This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62013TN0332
Case T-332/13: Action brought on 4 June 2013 — Christodoulou and Stavrinou v Commission and European Central Bank
Byla T-332/13: 2013 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Christodoulou ir Stavrinou prieš Komisiją ir Europos Centrinį Banką
Byla T-332/13: 2013 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Christodoulou ir Stavrinou prieš Komisiją ir Europos Centrinį Banką
Information about publishing Official Journal not found, p. 35–36
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Information about publishing Official Journal not found, p. 23–23
(HR)
31.8.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 252/35 |
2013 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Christodoulou ir Stavrinou prieš Komisiją ir Europos Centrinį Banką
(Byla T-332/13)
2013/C 252/59
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovai: Chrysanthi Christodoulou (Pafos, Kipras) ir Maria Stavrinou (Larnaca, Kipras), atstovaujami avvocati E. Efstathiou, K. Efstathiou ir K. Liasidou
Atsakovai: Europos Centrinis Bankas ir Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
— |
pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu; |
— |
panaikinti 2013 m. kovo 25 d. Tarybos Eurogrupės sprendimą, kuris galutinai suformuluotas 2013 m. kovo 29 d. Kipro centrinio banko valdytojo kaip Europos Centrinio Banko Europos centrinių bankų sistemos atstovo sprendimu KDP [kanonistiki dioikitiki praxi (administracinis įsakymas)] 104/2013, kuriuo buvo nuspęsta „parduoti tam tikrus produktus“Cyprus Popular Bank Public Co Ltd ir kuris iš esmės buvo bendras Europos Centrinio Banko ir Europos Komisijos sprendimas; |
— |
nepatenkinus šio prašymo, pripažinti, kad minėtas Eurogrupės sprendimas iš esmės yra Europos Centrinio Banko ir (arba) Europos Komisijos bendrai priimtas sprendimas, neatsižvelgiant į jo formą ir pobūdį; |
— |
priteisti iš Europos Centrinio Banko ir (arba) Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.
— |
Pirmuoju ieškinio pagrindu nurodoma, kad ginčijamas sprendimas yra negaliojantis, nes Europos Centrinis Bankas ir Europos Komisija viršijo jiems Europos Sąjungos sutartimi suteiktos kompetencijos ribas; taigi šis sprendimas yra aktas, kuriuo šios dvi institucijos viršijo savo kompetencijos ribas. |
— |
Antruoju ieškinio pagrindu teigiama, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama teisė į nuosavybę, kuri apsaugota pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį ir 14 straipsnį bei patvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. |
— |
Trečiuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamas sprendimas akivaizdžiai yra nepagrįstas ir neturi jokio teisinio pagrindo bei prieštarauja proporcingumo principui. |
— |
Ketvirtuoju ieškinio pagrindu nurodoma, kad ginčijamas sprendimas taip pat pažeidžia bendrai pripažintus Europos Sąjungos teisės principus ir visų pirma principą, kad niekas negali remtis savo pačių pažeidimais tam, kad gautų naudos ir (arba) pateisintų neteisingus ir (arba) neteisėtus veiksmus. |