—

Europäische Schule München, atstovaujamos advokato H. Kunz‑Hallstein,

—

S. Oberto ir B. O’Leary, atstovaujamų advokato A. Freiherr von Schorlemer,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Eggers ir J. Currall,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 1994 m. birželio 21 d. Liuksemburge tarp valstybių narių ir Europos Bendrijų sudarytos Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą (OL L 212, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 16 sk., 1 t., p. 16), 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant du Europäische Schule München ir atitinkamai S. Oberto ir B. O’Leary ginčus dėl Vokietijos teismų jurisdikcijos nagrinėti ieškinius, kuriais prašoma patikrinti suinteresuotųjų asmenų darbo sutarčių terminuoto pobūdžio galiojimą.

3

Pagal 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 1155 t., p. 331, toliau – Vienos konvencija) 1 straipsnį „Konvencijos taikymo sritis“ ši konvencija taikoma valstybių sutartims.

4

Vienos konvencijos 3 straipsnyje „Tarptautiniai susitarimai, kuriems ši Konvencija netaikoma“ nustatyta:

„Tai, kad ši Konvencija netaikoma tarptautiniams susitarimams, sudarytiems tarp valstybių ir kitų tarptautinės teisės subjektų arba tik tarp kitų tarptautinės teisės subjektų, taip pat ne raštu sudarytiems tarptautiniams susitarimams, nekeičia:

<…>

<…>“

5

Pagal Vienos konvencijos 31 straipsnį „Bendra aiškinimo taisyklė“:

„1.   Sutartis aiškinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektą bei tikslą.

2.   Aiškinant sutartį <...>

3.   [b]e sutarties konteksto, dar atsižvelgiama į:

<…>

<…>“

6

Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 1–4 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta:

„atsižvelgdamos į tai, kad nuo 1957 metų buvo kuriamos Europos mokyklos vardu vadinamos institucijos bendrajam Europos Bendrijų darbuotojų vaikų švietimui, siekiant užtikrinti tinkamą Europos institucijų funkcionavimą;

manydamos, kad Europos Bendrijos trokšta užtikrinti šių vaikų švietimą ir šiuo tikslu prisideda prie Europos mokyklų biudžeto;

manydamos, kad Europos mokyklos struktūra yra sui generis; manydamos, kad ji yra bendradarbiavimo tarp valstybių narių ir bendradarbiavimo tarp valstybių narių ir Europos Bendrijų forma, visiškai įvertinant valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį, jų švietimo sistemų organizaciją ir jų kultūrinę bei kalbinę įvairovę;

manydamos, kad

<…>

7

Šios konvencijos 7 straipsnyje nurodyta:

„Visų mokyklų struktūriniai padaliniai yra šie [Bendri visoms mokykloms organai yra šie]:

Kiekvieną mokyklą administruoja Administracinė taryba, o mokyklai vadovauja direktorius.“

8

Aptariamos konvencijos 8 straipsnio 1 punkte numatyta:

„1.   Kaip numatyta 28 straipsnyje, Valdytojų tarybą sudaro šie nariai:

9

Tos pačios konvencijos 12 straipsnio 1 punktas suformuluotas taip:

„Spręsdama administracinius klausimus, Valdytojų taryba:

10

Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 19 straipsnio 4 ir 6 dalys išdėstytos taip:

„Pagal 28 ir 29 straipsnius, kiekvieną administracinė tarybą, numatyta 7 straipsnyje, sudaro aštuoni nariai [Nepažeidžiant to, kas numatyta 28 ir 29 straipsniuose, 7 straipsnyje numatytą Administracinę tarybą sudaro aštuoni nariai]:

<…>

<…>

11

Pagal šios konvencijos 21 straipsnio antrą pastraipą direktorius turi kompetenciją ir kvalifikacijas, reikalaujamas jo šalyje, norint vadovauti švietimo įstaigai, išduodančiai pažymėjimą, suteikiantį teisę stoti į universitetą.

12

Pagal tos pačios konvencijos 22 straipsnio pirmą pastraipą įsteigiamas personalo komitetas, sudarytas iš kiekvienos mokyklos mokymo personalo, administracijos ir pagalbinio personalo išrinktų atstovų.

13

Šios konvencijos 26 straipsnyje nustatyta:

„Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išimtinei jurisdikcijai priklauso Valdytojų taryboje neišspręsti Susitariančiųjų Šalių ginčai dėl šios konvencijos interpretavimo ir taikymo.“

14

Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 1, 2 ir 7 dalyse numatyta:

„1.   Įsteigiama Skundų taryba.

2.   Skundų tarybos išimtinei jurisdikcijai, pirmoje ir paskutinėje instancijoje išnaudojus visas administracinio poveikio priemones, priklauso bet koks ginčas dėl šios konvencijos taikymo asmenims, kuriems taikoma ši konvencija, išskyrus administraciją ir pagalbinį personalą, ir dėl bet kurio akto ar taisyklių, priimtų pagal šią konvenciją, teisėtumo, turintis neigiamos įtakos šiems asmenims, mokyklos Valdytojų tarybai ar administracinei tarybai naudojantis savo galiomis, nurodytomis šioje konvencijoje [ir dėl akto, kuris pagrįstas šia konvencija arba ją taikant priimtomis taisyklėmis ir kurį mokyklos Valdytojų taryba ar Administracinė taryba, naudodamosi pagal šią konvenciją turimais įgaliojimais priėmė šių asmenų nenaudai, teisėtumo]. Kai tokie ginčiai yra finansinio pobūdžio, Skundų tarybos jurisdikcija yra neribojama.

Šių teisinių procesų sąlygos ir išsamios taisyklės, jei reikia, nustatomos mokymo personalo veiklos nuostatuose arba ne visą darbo dieną dirbančių mokytojų darbo sutartyje arba bendrosiose mokyklų taisyklėse.

<…>

7.   Kiti ginčai, kuriuose dalyvauja mokyklos, priklauso nacionalinei [nacionalinių teismų] jurisdikcijai. Šis straipsnis nėra taikomas nacionalinių teismų jurisdikcijai civilinės ir baudžiamosios atsakomybės srityje.“

15

Europos mokyklų mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, įdarbintų laikotarpiu nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., nuostatų (toliau – Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, nuostatai), patvirtintų Valdytojų tarybos, 1.1–1.3 punktuose numatyta:

<…>“

16

Pagal Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, nuostatų 2 punktą direktorius gali įdarbinti ne visą darbo dieną dirbančius mokytojus, kad būtų patenkintas laikinas poreikis.

17

Minėtų nuostatų 3.2 ir 3.4 punktuose, susijusiuose su pagalbinio mokymo personalo įdarbinimo sąlygomis, nurodyta:

<…>

18

Europos mokyklų komandiruotojo personalo nuostatų (toliau – Komandiruotojo personalo nuostatai), patvirtintų Valdytojų tarybos, 6 straipsnio a dalyje nustatyta:

„Darbo vietos, kurioms taikomi šie nuostatai, skirstomos į šias kategorijas:

19

Komandiruotojo personalo nuostatų 80 straipsnyje numatyta:

„1.   Skundų tarybos išimtinei jurisdikcijai pirmojoje ir paskutinėje instancijoje priklauso bet kokie mokyklų vadovaujančių organų ir darbuotojų ginčai dėl šių nenaudai priimtų aktų teisėtumo. Kai tokių ginčų kyla dėl darbo užmokesčio, Skundų taryba turi neribotą jurisdikciją.

2.   Nepažeidžiant 77 straipsnio nuostatų, Skundų taryba priima skundą, tik jei:

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, Skundų tarybai galima tiesiogiai pateikti skundą dėl mokyklų administracinių tarybų ir Valdytojų tarybos sprendimų.

<…>“

20

Komandiruotojo personalo nuostatų 86 straipsnis suformuluotas taip:

„Šių nuostatų straipsniai, kurie yra analogiški Bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytiems straipsniams, aiškinami pagal Komisijos taikomus kriterijus.“

21

Teismų organizavimo įstatymo (Gerichtsverfassungsgesetz) 20 straipsnyje numatyta:

„<…>

22

S. Oberto ir B. O’Leary atitinkamai nuo 1998 m. ir 2003 m. ne visą darbo dieną dirbo Europäische Schule München mokytojomis. Jos dirbo pagal terminuotas vieniems metams sudaromas mokymo sutartis, kurias pasirašydavo šios mokyklos direktorius. Paskutinėse jų mokymo sutartyse, pasirašytose 2010 m. liepos 13 d., numatyta, kad šios sutartys sudaromos laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

23

2010 m. liepos 13 d. mokymo sutarčių, kurias Europäische Schule München direktorius pasirašė su atitinkamai S. Oberto ir B. O’Leary, 10 straipsnyje numatyta:

„Taikytina teisė ir kompetentingi teismai

1.   Toliau nurodyta tvarka iš mokymo sutarties kylantiems santykiams taikomi: šios sutarties nuostatos, „Naujieji nuostatai“ ir remiantis Naujųjų nuostatų 3 straipsnio 2 dalimi taikytini Komandiruotojo personalo nuostatai. Remiantis pastarųjų nuostatų 3 straipsnio 4 dalimi, Vokietijos teisė taikoma tik tuomet, kai šioje sutartyje ir jai taikomoje su Europos mokyklomis susijusioje teisėje nėra atitinkamų normų, ir tik tiek, kiek teisinio reguliavimo spraga susijusi su šioje sutartyje nenumatytomis darbo sąlygomis ir santykiais, socialiniu draudimu ar mokesčių teise.

2.   Kaip numatyta Komandiruotojo personalo nuostatų 80 straipsnyje, spręsti mokyklos ir ne visą darbo dieną dirbančio mokytojo ginčus, kilusius dėl šios sutarties, išimtinę jurisdikciją turi Europos mokyklų Skundų taryba, kiek šalių teisiniams santykiams taikoma sutartis ir su Europos mokyklomis susijusi teisė. Remiantis Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, nuostatų 3 straipsnio 4 dalimi, į Vokietijos valstybės teismus galima kreiptis tik tuo atveju, kai mokyklos ir ne visą darbo dieną dirbančio mokytojo ginčas susijęs su klausimais, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma Vokietijos teisė.“

24

S. Oberto ir B. O’Leary, pateikusios du ieškinius Arbeitsgericht München (Miuncheno darbo bylų teismas), ginčijo darbo sutarčių trukmės apribojimą vieniems metams. Arbeitsgericht München jos teigė, kad Vokietijos teismai turi jurisdikciją spręsti dėl jų darbo santykių trukmės apribojimo vieniems metams galiojimo. Nors Europäische Schule München buvo pateikusi nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, Arbeitsgericht München tarpiniu sprendimu šiuos ieškinius pripažino priimtinais.

25

Dėl šių sprendimų Europäische Schule München pateiktas apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, todėl ji pateikė kasacinį skundą Bundesarbeitsgericht (Federalinis darbo bylų teismas). Šiame teisme Europäische Schule München teigė, kad jos atžvilgiu Vokietijos teismai neturi jurisdikcijos, nes pagrindinėse bylose kilę ginčai priklauso išimtinei Europos mokyklų Skundų tarybos jurisdikcijai.

26

Tokiomis aplinkybėmis Bundesarbeitsgericht kyla abejonių dėl Vokietijos teismų jurisdikcijos spręsti pagrindinėse bylose kilusius ginčus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sprendimas, kurį jis turi priimti dėl šios jurisdikcijos, priklauso nuo Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio išaiškinimo.

27

Šiomis aplinkybėmis Bundesarbeitsgericht nusprendė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir kiekvienoje iš pagrindinių bylų pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

28

S. Oberto ir B. O’Leary ginčijo Teisingumo Teismo kompetenciją aiškinti Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, nuostatas ir motyvavo tuo, kad ši konvencija negali būti laikoma Sąjungos teisės dalimi.

29

Šiuo klausimu reikia priminti, kad vadovaujantis SESV 217 ir 218 straipsniais Europos Sąjungos Tarybos sudarytas susitarimas, kiek jis susijęs su Europos Sąjunga, yra Sąjungos institucijų priimtas aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, kad nuo tokio susitarimo įsigaliojimo jo nuostatos yra Sąjungos teisinės sistemos sudedamoji dalis ir kad šioje teisinėje sistemoje Teisingumo Teismas yra kompetentingas priimti prejudicinį sprendimą dėl tokio susitarimo išaiškinimo (žr. Sprendimo Demirel, 12/86, EU:C:1987:400, 7 punktą).

30

Tas pats pasakytina ir apie tokį tarptautinį susitarimą, kaip Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, kurią remdamosi EB sutarties 235 straipsniu (vėliau tapusiu EB 308 straipsniu, dabar – SESV 352 straipsnis) sudarė Europos Bendrijos, įgaliotos 1994 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimu 94/557/EB, Euratomas, įgaliojančiu Europos bendriją ir Europos atominės energijos bendriją pasirašyti ir sudaryti Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą (OL L 212, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 16 sk., 1 t. p. 14).

31

Todėl Teisingumo Teismas turi kompetenciją priimti prejudicinį sprendimą dėl šios konvencijos ir jos pagrindu priimtų aktų aiškinimo.

32

Pirmiausia reikia priminti, kad Europos mokyklų sistema yra sui generis sistema, kuria, sudarius tarptautinį susitarimą, įgyvendinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir jų ir Sąjungos bendradarbiavimas (žr. Sprendimo Miles ir kt., C‑196/09, EU:C:2011:388, 39 punktą).

33

Be to, iš teismo praktikos matyti, kad Europos mokykla yra tarptautinė organizacija, kuri, nepaisant funkcinių ryšių su Sąjunga, formaliai nei jai, nei jos valstybėms narėms nepriklauso (šiuo klausimu žr. Sprendimo Miles ir kt., EU:C:2011:388, 42 punktą).

34

Todėl, nors Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą, kiek tai susiję su Sąjunga, yra Sąjungos institucijų priimtas aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, ji taip pat reglamentuojama tarptautinės teisės, o kiek tai susiję su jos aiškinimu, – tarptautinės sutarčių teisės (šiuo klausimu žr. Sprendimo Brita, C‑386/08, EU:C:2010:91, 39 punktą).

35

Tarptautinė sutarčių teisė iš esmės buvo kodifikuota Vienos konvencijoje. Pagal šios konvencijos 1 straipsnį ji taikoma valstybių sutartims. Tačiau pagal šios konvencijos 3 straipsnio b punktą tai, kad ji netaikoma tarptautiniams susitarimams, sudarytiems valstybių ir kitų tarptautinės teisės subjektų, nekeičia Vienos konvencijoje įtvirtintų normų taikymo šiems susitarimams, jei šios normos jiems būtų taikomos pagal tarptautinę teisę ir be šios konvencijos.

36

Vadinasi, Vienos konvencijos įtvirtintos normos yra taikomos tokiam valstybių narių ir tarptautinės organizacijos sudarytam susitarimui, kaip Konvencija, apibrėžiančiai Europos mokyklų statutą, jei šios normos yra bendrosios tarptautinės paprotinės teisės išraiška. Todėl minėta konvencija turi būti aiškinama vadovaujantis šiomis normomis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Brita, EU:C:2010:91, 41 punktą).

37

Pagal Vienos konvencijos 31 straipsnį, kuriuo išreiškiama bendroji paprotinė tarptautinė teisė (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Suomija, C‑118/07, EU:C:2009:715, 39 punktą), sutartis turi būti aiškinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektą bei tikslą (žr. Sprendimo Brita, EU:C:2010:91, 43 punktą).

38

Be to, pagal Vienos konvencijos 31 straipsnio 3 dalies b punktą aiškinant sutartį reikia atsižvelgti į visą vėlesnę tos sutarties taikymo praktiką, kuri išreiškia tos sutarties šalių sutarimą dėl sutarties aiškinimo.

39

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad Europos mokykloje įdarbinti ne visą darbo dieną dirbantys mokytojai, kurių nepatvirtino valstybės narės, priskiriami prie asmenų, kuriems taikoma ši nuostata, priešingai nei administracija ir pagalbinis personalas, kuriems ji netaikoma.

40

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad pagal šios konvencijos 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį ir antrą pastraipą, pirma, Europos mokyklų Skundų tarybos išimtinei jurisdikcijai, pirmoje ir paskutinėje instancijoje išnaudojus visas administracinio poveikio priemones, priklauso bet koks ginčas dėl šios konvencijos taikymo asmenims, kuriems taikoma ši konvencija, išskyrus administraciją ir pagalbinį personalą, ir antra, šių teisinių procesų sąlygos ir išsamios taisyklės, jei reikia, nustatomos mokymo personalo veiklos nuostatuose arba ne visą darbo dieną dirbančių mokytojų darbo sutartyje.

41

Todėl iš Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies teksto matyti, jog ne visą darbo dieną dirbantys mokytojai priskirtini prie šios minėtos konvencijos nuostatos pirmos pastraipos pirmame sakinyje nurodytų asmenų, priešingai nei administracija ir pagalbinis personalas, kuriems ši nuostata netaikoma.

42

Beje, tokį aiškinimą patvirtina aplinkybės, kuriomis priimta Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalis.

43

Iš tiesų, kaip savo pastabose nurodė Komisija, iš šios konvencijos, visų pirma iš jos 19 straipsnio 4 ir 6 punktų ir 22 straipsnio pirmos pastraipos, matyti, kad mokytojai aiškiai atskiriami nuo administracijos ir pagalbinio personalo.

44

Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, jog Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad Europos mokykloje įdarbinti ne visą darbo dieną dirbantys mokytojai, kurių nepatvirtino valstybės narės, priskiriami prie asmenų, kuriems taikoma ši nuostata, priešingai nei administracija ir pagalbinis personalas, kuriems ji netaikoma.

45

Trečiuoju klausimu, kurį reikia nagrinėti pirmiau už antrąjį klausimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad mokyklos ir ne visą darbo dieną dirbančio mokytojo darbo sutartyje numatytas darbo santykių trukmės apribojimas yra mokytojo nenaudai priimtas aktas.

46

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad šioje konvencijoje visiškai neapibrėžiama 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje vartojama sąvoka „asmens nenaudai priimtas aktas“.

47

Kaip pabrėžė Europäische Schule München ir Komisija, kalbant apie sąvoką „asmens nenaudai priimtas aktas“, reikia nurodyti tai, kad įvairiose minėtos konvencijos kalbinėse versijose yra skirtumų: kai kuriose iš jų, visų pirma versijose ispanų, anglų, prancūzų ir italų kalbomis, vartojamos atitinkamai sąvokos „un acto“, „any act“, „un acte“ ir „un atto“, kurių apimtis yra platesnė nei sąvokos vokiečių kalba, t. y. „Entscheidung“, kuri išvertus pažodžiui reiškia „sprendimą“.

48

Šiuo klausimu reikia priminti, jog pagal Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 4 konstatuojamosios dalies penktą įtrauką kaip vienas iš jos tikslų numatytas tikslas garantuoti mokymo personalo ir kitų asmenų, kuriems taikoma ši konvencija, atitinkamą teisinę apsaugą nuo Valdytojų tarybos ir Administracinės tarybos veikos.

49

Be to, kadangi šioje konvencijoje ir jos pagrindu priimtose nuostatose, į kurias reikia atsižvelgti pagal Vienos konvencijos 31 straipsnio 3 dalies c punktą, taip pat nėra jokių tam prieštaraujančių normų, kiek tai susiję su ankstesniame šio sprendimo punkte nurodytu tikslu, šiuo atveju pirmenybę reikia teikti sąvokos „asmens nenaudai priimtas aktas“ aiškinimui plačiai.

50

Reikia pabrėžti, jog pagal Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ne visą darbo dieną dirbančių mokytojų nuostatų, kurie nustato visų pirma Skundų taryboje pradėtų procesų sąlygas ir išsamias taisykles, 3.2 punkte numatyta, kad ne visą darbo dieną dirbantiems mokytojams taikomas Komandiruotojo personalo nuostatų 80 straipsnis, įtvirtintas jų VII skyriuje, skirtame teisių gynimo priemonėms, o Europos mokyklų Skundų tarybos išimtinei jurisdikcijai pirmoje ir paskutinėje instancijoje priklauso bet koks Europos mokyklų vadovaujančių organų ir ne visą darbo dieną dirbančių mokytojų ginčas dėl „jų nenaudai priimto akto“ teisėtumo.

51

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Komandiruotojo personalo nuostatų 80 straipsnio 1 dalis suformuluota analogiškai kaip ir Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis [1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (Tarnybos nuostatai) (OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 5)], pagal kurį bet kuris Sąjungos ir asmens, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, ginčas dėl tokio asmens nenaudai priimto akto, kaip apibrėžta 90 straipsnio 2 dalyje, teisėtumo priklauso Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

52

Pagal Komandiruotojo personalo nuostatų 86 straipsnį šių nuostatų straipsniai, atitinkantys Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų straipsnius, aiškinami laikantis Komisijos taikomų kriterijų.

53

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tik aktai, kurie tiesiogiai ir konkrečiai paveikia suinteresuotųjų asmenų teisinę situaciją, gali būti laikomi šių asmenų nenaudai priimtais aktais. Be to, Teisingumo Teismas kelis kartus aiškino sąvoką „asmens nenaudai priimtas aktas“, kaip ji suprantama pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį, kaip apimančią bet kurį aktą, galintį tiesiogiai paveikti atitinkamą teisinę situaciją (žr., be kita ko, Nutarties Strack / Komisija, C‑237/06 P, EU:C:2007:156, 62 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

54

Be to, nagrinėdamas pagalbinio darbuotojo ir Komisijos ginčą, Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad toje byloje „asmens nenaudai priimtas aktas“, kaip jis suprantamas pagal minėtų nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, yra darbo sutartis (žr. Sprendimo Castagnoli / Komisija, 329/85, EU:C:1987:352, 11 punktą).

55

Todėl ne visą dieną dirbančio mokytojo darbo sutartis turi būti laikoma „jo nenaudai priimtu aktu“, kaip tai suprantama pagal Komandiruotojo personalo nuostatų 80 straipsnį, a fortiori, kai kaip ir šiuo atveju nagrinėjama taikomame įstatyme nustatyta sutarties sąlyga, kaip antai jos trukmė, kuri tiesiogiai išplaukia taikant Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, nuostatų 1.3 punktą.

56

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, jog Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad pagal jį nedraudžiama, kad mokyklos ir ne visą darbo dieną dirbančio mokytojo sudarytoje darbo sutartyje esantis susitarimas dėl darbo santykių trukmės apribojimo būtų laikomas mokytojo nenaudai priimtu aktu.

57

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad ši nuostata taikoma aktui, kurį priėmė direktorius naudodamasis pagal šią konvenciją turimais įgaliojimais.

58

Reikia patikslinti, jog vien tai, kad direktoriaus aktai nėra aiškiai minimi minėtos konvencijos 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje, nepašalina jų iš šios nuostatos taikymo srities.

59

Iš tiesų, pirma, reikia priminti, jog pagal Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Skundų taryboje pradėtų teisinių procesų sąlygos ir išsamios taisyklės, jei reikia, nustatomos mokymo personalo veiklos nuostatuose arba ne visą darbo dieną dirbančių mokytojų darbo sutartyje.

60

Antra, Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, reikia aiškinti visų pirma remiantis Vienos konvencijos 31 straipsniu, pagal kurį reikia atsižvelgti į visas šalių tarpusavio santykiams taikytinas atitinkamas tarptautinės teisės normas ir teikti didelę reikšmę vėlesnei pirmosios konvencijos taikymo praktikai.

61

Šiuo klausimu, kaip matyti iš Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikos, vėlesnė sutarties taikymo praktika gali būti viršesnė už aiškias šios sutarties sąlygas, jei dėl šios praktikos šalys yra susitarusios [TTT, byla dėl Préah Vihéar šventyklos (Kambodža / Tailandas), 1962 m. birželio 15 d. sprendimas, 1962 m. Rinkinys, p. 6].

62

Todėl, norint apibrėžti Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje esančią sąvoką „mokyklos Valdytojų tarybos arba Administracinės tarybos aktas“, reikia remtis visomis šalių tarpusavio santykiams taikytinomis atitinkamomis tarptautinės teisės normomis ir visa vėlesne šios konvencijos taikymo praktika.

63

Šioje byloje reikia konstatuoti, kad pagal Komandiruotojo personalo nuostatų 80 straipsnį, į kurį daroma nuoroda Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, nuostatų 3.2 punkte ir kuriame pagal Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą nustatytos kai kurios Europos mokyklų Skundų taryboje pradėtų procesų sąlygos ir išsamios taisyklės, šios tarybos išimtinei kompetencijai priklauso bet koks Europos mokyklų vadovaujančių organų ir darbuotojų ginčas dėl jų nenaudai priimto akto. Be to, visų pirma iš šios konvencijos 7 straipsnio paskutinės pastraipos, siejamos su jos 21 straipsnio antra pastraipa, ir iš Komandiruotojo personalo nuostatų 6 straipsnio a punkto ir I priedo matyti, kad Europos mokyklos direktorius yra šios mokyklos vadovaujantis organas.

64

Komandiruotojo personalo nuostatų 80 straipsnio normos skiriasi nuo įtvirtintų Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje.

65

Remiantis minėtu 80 straipsniu vėliau susiformavo Europos mokyklų Skundų tarybos praktika, pagal kurią galima apskųsti Europos mokyklų vadovaujančių organų asmens nenaudai priimtus aktus. Ši praktika turi būti laikoma vėlesne Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, taikymo praktika, kaip tai suprantama pagal Vienos konvencijos 31 straipsnio 3 dalies b punktą.

66

Šios praktikos minėtos konvencijos šalys niekada neginčijo. Reikia nurodyti, kad, jei šios šalys neginčija, tai turi būti laikoma jų tyliu pritarimu tokiai praktikai.

67

Vadinasi, šią praktiką, pagrįstą Komandiruotojo personalo nuostatų 80 straipsniu, reikia laikyti nustatančia šalių susitarimą dėl Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio aiškinimo. Todėl ši praktika gali būti viršesnė už šios nuostatos, kuri turi būti suprantama kaip nedraudžianti Europos mokyklų valdančiųjų organų aktus iš principo laikyti patenkančiais į šios nuostatos taikymo sritį, tekstą.

68

Dėl Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, nuostatų 3.4 punkto įtakos pagrindinėse bylose kilusiems ginčams reikia priminti, kad pagal šią nuostatą jurisdikciją spręsti galimus ginčus dėl ne visą darbo dieną dirbančių mokytojų, tikybos mokytojų ir pagalbinio personalo įdarbinimo ir darbo sutarties nutraukimo sąlygų, kurios nustatomos pagal šalies, kurioje yra Europos mokykla, teisės aktus dėl darbo sąlygų, darbo santykių, socialinio draudimo ir mokesčių, turi šalies, kurioje yra ši mokykla, teismai, nepažeisdami išdėstytų nuostatų.

69

Tačiau kadangi minėti ginčai susiję su darbo sutarties trukmės apribojimu, kaip numatyta Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, nuostatų 1.3 punkte, jie nepatenka į šalies, kurioje yra atitinkama Europos mokykla, teismų jurisdikciją. Be to, ši išvada nurodyta pagrindinių bylų šalių sudarytų mokymo sutarčių 10 straipsnio 2 punkte.

70

Vadinasi, reikia manyti, kad Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, nuostatų 1.3, 3.2 ir 3.4 punktus reikia aiškinti taip, kad ginčas, susijęs su susitarimo dėl darbo santykių trukmės apribojimo, esančio ne visą dieną dirbančio mokytojo ir Europos mokyklos direktoriaus sudarytoje darbo sutartyje, teisėtumu, priklauso išimtinei Europos mokyklų Skundų tarybos jurisdikcijai.

71

Be to, priešingai, negu per teismo posėdį teigė S. Oberto ir B. O’Leary, reikia nurodyti, kad šis Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, ir Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, atitinkamų nuostatų aiškinimas, pagal kurį minėta Skundų taryba turi išimtinę jurisdikciją spręsti tokius ginčus, kokie nagrinėjami pagrindinėse bylose, nepažeidžia suinteresuotųjų asmenų teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

72

Dėl Europos mokyklų Skundų tarybos Teisingumo Teismas nusprendė, kad ji atitinka visus požymius, leidžiančius instituciją laikyti „teismu“ pagal SESV 267 straipsnį, t. y. ar ši institucija įsteigta pagal teisės aktus, ar ji nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar jos procesas grindžiamas rungimosi principu, ar ji taiko teisės aktus ir ar ji yra nepriklausoma, išskyrus priklausymą vienai iš valstybių narių (šiuo klausimu žr. Sprendimo Miles ir kt., EU:C:2011:388, 37–39 punktus).

73

Be to, reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį veiksmingos teisminės gynybos principu siekiama tik suteikti teisę kreiptis į teismą, o ne teisę į dviejų instancijų teismus (žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Sánchez Morcillo ir Abril García, C‑169/14, EU:C:2014:2099, 36 punktą).

74

Galiausiai, nors Sprendime Miles (EU:C:2011:388, 43–45 punktai) Teisingumo Teismas nurodė, kad neturi kompetencijos atsakyti į Europos mokyklų Skundų tarybos pateiktą klausimą, nes ji nėra „valstybės narės teismas“ pagal SESV 267 straipsnį, jis taip pat pripažino, kad šios Skundų tarybos galimybė ar net pareiga nagrinėjant ginčą, kurio šalys – Europos mokyklose dirbantys komandiruoti mokytojai ir šios mokyklos ir kuriam reikia taikyti bendruosius Sąjungos teisės principus, kreiptis į Teisingumo Teismą galima, tačiau valstybės narės turi pakeisti šiuo metu galiojančioje Konvencijoje, apibrėžiančioje Europos mokyklų statutą, nustatytą teisminės apsaugos sistemą.

75

Todėl reikia manyti, jog atsakovių pagrindinėse bylose pareiga dėl ginčo, susijusio su susitarimo dėl darbo santykių trukmės apribojimo, esančio su Europäische Schule München direktoriumi sudarytoje darbo sutartyje, teisėtumu, kreiptis į Europos mokyklų Skundų tarybą, kuri priima sprendimą pirmoje ir paskutinėje instancijoje ir neturi įgaliojimų kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nedaro poveikio jų teisei į veiksmingą teisminę gynybą.

76

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, jog Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 27 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad pagal jį nedraudžiama šią nuostatą iš principo taikyti Europos mokyklos direktoriaus aktui, priimtam naudojantis pagal šią konvenciją turimais įgaliojimais. Mokytojų, dirbančių ne visą darbo dieną, nuostatų 1.3, 3.2 ir 3.4 punktus reikia aiškinti taip, kad ginčas, susijęs su susitarimo dėl darbo santykių trukmės apribojimo, esančio ne visą dieną dirbančio mokytojo ir šio direktoriaus sudarytoje darbo sutartyje, teisėtumu, priklauso išimtinei Europos mokyklų Skundų tarybos jurisdikcijai.

77

Atsižvelgiant į antrojo klausimo atsakymą, į ketvirtąjį klausimą nebereikia atsakyti.

78

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: