EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62015CA0688

Sujungtos bylos C-688/15 ir C-109/16: 2018 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Agnieška Anisimovienė ir kt. (C-688/15) / VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (C-109/16) (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemos — Direktyva 94/19/EB — 1 straipsnio 1 punktas — Indėliai — Laikinos situacijos, susidariusios dėl įprastų bankinių sandorių — Direktyva 97/9/EB — 2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa — Investuotojui mokėtini ar jam priklausantys pinigai, ryšium su investicine veikla jo vardu laikomi investicinėje įmonėje — Kredito įstaiga, perleidžiamų vertybinių popierių emitentė — Pinigai, šiai įstaigai privačių asmenų pervesti už vertybinius popierius, kurie turėjo būti išleisti ateityje — Direktyvos 2004/39/EB taikymas — Minėtos įstaigos bankrotas prieš išleidžiant aptariamus vertybinius popierius — Valstybės įmonė, atsakinga už indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemas — Galėjimas remtis direktyvomis 94/19/EB ir 97/9/EB prieš šią įmonę)

OL C 166, 2018 5 14, p. 3–4 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

14.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 166/3


2018 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Agnieška Anisimovienė ir kt. (C-688/15) / VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (C-109/16)

(Sujungtos bylos C-688/15 ir C-109/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemos - Direktyva 94/19/EB - 1 straipsnio 1 punktas - Indėliai - Laikinos situacijos, susidariusios dėl įprastų bankinių sandorių - Direktyva 97/9/EB - 2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa - Investuotojui mokėtini ar jam priklausantys pinigai, ryšium su investicine veikla jo vardu laikomi investicinėje įmonėje - Kredito įstaiga, perleidžiamų vertybinių popierių emitentė - Pinigai, šiai įstaigai privačių asmenų pervesti už vertybinius popierius, kurie turėjo būti išleisti ateityje - Direktyvos 2004/39/EB taikymas - Minėtos įstaigos bankrotas prieš išleidžiant aptariamus vertybinius popierius - Valstybės įmonė, atsakinga už indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemas - Galėjimas remtis direktyvomis 94/19/EB ir 97/9/EB prieš šią įmonę))

(2018/C 166/03)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Šalys pagrindinėje byloje

Agnieška Anisimovienė ir kt.

dalyvaujant: AB bankui „Snoras“, likviduojamam, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, AB bankui „Finasta“ (C-688/15),

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

dalyvaujant: Alvydui Raišeliui, AB bankui „Snoras“, likviduojamam (C-109/16)

Rezoliucinė dalis

1.

Pirma, 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatos ir, antra, 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų, iš dalies pakeistos 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad skoliniai reikalavimai, susiję su lėšomis, nurašytomis nuo sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo kredito įstaigoje, ir pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, priskirtini tiek prie Direktyvoje 97/9 numatytų investuotojų kompensavimo sistemų, tiek prie Direktyvoje 94/19 numatytų indėlių garantijų sistemų.

2.

Direktyvos 97/9 2 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad, esant situacijai, kai skoliniams reikalavimams taikomos tiek Direktyvoje 94/19 numatytos indėlių garantijų sistemos, tiek Direktyvoje 97/9 numatytos investuotojų kompensavimo sistemos, ir kai nacionalinės teisės aktų leidėjas tokių skolinių reikalavimų nepriskyrė prie vienos sistemos pagal vieną ar kitą iš šių direktyvų, bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis šia nuostata, negali pats nuspręsti, kuria sistema gali pasinaudoti minėtų skolinių reikalavimų turėtojai. Esant tokiai situacijai, būtent pastarieji turi pasirinkti, pagal kurią sistemą, numatytą nacionalinėje teisėje įgyvendinant šias dvi direktyvas, pasinaudoti teise į kompensaciją.

3.

Pirma, Direktyvos 94/19, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/14, 1 straipsnio 1 punktą ir, antra, Direktyvos 97/9 1 straipsnio 4 punktą bei 2 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą reikia aiškinti taip, kad jais asmuo gali remtis nacionaliniame teisme, grįsdamas reikalavimus dėl kompensacijų prieš valstybės įmonę, kuri valstybėje narėje atsakinga už indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemas.


(1)  OL C 106, 2016 3 21.

OL C 156, 2016 5 2.


Top