—

Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG, atstovaujamos Rechtsanwalt D. Ehle,

—

Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, atstovaujamos W. Wolski ir J. Jakubiec,

—

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos I. Chalkias, E. Leftheriotou ir O. Tsirkinidou,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Rossi ir G. von Rintelen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 3 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG (toliau – Pfeifer & Langen) ir Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung (Federalinė žemės ūkio ir maisto tarnyba, toliau – BLE) ginčą dėl kompensacijų už sandėliavimo išlaidas, kurias Pfeifer & Langen neteisėtai gavo pakenkdama Europos Sąjungos finansiniams interesams, grąžinimo.

3

1978 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1998/78, nustatančio išsamias cukraus sandėliavimo išlaidų kompensavimo sistemos taikymo taisykles (OL L 231, p. 5), iš dalies pakeisto 1988 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1714/88 (OL L 152, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 8 t., p. 70; toliau – Reglamentas Nr. 1998/78), 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Kiekvienas asmuo, turintis teisę į kompensaciją, ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 15 d. pateikia atitinkamai valstybei narei duomenis apie:

<...>“

4

Reglamento Nr. 2988/95 trečioje–penktoje konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„<...> [Sąjungos] finansiniams interesams kenkiantys teisės aktai turi būti panaikinti visose srityse [su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais veiksmais turi būti kovojama visose srityse];

<...> veiksmingai kovojant su [Sąjungos] finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu būtina priimti tam tikras bendras taisykles visose [Sąjungos] politikos srityse;

<...> neteisėtą veiką ir jai taikomas administracines priemones bei už ją skiriamas nuobaudas nustato atskirų sektorių taisyklės pagal šį reglamentą.“

5

Šio reglamento 1 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Siekiant apsaugoti Europos [Sąjungos] finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už [Sąjungos] teisės aktų pažeidimus.

2.   „Pažeidimas“ – tai bet kuris [Sąjungos] teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksm[ais] ar neveikim[u], dėl kurio [Sąjungos] bendrajam biudžetui ar [jos] valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai [Sąjungos] vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“

6

Minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.

Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. <...>

Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu [patraukimu atsakomybėn] susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.

Tačiau senaties terminas įsigalioja [sueina] ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį.“

7

Pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 ir 4 dalis:

„1.   Įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama:

<...>

4.   Šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis.“

8

Reglamento Nr. 2988/95 6 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Nepažeidžiant Bendrijos administracinių priemonių ir nuobaudų, patvirtintų remiantis šio reglamento įsigaliojimo metu galiojusiomis sektorių taisyklėmis, kompetentingos institucijos sprendimu galima laikinai sustabdyti piniginių nuobaudų, tokių kaip administracinių baudų, taikymą, jeigu atitinkamam asmeniui dėl tos pačios veikos yra iškelta baudžiamoji byla. Sustabdžius administracinę bylą, sustoja 3 straipsnyje numatytos senaties eiga.“

9

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Pfeifer & Langen, cukraus perdirbimo įmonei, buvo kompensuotos išlaidos už baltojo cukraus sandėliavimą pagal bendrą cukraus rinkų organizavimą už prekybos metus nuo 1987–1988 iki 1996–1997.

10

1997 m. spalio 9 d. Vokietijos muitinei atlikus Pfeifer & Langen patikrinimą paaiškėjo, kad prašymuose kompensuoti tų pačių prekybos metų sandėliavimo išlaidas ši bendrovė nenurodė tam tikrų cukraus kiekių, pagamintų viršijant gamybos kvotas, būtent C cukraus kiekių, todėl ji paprašė tam tikrų jai nepriklausančių kompensacijų ir jas gavo. Po šio patikrinimo Vokietijos prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą Pfeifer & Langen atsakingų asmenų atžvilgiu dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo subsidijomis, suteiktomis už cukraus sandėliavimą.

11

Atliekant šį tyrimą buvo įsteigta muitinės kriminalinės tarnybos specialioji komisija, sudaryta iš įvairių susijusių institucijų, įskaitant BLE, atstovų. 1999 m. spalio mėn. ši specialioji komisija atliko Pfeifer & Langen priklausančių dokumentų, susijusių su prekybos metais nuo 1987–1988 iki 1996–1997, poėmį, kad būtų atliktas įvertinimas. Be to, 2000 m. minėta komisija kaip liudytojus apklausė daug šios bendrovės darbuotojų.

12

2002 m. vasario mėn. BLE parengė galutinę ataskaitą dėl sukčiavimo subsidijomis (toliau – galutinė ataskaita). Šioje ataskaitoje, be kita ko, padaryta išvada, jog specialiosios komisijos nustatyti faktai įrodo, kad Pfeifer & Langen neteisėtai prašė sumų ir jas gavo kaip kompensaciją už baltojo cukraus sandėliavimo išlaidas už prekybos metus nuo 1987–1988 iki 1996–1997.

13

2003 m. sausio 30 d. sprendimu BLE, remdamasi galutine ataskaita, iš dalies panaikino sprendimus, susijusius su kompensacijų už sandėliavimo išlaidas apskaičiavimu už laikotarpį nuo 1988 m. liepos mėn. iki 1989 m. birželio mėn., ir pareikalavo Pfeifer & Langen grąžinti neteisėtai gautas sumas. Tuomet Pfeifer & Langen pateikė prieštaravimą BLE ir, be kita ko, tvirtino, kad suėjo pažeidimų, kuriais ji apkaltinta dėl 1988–1989 prekybos metų, senaties terminas.

14

2004 m. muitinė nutraukė persekiojimą dėl mokesčių vengimo su Pfeifer & Langen sudariusi draugišką susitarimą.

15

2006 m. spalio 4 d. sprendimu BLE iš dalies patenkino Pfeifer & Langen prieštaravimą ir dėl to sumažino grąžintinas sumas. Tačiau ši tarnyba manė, kad su 1988–1989 prekybos metais susijusių pažeidimų senaties terminas nesuėjo, nes Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatytas ketverių metų terminas nutrūko dėl įvairių su tyrimu ir patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų, kurių dėl tų pažeidimų ėmėsi specialioji muitinės komisija ir prokuratūra. Be to, BLE manė, kad Pfeifer & Langen veiksmai turi būti laikomi pakartotiniais pažeidimais, todėl senaties termino eiga prasidėjo tik nuo paskutinio nustatyto pažeidimo, t. y. 1997 m.

16

2006 m. lapkričio 7 d.Pfeifer & Langen dėl šio BLE sprendimo padavė skundą Verwaltungsgericht Köln (Kelno administracinis teismas). Skunde ši bendrovė, be kita ko, teigė, kad dėl pažeidimų, kuriais ji apkaltinta dėl 1988–1989 prekybos metų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatytas aštuonerių metų senaties terminas suėjo 1997 m. liepos mėn. ir iki to laiko jai nebuvo skirta nuobauda.

17

Verwaltungsgericht Köln atmetė Pfeifer & Langen skundą, kiek jis susijęs su patraukimo atsakomybėn senaties terminu, todėl minėta bendrovė padavė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

18

Pastarojo teismo teigimu, Pfeifer & Langen apeliacijos baigtis priklauso nuo Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatytų su senaties terminu susijusių taisyklių išaiškinimo.

19

Tokiomis aplinkybėmis Oberverwaltungsgericht für das Land Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reino‑Vestfalijos vyriausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Pirmiausia reikia priminti, kad remiantis Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsniu juo nustatomos „bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už [Sąjungos] teisės aktų pažeidimus“, ir tai, kaip matyti iš minėto reglamento trečios konstatuojamosios dalies, daroma siekiant, kad „[Sąjungos] finansiniams interesams kenkiantys teisės aktai [būtų] panaikinti visose srityse [su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais veiksmais būtų kovojama visose srityse]“ (žr. Sprendimo Handlbauer, C‑278/02, EU:C:2004:388, 31 punktą; Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, EU:C:2009:38, 20 punktą ir Sprendimo Pfeifer & Langen, C‑564/10, EU:C:2012:190, 36 punktą).

21

Šiuo tikslu Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ketverių metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo arba – tęstinio ar pakartotinio pažeidimo atveju – nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Tačiau pagal šią nuostatą atskirus sektorius reglamentuojančiose taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.

22

Kadangi pagrindinėje byloje reikšmingose konkretų sektorių reglamentuojančiose taisyklėse, kurias sudaro Sąjungos taisyklės, susijusios su cukraus sandėliavimo išlaidų kompensavimu ir, be kita ko, Reglamentas Nr. 1998/78, nenumatytos specialios nuostatos dėl senaties, reikia taikyti Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą ketverių metų terminą.

23

Šis terminas taikomas tiek pažeidimams, už kuriuos skiriama administracinė nuobauda, kaip tai suprantama pagal to reglamento 5 straipsnį, tiek pažeidimams, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėje byloje, dėl kurių taikoma administracinė priemonė, apimanti nepagrįstai gautos naudos panaikinimą pagal minėto reglamento 4 straipsnį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Handlbauer, C‑278/02, EU:C:2004:388, 33 ir 34 punktus; Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, EU:C:2009:38, 22 punktą ir Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 45 punktą).

24

Antra, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu siekiama užtikrinti ūkio subjektų teisinį saugumą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Handlbauer, C‑278/02, EU:C:2004:388, 40 punktą ir Sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑367/09, EU:C:2010:648, 68 punktą). Šie subjektai turi galėti nustatyti, kurios iš jų operacijų yra galutinai įvykdytos ir dėl kurių vis dar gali būti patraukta atsakomybėn.

25

Į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus reikia atsakyti būtent atsižvelgiant į šiuos svarstymus.

26

Pirmojo klausimo a punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „kompetentinga institucija“ pagal šią nuostatą turi būti suprantama kaip institucija, pagal nacionalinę teisę turinti kompetenciją skirti sumas ar šias sumas išieškoti, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus.

27

Šiuo atžvilgiu iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagal Vokietijos teisę BLE yra kompetentinga kompensuoti sandėliavimo išlaidas ir išieškoti neteisėtai gautas kompensacijas, o muitinė turi įgaliojimus atlikti tyrimą dėl su sandėliavimo išlaidų kompensavimu susijusio sukčiavimo. Taigi muitinė atliko pagrindinius veiksmus, susijusius su pagrindinėje byloje nagrinėjamų pažeidimų tyrimu ir patraukimu atsakomybėn už juos.

28

Šiuo aspektu Pfeifer & Langen mano, kad nagrinėjamu atveju tik BLE turi būti laikoma „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, nes tik ji turi įgaliojimus suteikti ir pareikalauti grąžinti kompensacijas už sandėliavimo išlaidas. Darytina išvada, kad dėl su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų, kurių ėmėsi muitinė, nebuvo nutrauktas patraukimo atsakomybėn senaties terminas pagrindinėje byloje.

29

Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą patraukimo atsakomybėn senaties terminas gali būti nutrauktas, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui.

30

Atsižvelgiant į šią formuluotę reikia konstatuoti, kad sąvoka „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų.

31

Tačiau Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko būtų galima matyti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus.

32

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad nesant Sąjungos teisės normų kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Todėl valstybės narės gali savo nuožiūra suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai nei ta, kuri skiria ar išieško (kaip nagrinėjamu atveju) kompensaciją už sandėliavimo išlaidas, su sąlyga, kad šios valstybės taip nedaro neigiamos įtakos veiksmingam Sąjungos teisės taikymui.

33

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmojo klausimo a punktą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „kompetentinga institucija“ pagal šią nuostatą turi būti suprantama kaip institucija, pagal nacionalinę teisę turinti kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų, ir ši institucija gali būti ne ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus.

34

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad apie veiksmus, susijusius su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už jį, buvo pranešta „atitinkamam asmeniui“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai šis asmuo yra juridinis asmuo ir apie šiuos veiksmus buvo pranešta jo darbuotojams juos apklausiant kaip liudytojus.

35

Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad daug Pfeifer & Langen darbuotojų buvo apklausti kaip liudytojai vykstant tyrimo dėl šios bendrovės procedūrai. Tokiomis aplinkybėmis tas teismas klausia, ar tam, kad nutrūktų patraukimo atsakomybėn už pagrindinėje byloje nagrinėjamus pažeidimus senaties terminas, pakanka, kad apie su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusius veiksmus buvo pranešta šiems asmenims.

36

Visų pirma pažymėtina, jog iš Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos formuluotės matyti, kad sąvoka „atitinkamas asmuo“ apibūdinamas ūkio subjektas, įtariamas pažeidimų, dėl kurių atliekamas tyrimas ar už kuriuos traukiama atsakomybėn, padarymu, nagrinėjamu atveju – Pfeifer & Langen.

37

Tada reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 2988/95 nenumatyta specialių taisyklių dėl tvarkos, pagal kurią atitinkamam asmeniui turi būti pranešta apie „su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusį veiksmą“, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

38

Reikia laikyti, jog ši sąlyga įvykdyta, kai atsižvelgiant į visus faktinius duomenis galima daryti išvadą, kad apie atitinkamus su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusius veiksmus iš tikrųjų buvo pranešta atitinkamam asmeniui. Kalbant apie juridinį asmenį, ši sąlyga įvykdoma, jeigu apie atitinkamą veiksmą iš tikrųjų buvo pranešta asmeniui, kurio veiksmai pagal nacionalinę teisę gali būti priskirti šiam juridiniam asmeniui, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad apie veiksmus, susijusius su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už jį, buvo pranešta „atitinkamam asmeniui“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai atsižvelgiant į visus faktinius duomenis galima daryti išvadą, kad apie atitinkamus su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusius veiksmus iš tikrųjų buvo pranešta atitinkamam asmeniui. Kalbant apie juridinį asmenį, ši sąlyga įvykdoma, jeigu apie atitinkamą veiksmą iš tikrųjų buvo pranešta asmeniui, kurio veiksmai pagal nacionalinę teisę gali būti priskirti šiam juridiniam asmeniui, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

40

Pirmojo klausimo b punktu ir trečiuoju klausimu, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama, pirma, taip, kad tam, kad būtų laikomas „su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu [patraukimu atsakomybėn] susijusiu veiksmu“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, veiksmas turi būti susijęs su konkrečiu subjekto padarytu pažeidimu ir administracinės priemonės arba nuobaudos taikymu, ir, antra, ar ataskaita, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjama galutinė ataskaita, kurioje įvertinami tyrimo dėl įtarimų padarius pažeidimus rezultatai, atitinkamo asmens nepaprašius pateikti papildomos informacijos dėl nurodytų operacijų, gali būti laikoma tokiu veiksmu.

41

Dėl sąvokos „su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu [patraukimu atsakomybėn] susijęs veiksmas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad senaties terminas, kaip antai numatytas toje nuostatoje, atlieka teisinio saugumo funkciją ir kad tokia funkcija nebūtų visiškai įgyvendinta, jei šis terminas galėtų būti nutraukiamas dėl kiekvieno nacionalinės administracijos bendro patikrinimo, neturinčio ryšio su įtarimais padarius pažeidimus, susijusiais su pakankamai konkrečiai apibrėžtomis operacijomis (žr. Sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑367/09, EU:C:2010:648, 68 punktą).

42

Tačiau, kai nacionalinės valdžios institucijos pateikia asmeniui ataskaitą apie nustatytą jo padarytą pažeidimą, susijusį su konkrečia operacija, prašo pateikti su šia operacija susijusios papildomos informacijos ar skiria jam su šia operacija susijusią nuobaudą, jos imasi pakankamai konkrečių veiksmų, susijusių su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už jį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą (Sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑367/09, EU:C:2010:648, 69 punktas ir Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, C‑465/10, EU:C:2011:867, 61 punktas).

43

Darytina išvada, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas „su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu [patraukimu atsakomybėn] susijusiu veiksmu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, juo turi būti pakankamai tiksliai apibrėžtos operacijos, su kuriomis susiję įtarimai padarius pažeidimus. Tačiau pagal šį tikslumo reikalavimą nebūtina, kad minėtu veiksmu būtų nurodyta galimybė skirti konkrečią administracinę nuobaudą ar priemonę.

44

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog sprendimai SGS Belgium ir kt. (C‑367/09, EU:C:2010:648) ir Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre (C‑465/10, EU:C:2011:867) galėtų būti aiškinami kaip reiškiantys, kad tam, kad būtų laikoma „su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu [patraukimu atsakomybėn] susijusiu veiksmu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, ataskaitoje, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamoje galutinėje ataskaitoje, turėtų būtinai būti atitinkamam asmeniui skirtas prašymas pateikti papildomos informacijos.

45

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad šiuose sprendimuose Teisingumo Teismas tik kaip pavyzdžius išvardijo veiksmus, kuriuos galima laikyti pakankamai tiksliai apibrėžiančiais operacijas, su kuriomis susiję įtarimai padarius pažeidimus.

46

Darytina išvada, kad ataskaita, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjama galutinė ataskaita, gali būti laikoma „su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu [patraukimu atsakomybėn] susijusiu veiksmu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, jeigu joje pakankamai tiksliai apibrėžiamos operacijos, su kuriomis susiję įtarimai padarius pažeidimus, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas; taip yra, net jeigu joje nėra atitinkamam asmeniui skirto prašymo pateikti papildomos informacijos.

47

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmojo klausimo b punktą ir trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad tam, kad veiksmas būtų laikomas „su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu [patraukimu atsakomybėn] susijusiu veiksmu“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, juo turi būti pakankamai tiksliai apibrėžtos operacijos, su kuriomis susiję įtarimai padarius pažeidimus. Tačiau pagal šį tikslumo reikalavimą nebūtina, kad minėtu veiksmu būtų nurodyta galimybė skirti konkrečią administracinę nuobaudą ar priemonę. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama ataskaita atitinka šią sąlygą.

48

Ketvirtuoju ir aštuntuoju klausimu, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama, pirma, taip, jog tam, kad būtų laikomi sudarantys „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, keli pažeidimai turi būti glaudžiai chronologiškai susiję, ir, antra, taip, kad pažeidimai, susiję su gamintojo sandėliuojamo cukraus kiekių apskaičiavimu, padaryti skirtingais prekybos metais, dėl kurių tas gamintojas neteisingai deklaravo minėtus kiekius, o dėl to buvo nepagrįstai išmokėtos sumos kaip kompensacija už sandėliavimo išlaidas, gali sudaryti „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą.

49

Visų pirma reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką pažeidimas yra „tęstinis arba pakartotinis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kai jį padaro ūkio subjektas, iš visų savo vykdomų panašių operacijų, kuriomis pažeidžiama ta pati Sąjungos teisės nuostata, gaunantis ekonominę naudą (žr. Sprendimo Vonk Dairy Products, C‑279/05, EU:C:2007:18, 41 punktą).

50

Atsižvelgdamas į šią apibrėžtį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma abejoja, ar būtinas dviejų ar daugiau pažeidimų glaudus chronologinis ryšys tam, kad jie sudarytų „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Nagrinėjamu atveju, to teismo teigimu, kai kurios operacijos, kuriomis kaltinama pareiškėja pagrindinėje byloje, atliktos tik skirtingais prekybos metais.

51

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kaip nurodyta šio sprendimo 24 punkte, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatytu senaties terminu siekiama užtikrinti ūkio subjektų teisinį saugumą, ir šie subjektai turi galėti nustatyti, kurios iš jų operacijų yra galutinai įvykdytos ir dėl kurių vis dar gali būti patraukta atsakomybėn.

52

Konstatuotina, kad pažeidimai negali sudaryti „pakartotinio pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, jeigu juos skiria laikotarpis, ilgesnis už tos pačios straipsnio dalies pirmoje pastraipoje numatytą ketverių metų senaties terminą. Iš tiesų tokiu atveju šie atskiri pažeidimai nėra pakankamai glaudžiai chronologiškai susiję. Taigi nesant kompetentingos institucijos su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusio veiksmo ūkio subjektas galėtų pagrįstai manyti, kad suėjo pirmojo iš šių pažeidimo senaties terminas. Tačiau toks chronologinis ryšys egzistuoja, kai laikotarpis, skiriantis pažeidimą nuo ankstesniojo, yra trumpesnis už minėtą senaties terminą.

53

Toliau, kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamų pažeidimų kvalifikavimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vadovaudamasis pagrindinėje byloje taikytinomis nacionalinėmis įrodinėjimo taisyklėmis ir nepažeisdamas Sąjungos teisės veiksmingumo, turi įvertinti, ar yra šio sprendimo 49 punkte nurodyti tęstinį ar pakartotinį pažeidimą sudarantys elementai (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vonk Dairy Products, C‑279/05, EU:C:2007:18, 43 punktą). Tačiau remdamasis nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktais duomenimis Teisingumo Teismas gali šiam teismui pateikti išaiškinimą, kuris leistų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priimti sprendimą.

54

Šiuo atžvilgiu, be kita ko, pažymėtina, jog atrodo, kad visi pažeidimai, kuriais kaltinama Pfeifer & Langen, prisideda prie šios bendrovės pateiktų deklaracijų klaidingumo dėl dalies jos baltojo cukraus produkcijos, dėl kurios ji prašė kompensuoti sandėliavimo išlaidas, kvalifikavimo (kaip A ir (arba) B kvotos, o ne C cukrus). Taigi šie pažeidimai gali sudaryti pakartotinį Reglamento Nr. 1998/78 13 straipsnio 1 dalies, kurioje cukraus gamintojui nustatyta pareiga deklaruoti atsargas, kurių sandėliavimo išlaidos gali būti kompensuojamos, pažeidimą.

55

Taigi negalima atmesti galimybės, kad pažeidimai, kuriais pagrindinėje byloje kaltinama Pfeifer & Langen, kartu sudaro „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

56

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį ir aštuntąjį klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad, kalbant apie chronologinį ryšį, kuris turi sieti pažeidimus, kad šie sudarytų „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, reikalaujama tik to, jog kiekvieną pažeidimą nuo ankstesniojo skiriantis laikotarpis būtų trumpesnis už tos pačios straipsnio dalies pirmoje pastraipoje numatytą senaties terminą. Pažeidimai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, susiję su gamintojo sandėliuojamo cukraus kiekių apskaičiavimu, padaryti skirtingais prekybos metais, dėl kurių tas gamintojas neteisingai deklaravo minėtus kiekius, o dėl to buvo nepagrįstai išmokėtos sumos kaip kompensacija už sandėliavimo išlaidas, iš principo sudaro „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

57

Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad visų pažeidimų kvalifikavimas kaip „tęstinio arba pakartotinio pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, negalimas, kai kompetentingos institucijos reguliariai ir nuodugniai netikrino atitinkamo asmens.

58

Pfeifer & Langen teigimu, BLE neįvykdė savo rūpestingumo pareigos, kai pagrindinėje byloje nagrinėjamais prekybos metais jos reguliariai ir nuodugniai netikrino. Ji tvirtina, jog tokiomis aplinkybėmis ši tarnyba tam, kad atidėtų patraukimo atsakomybėn senaties terminą, negali remtis pažeidimų tęstiniu arba kartotiniu pobūdžiu.

59

Kaip priminta šio sprendimo 49 punkte, „tęstiniam arba pakartotiniam pažeidimui“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, būdinga tik tai, kad ūkio subjektas iš visų panašių operacijų, kuriomis pažeidžiama ta pati Sąjungos teisės nuostata, gauna ekonominės naudos.

60

Darytina išvada, kad ši sąvoka pagrįsta šiai pažeidimų kategorijai būdingais objektyviais kriterijais, nepriklausomais nuo nacionalinės administracijos elgesio atitinkamo ūkio subjekto atžvilgiu. Konkrečiai kalbant, visų pažeidimų kvalifikavimas kaip „tęstinio ir pakartotinio pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, negali priklausyti nuo aplinkybės, ar kompetentingos institucijos reguliariai ir nuodugniai tikrino atitinkamą asmenį.

61

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į penktąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad visų pažeidimų kvalifikavimas kaip „tęstinio arba pakartotinio pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nėra negalimas, kai kompetentingos institucijos reguliariai ir nuodugniai netikrino atitinkamo asmens.

62

Šeštuoju ir devintuoju klausimu, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa turi būti aiškinama taip, kad šioje pastraipoje numatyto termino dėl tęstinių arba pakartotinių pažeidimų eiga prasideda nuo dienos, kai pasibaigė paskutinis pažeidimas, nuo dienos, kai buvo padarytas kiekvienas iš skirtingų kartotinių pažeidimų, ar nuo dienos, kai kompetentingos nacionalinės institucijos sužinojo apie šiuos pažeidimus.

63

Visų pirma iš Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies formuluotės ir struktūros matyti, kad šios nuostatos ketvirtoje pastraipoje nustatyta absoliuti riba, taikoma patraukimo atsakomybėn už pažeidimą senaties terminui, o šis terminas sueina ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus tos nuostatos pirmoje pastraipoje numatytam dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

64

Taigi minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatytas terminas prisideda didinant ūkio subjektų teisinį saugumą, atsižvelgiant į šio sprendimo 24 punkte nurodytą imperatyvų reikalavimą, nes užkerta kelią tam, kad dėl pasikartojančių termino eigą nutraukiančių veiksmų su pažeidimu susijęs patraukimo atsakomybėn senaties terminas galėtų būti pratęstas neribotam laikui.

65

Toliau, kalbant apie šio termino pradžią, iš Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies struktūros ir ypač iš to, kad nėra specialių taisyklių šioje srityje, taip pat matyti, kad šis atskaitos taškas turi būti nustatytas remiantis tos pačios straipsnio dalies pirmomis dviem pastraipomis.

66

Pagal minėto 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą pakartotinių pažeidimų atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Kaip priminta šio sprendimo 49 punkte, kai ūkio subjektas, siekdamas gauti ekonominės naudos, atlieka kelias panašias operacijas, kuriomis pažeidžiama ta pati Sąjungos teisės nuostata, šios operacijos turi būti laikomos sudarančiomis vieną ir tą patį tęstinį arba kartotinį pažeidimą. Todėl toje nuostatoje nurodyta sąvoka „baigtas pažeidimas“ turi būti suprantama kaip nuoroda į dieną, kai buvo baigtas paskutinis tą patį pakartotinį pažeidimą sudarantis veiksmas.

67

Todėl data, kurią nacionalinės institucijos sužinojo apie pažeidimą, neturi įtakos minėto termino pradžiai. Iš tiesų, be to, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies formuluotėje nenurodyta nieko, kas leistų daryti išvadą dėl priešingo aiškinimo, reikia pažymėti, jog nacionalinei administracijai tenka bendra rūpestingumo pareiga tikrinti jos iš Sąjungos biudžeto atliekamų mokėjimų teisėtumą, o tai reiškia, kad ta administracija privalo greitai imtis pažeidimams ištaisyti skirtų priemonių (šiuo klausimu žr. Sprendimo Ze Fu Fleischhandel ir Vion Trading, C‑201/10 ir C‑202/10, EU:C:2011:282, 44 punktą ir Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 62 punktą).

68

Tokiomis aplinkybėmis, pripažįstant, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatyto termino eiga prasideda tik nuo momento, kai administracija nustatė šiuos pažeidimus, galėtų būti paskatintas tam tikrų nacionalinių institucijų neveiklumas tiriant minėtus pažeidimus, taip sukeliant ūkio subjektams, viena vertus, ilgalaikį teisinį netikrumą ir, kita vertus, riziką, kad tokio laikotarpio pabaigoje nebebus įmanoma pateikti nagrinėjamų operacijų teisėtumo įrodymų (šiuo klausimu žr. Sprendimo Ze Fu Fleischhandel ir Vion Trading, C‑201/10 ir C‑202/10, EU:C:2011:282, 45 punktą ir Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 62 punktą).

69

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šeštąjį ir devintąjį klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa turi būti aiškinama taip, kad esant tęstiniam arba pakartotiniam pažeidimui šioje pastraipoje numatyto termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas, neatsižvelgiant į tai, kada nacionalinė administracija sužinojo apie šį pažeidimą.

70

Septintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad dėl kompetentingos institucijos su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų, apie kuriuos pranešta atitinkamam asmeniui pagal šios straipsnio dalies trečią pastraipą, nutrūksta tos pačios straipsnio dalies ketvirtoje pastraipoje numatytas terminas.

71

Kaip nurodyta šio sprendimo 63 punkte, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta absoliuti riba, taikoma patraukimo atsakomybėn už pažeidimą senaties terminui, o šis terminas sueina ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus tos pačios straipsnio dalies pirmoje pastraipoje numatytam dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

72

Darytina išvada, kad, išskyrus pastarąjį atvejį, dėl kompetentingos institucijos su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų, apie kuriuos pranešta atitinkamam asmeniui pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, nenutrūksta to paties reglamento 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatytas terminas.

73

Šią išvadą patvirtina šio termino tikslas, kuriuo konkrečiai siekiama, kaip nurodyta šio sprendimo 64 punkte, užkirsti kelią tam, kad dėl pasikartojančių termino eigą nutraukiančių veiksmų su pažeidimu susijęs patraukimo atsakomybėn senaties terminas galėtų būti pratęstas neribotam laikui.

74

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į septintąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad dėl kompetentingos institucijos su tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu susijusių veiksmų, apie kuriuos pranešta atitinkamam asmeniui pagal šios straipsnio dalies trečią pastraipą, nenutrūksta tos pačios straipsnio dalies ketvirtoje pastraipoje numatytas terminas.

75

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: