymi, kad lojalaus bendradarbiavimo principas taikytinas Tarybos ir ES valstybių narių valdžios institucijų santykiams. Hamas teigimu, reikia patikrinti, ar trečioji valstybė siekia tų pačių tikslų kaip Europos Sąjunga ir siūlo tas pačias garantijas kaip valstybių narių kompetentingos institucijos. Hamas ginčija Tarybos argumentus dėl teisės į gynybą apsaugos lygio, pareigos motyvuoti ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pagal JAV teisę.

40.

Hamas teigimu, Taryba klaidingai tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo konstatuodamas, jog Taryba negali remtis JAV sprendimu, nesusipažinusi su faktais ir vertinimais, kuriais tas sprendimas grindžiamas. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką nepakanka, kad Taryba remtųsi kompetentingos institucijos sprendimu. Taryba privalo paaiškinti, kodėl mano, kad grupė yra teroristinė, ir pateikti duomenis, įrodančius, kad toks jo klasifikavimas vis dar galioja, kai atliekama peržiūra.

41.

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde Taryba tvirtina, jog Bendrasis Teismas suklydo nepadaręs išvados, kad JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą yra pakankamas pagrindas įtraukti Hamas į sąrašą. Net jeigu Taryba negalėjo remtis JAV sprendimais, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą yra pakankamas ir tinkamas pagrindas palikti Hamas 2 straipsnio 3 dalies sąraše. Nors Bendrasis Teismas pripažino, jog JK nutartis tebegalioja, jis netiesiogiai laikėsi pozicijos, kad tas sprendimas buvo panaikintas arba paseno. Bendrasis Teismas jau buvo pripažinęs 2001 m. JK nutartį dėl įtraukimo į sąrašą kaip kompetentingos institucijos sprendimą, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį. Be to, Taryba pagrįstai rėmėsi 2001 m. JK nutartimi dėl įtraukimo į sąrašą ir neturėjo būti susipažinusi su faktais ir vertinimais, kuriais grindžiamas tas sprendimas.

42.

Hamas teigimu, trečiasis apeliacinio skundo pagrindas nepriimtinas, nes Bendrasis Teismas nekonstatavo, jog 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą nėra pakankamas pagrindas įtraukti Hamas į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą, ir tas pagrindas nesuderinamas su Bendrojo Teismo nustatytais faktais. Hamas papildomai tvirtina, kad 2001 m. JK nutartį dėl įtraukimo į sąrašą priėmė ne kompetentingos institucijos, kaip jos suprantamos pagal Bendrąją poziciją 2001/931, ir ji negali būti pakankamas pagrindas įtraukti Hamas į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą. Ji priduria, kad JAV sprendimas susijęs su pačia Hamas, o 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą – tik su Al-Qassem brigada.

43.

Daugelis šiame apeliaciniame procese keliamų klausimų sutampa su klausimais byloje Taryba / LTTE, C‑599/14 P. Abi išvadas reikėtų skaityti kartu. Vertindama Tarybos apeliacinio skundo pagrindus šioje byloje, prireikus darysiu nuorodas į savo išvadą byloje Taryba / LTTE.

44.

Kaip ir toje byloje, šiuo apeliaciniu skundu Teisingumo Teismo iš esmės prašoma (iš naujo) įvertinti mechanizmo, pagal kurį paliekamos galioti ES ribojamosios priemonės pagal Bendrąją poziciją 2001/931 ir Reglamentą Nr. 2580/2001, struktūrą ir valstybių narių bei trečiųjų valstybių vaidmenį toje sistemoje.

45.

Toje sistemoje galima išskirti: i) pirmąjį įtraukimą į sąrašą; ir ii) sprendimą palikti asmenį, organizaciją ar grupę 2 straipsnio 3 dalies sąraše. Kalbant apie pirmosios rūšies sprendimus, pažymėtina, kad Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nustatyta Tarybos taikytina procedūra ir medžiaga, kuria ji turi remtis. Antrosios rūšies sprendimams tokių taisyklių nenustatyta. Hamas ieškinys Bendrajam Teismui ir šis apeliacinis procesas susiję būtent su antrosios rūšies sprendimu.

46.

Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalyje numatoma tik reguliari į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą įtrauktų asmenų ir grupių peržiūra siekiant įsitikinti, ar jie pagrįstai paliekami sąraše. Šiame apeliaciniame procese svarbiausi klausimai susiję su tuo, kaip Taryba gali nustatyti, kad toks pagrindas yra, ir ką Taryba privalo pranešti suinteresuotiesiems asmenims ar grupėms.

47.

Iš Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalies matyti, kad, nesant pagrindo palikti asmenį ar grupę tame sąraše, Taryba privalo juos iš jo išbraukti ( 58 ). Šiuo požiūriu neginčijama, kad Hamas nepateikė Tarybai pastabų ir įrodymų, kurie galėtų turėti poveikį pagrindams įtraukti ją į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą ir galbūt lemti jos išbraukimą iš to sąrašo. Atsižvelgdamas į kitokios rūšies ribojamąją priemonę Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad kai tokios pastabos ir įrodymai pateikiami ir į juos atsižvelgiama iš dalies keičiant pagrindus įtraukti asmenį į sąrašą pagal BUSP srityje priimamą sprendimą, tas dalinis pakeitimas taip pat turi būti nurodytas pagal SESV priimamame reglamente ( 59 ).

48.

Savo pareiškimuose Taryba gana daug dėmesio skiria tam, kad Hamas neužginčijo nė vieno iš nacionalinių sprendimų, kuriais rėmėsi Taryba, arba Tarybos reglamentų, pagal kuriuos ji buvo pirmą kartą įtraukta į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą ir jame palikta. Tačiau, mano nuomone, peržiūrint Tarybos reglamentą reikia išnagrinėti, ar Taryba laikėsi taikytinų ES teisėje įtvirtintų taisyklių, įskaitant Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nustatytas sąlygas, ir pagrindinių teisių. Pagal taisykles tokia peržiūra nepriklauso nuo to, ar suinteresuotoji šalis pirmą kartą apskundė kompetentingos institucijos sprendimą atitinkamam nacionaliniam teismui.

49.

Pirmasis Tarybos apeliacinio skundo pagrindas iš esmės susijęs su tuo, ar atnaujindama sąrašą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį ji gali remtis viešai skelbiama informacija.

50.

Tas apeliacinio skundo pagrindas susijęs su keturiais argumentais: i) Teisingumo Teismas klaidingai reikalavo, kad Taryba reguliariai teiktų naujas priežastis, kodėl suinteresuotajai šaliai ir toliau turėtų būti taikomos ribojamosios priemonės; ii) Bendrasis Teismas klaidingai nepritarė tam, kad Taryba gali naudotis viešai skelbiama informacija; iii) Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad atnaujindama sąrašą, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, Taryba atliko savo pačios faktinius vertinimus remdamasi viešai skelbiama informacija; iv) Bendrasis Teismas klaidingai panaikino ginčijamas priemones, remdamasis tuo, kad Taryba nurodė viešai skelbiamą informaciją.

51.

Mano nuomone, antrasis ir trečiasis argumentai iš esmės vienodi. Todėl aptarsiu juos kartu.

52.

Pirmasis Tarybos argumentas pirmajam apeliacinio skundo pagrindui pagrįsti šioje byloje atitinka pirmąjį argumentą, kuris buvo pateiktas antrajam apeliacinio skundo pagrindui pagrįsti byloje Taryba / LTTE.

53.

Tai, ką pažymėjau savo išvadoje toje byloje nagrinėdama tą apeliacinio skundo pagrindą, galioja ir šiai bylai ( 60 ). Mano nuomone, viena vertus, negali būti visais atvejais galiojančios taisyklės, pagal kurią Taryba galėtų palikti asmenį ar grupę 2 straipsnio 3 dalies sąraše tik jeigu yra kompetentingos institucijos sprendimai, kurie yra priimti arba apie kuriuos Taryba sužino po pirmojo ar ankstesnio asmens įtraukimo į sąrašą. Kita vertus, pirminis sprendimas (-ai), pagal kurį ar kuriuos asmuo buvo pirmą kartą įtrauktas į sąrašą, atnaujinant sąrašą nebus visada pakankamas (-i). Jeigu Taryba priima sprendimą pagal 1 straipsnio 6 dalį nesiremdama nauju kompetentingos institucijos sprendimu, ji turi įsitikinti, kad kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo rėmėsi anksčiau priimdama pirminį sprendimą arba paskesnį sprendimą palikti asmenį ar grupę 2 straipsnio 3 dalies sąraše, vis dar pakankamas pagrindas, kad juos jame reikia palikti.

54.

Taigi remdamasi ankstesnį kompetentingos institucijos sprendimą (-us) pagrindžiančiais faktais ir įrodymais (net jeigu tie sprendimai panaikinti dėl su tais dalyvavimo teroro aktuose ar veikloje faktais ir įrodymais nesusijusių priežasčių ( 61 )) Taryba privalo įrodyti, kad faktai ir įrodymai, kuriais buvo pagrįstas (-i) pirminis (-iai) ar ankstesnis (-iai) kompetentingos institucijos sprendimas (-ai), vis dar pateisina vertinimą, jog suinteresuotasis asmuo ar grupė kelia terorizmo riziką, tad prevencinės priemonės yra pagrįstos. Kadangi kompetentingų institucijų sprendimai būtinai susiję su faktais, įvykusiais prieš priimant tuos sprendimus, tai reiškia, kad kuo ilgesnis laikotarpis tarp tų faktų bei ankstesnio sprendimo ir naujo Tarybos sprendimo palikti asmenį ar grupę 2 straipsnio 3 dalies sąraše, tuo didesnė pareiga tenka Tarybai kruopščiai patikrinti, ar atnaujinant sąrašą jos išvada vis dar yra tinkamai pagrįsta tuo sprendimu ir jame išdėstytais faktais ( 62 ).

55.

Jeigu tas ankstesnis kompetentingos institucijos sprendimas ar jo galiojimas pratęsiamas, Taryba privalo patikrinti, kokiu pagrindu tai daroma. Tai reiškia, kad Tarybos analizė negali būti visiškai tokia pati kaip atlikta priimant ankstesnį sprendimą pagal 1 straipsnio 6 dalį, remiantis tuo pačiu kompetentingos institucijos sprendimu. Būtina atsižvelgti bent jau į laiko aspektą. Tai irgi turi būti nurodyta motyvų pareiškime.

56.

Kaip suprantu skundžiamą sprendimą, Bendrasis Teismas nepadarė išvados, kad Taryba privalo reguliariai teikti naujas priežastis, kodėl ji nusprendė palikti asmenį ar grupę 2 straipsnio 3 dalies sąraše. Mano nuomone, jis ir neturėtų to daryti. Bendrasis Teismas nesutinka su tuo, kad Taryba parengė smurtinių veikų sąrašą, kuriuo, atrodo, rėmėsi priimdama sprendimą palikti Hamas 2 straipsnio 3 dalies sąraše, ir ginčijamose priemonėse nepaaiškino, kuo remdamasi ji nusprendė, jog tos veikos buvo nustatytos ir išnagrinėtos kompetentingų institucijų sprendimuose. Bendrojo Teismo nuomone, to tikrai negalima pasakyti apie 2001 m. JK ir JAV sprendimus, kuriais Taryba vadovavosi motyvų pareiškime. Tai aiškiai matyti skundžiamo sprendimo 101–112, 119 ir 127 punktuose. Skundžiamo sprendimo 133 punkte apibendrinama Bendrojo Teismo pozicija: jam pateiktame motyvų pareiškime nebuvo nurodyta jokių kompetentingos institucijos sprendimų, susijusių su faktiniais duomenimis, kuriuos Taryba panaudojo ieškovės nenaudai.

57.

Manau, jog Bendrasis Teismas teisingai nusprendė: kadangi nebuvo naujo ar kito kompetentingos institucijos sprendimo, kuris būtų pakankamas motyvas pagrįstai palikti Hamas sąraše, Taryba negalėjo remtis tos organizacijos tariamai įvykdytų teroro išpuolių sąrašu, jeigu dėl tų faktų nepriimta kompetentingų institucijų sprendimų.

58.

Reikėtų pridurti, kad Taryba taip pat negali remtis tuo, kad grupę įrašius į sąrašą jai sunku vykdyti naujus teroristinius veiksmus, todėl naujų kompetentingų institucijų sprendimų dėl tos grupės taip pat sumažėja. Grupės įtraukimo į sąrašą galiojimas neatleidžia Tarybos nuo pareigos užtikrinti, kad asmuo ar grupė būtų paliktas 2 straipsnio 3 dalies sąraše remiantis kompetentingų institucijų sprendimais. Be to, kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo pateisinamas pirmasis įtraukimas į sąrašą, gali tebegalioti paliekant sąraše su sąlyga, kad Taryba prieina prie išvados (ir paaiškina, kodėl), kad vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog kyla rizika, kuria pateisinamas ribojamųjų priemonių taikymas ( 63 ).

59.

Taigi, atmetu pirmąjį Tarybos argumentą.

60.

Antrasis ir trečiasis Tarybos argumentai pirmajam apeliacinio skundo pagrindui pagrįsti didžiąja dalimi atitinka antrąjį argumentą, kuris buvo pateiktas antrajam apeliacinio skundo pagrindui pagrįsti byloje Taryba / LTTE. Savo išvadoje toje byloje konstatavau, jog (dėl ten paaiškintų priežasčių ( 64 )) nuspręsdama palikti asmenį ar grupę 2 straipsnio 3 dalies sąraše Taryba negali remtis faktais ir įrodymais, gautais ne iš kompetentingų institucijų sprendimų. Ta pati išvada ir motyvavimas taikytini ir šiai bylai.

61.

Taigi, neįžvelgiu Bendrojo Teismo klaidos aiškinant Bendrąją poziciją 2001/931 skundžiamo sprendimo 110 punkte, pagal kurį faktinis Tarybos sprendimo įšaldyti lėšas dėl terorizmo pagrindas negali būti grindžiamas medžiaga, kurią Taryba gavo iš spaudos ar interneto. Skundžiamo sprendimo 121 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad jeigu Tarybai būtų leista taip elgtis, tai reikštų, kad ji atlieka kompetentingos institucijos vaidmenį, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį. Tačiau, kaip Bendrasis Teismas paaiškino skundžiamo sprendimo 127 punkte, pagal dviejų lygių sistemą kiekviena nauja teroristinė veika, kurią Taryba nurodo motyvų pareiškime, turi būti išnagrinėta kompetentingos institucijos sprendime.

62.

Taigi, atmetu antrąjį ir trečiąjį Tarybos argumentus.

63.

Ketvirtasis Tarybos argumentas pirmajam apeliacinio skundo pagrindui pagrįsti atitinka trečiąjį Tarybos argumentą, kuris buvo pateiktas antrajam apeliacinio skundo pagrindui pagrįsti, ir antrąjį argumentą trečiajam apeliacinio skundo pagrindui pagrįsti byloje Taryba / LTTE.

64.

Savo išvadoje toje byloje ( 65 ) pažymėjau, kad nepritariu logikai, kuria grindžiamas Tarybos argumentas: kadangi spaudoje nepranešama apie naujesnius aktus, tai reiškia, kad faktinė padėtis nepasikeitė ir kad dėl to LTTE turėtų būti palikta 2 straipsnio 3 dalies sąraše. Paaiškinau, kad net jeigu nėra kito ar naujesnio kompetentingos institucijos sprendimo (dėl kitų faktų), Taryba vis dėlto privalo iš naujo apsvarstyti, ar remiantis sprendimo, kuriuo ji anksčiau vadovavosi, faktais ir įrodymais vis dar yra dalyvavimo teroro aktuose rizika ir atitinkamai įtraukimo į sąrašą pagrindas. Tai irgi reiškia, kad Taryba turėjo paaiškinti, kodėl 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą ir toliau buvo pakankamas jos sprendimo palikti LTTE sąraše pagrindas, o Bendrasis Teismas turėjo apsvarstyti tą argumentą. Bendrojo Teismo išvadai, ar Taryba taip ir pasielgė, skirtas trečiasis Tarybos apeliacinio skundo pagrindas toje byloje.

65.

Šioje byloje laikausi tokios pačios nuomonės.

66.

Pirma, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamas 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos priemones, nes nusprendė, jog Taryba pažeidė Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnį ir pareigą motyvuoti ( 66 ).

67.

Antra, tai nebūtinai reiškia, kad Taryba vis dėlto galėjo nuspręsti palikti Hamas 2 straipsnio 3 dalies sąraše, papildomai nieko nenagrinėjusi, nes negalėjo remtis savo pačios nustatytais faktais. Kaip nurodžiau, jeigu nėra kito ar naujesnio kompetentingos institucijos sprendimo (dėl kitų faktų), Taryba vis dėlto privalo iš naujo apsvarstyti, ar remiantis sprendimo, kuriuo ji anksčiau vadovavosi, faktais ir įrodymais vis dar yra dalyvavimo teroro aktuose rizika ir atitinkamai įtraukimo į sąrašą pagrindas ( 67 ). Tai irgi reiškia, kad Taryba turėjo paaiškinti, kodėl 2001 m. JK ir JAV nacionaliniai sprendimai ir toliau yra pakankamas pagrindas jos sprendimui priimti, ir kad Bendrasis Teismas turėjo apsvarstyti tą argumentą. Kaip ir byloje Taryba / LTTE, Bendrojo Teismo išvadai, ar Taryba taip ir pasielgė, skirtas trečiasis Tarybos apeliacinio skundo pagrindas.

68.

Taigi atmetu ketvirtąjį Tarybos argumentą.

69.

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde Taryba tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo nepadaręs išvados, jog JAV valdžios institucijų sprendimai yra pakankamas pagrindas įtraukti Hamas į sąrašą.

70.

Priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamame sprendime byloje Taryba / LTTE, šioje byloje jis nesprendė, ar trečiosios valstybės sprendimas gali būti kompetentingos institucijos sprendimas, kaip jis suprantamas pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, ir, jei taip, kokiomis sąlygomis.

71.

Mano nuomone, pirmasis, trečiasis ir ketvirtasis argumentai, kuriais grindžiamas šis apeliacinio skundo pagrindas, turi būti atmesti kaip netinkami: Bendrasis Teismas nedarė išvadų, kurios, Tarybos teigimu, yra klaidingos. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas nepadarė išvados, ar JAV administracinės institucijos sprendimas gali būti sprendimas, kaip jis suprantamas pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį (pirmasis argumentas). Tai aiškiai matyti skundžiamo sprendimo 99 ir 101 punktuose, aiškinamuose kartu. Jis taip pat nepadarė išvados, ar galimybė remtis tokiu sprendimu turėtų priklausyti nuo to, ar į sąrašą įtraukta grupė pagal JAV teisę galėjo pasinaudoti ir faktiškai pasinaudojo teise užginčyti sprendimą dėl jo, kaip teroristinės organizacijos, įtraukimo į sąrašą (trečiasis ir ketvirtasis argumentai).

72.

Taryba taip pat tvirtina, jog Bendrasis Teismas suklydo reikalaudamas, kad Tarybai turėtų būti žinomi visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis JAV valstybės sekretorius įtraukė Hamas į sąrašą (antrasis argumentas). Ji remiasi skundžiamo sprendimo 129–132 punktais. Aš skundžiamą sprendimą suprantu kitaip. 129 punkte Bendrasis Teismas pakartojo, jog faktinis pagrindas turi kilti iš kompetentingų institucijų sprendimų, kad asmeniui ar grupei būtų galima taikyti ribojamąsias priemones. Tai atitinka tikslą užtikrinti, kad asmuo ar grupė būtų įtraukiami į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą tik remiantis pakankamai rimtomis faktinėmis aplinkybėmis ( 68 ). 130 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad tas reikalavimas taikomas, neatsižvelgiant į suinteresuotojo asmens ar grupės elgesį. Jis taip pat pažymėjo būtinybę į motyvų pareiškimą įtraukti kompetentingų institucijų sprendimus, kuriuose faktiškai išnagrinėti ir nustatyti teroro aktai, kuriais kaip faktiniu pagrindu Taryba remiasi savo sprendimuose. Tai atitinka reikalavimą, kad Taryba privalo patikrinti, ar kompetentingos institucijos sprendimas pakankamai tikslus: i) suinteresuotajam asmeniui ar grupei; ir ii) galimam suinteresuotojo asmens ar grupės ryšiui (kaip aprašyta Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 2 dalyje) su teroro aktais, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 3 dalyje, nustatyti ( 69 ). 131 ir 132 punktai atitinkamai susiję su Bendrojo Teismo ankstesne išvada, kad Taryba faktiškai rėmėsi informacija, kurią gavo pati, ir su teisminės peržiūros apimtimi.

73.

Taigi tuose punktuose neįžvelgiu argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti nuomonę, jog Bendrasis Teismas reikalavo, kad Taryba žinotų visus faktinius duomenis, kuriais vadovavosi trečiosios valstybės kompetentinga institucija, priimdama sprendimą. Faktiškai, nagrinėjant juos kartu su kitomis skundžiamo sprendimo dalimis (pirmiausia 103, 106 ir 110 punktais), paaiškėja, kad Bendrasis Teismas tiesiog (ir teisingai) konstatavo, jog Taryba negali remtis kompetentingos institucijos sprendimu, nežinodama tikrųjų priežasčių, dėl kurių tas sprendimas buvo priimtas. Kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 114 punkte, atlikdama vertinimą Taryba turi kaip faktiniu pagrindu remtis kompetentingų institucijų sprendimais, kuriuose tos institucijos atsižvelgė į konkrečius faktus ir veikė jais remdamosi prieš priimdamos sprendimą, kad tie faktai iš tikrųjų yra „teroristinės veikos“ ir kad suinteresuotoji grupė yra „grupė“, kaip tai suprantama Bendrojoje pozicijoje 2001/931.

74.

Galiausiai, mano nuomone, penktasis Tarybos argumentas dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo nepatvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo nepadaręs išvados, kad JAV valdžios institucijų sprendimai yra pakankamas pagrindas įtraukti Hamas į sąrašą. Tas argumentas susijęs su galimomis Bendrojo Teismo logikos pasekmėmis. Tačiau, kaip jau paaiškinau, Taryba klaidingai suprato atitinkamą skundžiamo sprendimo dalį.

75.

Bet kuriuo atveju tai, kad kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo vadovavosi Taryba, neužginčijamas nacionaliniame teisme, neatleidžia Tarybos nuo pareigos patikrinti, ar jai remiantis tuo sprendimu yra tenkinamos atitinkamos sąlygos pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalis, ir pateikti tinkamą motyvų pareiškimą.

76.

Todėl atmetu argumentus, kuriais grindžiamas antrasis apeliacinio skundo pagrindas.

77.

Trečiasis Tarybos apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas suklydo nepadaręs išvados, jog Hamas palikimas sąraše galėtų likti galioti remiantis 2001 m. JK nutartimi dėl įtraukimo į sąrašą. Šis apeliacinio skundo pagrindas atitinka trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą byloje Taryba / LTTE.

78.

Pirmasis Tarybos argumentas susijęs su tuo, kad ankstesniais atvejais Bendrasis Teismas jau buvo pripažinęs tą nutartį kaip kompetentingos institucijos sprendimą, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį. Mano nuomone, tuo argumentu negalima grįsti trečiojo apeliacinio skundo pagrindo. Bendrasis Teismas nepateikė aiškių išvadų dėl to sprendimo statuso. Iš jo argumentų taip pat negalima suprasti (tiesiogiai ar netiesiogiai), kad jis mano, jog 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą nėra kompetentingos institucijos sprendimas. Be to, mano nuomone, skundžiamo sprendimo 105 punktas nereiškia, kad Bendrasis Teismas konstatavo, jog ta nutartis panaikinta arba nebesvarbi. Tame punkte, be kita ko, Bendrasis Teismas aptaria faktą, kad po 2004 m. trūksta kompetentingų institucijų sprendimų su išnagrinėtomis ir nustatytomis smurtinėmis veikomis, kuriomis remiasi Taryba.

79.

Antrasis Tarybos argumentas susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, jog 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą nėra arba nebegali būti tinkamas sprendimas, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, ir priėjęs prie išvados, jog Taryba turėjo jam pateikti visus duomenis, kuriais remdamasis vidaus reikalų ministras priėmė tą nutartį. Šioje byloje laikausi tokios pačios pozicijos kaip dėl tokio pat argumento byloje Taryba / LTTE ( 70 ). Mano nuomone, Bendrasis Teismas nė vienos tokios išvados nepadarė. Skundžiamo sprendimo 101 punkte konstatavęs, jog po 2004 m. įvykdytų smurtinių veikų sąrašas vaidina lemiamą vaidmenį Tarybai sprendžiant, ar yra pagrindas palikti Hamas 2 straipsnio 3 dalies sąraše, Bendrasis Teismas sutelkė dėmesį į tai, ar motyvų pareiškime nurodyti tuos faktus nagrinėjantys kompetentingų institucijų sprendimai. Tokie sprendimai būtinai turi būti priimti vėliau, nei įvyksta tie faktai, tad 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą jokiu būdu negalėtų būti toks sprendimas. Be to, jau paaiškinau, kodėl manau, kad Taryba klysta teigdama, jog Bendrasis Teismas reikalavo, kad Taryba žinotų visus duomenis, kuriais rėmėsi kompetentingos institucijos, įtraukdamos Hamas į sąrašą ( 71 ).

80.

Vis dėlto, kaip ir dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo byloje Taryba / LTTE, iš Tarybos trečiojo apeliacinio skundo pagrindo netiesiogiai galima suprasti, kad konstatavęs, jog Taryba negalėjo remtis po 2004 m. įvykdytų smurtinių veikų sąrašu, jeigu tos veikos neišnagrinėtos kompetentingų institucijų sprendimuose, Bendrasis Teismas turėjo vis dėlto konstatuoti, kad 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą (trečiasis apeliacinio skundo pagrindas nesusijęs su JAV sprendimu) buvo pakankamas pagrindas ginčijamoms priemonėms priimti.

81.

Savo poziciją išdėsčiau išvadoje byloje Taryba / LTTE ( 72 ). Taigi, mano nuomone, nors Bendrasis Teismas pripažino, jog 2011 m. liepos mėn.–2014 m. liepos mėn. Tarybos priemonių motyvuose ji citavo pradinius nacionalinius sprendimus (pirmiausia 2001 m. JK nutartį dėl įtraukimo į sąrašą), jis konstatavo, kad ji tiesiog nurodė, jog tie sprendimai tebegalioja ( 73 ). Remdamasis šia faktine aplinkybe Bendrasis Teismas nepadarė jokios aiškios išvados. Tad nors Taryba neteisingai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes priėmė sprendimą, jog 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą negalėjo arba nebegalėjo būti galiojantis kompetentingos institucijos sprendimas, taip pat nėra aišku, ar Bendrasis Teismas faktiškai neapsvarstė to klausimo (kuris jam buvo aiškiai pateiktas remiantis Hamas argumentais, kad nepakankamai atsižvelgta į padėties pasikeitimą dėl praėjusio laiko) ( 74 ).

82.

Pritariu Tarybai, kad nustatęs, jog kai kuriais pateiktais motyvais negalima grįsti sprendimo palikti Hamas sąraše, tad jį reikia panaikinti, Bendrasis Teismas turėjo aiškiai išnagrinėti kitus motyvus ir patikrinti, ar bent vienas iš jų yra pats savaime pakankamas sprendimui pagrįsti ( 75 ). Ginčijamas priemones būtų galima panaikinti tik jeigu tie motyvai nebūtų tokie pakankamai tikslūs ir konkretūs, kad jais remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl įtraukimo į sąrašą. Tačiau Bendrasis Teismas nepadarė tokių išvadų. Bendrojo Teismo argumentavimas buvo iš esmės susijęs tik su fakto nustatymu, t. y. su tuo, kad Taryba tiesiog pacitavo ankstesnius nacionalinius sprendimus ir nurodė, kad jie tebegalioja. Todėl reikėtų pritarti trečiajam apeliacinio skundo pagrindui ir panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą.

83.

Laimei, šioje byloje Teisingumo Teismas gali priimti galutinį sprendimą pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį. Ketvirtajame ir šeštajame ieškinio pagrinduose Hamas tvirtino, kad Taryba tiesiog paminėjo tam tikrus faktus ir nurodė, jog nacionaliniai sprendimai tebegalioja. Ji teigė, kad Taryba nepakankamai atsižvelgė į bėgant laikui pasikeitusią padėtį. Ji taip pat skundėsi, kad Taryba nenurodė jokių faktų, kuriais Hamas kaltinama tuose nacionaliniuose sprendimuose.

84.

Šioje išvadoje ir išvadoje byloje Taryba / LTTE jau paaiškinau, kodėl, mano nuomone, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad priimdama sprendimą palikti Hamas 2 straipsnio 3 dalies sąraše Taryba negalėjo (motyvų pareiškime) remtis naujų veikų, kurios nebuvo įvertintos ir nustatytos kompetentingų institucijų sprendimuose, sąrašu. Dėl to kyla klausimas, ar pakanka, kad ginčijamų priemonių motyvų pareiškime būtų konstatuota, jog tebegalioja pirminiai kompetentingų institucijų sprendimai, pirmiausia 2001 m. JK nutartis dėl įtraukimo į sąrašą, arba (daugiau nieko neaiškinant) buvo priimtas kompetentingos institucijos sprendimas.

85.

Dėl jau paaiškintų priežasčių, pirmiausia mano išvados byloje Taryba / LTTE 77–91 punktuose, manau, kad to nepakanka. Taigi darytina išvada, kad šiuo pagrindu ginčijamos priemonės turi būti panaikintos ( 76 ). Tokiomis aplinkybėmis nebūtina svarstyti kitų Hamas ieškinio pirmosios instancijos teismui pagrindų.

86.

Ir Hamas ieškinys pirmosios instancijos teismui, ir šis Tarybos apeliacinis skundas iš esmės susiję su procesu, o ne esme. Teikdama savo išvadas, tyčia neišreiškiu jokios nuomonės dėl esminio klausimo, ar Hamas inkriminuojamas elgesys, įvertintas ir nustatytas kompetentingų institucijų sprendimuose, lemia tos grupės ir (arba) su ja susijusių asmenų įtraukimą į 2 straipsnio 3 dalies sąrašą ir (arba) palikimą jame. Taigi šią išvadą reikėtų suprasti kaip susijusią tik su teisinės valstybės principo, tinkamo proceso ir teisės į gynybą paisymu.

87.

Atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus siūlau Teisingumo Teismui: