EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62014TN0286

Byla T-286/14: 2014 m. gegužės 2 d. pareikštas ieškinys byloje Röchling Oertl Kunststofftechnik/Komisija

OL C 223, 2014 7 14, p. 38–38 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

14.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/38


2014 m. gegužės 2 d. pareikštas ieškinys byloje Röchling Oertl Kunststofftechnik/Komisija

(Byla T-286/14)

2014/C 223/41

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Röchling Oertl Kunststofftechnik GmbH (Brensbach, Vokietija), atstovaujama advokatų T. Volz, M. Ringel, B. Wißmann, M. Püstow, C. Oehme ir T. Wielsch

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį pradėti oficialią tyrimo procedūrą prieš Vokietijos Federacinę Respubliką dėl paramos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių ir EEG papildomo mokesčio sumažinimo daug energijos naudojančioms įmonėms – valstybės pagalba SA.33995 (2013/C) (ex 2013/NN) – tiek, kiek jis taikomas papildomo mokesčio sumažinimui daug energijos naudojančioms įmonėms,

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: pranašumo nesuteikimas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

Ieškovė teigia, kad Įstatyme dėl pirmenybės teikimo atsinaujinantiems energijos ištekliams (Gesetz für den Vorrang erneuerbarer Energien, toliau – EEG) numatytas EEG papildomo mokesčio sumažinimas daug energijos naudojančioms įmonėms nėra pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad vien šia tvarka pranašumas daug energijos naudojančioms įmonėms nesuteikiamas. Speciali kompensavimo tvarka veikiau padeda kompensuoti nepaprastąsias sąnaudas, kurias ieškovė ir panašios įmonės ypač patiria skatinant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir yra skirta daug energijos naudojančių įmonių, kurias EEG papildomas mokestis iš pradžių labai paveiktų, konkurencingumui atkurti.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: valstybinių išteklių, kaip jie suprantami pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nebuvimas

Be to, ieškovė teigia, kad speciali kompensavimo tvarka nėra „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių“ suteikta priemonė. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad pats EEG papildomas mokestis nėra valstybiniai ištekliai, todėl šių išteklių atsisakymas taikant specialią kompensavimo tvarką negali būti iš valstybinių išteklių suteikta priemonė.

EEG papildomą mokestį renka, administruoja ir net skirsto ne valstybė ar jos paskirta ar įsteigta vieša arba privati įstaiga. Priešingai, EEG papildomą mokestį gali tiesiogiai rinkti perdavimo tinklo operatorius, remdamasis atitinkama iš civilinės teisės kylančia teise. EEG papildomas mokestis nepatenka į valstybės biudžetą, todėl speciali kompensavimo tvarka niekaip nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nemažina valstybės įplaukų.

Valstybės institucijos taip pat negali disponuoti EEG lėšomis. Be to, nėra jokios valstybinės EEG lėšų kontrolės, kurią atliktų, pavyzdžiui, Federalinė ekonomikos ir importo kontrolės tarnyba (Bundesamt für Wirtschaft und Ausfuhrkontrolle, BAFA) arba Federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur).


Top