1

2014 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16).

2

Tą pačią dieną remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6).

3

Paskui 2014 m. liepos 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/499/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 221, 2014, p. 15), ir Reglamentą (ES) Nr. 811/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 221, 2014, p. 11) (toliau kartu – 2015 m. sausio mėn. aktai), be kita ko, siekdama pakeisti kriterijus, atsižvelgiant į kuriuos fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms galėjo būti taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės.

4

Sprendimo 2014/145 su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2014/499, 2 straipsnio 1 ir 2 dalys suformuluotos taip:

„1.   Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

išvardyti priede, yra įšaldomi.

2.   Neleidžiama priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.“

5

Šių lėšų įšaldymo priemonių taikymo tvarka nustatyta to paties straipsnio kitose dalyse.

6

Iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose fiziniams asmenims, atitinkantiems kriterijus, kurie iš esmės tapatūs to paties sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose išvardytiems kriterijams, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas ar vykti per jas tranzitu.

7

Reglamente Nr. 269/2014, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 811/2014 (toliau – iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 269/2014), įpareigojama imtis lėšų įšaldymo priemonių ir nustatyta tokio lėšų įšaldymo taikymo tvarka, iš esmės analogiška iš dalies pakeistame Sprendime 2014/145 įtvirtintai tvarkai. Iš tikrųjų šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a–d punktuose iš esmės pakartoti minėto sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a–d punktai.

8

Atsižvelgusi į padėties Ukrainoje sunkumą, Taryba 2014 m. liepos 30 d. priėmė, pirma, Sprendimą 2014/508/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 226, 2014, p. 23), ir, antra, Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 826/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 226, 2014, p. 16) (toliau kartu – 2014 m. liepos mėn. aktai).

9

Šiais dviem aktais ieškovo asmenvardis Arkady Romanovich Rotenberg buvo įtrauktas į Sprendimo 2014/145 priede ir Reglamento Nr. 269/2014 I priede pateiktus sąrašus (toliau – nagrinėjami sąrašai) remiantis šiais motyvais (toliau – pirmieji motyvai):

„A. Rotenberg seniai pažįsta Prezidentą V. Putin (V. Putiną) ir yra buvęs jo dziudo imtynių partneris.

Jis praturtėjo per Prezidento V. Putin (Putino) valdymo laiką. Sprendimus priimantys Rusijos asmenys rodo jam palankumą, kai Rusijos valstybė ar valstybinės įmonės skiria svarbias sutartis. Jo bendrovėms buvo visų pirma skirtos kelios labai pelningos sutartys rengiant Sočio olimpines žaidynes.

Jis yra vienas didžiausių „Giprotransmost“ akcininkų; Rusijos valstybinė įmonė su „Giprotransmost“ bendrove sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl tilto iš Rusijos į neteisėtai aneksuotą Krymo Autonominę Respubliką statybos galimybių studijos, taip įtvirtinant jos integravimą į Rusijos Federaciją, o tai savo ruožtu toliau kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui.“

10

2014 m. liepos 31 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos 2014 m. liepos mėn. aktuose.

11

Pagal šį pranešimą atitinkami asmenys ir subjektai, be kita ko, gali pateikti Tarybai prašymą persvarstyti sprendimą įtraukti jų pavardes ir pavadinimus į sąrašus, pridėtus prie 2014 m. liepos mėn. aktų, ir prie jo pridėti patvirtinamuosius dokumentus.

12

2014 m. rugsėjo 4 d. ir 17 d. ir spalio 2 d. raštais ieškovas pateikė Tarybai prašymą leisti susipažinti su informacija ir dokumentais, pagrindžiančiais jo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus, ir prašymą persvarstyti jo pavardės įtraukimą į šiuos sąrašus (toliau – prašymas persvarstyti).

13

2014 m. spalio 16 d. raštu Taryba atsakė į ieškovo prašymus, nurodytus šio sprendimo 12 punkte. Be kita ko, ji nurodė, kad prašymas persvarstyti dar nagrinėjamas ir kad ieškovas gali susipažinti su tam tikrais prie minėto rašto pridėtais dokumentais.

14

2014 m. gruodžio 19 d. rašte Taryba atmetė prašymą persvarstyti, leido ieškovui susipažinti su kitais dokumentais, jam pateikė naują motyvų projektą, kurį ketino priimti palikdama galioti jam nustatytas ribojamąsias priemones, ir nustatė terminą pateikti pastabas. Šis motyvų projektas suformuluotas taip:

„A. Rotenberg seniai pažįsta Prezidentą V. Putiną ir yra buvęs jo dziudo imtynių partneris.

Praturtėjo valdant Prezidentui V. Putinui. Jo ekonominės sėkmės mastas sietinas su pagrindinių sprendimus priimančių asmenų palankumu jam, visų pirma skiriant viešąsias sutartis.

Jis pasinaudojo artimais asmeniniais ryšiais su Rusijoje sprendimus priimančiais asmenimis, nes Rusijos valstybė ar valstybės įmonės skyrė jam svarbias sutartis. Jo bendrovėms buvo visų pirma skirtos kelios labai pelningos sutartys rengiant Sočio olimpines žaidynes.

Jis yra tikrasis bendrovės „Volgomost“, kuri savo ruožtu per bendrovę „MIK“ kontroliuoja bendrovę „Giprotransmost“, savininkas. Rusijos valstybinė įmonė su „Giprotransmost“ bendrove sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl tilto iš Rusijos į neteisėtai aneksuotą Krymo Autonominę Respubliką statybos galimybių studijos, taip įtvirtinant jos integravimą į Rusijos Federaciją, o tai savo ruožtu toliau kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui.

Jis yra leidyklos „Prosvescheniye“ direktorių valdybos pirmininkas; ši leidykla, pažymėtina, įgyvendino projektą „Rusijos vaikams. Adresas – Krymas“ – viešųjų ryšių kampaniją, sukurtą tam, kad įtikintų Krymo vaikus, kad dabar jie yra Rusijos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, taip remiant Rusijos vyriausybės politiką integruoti Krymą į Rusiją.“

15

2015 m. sausio 14 d. raštu ieškovas Tarybai pateikė pastabas dėl, be kita ko, minėto motyvų projekto.

16

2015 m. vasario 13 d. raštu Taryba pranešė ieškovui apie savo ketinimą palikti galioti iš dalies pakeistą Sprendimą 2014/145 ir iš dalies pakeistą Reglamentą Nr. 269/2014 ir palikti jo pavardę įtrauktą į nagrinėjamus sąrašus, remiantis iš dalies pakeistais naujais motyvais, suformuluotais atsižvelgus į jo pateiktas pastabas. Be to, Taryba prie savo rašto pridėjo viešai žinomus pagrindžiančius įrodymus ir paragino ieškovą iki 2015 m. vasario 26 d. pareikšti savo nuomonę dėl šių naujų motyvų.

17

2015 m. kovo 13 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/432, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 70, 2015, p. 47), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/427, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 70, 2015, p. 1) (toliau kartu – 2015 m. kovo mėn. aktai), taip pat pratęsė 2014 m. liepos mėn. aktuose numatytų ribojamųjų priemonių galiojimą iki 2015 m. rugsėjo 15 d. bei iš dalies pakeitė nagrinėjamus sąrašus.

18

Po šių pakeitimų ieškovo pavardė palikta nagrinėjamuose sąrašuose nurodžius tokius motyvus (toliau – antrieji motyvai):

„A. Rotenberg seniai pažįsta Prezidentą V. Putiną ir yra buvęs jo dziudo imtynių partneris.

Praturtėjo valdant Prezidentui V. Putinui. Jo ekonominės sėkmės mastas sietinas su pagrindinių sprendimus priimančių asmenų palankumu jam, visų pirma skiriant viešąsias sutartis.

Jis pasinaudojo artimais asmeniniais ryšiais su Rusijoje sprendimus priimančiais asmenimis, nes Rusijos valstybė ar valstybės įmonės skyrė jam svarbias sutartis. Jo bendrovėms buvo visų pirma skirtos kelios labai pelningos sutartys rengiant Sočio olimpines žaidynes.

Jis taip pat yra bendrovės „Stroygazmontazh“ savininkas; šiai bendrovei buvo skirta valstybinė sutartis dėl tilto iš Rusijos į neteisėtai aneksuotą Krymo Autonominę Respubliką statybos, taip įtvirtinant jos integravimą į Rusijos Federaciją, o tai savo ruožtu toliau kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui.

Jis yra leidyklos „Prosvescheniye“ direktorių valdybos pirmininkas; ši leidykla, pažymėtina, įgyvendino projektą „Rusijos vaikams. Adresas – Krymas“ – viešųjų ryšių kampaniją, sukurtą tam, kad įtikintų Krymo vaikus, kad dabar jie yra Rusijos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, taip remiant Rusijos vyriausybės politiką integruoti Krymą į Rusiją.“

19

2015 m. kovo 14 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2014/145, iš dalies pakeistame Sprendimu 2015/432, ir Reglamente Nr. 269/2014, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu 2015/427 (OL C 88, 2015, p. 3). Šio pranešimo turinys iš esmės toks pats kaip ir šio sprendimo 10 ir 11 punktuose nurodyto pranešimo.

20

Tą pačią dieną Taryba paskelbė antrąjį pranešimą susijusiems asmenims, kuriems taikomos Reglamente Nr. 269/2014, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu 2015/427 (OL C 88, 2015, p. 4), numatytos ribojamosios priemonės; šiuo pranešimu minėti asmenys informuojami apie su jais susijusių asmens duomenų tvarkymo būdus ir tikslus bei galimybę jiems kreiptis į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną (EDAPP), vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1).

21

Apie 2015 m. kovo mėn aktus šioje byloje ieškovui atstovaujantiems advokatams buvo pranešta 2015 m. kovo 16 d. Tarybos raštu.

22

2015 m. rugsėjo 14 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1524, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 239, 2015, p. 157), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1514, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 239, 2015, p. 30) (toliau kartu – 2015 m. rugsėjo mėn. aktai), taip pat pratęsė nagrinėjamų ribojamųjų priemonių galiojimą iki 2016 m. kovo 15 d., tačiau nepakeitė su ieškovu susijusių motyvų.

23

Apie 2015 m. rugsėjo mėn aktus šioje byloje ieškovui atstovaujantiems advokatams buvo pranešta 2015 m. rugsėjo 15 d. Tarybos raštu.

24

Tą pačią dieną Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė du pranešimus, iš esmės tapačius šio sprendimo 19 ir 20 punkte nurodytiems pranešimams.

25

2016 m. kovo 10 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/359, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 67, 2016, p. 37), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/353, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 67, 2016, p. 1) (toliau kartu – 2016 m. kovo mėn. aktai), ir pratęsė nagrinėjamų ribojamųjų priemonių galiojimą iki 2016 m. rugsėjo 15 d., tačiau nepakeitė su ieškovu susijusių motyvų.

26

Apie 2016 m. kovo mėn. aktus šioje byloje ieškovui atstovaujantiems advokatams buvo pranešta 2016 m. kovo 14 d. Tarybos raštu.

27

2016 m. kovo 12 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė du pranešimus, iš esmės tapačius šio sprendimo 19 ir 20 punkte nurodytiems pranešimams.

28

2014 m. spalio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį, kuriuo jis prašė panaikinti 2014 m. liepos mėn. aktus, kiek jie su juo susiję. Šis ieškinys įregistruotas numeriu T‑720/14.

29

2014 m. gruodžio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atsiliepimą į ieškinį, kuriame Taryba, be kita ko, rėmėsi šio ieškinio nepriimtinumu dėl lis pendens, nes jis visais aspektais identiškas kitam ieškiniui, įregistruotam numeriu T‑717/14; jį ieškovas pateikė tą pačią dieną kaip ir pirmąjį ieškinį.

30

Rašytinė proceso dalis buvo baigta 2015 m. balandžio 14 d.

31

2015 m. gegužės 26 d. ieškovas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė pareiškimą, kuriame prašė leisti patikslinti savo ieškinį byloje taip, kad juo būtų siekiama panaikinti ir 2015 m. kovo mėn. aktus.

32

2015 m. liepos 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame dokumente Taryba pateikė savo pastabas dėl šio prašymo. Jame nurodė, kad minėtas pareiškimas iš dalies nepriimtinas, nes tam tikri ieškinyje dėl 2014 m. liepos mėn. aktų nurodyti pagrindai ir argumentai negali būti taikomi prašant panaikinti 2015 m. kovo mėn. aktus.

33

2015 m. lapkričio 2 d. ieškovas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė pareiškimą, kuriame prašė leisti patikslinti savo ieškinį byloje taip, kad juo būtų siekiama panaikinti ir 2015 m. rugsėjo mėn. aktus.

34

2015 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame dokumente Taryba pateikė savo pastabas dėl šio prašymo. Šiuo klausimu ji iš esmės rėmėsi tokiu pačiu prieštaravimu dėl priimtinumo, kaip ir nurodytasis šio sprendimo 32 punkte.

35

2016 m. kovo 24 d. ieškovas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė pareiškimą, kuriame prašė leisti patikslinti savo ieškinį byloje taip, kad juo būtų siekiama panaikinti ir 2016 m. kovo mėn. aktus.

36

2016 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame dokumente Taryba pateikė savo pastabas dėl šio prašymo.

37

Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (devintoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalį, pateikė Tarybai klausimą raštu ir nurodė jai pateikti dokumentą.

38

Taryba šiuos prašymus įvykdė per nustatytą terminą.

39

Per 2016 m. birželio 29 d. teismo posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

40

Per jį Taryba, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, atsiėmė savo lis pendens padėties buvimu pagrįstą nepriimtinumo pagrindą, atsižvelgusi būtent į aplinkybę, kad, ieškovui atsisakius ieškinio, 2014 m. lapkričio 14 d. devintosios kolegijos pirmininko nutartimi byla T‑717/14 buvo išbraukta iš registro, ir į ieškovo nurodytą teismo praktiką (žr. 2011 m. birželio 9 d. Sprendimą Comitato Venezia vuole vivere ir kt. / Komisija, C‑71/09 P, C‑73/09 P ir C‑76/09 P, EU:C:2011:368, 31 ir 32 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

41

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

42

Taryba Bendrojo Teismo prašo:

43

Ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodo penkis pagrindus, siejamus su, pirma, pareigos motyvuoti pažeidimu, antra, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, trečia, asmens duomenų apsaugos principo pažeidimu, ketvirta, teisės į gynybą principo ir teisės į veiksmingą teisminę kontrolę pažeidimu ir, penkta, nepateisinamu ir neproporcingu pagrindinių teisių, taip pat nuosavybės teisės, teisės į privatų gyvenimą ir laisvės užsiimti verslu pažeidimu.

44

Pirmiausia reikia pareikšti nuomonę dėl prašymo panaikinti 2014 m. liepos mėn. aktus, paskui dėl kitų ieškovo prašymų.

45

Ieškovas teigia, kad jo pavardės įtraukimo į 2014 m. liepos mėn. aktų prieduose pateiktus sąrašus motyvai yra neaiškūs ir neišsamūs. Todėl jam neįmanoma suprasti, kuriuo kriterijumi buvo remtasi, priimant sprendimą dėl jo pavardės įtraukimo į sąrašus. Konkrečiai kalbant, Taryba nenurodė, ar ieškovas pripažintas už veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, atsakingu asmeniu, su šios kategorijos žmonėmis susijusiu asmeniu ar asmeniu, aktyviai teikiančiu materialinę arba finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Rytų Ukrainos destabilizaciją, arba gaunančiu naudos iš jų. Be to, Taryba nenurodė, nei kas yra tie sprendimus priimantys asmenys, nei kaip ieškovas gavo iš jų naudos.

46

Taryba ginčija ieškovo argumentus.

47

Reikia priminti, kad SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtinta pareiga nurodyti konkrečiam asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus siekiama, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų sužinoti, ar aktas yra pagrįstas ir ar jis turi trūkumų, dėl kurių būtų leidžiama ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negalima pateisinti tuo, kad suinteresuotasis asmuo apie akto motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 85 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

48

Taigi Taryba privalo supažindinti asmenį arba subjektą, kuriam skirtos ribojamosios priemonės, su specifinėmis ir konkrečiomis priežastimis, dėl kurių mano, kad šių priemonių reikėjo imtis, išskyrus atvejus, kai perduoti tam tikrus duomenis draudžiama pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu arba jų tarptautiniais santykiais. Ji taip pat turi nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, nuo kurių priklauso atitinkamų priemonių teisinis pagrindimas, ir argumentus, kuriais remdamasi patvirtino šias priemones (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 86 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

49

Be to, motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimus, kurį gali turėti asmenys, kuriems šis aktas skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes, taip pat nagrinėjamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam nustatytos priemonės reikšmę (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 87 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

50

Nagrinėjamu atveju 2014 m. liepos mėn. aktuose dėl ieškovo nurodyti motyvai pateikti šio sprendimo 9 punkte.

51

Pažymėtina, kad nors pirmuosiuose motyvuose tiesiogiai nenurodyta, kuriais iš taikytinų kriterijų rėmėsi Taryba, įtraukdama ieškovo pavardę į nagrinėjamus sąrašus, iš šių motyvų teksto pakankamai aišku, kad ji taikė kriterijus, susijusius su:

52

Dėl pirmo reikšmingo kriterijaus iš tikrųjų pažymėtina, kaip teisingai nurodo Taryba, kad šis kriterijus taikomas pirmojo motyvo trečioje pastraipoje, nes jame nurodomas ieškovo tariamas vaidmuo bendrovėje Giprotransmost, kuri, kaip pripažįstama, sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl tilto iš Rusijos į neteisėtai aneksuotą Krymą statybos galimybių studijos, ir pabrėžiama, kad šio tilto statyba įtvirtina Krymo integravimą į Rusijos Federaciją.

53

Vadinasi, ši pirmoji motyvų dalis leidžia suprasti, kad viena iš ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus priežasčių – aplinkybė, kad Taryba pripažino, jog ieškovas dėl savo, kaip vieno iš pagrindinių bendrovės Giprotransmost akcininkų, tariamo vaidmens priklausė prie asmenų, aktyviai remiančių ar įgyvendinančių veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.

54

Pritariant Tarybai, pažymėtina, kad pirmųjų motyvų trečioje pastraipoje pateikiamos tikslios ir konkrečios ieškovo pavardės įtraukimo į sąrašus priežastys, nes joje nurodoma specifinė įmonė ir specifinė viešojo pirkimo, susijusio su projektu, kuriuo siekiama įtvirtinti Krymo integravimą į Rusijos Federaciją ir taip pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sutartis.

55

Dėl antro reikšmingo kriterijaus pažymėtina, kad, kaip matyti iš pirmųjų motyvų pirmų dviejų pastraipų, Taryba pripažino, jog ieškovas pasinaudojo asmeniniais ryšiais su prezidentu V. Putinu ir dėl to per pastarojo valdymo laiką Rusijos valstybė ar valstybinės įmonės skyrė jam svarbias sutartis, pirmiausia rengiant Sočio (Rusija) olimpines žaidynes.

56

Tiesa, nors šioje pirmųjų motyvų dalyje nenurodyta, kas yra susiję sprendimus priimantys asmenys, ir pateiktas tik su olimpinėmis žaidynėmis susijusių sutarčių pavyzdys, tiesioginė nuoroda į prezidentą V. Putiną ir minėtas pavyzdys leidžia konstatuoti, kad Taryba pateikė pakankamai informacijos.

57

Kadangi iš pirmųjų motyvų teksto ieškovas galėjo suprasti priežastis, dėl kurių jo pavardė įtraukta į nagrinėjamus sąrašus, o Bendrasis Teismas gali atlikti šių motyvų pagrįstumo kontrolę, konstatuotina, kad Taryba įvykdė SESV 296 straipsnyje numatytą pareigą.

58

Minėtų motyvų pagrįstumo klausimas analizuotinas nagrinėjant ne šį, o antrąjį ieškinio pagrindą. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pareiga motyvuoti aktą yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo klausimo dėl motyvų pagrįstumo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Iš tikrųjų akto motyvuojamojoje dalyje formaliai atskleidžiami motyvai, kuriais pagrįstas šis aktas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia akto neteisėtumą iš esmės, bet ne jo motyvavimą, kurio gali pakakti net pateikiant klaidingus motyvus (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 96 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

59

Taigi reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą, kiek jis susijęs su 2014 m. liepos mėn. aktais.

60

Ieškovas nurodo, kad Taryba padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, konstatavusi, kad egzistuoja pakankamas faktinis pagrindas, pateisinantis jo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus, vadovaujantis pirmu ir antru reikšmingais kriterijais. Šiomis aplinkybėmis jis primena, kad Tarybai tenka pareiga įrodyti faktą ir kad ji negali remtis prielaidomis.

61

Dėl pirmojo reikšmingo kriterijaus ieškovas teigia, kad Taryba iki 2014 m. liepos mėn. aktų priėmimo neįrodė, kad jis buvo Giprotransmost akcininkas, netgi didžiausias akcininkas. Todėl šis kriterijus jam netaikytinas.

62

Dėl antro reikšmingo kriterijaus ieškovas nurodo, kad visiškai neįrodyta, jog jis susijęs su Rusijos sprendimus priimančiais asmenimis, atsakingais už situaciją Ukrainoje ir Krymo ir Sevastopolio aneksiją, kuriems patiems, be kita ko, netaikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės. Tarybos pateikta informacija apie jo ryšius su prezidentu V. Putinu, jo turtą ir jam skirtas viešojo pirkimo sutartis nereikšminga, nes neįrodyta, kad šios aplinkybės susijusios su įvykiais, lėmusiais ribojamųjų priemonių nustatymą.

63

Konkrečiai kalbant, ieškovas pabrėžia, kad 2014 m. liepos mėn. aktuose nurodytos sutartys, pirmiausia susijusios su Sočio olimpinių žaidynių rengimu, buvo sudarytos prieš kelerius metus iki susiklostant šiems įvykiams, taigi buvo neįmanoma, kad šias sutartis gavusios įmonės ir jų akcininkai būtų galėję numatyti, jog dėl jų sudarymo, atsižvelgus į su minėtomis sutartimis visiškai nesusijusią situaciją, jiems galės būti nustatytos ribojamosios priemonės. Toks rezultatas visiškai neatitinka visų pirma teisinio saugumo principo.

64

Taryba atsako, kad pirmieji motyvai pagrįsti iš viešųjų šaltinių paimta informacija, kuri jau buvo žinoma 2014 m. liepos mėn. aktų priėmimo momentu.

65

Dėl pirmojo reikšmingo kriterijaus Taryba pažymi, kad remiantis viešaisiais šaltiniais galima nustatyti, jog, nors ieškovas tiesiogiai nėra Giprotransmost akcininkas, jis ją kontroliuoja per faktiškai jam priklausančią bendrovę OAO Volgomost. Atsižvelgiant į iš šių viešųjų šaltinių paimtą informaciją, ieškovas negali vien neigti savo, kaip faktinio Volgomost savininko, statuso.

66

Dėl antrojo reikšmingo kriterijaus Taryba nurodo, kad pagal jį nereikalaujama, jog apibūdinti asmenys gautų asmeninės naudos dėl situacijos Ukrainoje ir Krymo arba Sevastopolio aneksijos. Iš tiesų pakanka, kad jie gautų naudos iš dėl šių įvykių atsakingų sprendimus priimančių asmenų. Tarybos teigimu, antraip šį antrąjį kriterijų būtų galima supainioti su pirmuoju.

67

Be to, Rusijoje susiklosčiusi politinė ir ekonominė situacija leidžia konstatuoti, kad ieškovo verslo sėkmė pasiekta, be kita ko, jam skyrus daugybę viešųjų pirkimų sutarčių (ieškovas ir neneigia jas gavęs), ir rodo, kad jis gavo naudos iš režimo ir sprendimus priimančių asmenų, atsakingų už situaciją Ukrainoje ir Krymo bei Sevastopolio aneksiją. Akivaizdu, kad prie šių sprendimus priimančių asmenų priskirtinas prezidentas V. Putinas (ieškovas neneigia seniai jį pažįstąs) ir kiti aukšti rusų pareigūnai. Šiuo klausimu pažymėtina, kad aplinkybė, jog ribojamosios priemonės netaikomos prezidentui V. Putinui ir jo aukštiems pareigūnams, neturi įtakos tokių priemonių nustatymo ieškovui pagrįstumui.

68

Dėl ieškovo argumento, susijusio su teisinio saugumo pažeidimu, Taryba tvirtina, kad šis klausimas nereikšmingas. Lemiamas elementas yra tai, kad 2014 m. liepos mėn. aktuose nurodytos sutartys, dėl kurių ieškovas labai praturtėjo, nebūtų galėjusios būti jam skirtos be aukštų Rusijos vyriausybės pareigūnų pritarimo. Jie atsakingi už situaciją Ukrainoje ir Krymo bei Sevastopolio aneksiją arba dėl jų bendros atsakomybės, arba dėl konkrečių šiomis aplinkybėmis jų priimtų sprendimų. Nebūtina, kad būtų laiko ryšys tarp ieškovo gautos naudos ir šių įvykių.

69

Be to, Giprotransmost skirta viešojo pirkimo sutartis taip pat yra sutarčių, kuriomis rėmėsi Taryba, taikydama ieškovui antrąjį reikšmingą kriterijų, pavyzdys.

70

Primintina, kad pagal teismo praktiką, susijusią su bendrosiomis taisyklėmis, apibrėžiančiomis ribojamųjų priemonių ypatybes, Taryba turi plačią diskreciją dėl aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, konkrečiai pagal ESS 29 straipsnį priimant sprendimą, kuriuo remiantis pagal SESV 215 straipsnį nustatomos ekonominių ir finansinių sankcijų priemonės. Kadangi vertindamas tokių priemonių nustatymą pateisinančius įrodymus, faktus ir aplinkybes Sąjungos teismas negali pakeisti Tarybos vertinimo, minėto teismo vykdoma sprendimų dėl lėšų įšaldymo teisėtumo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės ir ar nebuvo akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos bei piktnaudžiavimo įgaliojimais. Ši ribota kontrolė pirmiausia taikytina vertinant su tinkamumu susijusius argumentus, kuriais grindžiamos tokios priemonės (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 127 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

71

Vis dėlto, nors Taryba turi didelę diskreciją vertinti bendruosius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant taikyti ribojamąsias priemones, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teisminė kontrolė reikalauja, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti konkretaus asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą arba palikti ją šiame sąraše, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas įsitikintų, kad šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti šį sprendimą, yra pakankamai konkrečiai ir aiškiai pagrįsti (žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 41 ir 45 punktus ir 2015 m. spalio 26 d. Sprendimo Portnov / Taryba, T‑290/14, EU:T:2015:806, 38 punktą).

72

Būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 punktas ir 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 128 punktas).

73

Nagrinėjamu atveju ieškovo pavardė įtraukta į nagrinėjamus sąrašus vadovaujantis pirmuoju ir antruoju reikšmingais kriterijais.

74

Dėl pirmojo reikšmingo kriterijaus pažymėtina, kad jis reiškia, jog reikalaujama, kad būtų nustatytas tiesioginis ar netiesioginis ryšys tarp asmens arba subjekto, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, veiklos ar veiksmų ir situacijos Ukrainoje, dėl kurios buvo patvirtintos nagrinėjamos ribojamosios priemonės. Kitaip tariant, šie asmenys arba subjektai savo elgesiu turi būti atsakingi už veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.

75

Su pirmuoju reikšmingu kriterijumi susijęs dėl ieškovo nurodytas motyvas – aplinkybė, kad laikytina, jog jis yra vienas iš svarbių, net didžiausių Giprotransmost, kuriai skirta viešojo pirkimo sutartis dėl tilto iš Rusijos į Krymą statybos galimybių studijos, akcininkų. Tarybos teigimu, vien dėl šios sutarties skyrimo galima konstatuoti, kad ieškovas remia ar įgyvendina veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi ar kenkiama stabilumui arba saugumui Ukrainoje.

76

Pats ieškovas ginčija esąs Giprotransmost akcininkas, tuo labiau didžiausias akcininkas, ir teigia esąs su ja visiškai nesusijęs.

77

Pažymėtina, kad Taryba nė nebando įrodyti turėjusi įrodymų, jog pats ieškovas buvo Giprotransmost akcininkas (net didžiausias), kaip buvo nurodyta pirmuosiuose motyvuose.

78

Be to, po ieškovo šio sprendimo 12 punkte nurodytuose raštuose išdėstytų prieštaravimų dėl jo buvimo Giprotransmost akcininku Taryba nurodė skirtingą paaiškinimą, teigdama, kad ieškovas kontroliavo šią bendrovę per patronuojančiąją bendrovę Volgomost (jis laikytinas „tikruoju jos savininku“), kaip matyti iš Tarybos cituojamo straipsnio spaudoje:

„Remiantis Interfax pranešimu, didžiausia OAO Giprotransmost akcininkė yra OOO MIK, kurios visas akcijų paketas priklauso OAO Volgomost. Pati OAO Volgomost iš esmės priklauso penkioms Kipro bendrovėms: Tevaryso Trading Limited (19,91 %), Eltores Investments Ltd (19,91 %), Chrysanthemum Services Limited (19,69 %), Sormenia Investments Ltd (19,63 %) ir E.C.C.P. Investments Limited (14,57 %). Verslininkas Arkady Rotenberg spaudoje minimas kaip tikrasis Volgomost savininkas. Anot laikraštyje Kommersant pateiktos informacijos, jis yra tikrasis Volgomost savininkas“.

79

Pirma, pažymėtina, kad šiame straipsnyje daroma nuoroda į kitus straipsnius, iš kurių paaiškėja, kad ieškovas yra tikrasis Volgomost savininkas, tačiau apie juos nepateikiama tikslesnės informacijos.

80

Tokio netiesioginio įrodymo nepakanka, kad būtų konstatuota, jog Taryba įvykdė pagal teismo praktiką (žr. šio sprendimo 72 punktą) jai tenkančią įrodinėjimo pareigą.

81

Antra, primintina, kad Taryba šio sprendimo 14 punkte nurodytame savo 2014 m. gruodžio 19 d. rašte teigė norinti taip pakeisti pirmųjų motyvų dalį, susijusią su Giprotransmost:

„[Ieškovas] yra tikrasis bendrovės „Volgomost“, kuri savo ruožtu per bendrovę „MIK“ kontroliuoja bendrovę „Giprotransmost“, savininkas. Rusijos valstybinė įmonė su bendrove „Giprotransmost“ sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl tilto iš Rusijos į neteisėtai aneksuotą Krymo Autonominę Respubliką statybos galimybių studijos, taip įtvirtinant jos integravimą į Rusijos Federaciją, o tai savo ruožtu toliau kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui.“

82

Šio sprendimo 15 punkte nurodytame 2015 m. sausio 14 d. rašte ieškovas prieštaravo, kad toks pakeitimas neteisingas ir nepagrįstas pakankamais įrodymais. Jis nurodė, kad nėra susijęs su Volgomost ir kad spaudos straipsniuose, kuriais rėmėsi Taryba, šiuo klausimu buvo nurodyti tik gandai.

83

Atsižvelgusi į šiuos prieštaravimus Taryba šio sprendimo 16 punkte nurodytame savo 2015 m. vasario 13 d. rašte pateikė naujų motyvų, kuriuose kalbama apie ieškovo vaidmenį ne Volgomost ar Giprotransmost, o kitoje bendrovėje, t. y. Stroygazmontazh. Galiausiai būtent šie motyvai nurodomi 2015 m. kovo mėn. ir vėliau priimtuose aktuose (žr. šio sprendimo 18 punktą).

84

Šiomis aplinkybėmis pačios Tarybos elgesys patvirtina, kad priimdama 2014 m. liepos mėn. aktus ji neturėjo pakankamai fakto, kad ieškovas kontroliavo Giprotransmost, įrodymų. Šiuo klausimu, žinoma, reikia pažymėti, kaip per teismo posėdį nurodė Taryba, kad pirmieji motyvai neprieštarauja antriesiems motyvams, nors juose ir nurodomos skirtingos bendrovės. Iš tikrųjų Giprotransmost buvo patikėta atlikti aptariamo tilto statybos galimybių studiją, o Stroygazmontazh buvo įpareigota jį pastatyti. Tačiau konstatuotina, kad ši Tarybos pastaba neleidžia įrodyti, jog ieškovas kontroliavo Giprotransmost.

85

Ši išvada negali būti paneigta remiantis argumentu, kurį Taryba nurodo atsižvelgdama į aplinkybę, kad ieškinyje byloje T‑717/14 (žr. šio sprendimo 29 punktą) ieškovas neginčijo savo vaidmens Giprotransmost, nurodyto 2014 m. liepos mėn. aktuose, tikrumo, o tik rėmėsi šio vaidmens nereikšmingumu. Iš tikrųjų nereikia išreikšti nuomonės dėl tikslių ieškovo teiginių, nurodytų minėtame ieškinyje, bet nenurodytų šios bylos dokumentuose, tačiau akivaizdu, kad Taryba neturėjo šio dokumento 2014 m. liepos mėn. aktų priėmimo momentu.

86

Taigi reikia pritarti ieškovo argumentams, kuriais ginčijamas 2014 m. liepos mėn. aktuose dėl jo nurodytų motyvų pagrįstumas, atsižvelgiant į pirmą reikšmingą kriterijų.

87

Dėl antro reikšmingo kriterijaus pažymėtina, kad pagal jį nereikalaujama, kad susiję asmenys arba subjektai individualiai gautų naudos iš Krymo aneksijos arba Rytų Ukrainos destabilizacijos. Kaip pažymi Taryba, pakanka, kad jie gautų naudos iš už šiuos įvykius atsakingų „Rusijoje sprendimus priimančių asmenų“, ir nebūtina įrodyti, kad nauda, kurią gavo į sąrašus įtraukti asmenys, susijusi su Krymo aneksija arba Rytų Ukrainos destabilizacija.

88

Iš tikrųjų, jeigu siekiant taikyti šį kriterijų reikėtų įrodyti tokį ryšį, jis taptų nesvarbus, atsižvelgiant į pirmą reikšmingą kriterijų, pagal kurį reikalaujama nustatyti ryšį tarp į sąrašą įtrauktų asmenų atliktų veiksmų ir Ukrainoje susiklosčiusios situacijos.

89

Nagrinėjamu atveju Taryba klaidingai konstatavo, kad ieškovui taikytinas antras reikšmingas kriterijus.

90

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad iš pirmųjų motyvų teksto kaip Rusijoje sprendimus priimantį asmenį, iš kurio ieškovas turėjo gauti naudos, galima identifikuoti tik prezidentą V. Putiną. Nuoroda į „Rusijoje sprendimus priiman[čius] asmen[is]“, konkrečiau jos nepatikslinus, yra pernelyg abstrakti, todėl tokio teiginio nepakanka pateisinti ieškovo įtraukimą į ginčijamus sąrašus (pagal analogiją žr. 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, EU:T:2014:113, p. 95).

91

Antra, priešingai, nei nurodo Taryba, siekiant taikyti antrą reikšmingą kriterijų būtina, kad Rusijoje sprendimus priimantys asmenys, iš kurių į sąrašą įtraukti asmenys gauna naudos, būtų bent pradėję ruoštis Krymo aneksijai ir Rytų Ukrainos destabilizacijai. Tik įvykdžius šią sąlygą turi būti konstatuota, kad tokią naudą gaunantys asmenys negali nežinoti apie šių sprendimus priimančių asmenų dalyvavimą rengiantis atlikti šiuos veiksmus ir gali numanyti, kad jų pajamoms, gautoms bent iš dalies dėl minėtos naudos, bus taikomos ribojamosios priemonės, siekiant užkirsti kelią jų teikiamai paramai aptariamiems sprendimą priimantiems asmenims.

92

Tačiau, jeigu antras reikšmingas kriterijus galėtų būti taikomas net ir neįvykdžius minėtos sąlygos, būtų pažeistas teisinio saugumo principas, kaip nurodo ieškovas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nagrinėjamos ribojamosios priemonės priimtos atsižvelgus į Rusijos valdžios institucijų politiką ir veiksmus, susijusius konkrečiai su Ukraina, o ne su jų veiksmais apskritai. Ši politika ir veiksmai buvo pradėti įgyvendinti 2014 m. vasario mėn. pabaigoje.

93

Nagrinėjamu atveju Taryba pripažįsta, kad sutartys su Rusijos valstybe ar Rusijos valstybinėmis įmonėmis, iš kurių ieškovas gavo naudos, anot spaudos straipsnių, kuriais rėmėsi Taryba, susijusios su ankstesniu laikotarpiu nei tas, kuriuo asmenys, atsakingi už sprendimų priėmimą Rusijoje, konkrečiai kalbant, prezidentas V. Putinas, pradėjo grasinti Ukrainai. Šios sutartys pirmiausiai susijusios su pasirengimu Sočio olimpinėms žaidynėms, vykusioms 2014 m. žiemą.

94

Jeigu būtų galima konstatuoti, kad situacija Rusijoje yra tokia, kad tokio masto ekonominės veiklos, kaip antai vykdytos ieškovo, neįmanoma vykdyti be šios šalies prezidento palaikymo, kaip yra Baltarusijoje (2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Ternavsky / Taryba, T‑163/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:271, 121 punktas), nagrinėjamu atveju Taryba neįrodė, kad prezidentas V. Putinas reiškė palankumą ieškovui tuo metu, kai pradėjo veiksmus Ukrainoje, dėl kurių buvo nustatytos nagrinėjamos ribojamosios priemonės. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 74–85 punktuose nurodytų argumentų dėl pirmo reikšmingo kriterijaus, Taryba neįrodė, kad ieškovas susijęs su Giprotransmost, taigi, priešingai jos teiginiams, ji negali remtis šiai bendrovei skirta sutartimi kaip ieškovo gautos naudos pavyzdžiu.

95

Šiomis aplinkybėmis reikia pritarti šiam ieškinio pagrindui, kiek jis susijęs su 2014 m. liepos mėn. aktais, ir juos panaikinti, nesant poreikio nagrinėti kitų šiuo klausimu ieškovo nurodytų argumentų ar ieškinio pagrindų.

96

2015 m. gegužės 26 d. ir lapkričio 2 d., be to, 2016 m. kovo 24 d., Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktus, kuriais ieškovas paprašė leisti patikslinti savo ieškinyje nurodytus reikalavimus taip, kad jais būtų siekiama panaikinti ir kitus ginčijamus aktus, kiek jie su juo susiję.

97

Tikslindamas ieškinio reikalavimus taip, kad jais taip pat būtų siekiama panaikinti 2015 m. kovo mėn. aktus, ieškovas paliko penkis ieškinio pagrindus, kuriais rėmėsi ir ginčydamas 2014 m. liepos mėn. aktus, ir nurodė papildomų argumentų, nes Taryba tuo laikotarpiu iš dalies buvo pakeitusi dėl jo nurodytus motyvus.

98

2015 m. rugsėjo mėn. ir 2016 m. kovo mėn. aktuose tik pratęsiamas nagrinėjamų ribojamųjų priemonių galiojimas, o su ieškovu susiję antrieji motyvai nebuvo pakeisti, tad jis, pateikdamas antrą ir trečią prašymą leisti patikslinti ieškinio reikalavimus, naujų argumentų nenurodė, tik paliko anksčiau nurodytuosius.

99

Taryba neprieštarauja dėl šių prašymų priimtinumo, tik teigia, kad tam tikri ieškinyje dėl 2014 m. liepos mėn. aktų nurodyti pagrindai ir argumentai negali būti taikomi prašant panaikinti kitus ginčijamus aktus.

100

Ieškovas nurodo, kad kitais ginčijamais aktais, kaip ir 2014 m. liepos mėn. aktais, kiek jie su juo susiję, pažeidžiama pareiga motyvuoti. Konkrečiai kalbant, jis negali suprasti, kokius kriterijus taikė Taryba siekdama pateisinti jo palikimą nagrinėjamuose sąrašuose, nei kaip ir kas jam reiškė palankumą.

101

Taryba ginčija ieškovo argumentus.

102

Tarybos dėl ieškovo nurodyti antrieji motyvai pateikti šio sprendimo 18 punkte.

103

Pažymėtina, kad pirmos trys jų pastraipos iš esmės atitinka pirmas dvi pirmųjų motyvų pastraipas, todėl šio sprendimo 55–57 punktuose išdėstyti motyvai pagal analogiją taikytini ir jiems, taigi atmestini su šiomis pastraipomis susiję ieškovo argumentai.

104

Antrųjų motyvų ketvirtoje ir penktoje pastraipose nurodytos labiau specifinės ir konkrečios aplinkybės, susijusios su ieškovo vykdomomis pareigomis bendrovėje Stroygazmontazh ir leidykloje Prosvescheniye.

105

Nevertinant šių dviejų pastraipų pagrįstumo, pažymėtina, kad jose tiksliai apibūdinamas ieškovo, kaip Stroygazmontazh savininko ir leidyklos Prosvescheniye direktorių valdybos pirmininko, vaidmuo. Be to, dėl kiekvienos iš šių bendrovių nurodyta, kad jos užsiima veikla, kurią lengvai galima susieti su pirmu reikšmingu kriterijumi.

106

Dėl Stroygazmontazh nurodyta aplinkybė, kad šiai bendrovei buvo skirta valstybinė sutartis dėl tilto iš Rusijos į Krymo Autonominę Respubliką statybos, taip įtvirtinant jos integravimą į Rusijos Federaciją.

107

Dėl Prosvescheniye nurodytas projekto „Rusijos vaikams. Adresas – Krymas“, t. y. viešųjų ryšių kampanijos, sukurtos tam, kad įtikintų Krymo vaikus, kad dabar jie yra Rusijos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, taip remiant Rusijos vyriausybės politiką integruoti Krymą į Rusiją, įgyvendinimas.

108

Tokie motyvai leidžia suprasti, kad ieškovas, atsižvelgus į jo vaidmenį kiekvienoje iš bendrovių, atsakingas už jų veiksmus, kurie Tarybos pripažįstami kaip priskirtini prie veiksmų, kuriems taikytinas pirmas reikšmingas kriterijus, t. y. veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, ar kuriais kenkiama stabilumui ar saugumui Ukrainoje.

109

Šiomis aplinkybėmis kituose ginčijamuose aktuose nurodytų motyvų tekstas leido ieškovui suprasti, kad jo pavardė į nagrinėjamus sąrašus įtraukta dėl jo pareigų minėtose bendrovėse ir jų veiklos, o tai patvirtina ir aplinkybė, kad antrajame ieškinio pagrinde jis būtent ginčija Tarybos šiuo klausimu pateiktų argumentų pagrįstumą. Be to, kadangi Tarybos pasirinkimo priežastys aiškiai nurodytos šiuose aktuose, Bendrasis Teismas gali įvertinti jų pagrįstumą.

110

Pagal šio sprendimo 58 punkte nurodytą teismo praktiką konstatuotina, kad kituose ginčijamuose aktuose nurodyta pakankamai motyvų, o jų pagrįstumą reikia įvertinti nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą.

111

Dėl antrųjų motyvų dalies, kuri iš esmės jau buvo pirmuosiuose motyvuose, ieškovas nurodo argumentus, atitinkančius ieškinyje ir dublike dėl 2014 m. liepos mėn. aktų nurodytus argumentus (žr. šio sprendimo 63 punktą), ir patikslina, kad šios bendrovės nepasinaudojo jokiu palankumu, taip pat visiškai nesutinka, kad Taryba galėtų remtis prezumpcija, pagal kurią Rusijoje sėkmės sulaukęs verslininkas vien atsižvelgiant į šią aplinkybę gali būti pripažintas kaip gaunantis naudos iš sprendimus priimančių asmenų Rusijoje, atsakingų už Krymo aneksiją ir Rytų Ukrainos destabilizaciją.

112

Dėl antrųjų motyvų ketvirtos pastraipos ieškovas nurodo, kad aplinkybė, jog yra Stroygazmontazh savininkas, nereiškia, kad jis atsakingas už veiksmus, kuriais grasinama Ukrainos teritoriniam vientisumui, ar kad jiems pritaria, nes šiai bendrovei patikėtas projektas pastatyti tiltą tarp Rusijos ir Krymo buvo numatytas gerokai iki Krymo aneksijos, ir sprendimą dėl jo priėmė ne tie patys asmenys, kurie priėmė sprendimą dėl šios aneksijos.

113

Dėl ieškovo vaidmens leidykloje Prosvescheniye, apibūdinto antrųjų motyvų penktoje pastraipoje, pažymėtina, kad šis nesutinka, kad jos veikla susijusi su Krymo integravimu į Rusiją, ir tvirtina, kad jam negalima priskirti atsakomybės už Tarybos nurodyto leidinio turinį, atsižvelgiant į tūkstančius minėtos leidyklos išleidžiamų leidinių.

114

Taryba ginčija ieškovo argumentus.

115

Pirmiausia dėl antrųjų motyvų pirmų trijų pastraipų pažymėtina, kad taikytini šio sprendimo 87–94 punktuose išdėstyti argumentai, todėl reikia konstatuoti, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai, pritaikiusi antrą reikšmingą kriterijų, nusprendė, kad ieškovo pavardė gali būti palikta nagrinėjamuose sąrašuose, remiantis minėtose pastraipose išdėstytais motyvais.

116

Vis dėlto primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, atsižvelgiant į nagrinėjamų ribojamųjų priemonių prevencinį pobūdį, jeigu atlikdamas ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas mano, kad bent vienas iš Tarybos asmens, kuriam taikomos šios priemonės, atžvilgiu nurodytų motyvų yra pakankamai tikslus ir konkretus, kad jis yra pagrįstas ir kad pats savaime yra pakankamas pagrindas joms nustatyti arba palikti galioti, aplinkybė, kad kiti iš šių motyvų tokie nėra, negali pateisinti aktų, kuriais nustatytos šios priemonės, panaikinimo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Ternavsky / Taryba, T‑163/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:271, 124 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

117

Taigi reikia patikrinti, ar antrųjų motyvų ketvirta ir penkta pastraipos pagrįstos pakankamais įrodymais ir leidžia pateisinti tai, kad, pritaikius pirmą ar antrą reikšmingą kriterijų, ieškovo pavardė buvo palikta nagrinėjamuose sąrašuose.

118

Primenama, kad antrųjų motyvų ketvirta pastraipa suformuluota taip:

„[Ieškovas] taip pat yra bendrovės „Stroygazmontazh“ savininkas; šiai bendrovei buvo skirta valstybinė sutartis dėl tilto iš Rusijos į neteisėtai aneksuotą Krymo Autonominę Respubliką statybos, taip įtvirtinant jos integravimą į Rusijos Federaciją, o tai savo ruožtu toliau kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui.“

119

Kaip visų pirma nurodo Taryba, ieškovas neginčija šioje pastraipoje nurodytų faktinių aplinkybių tikslumo. Jis taip pat neneigia, nei kad yra bendrovės Stroygazmontazh savininkas, nei kad šiai bendrovei buvo skirta valstybinė sutartis dėl tilto iš Rusijos į Krymą statybos. Bet kuriuo atveju Tarybos įrodymai, pateikti prieš priimant 2015 m. kovo mėn. aktus, patvirtina šias išvadas.

120

Vis dėlto ieškovas ginčija antrųjų motyvų ketvirtoje pastraipoje esančią išvadą, kad statant nagrinėjamą tiltą siekiama integruoti Krymą į Rusijos Federaciją, taip kenkiant Ukrainos teritoriniam vientisumui.

121

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip nurodo ir Taryba, šiuo metu neįmanoma sausuma tiesiogiai atvykti į Krymą iš Rusijos, taigi tiltu toks tiesioginis susisiekimas būtų galimas ir skatintų sandorių tarp Rusijos ir Krymo sudarymą ne tik prekių ir paslaugų, bet ir karinėje srityse. Darytina išvada, kad Taryba, atsižvelgusi į politinę ir karinę regiono raidą, pasireiškusią Rusijos veiksmų nulemtu tariamu referendumu dėl Krymo statuso, vėlesniu Rusijos šio referendumo rezultatų pripažinimu ir neteisėta Krymo aneksija, galėjo visiškai teisingai konstatuoti, kad nagrinėjamo tilto statyba įtvirtintų Krymo integravimą į Rusiją, o dėl to būtų pakenkta Ukrainos teritoriniam vientisumui.

122

Dėl šių Rusijos veiksmų susiklosčiusios aplinkybės gerokai pasikeitė ir dėl to nagrinėjamo tilto statyba įgijo visiškai naują reikšmę. Todėl visiškai nereikšmingas ieškovo argumentas, kad tilto tarp Rusijos ir Krymo statyba buvo numatyta jau anksčiau.

123

Darytina išvada, kad antrųjų motyvų ketvirtoje pastraipoje ieškovui teisingai taikomas pirmas reikšmingas kriterijus.

124

Nors pagal šio sprendimo 116 punkte nurodytą teismo praktiką, siekiant pateisinti ieškovo palikimą nagrinėjamuose sąrašuose, pakanka, kad būtų pagrįstas vienas iš Tarybos nurodytų motyvų, papildomai reikia išnagrinėti ir ieškovo argumentus dėl antrųjų motyvų penktoje pastraipoje nurodyto motyvo.

125

Ši pastraipa suformuluota taip:

„[Ieškovas] yra leidyklos „Prosvescheniye“ direktorių valdybos pirmininkas; ši leidykla, pažymėtina, įgyvendino projektą „Rusijos vaikams. Adresas – Krymas“ – viešųjų ryšių kampaniją, sukurtą tam, kad įtikintų Krymo vaikus, kad dabar jie yra Rusijos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, taip remiant Rusijos vyriausybės politiką integruoti Krymą į Rusiją.“

126

Ieškovas neginčija esąs šios leidyklos direktorius, tačiau nurodo, kad, pirma, jos veikla negali būti pripažinta parama Krymo integravimui į Rusiją ir, antra, jis šiuo klausimu nevykdo jokio vaidmens.

127

Pirmiausia reikia pažymėti, kaip visiškai teisingai nurodo Taryba, kad šio projekto vykdymas ir didelė jo apimtis (buvo išleista daugiau kaip 2,5 milijono knygų) įrodyta keliais iš viešų šaltinių, be kita ko, iš tariamos Krymo vyriausybės švietimo ir mokslo ministerijos valstybės tarybos interneto svetainės ir net iš pačios Prosvescheniye interneto svetainės gautais dokumentais bei nagrinėjamoje kampanijoje dalyvavusios viešųjų ryšių bendrovės AGT Communications pareiškimu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Taryba turėjo šiuos dokumentus prieš priimdama 2015 m. kovo mėn. aktus, kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 19 d. rašto (žr. šio sprendimo 14 punktą).

128

Nagrinėjamas projektas, kaip patvirtina ir jo pavadinimas („Rusijos vaikams. Adresas – Krymas“), įgyvendinamas vykdant viešųjų ryšių kampaniją tam, kad įtikintų Krymo vaikus, kad dabar jie yra Rusijos piliečiai, gyvenantys Rusijoje Taigi juo remiama Rusijos vyriausybės politika, kuria siekiama, kad Krymas būtų integruotas į Rusiją.

129

Konkrečiai kalbant, iš Tarybos pateiktų dokumentų matyti, kad, anot minėtos Švietimo ir mokslo ministerijos, nagrinėjamas projektas buvo įgyvendintas „vadovaujantis Rusijos prezidento įsakymais“ ir „siekiant suderinti Krymo ir Sevastopolio bei Rusijos mokyklų standartus“, be to, kampanija apėmė „vaikų piešinių konkursą tema „Mes gyvename Rusijoje“.

130

Todėl pirmąjį ieškovo argumentą reikia atmesti.

131

Antra, reikia pažymėti, kad ieškovas, kaip leidyklos Prosvescheniye direktorių valdybos pirmininkas, logiškai negalėjo nežinoti apie jo vadovaujamos leidyklos leidinių redakcinę kryptį. Šiuo klausimu pažymėtina, kad su šiomis pareigomis susijusi įtaka ir atsakomybė būtinai reiškia ieškovo dalyvavimą šios leidyklos rengiamoje kampanijoje (. pagal analogiją žr 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 58 ir 59 punktus). Taigi Taryba galėjo pagrįstai nuspręsti, kad ieškovas dėl šių pareigų atitiko pirmą reikšmingą kriterijų.

132

Vadinasi, antrasis ieškovo argumentas taip pat turi būti atmestas.

133

Darytina išvada, kad antrųjų motyvų penktoje pastraipoje pirmasis reikšmingas kriterijus taip pat teisingai taikomas ieškovo situacijai.

134

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antrasis ieškinio pagrindas nepagrįstas, kiek jis susijęs su antrųjų motyvų ketvirta ir penkta pastraipomis, ir pagrįstas dėl pirmųjų trijų pastraipų. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šio sprendimo 116 punkte nurodytą teismo praktiką, kitų ginčijamų aktų negalima panaikinti remiantis šiuo ieškinio pagrindu.

135

Ieškovas iš esmės nurodo, kad Tarybos paskelbti neišsamūs, nepagrįsti ir netikslūs teiginiai, kuriais jis kaltinamas dalyvaujantis vykdant korupcijos aferas ir nusikalstamas veikas, itin kenkia jo reputacijai ir pažeidžia asmens duomenų apsaugos srityje galiojančius principus, kaip antai įtvirtintus Reglamente Nr. 45/2001. Tiksliau jis nurodo, kad dėl jo nurodytuose naujuose motyvuose netiesiogiai nurodomas jo nusikalstamas elgesys, nors Taryba ir neįvardija to kaip „korupcija“ ar „nusikaltimas“.

136

Taryba ginčija ieškovo argumentus iš esmės ir papildomai nurodo, kad tariamai netikslūs duomenys, susiję su ieškovo dalyvavimu Giprotransmost, buvo pašalinti priėmus 2015 m. kovo mėn. aktus. Ieškovas nepaaiškino, kaip jo argumentai, susiję su šia bendrove, galėtų būti taikomi naujiems motyvams, todėl šis ieškinio pagrindas nepriimtinas.

137

Pirmiausia reikia pritarti Tarybos nurodytam nepriimtinumo pagrindui.

138

Iš tikrųjų ieškovas nepaaiškina, kaip jo argumentas dėl Giprotransmost taikytinas kitiems ginčijamiems aktams, kuriuose ši bendrovė nenurodyta. Vadinasi, netenkinamos Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte, kuris iš esmės sutampa su 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktu, numatytos sąlygos.

139

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, vadovaujantis šiomis nuostatomis, ieškinio pagrindai ir argumentai, nurodyti siekiant paremti prašymą patikslinti ieškinio reikalavimus, šiame prašyme turi būti išdėstyti pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad leistų atsakovui pasirengti gynybai, o Bendrajam Teismui – priimti sprendimą dėl šio prašymo, priešingu atveju prašymas būtų nepriimtinas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo Versalis / Komisija, C‑511/11 P, EU:C:2013:386, 115 punktą ir 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, T‑592/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:427, 72 punktą).

140

Antra, bet kuriuo atveju šis pagrindas neturi reikšmės. Iš tikrųjų net darant prielaidą, kad Taryba asmens duomenis apie ieškovo dalyvavimą Giprotransmost tvarkė Reglamento Nr. 45/2001 reikalavimų neatitinkančiu būdu, dėl šios aplinkybės negalėtų būti panaikinti kiti ginčijami aktai. Tačiau, jeigu ieškovui pavyktų įrodyti tokį netinkamą tvarkymą, jis galėtų remtis minėto reglamento pažeidimu, teikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.

141

Ieškovas kaltina Tarybą nesuteikus jam galimybės susipažinti su įrodymais, kuriais remdamasi ji ketino pagrįsti jo pavardės palikimą įtrauktą į nagrinėjamus sąrašus, ir pirma jo neišklausius šiuo klausimu. Papildomai jis nurodo, kad Tarybos teiginiai, susiję su aplinkybe, kad šioms bendrovėms buvo rodomas palankumas ir kad pelningos sutartys jiems buvo suteiktos nepaskelbus konkursų, buvo pateikti tik nagrinėjant ieškinį teisme.

142

Taryba ginčija ieškovo argumentus.

143

Primintina, kad pagrindinė teisė į gynybą per procedūrą prieš nustatant ribojamąsias priemones yra aiškiai įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos, kuriai ESS 6 straipsnio 1 dalyje suteikta tokia pati teisinė galia kaip ir Sutartims, 41 straipsnio 2 dalies a punkte (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 102 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

144

Taip pat pažymėtina, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, veiksmingos teisminės gynybos principas yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose ir dar kartą patvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 103 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

145

Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisminės kontrolės, kuri turi būti vykdoma, be kita ko, dėl motyvų, kuriais Sąjungos institucija rėmėsi įtraukdama asmens pavardę ar subjekto pavadinimą į asmenų, kuriems taikomos šios institucijos nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašus, teisėtumo, veiksmingumas reiškia, kad ši institucija, kiek įmanoma, turi pranešti atitinkamam asmeniui ar subjektui šiuos motyvus tuo metu, kai nusprendžia įtraukti jį į sąrašą, arba bent jau kuo greičiau po to, kai tai padaryta, kad šis asmuo ar subjektas per nustatytą terminą galėtų pasinaudoti teise pareikšti ieškinį (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 104 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

146

Šios pareigos pranešti motyvus laikymasis būtinas tam, kad asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir visiškai susipažinę su informacija nuspręsti, ar reikia kreiptis į Sąjungos teismą, ir tam, kad šis galėtų visiškai vykdyti atitinkamo Sąjungos akto teisėtumo kontrolę, o tai jis privalo daryti pagal Sutartį (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 105 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

147

Taigi pagal šioje teismo praktikoje įtvirtintus reikalavimus Sprendimo 2014/145 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Reglamento Nr. 269/2014 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad Taryba suinteresuotajam asmeniui apie savo sprendimą, įskaitant jo įtraukimo į sąrašą motyvus, praneša arba tiesiogiai, jei žinomas jo adresas, arba paskelbdama pranešimą taip jam suteikdama galimybę pateikti pastabas. Jeigu pateikiama pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba persvarsto savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja fizinį arba juridinį asmenį, subjektą arba organizaciją.

148

Be to, pažymėtina, pirma, jog iš Sprendimo 2014/145 6 straipsnio trečios pastraipos matyti, kad jis nuolat peržiūrimas, ir, antra, kad pagal Reglamento Nr. 269/2014 14 straipsnio 4 dalį jo priede pateiktas sąrašas peržiūrimas nuolat, ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.

149

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kituose ginčijamuose aktuose ieškovo pavardė palikta įtraukta į sąrašą, nurodžius iš dalies skirtingus motyvus nei tie, kurie buvo nurodyti 2014 m. liepos mėn. aktuose.

150

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad, nors pagal nusistovėjusią teismo praktiką Taryba neprivalėjo išklausyti ieškovo prieš pirmą kartą įtraukdama jo pavardę į nagrinėjamus sąrašus, siekdama užtikrinti ribojamųjų priemonių netikėtumą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 110–113 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką), iš principo ji privalėjo jį išklausyti prieš priimdama sprendimus palikti jį įtrauktą į nagrinėjamus sąrašus. Tačiau teisė būti išklausytam prieš priimant aktus, kuriais paliekamos taikyti ribojamosios priemonės asmenims, kuriems šios priemonės jau taikomos, privalo būti užtikrinta, kai Taryba nurodo naujas aplinkybes dėl šių asmenų, bet ne kai palikimas nagrinėjamuose sąrašuose pagrįstas tais pačiais motyvais kaip ir tie, kuriais buvo remtasi priimant pradinį aktą, kuriuo nustatomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės (pagal analogiją šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Central Bank of Iran / Taryba, C‑266/15 P, EU:C:2016:208, 33 punktą).

151

Su ieškovu susiję motyvai kituose ginčijamuose aktuose iš dalies buvo pakeisti, todėl Taryba privalėjo jį išklausyti prieš priimdama 2015 m. kovo mėn. aktus.

152

Šiuo klausimu, kaip nurodyta šio sprendimo 14–16 punktuose, 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Taryba perdavė ieškovui šioje byloje atstovaujančių advokatų biurui naujų motyvų projektą, kurį ji ketino patvirtinti, siekdama palikti galioti jam nustatytas ribojamąsias priemones, ir nustatė terminą pastaboms pateikti.

153

Šis motyvų projektas (žr. šio sprendimo14 punktą), išskyrus jo ketvirtą pastraipą, iš esmės sutapo su antraisiais motyvais, pateiktais 2015 m. kovo mėn. aktuose. Tačiau minėtoje pastraipoje buvo nurodyta, kad ieškovas buvo tikrasis Volgomost, kuri savo ruožtu kontroliavo bendrovę Giprotransmost, savininkas. Dėl pastarosios bendrovės buvo pakartoti motyvai, nurodyti 2014 m. liepos mėn. aktuose.

154

2015 m. sausio 14 d. raštu ieškovas Tarybai pateikė pastabas dėl, be kita ko, minėto motyvų projekto. Jose ieškovas nurodė, kad nurodyti motyvai buvo neaiškūs ir nesusiję su ribojamųjų priemonių asmeniui nustatymo kriterijais. Konkrečiai tariant, jis neigė, pirma, esąs tikrasis Volgomost savininkas, taip pat prieštaravo Tarybai dėl šiuo klausimu pateiktų įrodymų ir, antra, kad jo vaidmuo Prosvescheniye galėjo pateisinti jo palikimą nagrinėjamuose sąrašuose.

155

2015 m. vasario 13 d. rašte Taryba pranešė ieškovui apie savo ketinimą palikti jo pavardę įtrauktą į nagrinėjamus sąrašus, remdamasi antraisiais motyvais, kuriuose buvo atsižvelgta į jo pateiktas pastabas. Be to, Taryba prie savo rašto pridėjo viešai žinomų pagrindžiančių įrodymų ir paragino ieškovą iki 2015 m. vasario 26 d. pareikšti savo nuomonę dėl šių naujų motyvų.

156

Ieškovas į šį raginimą neatsakė.

157

Iš išdėstytų faktų matyti, kad Taryba įvykdė teismo praktikoje numatytas pareigas, susijusias su ieškovo teisės į gynybą paisymu per procedūrą, per kurią buvo priimti 2015 m. kovo mėn. aktai.

158

Be to, pažymėtina, kad, nors tiesa, jog Taryba tuo metu turėjo ieškovo adresą, nurodytą ieškinyje šioje byloje, aplinkybė, kad Taryba kreipėsi į jo atstovus, nelėmė jo teisės į gynybą pažeidimo.

159

Iš tikrųjų ieškovas nė neteigia, kad Tarybos sprendime pateikti planuojamų dėl jo priimti naujų motyvų projektą jo advokatams buvo pažeistos jo teisės, o tai pateisintų 2015 m. kovo mėn. aktų, kiek jie su juo susiję, panaikinimą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 122 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

160

Dėl ieškovo argumento, susijusio su aplinkybe, kad tik per teismo procesą Taryba nurodė palankumą, kuriuo pasinaudojo jo bendrovės, ir viešųjų pirkimų sutarčių skyrimą neorganizuojant konkurso, pažymėtina, kad ieškovo gautame motyvų projekte nurodyta aplinkybė, jog skiriant sutartis jam buvo parodytas palankumas dėl jo ryšių su Rusijoje sprendimus priimančiais asmenimis. Be to, ieškovas 2015 m. sausio 14 d. rašte nesutiko, kad jam buvo rodomas palankumas. Taigi šiuo klausimu jis negali remtis savo teisės į gynybą pažeidimu.

161

Dėl 2015 m. rugsėjo mėn. ir 2016 m. kovo mėn. aktų, išskyrus aplinkybę, kad ieškovas nesiremia specifiniais argumentais, pakanka pažymėti, kad Tarybos nurodyti motyvai nebuvo pakeisti, taigi ji neprivalėjo jo pirma išklausyti, kaip įtvirtinta šio sprendimo 150 punkte nurodytoje teismo praktikoje.

162

Galiausiai dėl aplinkybės, kad Taryba neišklausė ieškovo, kuria šis taip pat remiasi, konstatuotina, kad nei nagrinėjami teisės aktai, nei bendrasis teisės į gynybą paisymo principas nesuteikia suinteresuotiesiems asmenims teisės į tokį išklausymą (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 120 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

163

Taigi reikia atmesti šį ketvirtąjį ieškinio pagrindą, kiek juo paremtas reikalavimas panaikinti kitus ginčijamus aktus.

164

Ieškovas nurodo, kad įtraukus jo pavardę į nagrinėjamus sąrašus ir ją juose palikus nepagrįstai ir neproporcingai apribotos jo pagrindinės teisės, pirmiausia teisė į nuosavybę, teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir laisvė užsiimti verslu. Papildomai jis nurodo, kad Taryba nepaaiškino, kaip palikus galioti su juo susijusias ribojamąsias priemones galėjo būti daromas spaudimas Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją.

165

Taryba ginčija ieškovo argumentus.

166

Primintina, kad teisė į nuosavybę yra bendrųjų Sąjungos teisės principų dalis, ji įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje. Kiek tai susiję su teise į privataus gyvenimo gerbimą, ji pripažįstama Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje. Be to, laisvė užsiimti verslu įtvirtinta šios Chartijos 16 straipsnyje.

167

Nagrinėjamu atveju ieškovui taikomos ribojamosios priemonės yra apsaugos priemonė, kuria iš atitinkamų asmenų nėra atimama jų nuosavybė ar pažeidžiama teisė į privataus gyvenimo gerbimą ar laisvė užsiimti verslu. Tačiau nagrinėjamomis priemonėmis neabejotinai apribojamas naudojimasis nuosavybės teise ir daromas poveikis privačiam ieškovo gyvenimui ir laisvei užsiimti verslu (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, EU:T:2014:113, 115 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

168

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, šioms pagrindinėms teisėms Sąjungos teisėje nėra suteikiama absoliuti apsauga, bet jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų funkciją visuomenėje (žr. 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, EU:T:2014:113, 113 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

169

Šiuo klausimu primintina, kad Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, pirma, kad „bet koks [Pagrindinių teisių chartijos] pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės“ ir, antra, „remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

170

Taigi, kad atitiktų Sąjungos teisę, nagrinėjamų pagrindinių teisių įgyvendinimo apribojimas bet kuriuo atveju turi atitikti trigubą sąlygą (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑256/11, EU:T:2014:93, 197 punktas).

171

Pirma, apribojimas turi būti numatytas įstatymo. Kitaip tariant, nagrinėjama priemonė turi turėti teisinį pagrindą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑256/11, EU:T:2014:93, 198 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

172

Antra, apribojimu turi būti siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑256/11, EU:T:2014:93, 199 punktas).

173

Trečia, apribojimas negali būti pernelyg didelis. Pirma, jis turi būti būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui. Antra, negali būti pažeistas nagrinėjamos teisės arba laisvės „pagrindinis turinys“, t. y. esmė (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑256/11, EU:T:2014:93, 200 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

174

Šioje byloje šios trys sąlygos buvo įvykdytos.

175

Iš tiesų, pirma, pagal kitus ginčijamus aktus ieškovui taikomos nagrinėjamos priemonės „numatytos įstatyme“, atsižvelgiant į tai, kad jos įtvirtintos, be kita ko, visuotinai taikytinuose aktuose ir turi aiškų teisinį pagrindą Sąjungos teisėje, taip pat į tai, kad juose pateikta pakankamai motyvų, kiek tai susiję su jų apimtimi ir taikymo ieškovui priežastimis (pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 176 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Be to, išnagrinėjus antrąjį ieškinio pagrindą buvo nustatyta, kad remiantis šiais motyvais, nepaisant tam tikrų klaidų, galima konstatuoti, kad Taryba galėjo teisėtai palikti ieškovo pavardę nagrinėjamuose sąrašuose (žr. šio sprendimo 115‑134 punktus).

176

Antra, nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis siekiama daryti spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kad šios nutrauktų Ukrainą destabilizuojančius veiksmus ir politiką. Tai yra tikslas, priskirtinas prie bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje siekiamų tikslų, nurodytų ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose; šie tikslai yra parama demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir tarptautinės teisės principams, taip pat taikos išsaugojimas, kelio konfliktams užkirtimas, tarptautinio saugumo stiprinimas ir civilių gyventojų apsauga.

177

Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė Rezoliuciją 68/262, pavadintą „Ukrainos teritorinis vientisumas“, joje priminė visų valstybių pareigą pagal Jungtinių Tautų chartijos 2 straipsnį susilaikyti jų tarptautiniuose santykiuose nuo bet kokių grasinimų jėga ar jėgos panaudojimo prieš bet kurios valstybės teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę, ir taikiai spręsti tarptautinius ginčus. Ji palankiai vertina tolesnes tarptautinių ir regioninių organizacijų pastangas sumažinti padėties Ukrainoje eskalavimą. Šioje rezoliucijoje Generalinė Asamblėja, be kita ko, dar kartą pakartojo Ukrainos suvereniteto, politinės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo ir neliečiamumo neperžengiant jos tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų ribų svarbą, taip pat paragino visas šalis nedelsiant taikiai sureguliuoti padėtį Ukrainoje, susilaikyti nuo vienašalių veiksmų, bet kokių įtampą skatinančių kalbų ir visiškai dalyvauti tarptautiniuose veiksmuose, kuriais stengiamasi padėti išspręsti šią krizę.

178

Trečia, dėl proporcingumo principo primintina, kad pagal jį, kaip bendrąjį Sąjungos teisės principą, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų siekiamiems tikslams pasiekti. Todėl, esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑256/11, EU:T:2014:93, 205 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

179

Šiuo klausimu teismo praktikoje pažymėta, kad proporcingumo principo laikymosi teisminės kontrolės klausimu reikia pripažinti plačią Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją srityse, kuriose jis turi priimti politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimus ir atlikti sudėtingus vertinimus. Todėl tik akivaizdžiai netinkama šiose srityse priimta priemonė, palyginti su tikslu, kurio kompetentinga institucija ketina siekti, gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 120 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

180

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis siekiamų tikslų svarbą, konstatuotina, kad neigiamos jų taikymo ieškovui pasekmės nėra pernelyg didelės (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑390/08, EU:T:2009:401, 71 punktą ir 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, EU:T:2014:113, 116 punktą).

181

Tuo labiau tai pasakytina todėl, kad nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą buvo nustatyta, kad ribojamosios priemonės ieškovui buvo paliktos galioti kituose ginčijamuose aktuose, nes ieškovo situacija leido konstatuoti, kad jis tenkina pirmo reikšmingo kriterijaus taikymo sąlygas, kadangi priklausė prie asmenų, atsakingų už politiką ir veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi ar kuriais kenkiama stabilumui ar saugumui Ukrainoje.

182

Dėl nagrinėjamų ribojamųjų priemonių būtinumo reikia konstatuoti, kad alternatyvios ir ne tokios varžančios priemonės, kokios yra išankstinio leidimo sistema arba pareiga a posteriori pagrįsti pervestų lėšų panaudojimą, neleidžia taip pat veiksmingai pasiekti norimų tikslų, t. y. daryti spaudimo sprendimus priimantiems asmenims Rusijoje, atsakingiems už Ukrainoje susiklosčiusią situaciją, visų pirma atsižvelgiant į galimybę apeiti nustatytus apribojimus (pagal analogiją žr. 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, EU:T:2014:113, 117 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

183

Be to, reikia priminti, kad Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė, pirma, leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus ir, antra, išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą.

184

Taip pat pagal Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 6 dalį kompetentinga valstybės narės valdžios institucija gali leisti asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, atvykti į savo teritoriją dėl skubaus humanitarinio poreikio.

185

Galiausiai ieškovo pavardės įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus negali būti kvalifikuotas kaip neproporcingas dėl, kaip teigiama, galimo neriboto pobūdžio. Iš tikrųjų šis palikimas reguliariai persvarstomas tam, kad būtų galima įsitikinti, kad asmenys ir subjektai, kurie nebeatitinka įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą kriterijų, būtų iš jo išbraukti (šiuo klausimu pagal analogiją 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, EU:T:2014:113, 120 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

186

Darytina išvada, kad ieškovo pagrindinių teisių apribojimai nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis nėra neproporcingi, ir kiti ginčijami aktai negali būti panaikinti šiuo pagrindu.

187

Taigi šis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

188

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti 2014 m. liepos mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu, ir atmesti likusią ieškinio dalį. Šiomis aplinkybėmis nebūtina priimti sprendimo dėl Tarybos subsidiariai pateikti reikalavimo (žr. šio sprendimo 42 punkto paskutinę įtrauką), nes nereikia panaikinti Įgyvendinimo reglamento Nr. 2016/353, kiek jis susijęs su ieškovu.

189

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama. Šioje byloje reikia pritarti ieškovo reikalavimams panaikinti 2014 m. liepos mėn. aktus ir atmesti jo reikalavimus panaikinti kitus ginčijamus aktus, todėl reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

nusprendžia: