EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2014 m. gegužės 22 d.(*)

„Procedūros reglamento 32 straipsnio 1 dalis – Gero teisingumo vykdymo trukdis – Šaliai atstovaujančio asmens pašalinimas iš bylos nagrinėjimo“

Byloje F‑58/13

dėl ieškinio, pareikšto pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį,

Luigi Marcuccio, buvęs Europos Komisijos pareigūnas, gyvenantis Trikazėje (Italija), atstovaujamas advokato A,

ieškovas,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą C. Berardis‑Kayser ir G. Gattinara,

atsakovę,

TARNAUTOJŲ TEISMAS

(antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė M. I. Rofes i Pujol, teisėjai K. Bradley (pranešėjas) ir J. Svenningsen,

kanclerė W. Hakenberg,

priima šią

Nutartį

1        Procedūros reglamento 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu Tarnautojų teismas mano, „kad šaliai atstovaujančio asmens elgesys Tarnautojų teismo <...> atžvilgiu yra nesuderinamas su pagarba Tarnautojų teismui arba su gero teisingumo vykdymo reikalavimais“, jis apie tai praneša suinteresuotajam asmeniui. Dėl tų pačių priežasčių „jis bet kuriuo metu gali, išklausęs suinteresuotąjį asmenį, nutartimi pašalinti jį iš bylos nagrinėjimo. Ši nutartis įsigalioja iš karto“.

 Ankstesnės bylos, kuriose dalyvavo atstovaujamoji šalis

2        Pirmiausia reikia nurodyti, kad ieškovas, šioje byloje atstovaujamas advokato A, nuo 2002 m. skirtinguose Europos Sąjungos teismuose pareiškė itin daug ieškinių ir apeliacinių skundų savo buvusiai darbdavei Europos Komisijai. Iki šiol ieškovo iniciatyva buvo iškelta daugiau nei 190 bylų.

3        Daugeliu atveju minėti ieškiniai ir apeliaciniai skundai buvo atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįsti arba akivaizdžiai nepriimtini. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas trijose 2013 m. vasario 28 d. nutartyse Komisija / Marcuccio (C‑432/08 P‑DEP, C‑513/08 P‑DEP ir C‑528/08 P‑DEP) nurodė „itin didelį L. Marcuccio pareikštų ieškinių ir apeliacinių skundų skirtinguose Sąjungos teismuose skaičių“. 2013 m. spalio 21 d. Nutartyje Marcuccio / Komisija (T‑226/13 P, 42 punktas) Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad „ieškovas sistemingai ir be aiškių priežasčių kreipiasi į teismą“, nes „visiškai neapgalvotai“ remiasi pagrindais ir argumentais, kuriuos Sąjungos teismas „pagal nusistovėjusią teismų praktiką“ turi atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstus arba akivaizdžiai nepriimtinus. Tos pačios nutarties 44 punkte Europos Sąjungos Bendrasis Teismas konstatavo, kad „dėl tokio ieškovo elgesio nereikalingai didinamas [Europos Sąjungos] Bendrojo Teismo darbo krūvis, o tai neproporcingai kenkia geram teisingumo vykdymui“.

4        Labai susirūpinęs dėl tokios situacijos Tarnautojų teismas raštu atkreipė tuometinio ieškovui atstovaujančio asmens dėmesį į tai, kad „advokatui, kuriam, kaip padedančiam įgyvendinti teisingumą, teisės aktuose numatyta pareiga atstovauti ieškovui laikantis taikytinų procesinių nuostatų“, tenka vaidmuo „visų pirma vengti pakartotinai pateikti ieškinius ir apeliacinius skundus, kurie daugeliu atveju vėliau turi būti atmetami kaip akivaizdžiai nepriimtini ar akivaizdžiai nepagrįsti“; šis raštas telefaksu buvo išsiųstas 2012 m. gruodžio 7 d., jo originalą suinteresuotasis asmuo gavo 2013 m. sausio 4 d. Tame pačiame rašte Tarnautojų teismas, be kita ko, tvirtino, kad gali kilti abejonių dėl to, ar visi L. Marcuccio pateikti ieškiniai ir apeliaciniai skundai buvo parengti advokato.

5        Kadangi nebuvo gautas ieškovui atstovaujančio asmens atsakymas ir nesiimta jokių veiksmų dėl šio rašto, o bylų skaičius vis augo, 2013 m. balandžio 16 d. Tarnautojų teismas raštu buvo priverstas kreiptis į Lečės (Italija) advokatų tarybos, kuriai priklausė minėtas ieškovui atstovaujantis asmuo, pirmininką, kad apskųstų ieškovo atstovo elgesį ir paragintų advokatų tarybos pirmininką imtis priemonių, būtinų užkirsti kelią situacijai, ypač kenkiančiai Tarnautojų teismo veiklai ir kitų bylų eigai. Į šį raštą taip pat nebuvo atsakyta.

6        Praėjus tam tikram laikui po šio rašto perdavimo, ieškovas įgaliojo advokatą A ginti jo interesus. Paaiškėjo, kad per keturių mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. birželio mėn. iki rugsėjo mėn., A pateikė Tarnautojų teisme L. Marcuccio vardu šį ieškinį ir dar keturis kitus ieškinius (atitinkamai užregistruoti numeriais F‑62/13, F‑65/13, F‑89/13 ir F‑90/13) ir taip aktyviai prisidėjo prie ieškovo elgesio, kurį kritikavo trys Teisingumo Teismą sudarantys teismai.

7        Tarnautojų teismas manė, kad, atsižvelgiant į orumo, korektiškumo, konsultavimo ir informavimo pareigas, priskirtinas prie advokato, kaip asmens, padedančio įgyvendinti teisingumą, funkcijų, tai, kaip A atlieka savo, kaip advokato, vaidmenį šioje byloje, yra nesuderinama su geru teisingumo vykdymu, ir tokiomis aplinkybėmis ketino taikyti jam Procedūros reglamento 32 straipsnio 1 dalį; apie ketinimą taikyti šią nuostatą Tarnautojų teismas 2013 m. gruodžio 4 d. raštu pranešė advokatui A ir paprašė jo pateikti savo pastabas tam, kad būtų išklausytas.

8        2013 m. gruodžio 23 d. raštu advokatas A ginčijo, kad šiuo atveju neįvykdė orumo ir korektiškumo pareigų, ir nurodė, kad Tarnautojų teismo pozicija grindžiama tik „įtarimais“, nepagrįstais objektyviais ir tinkamais įrodymais, todėl ji yra tik „klaidingo ir paviršutiniško bylos aplinkybių vertinimo“ rezultatas, ir kad ją galima suprasti kaip „paslėptą bandymą įbauginti“ ieškovo „gynėjus“. Advokato A nuomone, „grasinimai“ 2013 m. gruodžio 4 d. rašte yra ne „nešališko ir objektyvaus faktinių aplinkybių, tiesiogiai susijusių su [jo] profesine veikla, vertinimo“, bet „prevencinio“ (ir neigiamo) <...> vertinimo“, susijusio su tuo, kaip ieškovas naudojasi „savo teisėmis ir galimybe jas ginti“, rezultatas.

 Gero teisingumo vykdymo trukdis

9        Advokatas A tvirtina, kad „iš 192 bylų, kurias [ieškovas] iškėlė nuo 2002 m., tik penkiose <...> yra jo parašas“ ir kad jis visiškai nesusijęs su kitais ieškiniais ir apeliaciniais skundais. Iš tikrųjų pasirūpinti penkiais aptariamais ieškiniais ieškovas jo prašė dėl „jam nežinomų“ priežasčių, kurių jis neturi teisės „kritikuoti“. Iš 2013 m. gruodžio 4 d. Tarnautojų teismo rašto advokatas A „sužinojo“ apie „didelį ieškovo ir Komisijos ginčų skaičių“.

10      Toliau advokatas A nurodė, kad tvirtinimas, jog dokumentai, kuriuose yra jo parašas, galėjo būti parengti ne jo, yra „labai įžeidžiantis“ ir „rizikingas“, be to, „neapgalvotas ir nepagrįstas“.

11      Pagaliau advokatas A mano, kad Tarnautojų teismo „pastabos“, susijusios su jo „užduotimi, yra tokios neaiškios ir bendro pobūdžio“, kad trukdo jam „remtis bet kokiomis gynybos priemonėmis“.

12      Vis dėlto reikia konstatuoti, jog advokato A pastabos visiškai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovo polinkis sistemingai ir be aiškių priežasčių kreiptis į teismą kenkia geram teisingumo vykdymui, ir fakto, kad jo paties elgesys šiuo atveju tiesiogiai prisideda prie to, kad tęstųsi kritikuojamas ieškovo elgesys.

13      Savo pastabose, pateiktose atsakant į 2013 m. gruodžio 4 d. raštą, advokatas A iš esmės tik nurodo aplinkybę, kad po to, kai jis pakeitė anksčiau ieškovui atstovavusį asmenį, o tai įvyko praėjus nedaug laiko, kai Tarnautojų teismas kreipėsi į Lečės advokatų tarybą, Tarnautojų teismui buvo pateikti tik penki jo pasirašyti ieškiniai, ir tvirtina, kad apie kitas bylas nieko nežinojo.

14      Tokia aplinkybė nepateisina jo elgesio gero teisingumo vykdymo atžvilgiu.

15      Iš tikrųjų, pirma, penki aptariami ieškiniai buvo pateikti vos per keturių mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. birželio mėn. iki rugsėjo mėn.

16      Toliau advokatas A pripažįsta, kad kartu su kitu advokatu atstovavo L. Marcuccio byloje F‑56/09. Taigi sprendimu, kuriuo buvo užbaigta minėta byla, patvirtinama, kad suinteresuotasis asmuo jau yra pateikęs tam tikrą skaičių kitų ieškinių ir apeliacinių skundų, ir jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad suinteresuotasis asmuo pateikė pakankamai daug reikalavimų, įskaitant pernelyg didelius piniginius reikalavimus. Be to, reikia konstatuoti, kad nors tiesa, jog tam, kad galėtų atstovauti savo klientui šioje byloje, advokatas A remiasi tuo, kad yra įrašytas į Madrido (Ispanija) advokatų tarybą ir kad savo laiške nurodė, jog jo įrašymas į Milano (Italija) advokatų tarybą yra tik „šalutinis“, pateikdamas ieškinį adresą procesiniams dokumentams įteikti jis nurodė Galatonėje (Italija), t. y. mieste, kuris patenka į Lečės advokatų tarybos veiklos teritoriją, t. y. tą patį adresą, kurį buvo nurodęs ankstesnis ieškovo advokatas, kuris, kaip ir jis, naudojasi tais pačiais telefono ir telefakso numeriais. Tokiomis aplinkybėmis advokato A tvirtinimas, kad apie didelį L. Marcuccio ginčų skaičių jis sužinojo tik iš 2013 m. gruodžio 4 d. Tarnautojo teismo kanceliarijos rašto, akivaizdžiai nepakankamai įtikinamas.

17      Jeigu reikėtų pripažinti, kad advokatas A galėjo neįvertinti didelio savo kliento ir Komisijos ginčų praeityje skaičiaus, reikėtų manyti, kad jis neįvykdė savo profesinių pareigų, nes neišsiaiškino aplinkybių, su kuriomis susiję L. Marcuccio vardu jo pateikti ieškiniai, net jeigu su sprendimais, priimtais dėl gausiai pateiktų jo kliento ieškinių ir apeliacinių skundų, lengvai galima susipažinti pagal jo kliento pavardę Teisingumo Teismo svetainės rubrikoje „Teismų praktika“. Iš tikrųjų paprasčiausiai skaitant ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes aiškiai matyti, kad advokatas A negalėjo nežinoti apie su jo klientu susijusias ankstesnes bylas Sąjungos teismuose.

18      Aplinkybė, kad šis advokato A pasirašytas ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, beveik identiškomis toms, dėl kurių buvo pateiktas ieškinys byloje F‑67/12, Marcuccio / Komisija, ir, kita vertus, tais pačiais pagrindais, yra labai būdinga ieškovo polinkiui sistemingai ir be aiškių priežasčių kreiptis į teismą. Pavyzdžiui, ieškinys byloje F‑67/12 buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi, taigi gerokai anksčiau, nei iškelta ši byla. Apeliacinis skundas, pateiktas dėl šios nutarties, vėliau buvo atmestas minėta 2013 m. spalio 21 d. Nutartimi Marcuccio / Komisija kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir kaip iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas, o iš ieškovo priteista atlyginti 2 000 eurų pagal Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 90 straipsnį, nes apeliacinis skundas buvo laikomas paduotu piktnaudžiaujant procesu.

19      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakankamai įrodyta, kad šioje byloje advokatas A savo neapdairiu elgesiu palaikė ieškovo polinkį bylinėtis, kuris, atsižvelgiant į itin didelį ieškinių ir apeliacinių skundų, pastarojo pateiktų Sąjungos teismams, skaičių, itin kenksmingas geram teisingumo vykdymui ir jo negalėjo nepastebėti įprastai rūpestingas advokatas.

20      2013 m. gruodžio 23 d. advokato A raštas duoda pagrindo tokioms pastaboms. Šiame rašte jis tvirtina, kad „teiginiai, kuriais keliama abejonių, kad jis pats parengė aktus, ant kurių yra jo parašas, yra labai įžeidžiantys, be to, neapgalvoti ir nepagrįsti“, ir jog „neįprasta tai, kad tuo remdamasis [Tarnautojų eismas] pateikia tokius sunkius ir neapdairius kaltinimus neatlikęs jokių patikrinimų ir nepateikdamas [jokių] įrodymų tokiam požiūriui patvirtinti“.

21      Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad:

–        ieškinio šioje byloje 14, 17, 24, 25, 28, 32–38 ir 42 punktai pažodžiui identiški atitinkamai ieškinio, kurį ankstesnis ieškovo advokatas pateikė byloje F‑67/12, Marcuccio / Komisija, 4, 7, 14, 15, 18, 26–32 ir 36 punktams,

–        neatsižvelgiant į nesvarbius pakeitimus, 13, 16, 18, 20, 22 punktai, 26 punktas (antra pusė), 27 punktas (pirma eilutė), 29, 30, 31 punktai, 39 punktas (pridėtos keturios eilutės), 40 punktas (pirmas sakinys) ir 41 punktas (su papildymais) iš esmės identiški atitinkamai ieškinio byloje F‑67/12 3 punktui, 6 punktui [pirmas sakinys ir c papunktis], 8, 9, 13, 16, 17 punktams, 19 punktui (keturios pirmos eilutės), 24, 25, 33, 34 ir 35 punktams.

22      Iš to matyti, kad, išskyrus kelis papildomus ar išbrauktus sakinius, visa teisinė dalis, t. y. punktai, kuriais grindžiamas ieškinys šioje byloje, ir didelė ieškinio dalis, kurioje išdėstytos faktinės aplinkybės (1–25 punktai), yra tapačios arba iš esmės tapačios teisiniams ir faktiniams teiginiams ieškinyje, kuris buvo pateiktas anksčiau, kai ieškovas dar nebuvo atstovaujamas advokato A. Tokiomis aplinkybėmis labiau tikėtina, kad advokatas A, priešingai jo tvirtinimams, neparengė ieškinio šioje byloje.

23      Be to, savo rašte advokatas A tvirtina, kad „iš [Tarnautojų teismo pateiktų] paaiškinimų matyti <...>, kad dėl [Tarnautojų teisme nagrinėjamų bylų] baigties nusprendžiama per anksti, priimant sprendimą, kuriuo būtent paskelbiama, kad ieškiniai atmetami, neatlikus tinkamo vertinimo dėl esmės, akivaizdžiai pažeidžiant bendruosius principus, susijusius su konstitucinėmis valstybių narių tradicijomis“.

24      Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad toks advokato A pareiškimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Iš tikrųjų iš bylos nagrinėjimo pašalinus šaliai atstovaujantį asmenį pagal Procedūros reglamento 32 straipsnio 1 dalį, ši šalis įpareigojama pakeisti atstovaujantįjį asmenį, tačiau tai nedaro įtakos Tarnautojų teismo atliekamam ieškinio, kurį jis nagrinėja tol, kol ieškovas jo neatsisako, vertinimui dėl esmės.

25      Tokiomis aplinkybėmis Tarnautojų teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje pateikto ieškinio turinį ir kontekstą, mano, kad šiuo atveju reikia taikyti Procedūros reglamento 32 straipsnio 1 dalį ir pašalinti advokatą A iš bylos nagrinėjimo, taip pat pateikti šios nutarties kopiją kompetentingoms Ispanijos ir Italijos institucijoms, kurioms priklauso suinteresuotasis asmuo.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS

(antroji kolegija)

nutaria:

1.      Pašalinti advokatą A iš bylos nagrinėjimo pagal Procedūros reglamento 32 straipsnio 1 dalį.

2.      Šios nutarties kopiją pateikti kompetentingoms Ispanijos ir Italijos institucijoms, kurioms priklauso advokatas A.

Priimta 2014 m. gegužės 22 d. Liuksemburge.

Kanclerė

Pirmininkė

W. Hakenberg

M. I. Rofes i Pujol

---

* Proceso kalba: italų.