13.10.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 361/4

1.

Ar pagal Direktyvą 93/13/EEB (1) nacionalinis teismas, nagrinėdamas prieštaravimą dėl priverstinio vykdymo, pagrįsto kredito sutartimi, susijusia su kredito kortelės, kaip antai American Expres Gold, išdavimu, tuo atveju, kai leidimas atlikti priverstinį vykdymą buvo suteiktas nedalyvaujant vartotojui, privalo, tik gavęs būtiną teisinę ir faktinę informaciją, taip pat savo iniciatyva, nagrinėti, ar sąžiningas aptariamoje kredito sutartyje numatytas komisinis atlyginimas, būtent: a) – už kortelės išdavimą; b) – už metinį kortelės administravimą; c) – už metinį papildomos kortelės administravimą; d) –už kortelės galiojimo pratęsimą; e) – už kortelės pakeitimą; f) – už slaptažodžio pakeitimą; g) – už grynųjų pinigų pasiėmimą iš bankomato ar banko kasoje (kortelę išdavusio ar kito Rumunijos ar užsienio banko kasoje); h) – už apmokėjimą už ūkio subjektų ar paslaugų teikėjų Rumunijoje ar užsienyje tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas; i) – už sąskaitos išrašų atspausdinimą ir išdavimą; j) – už sąskaitos likučio pasitikrinimą bankomate; k) – už vėlavimą atlikti mokėjimus; l) – už kredito limito viršijimą; m) – už nepagrįstą atsisakymą sumokėti, atsižvelgiant į tai, kad šio komisinio atlyginimo dydis nenurodytas sutartyje?

2.

Ar metinių palūkanų nurodymas numatant tokią formulę: „palūkanos už kreditą apskaičiuojamos atsižvelgiant į dienos likutį, suskirstytą dalimis (mokėjimai, grynųjų pinigų išėmimas, išlaidos ir komisinis atlyginimas), ir į apskaičiavimo laikotarpiu taikomos dienos palūkanų normos dydį. Palūkanos skaičiuojamos kiekvieną dieną pagal šią formulę: sudedamos visų dienos likučio dalių suma ir atitinkamą dieną galiojanti dienos palūkanų norma; dienos palūkanų norma nustatoma pagal metinės normos ir 360 dienų santykį“, atsižvelgiant į tai, kad ši informacija yra esminė pagal 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvą 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo, iš dalies pakeistą 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/7/EB, kuri suformuluota analogiškai, yra aiškus ir suprantamas pagal Direktyvos 93/13/EEB 3 ir 4 straipsnius?

3.

Ar tai, kad pagal sutartį mokėtina komisinio atlyginimo suma nebuvo nurodyta ir kad į šią sutartį buvo įtraukta palūkanų apskaičiavimo tvarka nenurodant jų dydžio, leidžia nacionaliniam teismui pagal 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (2), iš dalies pakeistos 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/7/EB (3), ir Tarybos direktyvos 93/13/EEB nuostatas daryti išvadą, jog dėl minėtos informacijos nenurodymo vartojimo kredito sutartyje turi būti laikoma, jog nagrinėjamas kreditas suteiktas be komisinio atlyginimo ir palūkanų?

4.

Ar bendraskolis pagal kredito sutartį priskirtinas prie „vartotojo“ sąvokos, apibrėžtos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 2 straipsnio a punkte, ir Direktyvos 87/102/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte?

5.

Jei į pirmesnį klausimą reikia atsakyti teigiamai, ar direktyvose įtvirtintų teisių veiksmingumo principas įgyvendinamas tuo atveju, kai apie palūkanų, komisinio atlyginimo ir išlaidų dydį pranešama tik pagrindiniam skolininkui mėnesiniuose sąskaitos išrašuose arba paskelbiant banko padaliniuose?

6.

Ar Direktyva 87/102/EEB turi būti aiškinama taip, kad bankas privalo raštu registruotu laišku su įteikimo patvirtinimu arba nemokamai išduodamame sąskaitos išraše informuoti ir skolininką, ir bendraskolį apie maksimalų kredito limitą, metines palūkanas ir nuo kredito sutarties sudarymo dienos taikomus mokesčius bei sąlygas, kurioms esant šios sumos gali būti keičiamos, kredito sutarties nutraukimo procedūrą ir bet kokį metinių palūkanų pakeitimą kredito sutarties galiojimo laikotarpiu arba pakeitimus, susijusius su mokesčiais, nustatytais po kredito sutarties sudarymo, jeigu tokių pakeitimų buvo?