Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62014TN0384

    Byla T-384/14: 2014 m. birželio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Italija/Komisija

    OL C 235, 2014 7 21, p. 32–33 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    21.7.2014   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 235/32


    2014 m. birželio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Italija/Komisija

    (Byla T-384/14)

    2014/C 235/43

    Proceso kalba: italų

    Šalys

    Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato B. Tidore, G. Palmieri

    Atsakovė: Europos Komisija

    Reikalavimai

    Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

    panaikinti 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimą Nr. C (2014) 2008 dėl valstybių narių, konkrečiai kalbant, Italijos, patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

    Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

    1.

    Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Bendrijos principų pažeidimu ir nepakankamu tyrimo atlikimu.

    Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija taikė finansinį koregavimą remdamasi tuo, kad po patikrinimo vietoje, kuris buvo atliktas tik Lacijaus ir Abruzo regionuose, buvo konstatuoti keli trūkumai. Ieškovė ginčija, kad šio patikrinimo rezultatai galioja už šių regionų ribų ir kad gali būti nustatytas 5 % koregavimas, nes situacija įvairiuose Italijos regionuose yra labai skirtinga ir bet kuriuo atveju dalyvavo tik viena mokėjimo agentūra (AGEA).

    2.

    Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento 1782/2003 (1) 43 ir 48 straipsnių pažeidimu.

    Savo sprendime Komisija kaltino Italijos valstybę klaidingai taikius teisės aktus, susijusius su specialiosiomis teisėmis, ir teigė, kad Fondui kilo rizika. Ieškovė tvirtina, kad Reglamento Nr. 1782/2003 43 ir 48 straipsniuose nenustatyta speciali specialiųjų teisių perskyrimo Komisijos nagrinėtais atvejais tvarka ir kad Italijos naudoti metodai ne tik visiškai atitinka šiuos teisės aktus, bet ir nesukelia jokios rizikos fondui.

    3.

    Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su bendrųjų principų finansinio koregavimo ir pripažinimo kriterijų laikymosi srityje pažeidimu bei nepakankamu motyvavimu.

    Savo sprendime Komisija atliko koregavimą dėl ARBEA, t. y. mokėjimo agentūros, kurios leidimas buvo atšauktas 2010 m. gegužės 12 d. administraciniu sprendimu nuo 2010 m. spalio 16 d. ir nuo tada jos pareigas perėmė AGEA, darbo organizavimo trūkumų. Ieškovė ginčija Komisijos veiksmus, nes ji 2007 – 2009 finansiniais metais jau atliktą koregavimą paliko galioti 2010 m., darydama prielaidą, kad tęsėsi jau patvirtinta rizika, ir pritaikiusi tą pačią procentinę dalį, bei koregavimo taikymą laikotarpiu nuo leidimo atšaukimo iki to momento, kai AGEA pradėjo vykdyti savo funkcijas.


    (1)  2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1).


    Top