This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62013CN0107
Case C-107/13: Request for a preliminary ruling from the Administrativen sad — Veliko Tarnovo (Bulgaria) lodged on 4 March 2013 — ‘FIRIN’ OOD v Direktsia ‘Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika’ — Veliko Tarnovo
Byla C-107/13: 2013 m. kovo 4 d. Administrativen sad — Veliko Tarnovo (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „FIRIN“ OOD prieš Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ — Veliko Tarnovo
Byla C-107/13: 2013 m. kovo 4 d. Administrativen sad — Veliko Tarnovo (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „FIRIN“ OOD prieš Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ — Veliko Tarnovo
OL C 129, 2013 5 4, p. 11–11
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
4.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 129/11 |
2013 m. kovo 4 d.Administrativen sad — Veliko Tarnovo (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „FIRIN“ OOD prieš Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ — Veliko Tarnovo
(Byla C-107/13)
2013/C 129/19
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Administrativen sad — Veliko Tarnovo
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja:„FIRIN“ OOD
Kita proceso šalis: Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ — Veliko Tarnovo
Prejudiciniai klausimai
|
1. |
Ar tokiais kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje atvejais, kai iš anksto mokant už būsimą ir aiškiai apibrėžtą apmokestinamą prekių tiekimą iškart ir veiksmingai pasinaudota PVM atskaita, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio a punktą, siejamą su 65 straipsniu, 90 straipsnio 1 dalimi ir 185 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip, kad dėl to, jog dėl objektyvių ir (arba) subjektyvių priežasčių prekės nebuvo pristatytos pagal tiekimo sąlygas, teisę į PVM atskaitą turi būti atsisakyta suteikti tuo momentu, kai ta teise pasinaudojama? |
|
2. |
Ar iš šio išaiškinimo ir atsižvelgiant į PVM neutralumo principą matyti, kad šioje situacijoje reikšminga tiekėjos turima objektyvi galimybė nacionaliniame įstatyme nurodytu būdu ištaisyti sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM ir (arba) apmokestinamąją vertę ir kokią įtaką toks ištaisymas turėtų pradiniam atsisakymui suteikti teisę į PVM atskaitą? |
|
3. |
Ar Direktyvos 2006/112 205 straipsnį, siejamą su 168 straipsnio a punktu ir 193 straipsniu, ir atsižvelgiant į 44 konstatuojamąją dalį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės gali atsisakyti suteikti prekių gavėjui teisę į PVM atskaitą taikydamos tik tuos kriterijus, kuriuos pačios nustatė nacionaliniame įstatyme, pagal kuriuos PVM turi sumokėti kitas asmuo, o ne apmokestinamas asmuo, jei tokiu atveju galutinis mokestinis rezultatas skirtųsi nuo to, kuris būtų gautas griežtai laikantis valstybės narės nustatytų taisyklių? |
|
4. |
Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas: ar nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, suderinamos su Direktyvos 2006/112 205 straipsniu ir veiksmingumo bei proporcingumo principais, jei jose įtvirtinta solidari atsakomybė už PVM sumokėjimą remiantis prielaidomis, pagrįstomis ne tiesiogiai nustatomomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, o performuluotais civilinės teisės institutais, dėl kurių ginčo atveju sprendžiama kitokia teisine tvarka? |
(1) OL L 347, p. 1.