1

Apeliaciniame skunde Europos Komisija prašo panaikinti 2013 m. spalio 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe / Komisija (T‑545/11, EU:T:2013:523, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo jis iš dalies panaikino 2011 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos sprendimą atsisakyti leisti susipažinti su Vokietijos Federacinės Respublikos, kaip valstybės narės pranešėjos, parengto veikliosios medžiagos glifosato vertinimo ataskaitos projekto 4 tomu pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332, toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, Europos bendrijos vardu patvirtintos 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (OL L 124, p. 1; toliau – Orhuso konvencija), 4 straipsnyje „Teisė gauti informaciją apie aplinką“ numatyta:

„1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad, laikantis šio straipsnio nuostatų, valstybės institucijos, atsakydamos į prašymą suteikti informaciją apie aplinką ir vadovaudamosi nacionaliniais įstatymais, suteiktų tokią informaciją <…>

<…>

4.   Prašymas suteikti informacijos apie aplinką gali būti atmestas, jeigu tokios informacijos paskelbimas darytų neigiamą įtaką:

<…>

<…>

Nurodytos atsisakymo teikti informaciją priežastys aiškinamos siaurai, atsižvelgiant į visuomenės pageidavimą gauti tokios informacijos ir ar prašoma informacija yra susijusi su teršalų išmetimais į aplinką.

<…>“

3

2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Šio reglamento tikslas yra padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kaip galima veiksmingesnę <…>“

4

Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

<…>

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.“

5

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13) 2 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

6

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šio reglamento tikslas – prisidėti prie įsipareigojimų, kylančių iš [Orhuso konvencijos], įgyvendinimo, nustatant taisykles dėl Konvencijos nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams, visų pirma:

<…>

<…>“

7

Minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>“

8

Šio reglamento 3 straipsnis suformuluotas taip:

„Reglamentas [Nr. 1049/2001] taikomas bet kokiam pareiškėjo prašymui susipažinti su Bendrijos institucijų ir organų turima informacija apie aplinką <…>“

9

Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kiek tai susiję su [Reglamento Nr. 1049/2001] 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukomis, <…>, laikoma, kad svarbesnis visuomenės interesas atskleisti informaciją yra tuomet, kai informacija, kurios prašoma, yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką. <…>“

10

1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3600/92, nustatančiame išsamias darbų programos, minėtos Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, 1992, p. 10, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 242), nustatytos išsamios daugiametės darbų programos pirmojo etapo įgyvendinimo taisyklės, siekiant palaipsniui išnagrinėti veikliąsias medžiagas, esančias rinkoje, praėjus dvejiems metams nuo Direktyvos 91/414 paskelbimo. Iš šio reglamento I priedo matyti, kad glifosatas pateko į pirmąjį šios darbo programos etapą. Ataskaitos rengėja paskirta valstybė narė turėjo pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalį parengti įvertinimo ataskaitos projektą.

11

Taikant 1994 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 933/94, nustatantį augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas ir skiriantį ataskaitų rengėjas valstybes nares Komisijos reglamentui Nr. 3600/92 įgyvendinti (OL L 107, 1994, p. 8, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 84), Vokietijos Federacinė Respublika buvo paskirta ataskaitą dėl glifosato rengiančia valstybe nare.

12

Galiausiai, remiantis 2001 m. lapkričio 20 d. Komisijos direktyvos 2001/99/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 91/414 I priedą, kad būtų įrašytos veikliosios medžiagos glifosatas ir metil-tifensulfuronas (OL L 304, 2001, p. 14, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 34 t., p. 182), 1 straipsniu ir I priedu, glifosatas buvo įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą ir numatyta, kad įrašas galioja iki 2012 m. birželio 30 d. Vėliau 2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos direktyva 2010/77/ES, iš dalies keičiančia Direktyvos 91/414 nuostatas dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų įtraukimo į I priedą termino pabaigos (OL L 293, 2010, p. 48), glifosato įtraukimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

13

1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996, p. 26, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk, 3 t., p. 80) 2 straipsnio 3 ir 5 punktuose numatyta:

„Šioje direktyvoje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

<…>

<…>

<…>“

14

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010, p. 17) 1 straipsnyje nurodyta:

„Šia direktyva nustatomos taisyklės, reglamentuojančios integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę. <…>“

15

Šios direktyvos 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>“

16

2010 m. gruodžio 20 d.Stichting Greenpeace Nederland (toliau – Greenpeace Nederland) ir Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) pagal reglamentus Nr. 1049/2001 ir 1367/2006 paprašė leisti susipažinti su įvairiais dokumentais, susijusiais su pirmuoju leidimu pateikti rinkai glifosatą, kaip veikliąją medžiagą, kuris išduodamas pagal Direktyvą 91/414.

17

Paprašyta leisti susipažinti su tokiais dokumentais:

18

Paprašęs išankstinio Vokietijos valdžios institucijų sutikimo, kaip nustatyta Reglamente Nr. 1049/2001, 2011 m. gegužės 6 d. raštu Komisijos Generalinis sekretorius leido susipažinti su ataskaitos projektu, išskyrus jo 4 tomą (toliau – dokumentas, dėl kurio vyksta ginčas), kurio turinį tos valdžios institucijos atsisakė atskleisti. Pastaruoju klausimu Generalinis sekretorius paaiškino, kad tebevyksta konsultacijos su Vokietijos valdžios institucijomis ir kad sprendimas bus priimtas vėliau.

19

Ginčijamu sprendimu Komisijos Generalinis sekretorius, remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos pareikštu atsisakymu, neleido susipažinti su ginčytinu dokumentu.

20

Grįsdamas tokį sprendimą Komisijos Generalinis sekretorius tvirtino, kad ši valstybė narė prieštaravo dėl to dokumento atskleidimo pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, motyvuodama tuo, kad minėtame dokumente yra konfidencialios informacijos apie prašymą įtraukti glifosatą į Direktyvos 91/414 I priedą pateikusių subjektų teises į intelektinę nuosavybę, t. y. pateikiama išsami kiekvieno jų gaminamos veikliosios medžiagos cheminė sudėtis, išsami informacija apie šios medžiagos gamybos procesą, informacija apie priemaišas, galutinių produktų sudėtis ir duomenys apie sutartinius ryšius tarp atskirų prašymus įtraukti pateikusių subjektų.

21

Pažymėjęs, kad, anot Vokietijos valdžios institucijų, nėra Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatyto viršesnio viešojo intereso, kuriuo galima pagrįsti dokumento, dėl kurio vyksta ginčas, atskleidimą, Komisijos Generalinis sekretorius išnagrinėjo, ar pagal Reglamentą Nr. 1367/2006 galima remtis tokiu viešuoju interesu. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad pastarojo reglamento 6 straipsnio 1 dalis, pagal kurią laikoma, kad viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją yra tuomet, kai prašoma informacija yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką, netaikoma dokumentui, dėl kurio vyksta ginčas, nes jame tokios informacijos nebuvo.

22

Kita vertus, Komisijos Generalinis sekretorius pabrėžė, kad aptariama informacija buvo susijusi su glifosato gamybos procesu, kurį taiko prašymą įtraukti jį į Direktyvos 91/414 I priedą pateikę subjektai. Tačiau pasvėręs interesus, jis manė, kad poreikis apsaugoti minėtų pareiškėjų teisę į intelektinę nuosavybę yra viršesnis už viešąjį interesą, kad būtų atskleista informacija. Atskleidus tokią informaciją šiuo atveju, konkuruojančios įmonės galėtų nukopijuoti prašymą įtraukti glifosatą pateikusių subjektų taikomus gamybos procesus, todėl jie gali patirti didelių nuostolių, jei bus pažeisti jų komerciniai interesai ir jų teisė į intelektinę nuosavybę. Į viešąjį interesą dėl informacijos atskleidimo savo ruožtu jau buvo atsižvelgta, nes galimas glifosato išmetimo poveikis išdėstytas kitose paviešintose ataskaitos projekto dalyse, kiek tai konkrečiai susiję su svarbiomis priemaišomis ir metabolitais. Informacija apie nesvarbias priemaišas, kuri pateikta dokumente, dėl kurio vyksta ginčas, susijusi su veiksniais, kurie nekelia pavojaus sveikatai ar aplinkai, tačiau pagal juos galima atsekti kiekvieno produkto gamybos procesą.

23

Be to, Komisijos Generalinis sekretorius pažymėjo, kad, remiantis procedūra, pagal kurią glifosatas buvo įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą, darytina išvada, jog buvo atsižvelgta į Reglamente Nr. 1367/2006 nustatytus reikalavimus dėl informacijos apie šios medžiagos poveikį aplinkai paviešinimo. Tokiomis aplinkybėmis šios medžiagos gamintojų interesų apsauga turėtų būti svarbesnė.

24

Komisijos Generalinis sekretorius nusprendė, kad nėra įrodymų dėl viršesnio viešojo intereso atskleisti tokią informaciją.

25

2011 m. spalio 14 d.Greenpeace Nederland ir PAN Europe pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Grįsdami šį ieškinį, jie nurodė tris pagrindus.

26

Pirmajame ieškinio pagrinde jie teigė, kad Reglamente Nr. 1049/2001 valstybei narei nesuteikiama veto teisė ir kad Komisija gali nesilaikyti valstybės narės nuomonės dėl to reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymo. Antrajame ieškinio pagrinde jie tvirtino, kad minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos teisės leisti susipažinti su dokumentais išimties siekiant apsaugoti fizinių ar juridinių asmenų komercinius interesus šiuo atveju reikėjo netaikyti. Greenpeace Nederland ir PAN Europe nuomone, viršesnis viešasis interesas pateisino prašomos informacijos atskleidimą, nes ji buvo susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį. Galiausiai, pateikdami trečiąjį ieškinio pagrindą,Greenpeace Nederland ir PAN Europe teigė, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 daliai ir Orhuso konvencijos 4 straipsniui, nes Komisija neįvertino realaus nurodytų komercinių interesų pažeidimo pavojaus.

27

Bendrasis Teismas antrąjį ieškinio pagrindą pripažino pagrįstu ir nenagrinėjęs kitų dviejų pagrindų panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta leisti susipažinti su tam tikromis dokumento, dėl kurio vyksta ginčas, dalimis, kuriose pateikta informacija apie teršalų išmetimą į aplinką, t. y. pirma, informacija apie visų veikliojoje medžiagoje, apie kurią pranešė kiekvienas ūkio subjektas, nurodytų priemaišų „tapatybę“ ir kiekį, antra, duomenys apie atskirose partijose esančias priemaišas ir minimalų, vidutinį ir maksimalų tų priemaišų kiekį ir, trečia, informacija apie įvairių ūkio subjektų sukurtų augalų apsaugos produktų sudėtį (toliau – informacija, dėl kurios vyksta ginčas).

28

2014 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu Vokietijos Federacinei Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

29

2015 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimis American Chemistry Council Inc. (ACC), CropLife America Inc. (toliau – CropLife), CropLife International AISBL (CLI), European Chemical Industry Council (Cefic), European Crop Care Association (ECCA), European Crop Protection Association (ECPA) ir National Association of Manufacturers of the United States of America (NAM) (toliau – NAM USA) taip pat buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

30

2015 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Švedijos Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Greenpeace Nederland ir PAN Europe reikalavimų.

31

Komisija, ACC, CropLife, CLI, Cefic, ECCA, ECPA, NAM USA ir Vokietijos Federacinė Respublika Teisingumo Teismo prašo:

32

Greenpeace Nederland ir PAN Europe Teisingumo Teismo prašo atmesti Komisijos apeliacinį skundą ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.

33

Švedijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo atmesti Komisijos apeliacinį skundą.

34

Grįsdama apeliacinį skundą Komisija remiasi vieninteliu pagrindu: Bendrasis Teismas klaidingai aiškino sąvoką „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį.

35

Šio pagrindo pirmoje dalyje Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes nepaisė būtinybės užtikrinti Reglamento Nr. 1049/2001 „vidinį“ nuoseklumą.

36

Minėto pagrindo antroje dalyje Komisija subsidiariai pažymi, kad reglamentuose Nr. 1049/2001 ir 1367/2006 numatytų teisės susipažinti su dokumentais išimčių aiškinimo ir taikymo tikslais Bendrasis Teismas tinkamai neatsižvelgė į informavimo tvarką, specialiai nustatytą augalų apsaugos produktams taikomais sektoriaus teisės aktais.

37

Šio pagrindo trečioje dalyje Komisija taip pat subsidiariai tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes skundžiamo teismo sprendimo 44 ir 45 punktuose nepaisė būtinybės aiškinti Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio taip, kad jis kuo labiau atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 16 ir 17 straipsnius, ir 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytą ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) patvirtintą Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties 1C priedas.

38

Vienintelio apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes nepaisė būtinybės užtikrinti Reglamento Nr. 1049/2001, siejamo su Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalimi ir Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalimi, „vidinį“ nuoseklumą.

39

Priminusi, kad Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įtvirtinta neginčijama informacijos, patenkančios į sąvoką „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, atskleidimo prezumpcija, Komisija toliau iš esmės teigia, kad ši sąvoka turi būti aiškinama siaurai tam, kad SESV 339 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyti interesai visiškai neprarastų savo prasmės.

40

Kaip bet kuriuo atveju iš esmės mano Komisija, tam, kad patektų į minėtą sąvoką, aptariama informacija turi atitikti dvi kartu taikomas sąlygas, t. y. pirma, būti susijusi su teršalų išmetimu iš įrenginių, kaip antai gamyklų ir jėgainių, ir, antra, būti susijusi su faktiniu teršalų išmetimu į aplinką.

41

Pirmoji sąlyga, kurią taip pat nurodė CLI, Cefic, ECPA ir Vokietijos Federacinė Respublika, kyla iš Orhuso konvencijos taikymo vadovo. Siekiant apibrėžti sąvoką „teršalų išmetimas“, pirmame šio vadovo leidime buvo pateikta nuoroda į Direktyvą 96/61. Šios direktyvos 2 straipsnio 5 punkte terminas „teršalų išmetimas“ buvo apibrėžtas kaip medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išleidimas iš įrenginio pavienių arba paskleistų šaltinių į orą, vandenį arba dirvą, o jos 2 straipsnio 3 punkte terminas „įrenginys“ apibrėžtas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios minėtos direktyvos I priede išvardytų veiklos rūšių. Antrasis Orhuso konvencijos taikymo vadovo leidimas suformuluotas taip pat ir jame pateikta nuoroda į Direktyvą 2010/75, pakeitusią Direktyvą 96/61, pasitelkiant tas pačias terminų „teršalų išmetimas“ ir „įrenginys“ apibrėžtis. Iš to darytina išvada, kad sąvoka „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį turi būti aiškinama kaip apribota iki tokio teršalų išmetimo, kokį reglamentuoja direktyvos 96/61 ir 2010/75.

42

Šiuo klausimu Vokietijos Federacinė Respublika, CLI, Cefic ir ECPA priduria, kad tokį aiškinimą patvirtina paties Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies d punktas, kuriame atskiriami išleidimai ir kiti išmetimai į aplinką. Vadovaujantis Bendrojo Teismo aiškinimu, panaikinamas toks atskyrimas ir laikoma, kad visa informacija apie aplinką susijusi su teršalų išmetimu į aplinką.

43

Antroji sąlyga, kurią taip pat nurodė CLI ir Cefic, Komisijos nuomone, šiuo atveju taip pat neįvykdyta. Dokumente, dėl kurio vyksta ginčas, nebuvo informacijos apie faktiškai į aplinką išskirtų teršalų pobūdį ir kiekį, nes teršalų išmetimas skyrėsi pagal ūkininkų konkrečiai naudotą produkto kiekį ir pagal tai, ar augalų apsaugos produktuose buvo lygiai tų pačių medžiagų, kokios buvo įvertintos vertinimo ataskaitos projekte.

44

Be to, Komisija teigia, kad Bendrojo Teismo pasirinktas kriterijus siekiant kvalifikuoti informaciją kaip „susijusią su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, t. y. nustatyti „pakankamai tiesioginį“ ryšį tarp atitinkamos informacijos ir teršalų išmetimo į aplinką, neturi jokio teisinio pagrindo ir kad dėl šio kriterijaus neapibrėžtumo kyla didelių problemų teisinio saugumo požiūriu, o tą patvirtina būdas, kuriuo Bendrasis Teismas šį kriterijų taikė skundžiamame sprendime. To sprendimo 71 punkte Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad bandytų partijų analizė, išskyrus priemaišų struktūrines formules, buvo pakankamai tiesiogiai susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką. Tačiau šis teiginys nepatvirtintas jokiais argumentais.

45

Greenpeace Nederland ir PAN Europe, palaikomi Švedijos Karalystės, ginčijo šiuos Komisijos argumentus.

46

Tuo tikslu jie iš esmės tvirtina, pirma, kad informacijos apie aplinką atskleidimas laikomas principu, todėl Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje ir Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punkte numatyta taisyklė, pagal kurią fizinių ar juridinių asmenų komercinių interesų apsaugos negalima priešpriešinti „informacijos, <…> susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, atskleidimui, negali būti aiškinama siaurai.

47

Toliau šios šalys teigia, kad Orhuso konvencijos taikymo vadovas neleidžia patvirtinti siauro sąvokos „dujų ar teršalų išmetimas į aplinką“ aiškinimo, kokį siūlo Komisija, nes tame vadove tik kaip pavyzdys pateikiama nuoroda į Direktyvoje 96/61 suformuluotą „teršalų išmetimo“ apibrėžtį. Bet kuriuo atveju šioje konvencijoje nėra nieko, kas leistų pagrįsti tokį aiškinimą. Minėtos konvencijos taikymo sritis neapsiriboja vien su pramoniniais įrenginiais susijusiomis aplinkos sritimis, ji aiškiai ir akivaizdžiai taikoma visų rūšių aplinkosaugos sritims ir informacijai.

48

Galiausiai Greenpeace Nederland ir PAN Europe mano, kad taip pat atmestina nuostata, jog sąvoka „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimais į aplinką“ apribota iki informacijos apie faktinį teršalų išmetimą. Šiuo klausimu jie, be kita ko, teigia, kad informacija, dėl kurios vyksta ginčas, būtina, siekiant, pirma, sužinoti į aplinką išleisto glifosato kiekį ir kokybę ir išmestų priemaišų kiekį, ir, antra, patikrinti, ar buvo teisingai įvertintas šios medžiagos, kaip augalų apsaugos produkto komponento, išleidimo į aplinką poveikis. Jeigu ši informacija sudarė pagrindą, kuriuo vadovaujantis galima leisti į aplinką išleisti glifosatą, ji yra susijusi su „dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį. Todėl sąvoka „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ neturi būti ribojama iki faktinio teršalų išmetimo į aplinką naudojant nagrinėjamą produktą.

49

Siekiant priimti sprendimą dėl vienintelio apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies reikia išsiaiškinti, ar, kaip tvirtina Komisija, pirma, sąvoka „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį turi būti aiškinama siaurai, antra, ar ši sąvoka turi būti apribota iki informacijos, susijusios su teršalų išmetimu iš pramoninių įrenginių, kaip antai gamyklų ir jėgainių, trečia, ar minėta sąvoka apima tik informaciją, susijusią su faktiniu teršalų išmetimu į aplinką, ir, ketvirta, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą manydamas, jog tam, kad informacija patektų į šią sąvoką, pakanka, kad ji būtų „pakankamai tiesiogiai“ susijusi su teršalų išmetimu į aplinką.

50

Siekiant išaiškinti, ar sąvoka „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį turi būti aiškinama siaurai, reikia taikyti tokį šios sąvokos aiškinimą, dėl kurio SESV 339 straipsnis ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka visiškai neprarastų savo prasmės, nes pagal šiuos straipsnius saugoma tarnybinė paslaptis ir komerciniai fizinių ar juridinių asmenų interesai. Kaip Bendrasis Teismas pabrėžė skundžiamo sprendimo 29 punkte, teisei susipažinti su institucijų dokumentais taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais, prie kurių priskiriama ir fizinių ar juridinių asmenų komercinių interesų apsauga.

51

Vis dėlto, priešingai, nei tvirtina Komisija, šios sąvokos negalima aiškinti siaurai.

52

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, Reglamentu Nr. 1049/2001, kaip nurodyta jo 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, siekiama užtikrinti visuomenei kuo platesnę galimybę susipažinti su institucijų dokumentais (žr., be kita ko, 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, EU:C:2010:541, 69 punktą ir 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Taryba / Access Info Europe, C‑280/11 P, EU:C:2013:671, 28 punktą). Kaip numatyta Reglamento Nr. 1367/2006 1 straipsnyje, juo taip pat siekiama, kad Sąjungos institucijų ir organų turima informacija apie aplinką būtų kuo plačiau sistemiškai prieinama ir platinama.

53

Taigi šio principo išimtys, visų pirma numatytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai tik tuomet, kai nukrypstama nuo principo, kad turi būti suteikta kuo platesnė galimybė leisti susipažinti su šiais dokumentais, šią galimybę apribojant (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, EU:C:2010:541, 73 punktą ir 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Taryba / Access Info Europe, C‑280/11 P, EU:C:2013:671, 30 punktą). Be to, būtinybę taikyti tokį siaurą aiškinimą patvirtina ir Reglamento Nr. 1367/2006 15 konstatuojamoji dalis.

54

Laikantis prezumpcijos, kad „informacijos, <…> susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, išskyrus informaciją, susijusią su tyrimais, atskleidimas laikomas viršesniu viešuoju interesu, palyginti su interesu užtikrinti fizinių ar juridinių asmenų komercinių interesų apsaugą, todėl minėtų komercinių interesų apsauga negali būti priešpriešinama šios informacijos atskleidimui, aišku, kad Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys, kaip pabrėžia visų pirma CLI, nukrypsta nuo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytos interesų pasvėrimo taisyklės. Vis dėlto minėto 6 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje leidžiama konkrečiai įgyvendinti kuo platesnės galimybės leisti susipažinti su Sąjungos institucijų ir organų turimais dokumentais suteikimo principą, todėl siauro šios nuostatos aiškinimo negalima pateisinti.

55

Šiomis sąlygomis Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 49 ir 53 punktuose nepasirinko siauro Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio ir sąvokos „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ aiškinimo.

56

Dėl Komisijos argumento, kad sąvoka „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį turi būti aiškinama kaip apribota iki informacijos apie teršalų išmetimą iš pramoninių įrenginių, kaip antai gamyklų ir jėgainių, pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia ši institucija, Bendrasis Teismas, prieš atmesdamas šį argumentą, aiškiai į jį atsakė skundžiamo sprendimo 54 ir 56 punktuose.

57

Dėl Bendrojo Teismo vertinimo pagrįstumo būtina priminti, kad 2000 m. redakcijos Orhuso konvencijos taikymo vadove siūlyta, siekiant apibrėžti šios konvencijos 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punkte vartojamą sąvoką „teršalų išmetimas“, remtis Direktyvos 96/61 2 straipsnio 5 punkte pateikta šios sąvokos apibrėžtimi, o 2014 m. redakcijoje nurodoma Direktyvos 2010/75 3 straipsnio 4 punkte numatyta apibrėžtis, kuri suformuluota taip pat kaip pirmojoje direktyvoje.

58

Iš šių direktyvų iš esmės matyti, kad „teršalų išmetimas“ pagal šias direktyvas – tai tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo išleidimas iš tam tikrų jose apibrėžtų įrenginių pavienių arba pasklidžiųjų taršos šaltinių į orą, vandenį arba dirvą.

59

Vis dėlto, kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 55 punkte, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, nors šis vadovas gali būti laikomas aiškinamuoju dokumentu, į kurį, be kitų reikšmingų dokumentų, prireikus galima atsižvelgti aiškinant Orhuso konvenciją, jame išdėstyta analizė neturi jokios privalomosios galios ir norminės reikšmės, kokią turi šios konvencijos nuostatos (žr., be kita ko, 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Fish Legal ir Shirley, C‑279/12, EU:C:2013:853, 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

60

Viena vertus, Reglamente Nr. 1367/2006 nėra nieko, kas leistų manyti, jog sąvoka „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį turi būti apribota iki teršalų išmetimo iš tam tikrų pramoninių įrenginių, kaip antai gamyklų ir jėgainių.

61

Tokio apribojimo negalima išvesti ir iš Orhuso konvencijos, į kurią reikia atsižvelgti aiškinant Reglamentą Nr. 1367/2006, nes, kaip numatyta jo 1 straipsnyje, šio reglamento tikslas – prisidėti prie įsipareigojimų, kylančių iš šios konvencijos, įgyvendinimo nustatant taisykles dėl minėtos konvencijos nuostatų taikymo Sąjungos institucijoms ir organams.

62

Priešingai, kaip Teisingumo Teismas pabrėžė šiandien priimto Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting (C‑442/14) 72 punkte, toks apribojimas prieštarautų pačiam Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punkto tekstui. Remiantis šia nuostata, visuomenei turi būti teikiama aplinkos apsaugai svarbi informacija apie teršalų išmetimą į aplinką. Informacija apie teršalų išmetimą iš kitų šaltinių nei pramoniniai įrenginiai, kaip antai sukeltą dėl augalų apsaugos produktų naudojimo augalams arba dirvai, lygiai taip pat svarbi aplinkos apsaugai kaip ir informacija, susijusi su pramoninės kilmės teršalų išmetimu.

63

Kita vertus, sąvoką „dujų ar teršalų išmetimas į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį apribojus iki teršalų išmetimo iš tam tikrų pramoninių įrenginių, kaip antai gamyklų ir jėgainių, būtų nepaisoma pagal šį reglamentą siekiamo tikslo kuo plačiau skleisti informaciją apie aplinką (pagal analogiją žr. šios dienos Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, 73 punktą).

64

Beje, priešingai, nei tvirtina Vokietijos Federacinė Respublika, toks apribojimas negali būti pateisinamas Sąjungos teisės, ypač Reglamento Nr. 1367/2006 ir direktyvų 96/61 ir 2010/75, nuoseklumo išsaugojimo sumetimu. Tose direktyvose sąvokos „teršalų išmetimas“ apribojimą iki teršalų išmetimo iš pramoninių įrenginių pateisina pačių direktyvų tikslas, nurodytas Direktyvos 2010/75 1 straipsnyje, būtent nustatyti taisykles, reglamentuojančias integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę. Vis dėlto tokio apribojimo nepateisina Reglamento Nr. 1367/2006 tikslas, nurodytas jo 1 straipsnyje, apibrėžti taisykles, taikomas teisei gauti Sąjungos institucijų ir organų turimą informaciją apie aplinką. Be to, pažymėtina, kad sąvoka „teršalų išmetimas“ Sąjungos teisėje nėra vienareikšmė, ji skiriasi atsižvelgiant į numatomą taikymo sritį. Todėl šios sąvokos apibrėžtis direktyvose 96/61 ir 2010/75 skiriasi nuo numatytos, be kita ko, 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004, p. 56, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 8 t., p. 357) 2 straipsnio 8 punkte arba 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001, p. 22, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 t., 6 t., p. 320) 3 straipsnio e punkte.

65

Galiausiai pabrėžtina, kad, priešingai, nei teigia, be kita ko, CLI, Cefic, ECPA ir Vokietijos Federacinė Respublika, tokio apribojimo nepagrindžia ir Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis.

66

Tiesa, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šioje nuostatoje, kurioje išvardyti į sąvoką „informacija apie aplinką“ galintys patekti veiksniai, sąvoka „teršalų išmetimas“ atskiriama nuo sąvokų „išleidimai“ ir „išmetimai“ į aplinką, o tai, anot CLI, Cefic, ECPA ir Vokietijos Federacinės Respublikos, reiškia, kad sąvoka „dujų ar teršalų išmetimas į aplinką“ pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį turėtų būti apribota iki teršalų išmetimo iš tam tikrų pramonių įrenginių, išskyrus kitus išleidimus ir išmetimus į aplinką.

67

Vis dėlto, viena vertus, Orhuso konvencijoje sąvokos „teršalų išmetimas“, „išleidimai“ ir „išmetimai“ neatskiriamos; jos 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punkte tik numatyta, kad komercinių ir pramoninių paslapčių apsaugos negalima priešpriešinti „su aplinkos apsauga tiesiogiai susijusios informacijos apie teršalų išmetimą į aplinką“ atskleidimui (žr. šios dienos Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, 62 punktą).

68

Kitas vertus, toks atskyrimas netenka prasmės atsižvelgiant į reglamentu Nr. 1367/2006 siekiamą tikslą atskleisti informaciją apie aplinką, ir jis būtų dirbtinis. Be to, didelė šių sąvokų turinio dalis sutampa, kaip rodo šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje vartojama formuluotė „kiti išmetimai“, o tai reiškia, kad teršalų išmetimas ir išleidimai taip pat sudaro išmetimus į aplinką (pagal analogiją žr. šios dienos Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, 63 ir 65 punktus).

69

Todėl, siekiant išaiškinti Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, sąvokos „dujų ar teršalų išmetimas“ nereikia atskirti nuo sąvokų „išleidimai“ ir „išmetimai“ į aplinką (pagal analogiją žr. šios dienos Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, 67 punktą).

70

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas galėjo, skundžiamo sprendimo 54–56 punktuose nepadarydamas teisės klaidos, laikytis nuomonės, kad sąvoka „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal šią nuostatą neapsiriboja informacija apie teršalų išmetimą iš tam tikrų pramoninių įrenginių.

71

Dėl Komisijos argumento, kad sąvoka „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį apima tik informaciją apie faktinį teršalų išmetimą į aplinką, o taip nėra informacijos, dėl kurios vyksta ginčas, atveju, pabrėžtina, kad, kaip teigia Komisija, ši sąvoka neapima informacijos apie hipotetinį teršalų išmetimą.

72

Iš šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su jo 2 straipsnio 1 dalies d punktu, iš esmės matyti, kad minėto reglamento tikslas – užtikrinti teisę gauti informaciją apie veiksnius, pavyzdžiui, teršalų išmetimą, kurie turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementams, visų pirma orui, vandeniui ir dirvai. Tačiau taip nėra visiškai hipotetinio teršalų išmetimo atveju (pagal analogiją žr. šios dienos Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, 80 punktą).

73

Vis dėlto, priešingai, nei tvirtina Komisija, ši sąvoka negali būti apribota vien iki informacijos apie faktinį teršalų išmetimą į aplinką, kai augalams arba dirvoje naudojamas augalų apsaugos produktas ar aptariama veiklioji medžiaga, kurių tarša priklauso visų pirma nuo faktiškai ūkininko panaudoto produkto kiekio ir nuo tikslios galutinio parduodamo produkto sudėties.

74

Taigi į minėtą sąvoką taip pat patenka informacija apie numatomą augalų apsaugos produkto ar aptariamos veikliosios medžiagos teršalų išmetimą į aplinką įprastinėmis arba realistiškomis šio produkto arba šios medžiagos naudojimo sąlygomis, atitinkančiomis tas, dėl kurių išduotas leidimas pateikti minėtą produktą ar medžiagą rinkai, ir vyraujančiomis zonoje, kurioje numatyta naudoti šį produktą ar šią medžiagą (pagal analogiją žr. šios dienos Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, 78 ir 89 punktus).

75

Paprastai nepakanka rinkai pateikti produkto ar medžiagos, kad būtų laikoma, jog šis produktas ar medžiaga bus neišvengiamai išleisti į aplinką, o informacija apie juos yra susijusi su „teršalų išmetimu į aplinką, tačiau kitokio požiūrio laikomasi kalbant apie produktą, kaip antai augalų apsaugos produktą, ir jį sudarančias medžiagas, kurios, įprastai naudojant, išskiriamos į aplinką dėl paties jų veikimo. Šiuo atveju numatomas aptariamo produkto arba jį sudarančių medžiagų teršalų išmetimas į aplinką įprastinio arba realistiško jų naudojimo sąlygomis nėra hipotetinis ir patenka į sąvoką „dujų ir teršalų išmetimas į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį (pagal analogiją žr. šios dienos Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, 78 ir 89 punktus).

76

Todėl Komisija klaidingai tvirtina, kad, turint galvoje tai, jog dokumente, dėl kurio vyksta ginčas, buvo „informacijos, <…> susijusios su teršalų išmetimu į aplinką“, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą motyvuodamas tuo, kad šiame dokumente nebuvo informacijos apie teršalų, faktiškai išmestų į aplinką naudojant aptariamą produktą, pobūdį ir kiekį.

77

Galiausiai reikia nustatyti, ar Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 53 punkte galėjo laikytis nuomonės, jog tam, kad patektų į Reglamento 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinio taikymo sritį, užtenka, jog informacija būtų „pakankamai tiesiogiai susijusi“ su teršalų išmetimu į aplinką, ir ar, kaip teigia Komisija, toks kriterijus, susijęs su pakankamai tiesioginio ryšio tarp informacijos ir teršalų išmetimo į aplinką buvimu, turi būti atmestas kaip neturintis jokio teisinio pagrindimo.

78

Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio teksto matyti, kad šioje nuostatoje numatyta informacija, „susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, t. y. informacija apie teršalų išmetimą, arba apie jį užsimenanti, o ne informacija, tiesiogiai ar netiesiogiai turinti ryšį su teršalų išmetimu į aplinką. Tokį aiškinimą patvirtina Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punktas, kuriame nurodyta „informacija apie teršalų išmetimą“.

79

Atsižvelgiant į pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį siekiamą tikslą – užtikrinti principinę teisę gauti „informaciją, <…> susijusią su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, ši sąvoka turi būti suprantama kaip apimanti, be kita ko, duomenis, leidžiančius visuomenei sužinoti, kas faktiškai buvo arba bus, kaip galima numatyti, išleista į aplinką įprastinėmis arba realistiškomis produkto arba aptariamos medžiagos naudojimo sąlygomis, atitinkančiomis tas, dėl kurių išduotas leidimas pateikti šį produktą ar šią medžiagą rinkai, ir vyraujančiomis zonoje, kurioje numatyta naudoti minėtą produktą ar medžiagą. Taigi minėta sąvoka turi būti aiškinama kaip apimanti, be kita ko, duomenis apie tokiomis sąlygomis faktiškai išmestų ar numatomų išmesti iš minėto produkto arba minėtos medžiagos teršalų pobūdį, sudėtį, kiekį, laiką ir vietą.

80

Į sąvoką „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“, taip pat turėtų būti įtraukiama informacija, leidžianti visuomenei kontroliuoti, ar teisingai atliktas faktiškai išmestų arba numatomų išmesti teršalų vertinimas, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija suteikė leidimą naudoti produktą ar aptariamą medžiagą, ir duomenys apie tokio teršalų išmetimo į aplinką poveikį. Iš Reglamento Nr. 1367/2006 2 konstatuojamosios dalies iš esmės matyti, kad šiame reglamente užtikrinama teise gauti informaciją apie aplinką siekiama, be kita ko, sudaryti veiksmingesnes galimybes visuomenei dalyvauti priimant sprendimus ir kartu patvirtinti kompetentingų institucijų pareigą atsiskaityti, taip prisidedant prie visuomenės informuotumo ir paramos priimtiems sprendimams. Kad visuomenė galėtų būti tikra, jog kompetentingų institucijų aplinkos srityje priimti sprendimai yra pagrįsti, ir galėtų veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo aplinkos srityje procese, ji turi turėti teisę gauti informaciją, leidžiančią patikrinti, ar teršalų išmetimas buvo teisingai įvertintas, ir jai turi būti sudarytos galimybės logiškai suprasti, kaip minėtas teršalų išmetimas pakenks aplinkai.

81

Vis dėlto, jeigu, kaip nurodyta šio sprendimo 55 punkte, sąvokos „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ nereikia aiškinti siaurai, ji taip pat negalėtų apimti visos informacijos, turinčios kokį nors ryšį, net ir tiesioginį, su teršalų išmetimu į aplinką. Jeigu minėta sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tokią informaciją, ji aprėptų didžiąją dalį sąvokos „informacija apie aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies d punktą. Taip aiškinant būtų panaikintas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos institucijų galimybės neatskleisti informacijos, motyvuojant tuo, kad nukentėtų fizinių arba juridinių komercinių asmenų interesų apsauga, veiksmingumas ir kiltų grėsmė pusiausvyrai, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo užtikrinti tarp skaidrumo tikslo ir šių interesų apsaugos. Be to, taip būtų neproporcingai pakenkta SESV 339 straipsnyje garantuotai tarnybinės paslapties apsaugai.

82

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 53 punkte nusprendęs, jog tam, kad informacija patektų į sąvoką „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, užtenka, jog ji būtų pakankamai tiesiogiai susijusi su teršalų išmetimu į aplinką, Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime padarė teisės klaidą.

83

Kadangi vienintelio apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis buvo pagrįsta, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir nereikia vertinti kitų vienintelio apeliacinio skundo pagrindo dalių.

84

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą tuo atveju, jeigu šis panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali grąžinti bylą Bendrajam Teismui arba pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

85

Kad šiuo atveju ginčas būtų išspręstas, reikia iš naujo vertinti faktus, o tai padaryti turi Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 78–80 punktuose išdėstytus argumentus, prieš tai suteikęs šalims galimybę pareikšti savo nuomonę. Jeigu atlikęs tokį vertinimą Bendrasis Teismas manys, kad informacija, dėl kurios vyksta ginčas, nepatenka į sąvoką „informacija, <…> susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“ pagal Reglamento Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, jam reikės priimti sprendimą dėl ieškinio pirmojo ir trečiojo pagrindų, kuriuos Greenpeace Nederland ir PAN Europe nurodė ieškiniuose dėl panaikinimo.

86

Šiomis aplinkybėmis dėl ginčo negali būti priimtas galutinis sprendimas ir byla turi būti grąžinta Bendrajam Teismui.

87

Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų per apeliacinį procesą, nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: